Caro rūmų trauka

Jungtinio Kopenhagos ir Malmės uosto kruizų vadovas Hansas Ahlgvistas pranešė, kad šiemet Kopenhaga neteks maždaug 300 tūkst. jūrų turistų. Vietoj planuotų maždaug milijono jūrų turistų jų bus maždaug apie 700 tūkstančių.

Danijoje pripažįstama, kad Baltijos jūros kruizų verslas nukentės dėl to, kad jį palietė Rusijai įvestos sankcijos. Iš kruizinių maršrutų pašalintas Sankt Peterburgo miestas, kuris buvo vienas didžiausių Baltijos jūros turistų traukos objektų.

Aiškėja, kad šio miesto ir Leningrado srities buvusių carų rūmų blizgesys labiausiai traukė turistus iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Panaikinus Sankt Peterburgo, kaip kruizinio maršruto vietą, kelios Amerikos kruizinės laivybos linijos nutraukė savo veiklą Baltijos jūroje. Dėl to vien Kopenhagos uoste neliko 44 pačių didžiausių laivų.

Amerikos jūrų turistų noras pamatyti carinės Rusijos rūmus, Ermitažą Sankt Peterburge nebus įgyvendintas, todėl Baltijos jūros rinka šiemet neteks maždaug 25 proc. jūrų turistų. Tai pajus ne tik Kopenhaga, bet ir kiti didieji Baltijos jūros uostamiesčiai, nes Amerikos kruizų linijos dažniausiai rinkdavosi didžiausius miestus.

Svečias: 294 m ilgio kruizinis laineris "Norwegian Dawn" šiemet uoste lankysis net 8 kartus. / KVJUD nuotr.

Jūrinius kruizus keitė upiniai

Iki COVID-19 pandemijos ir iki Rusijos invazijos į Ukrainą Sankt Peterburgas buvo pagrindinis Baltijos jūros kruizų traukos centras. Kruiziniai laivai Sankt Peterburge stovėdavo vidutiniškai po dvi paras.

Jūrų turistų aptarnavimo kainos šiame mieste būdavo vienos didžiausių. Rusijos pajamos iš kruizų verslo lenkdavo visų šalių, įskaitant ir Daniją, kur dauguma kruizų prasidėdavo būtent iš Kopenhagos.

Šiais metais Sankt Peterburge visiškas jūrų kruizų štilis. Dėl karo, kurį Rusija sukėlė Ukrainoje, į Sankt Peterburgą neplaukė nė vienas Baltijos jūros kruizinis laivas, nors jis vienu metu gali priimti daugiau kaip 10 laivų.

Po dvejų COVID-19 pandemijos, kuri turėjo didelį poveikį kruizų verslui, metų daugelis kompanijų stengiasi daugiau užsidirbti, bandyti ekonomiškai sugrįžti į 2018-uosius.

Prieš karą, kuris prasidėjo vasario 24 d., buvo planuota, kad Sankt Peterburge lankysis per 200 laivų. Jų kiekis planuotas mažesnis nei įprastai, nes 2021 m., kai buvo sudarinėjami kruizų maršrutai, Rusijoje dar buvo neaiški situacija dėl COVID-19.

Dar prieš karą planuota, kad situacija dėl COVID-19 bus aiškesnė 2023 m. 2021 m. planuota, kad 2023-iaisiais Sankt Peterburge per sezoną lankysis 330 kruizinių laivų. Tai yra Baltijos kruizų verslas turėjo grįžti į maždaug 2018 m. lygį.

Rusijos invazija į Ukrainą sujaukė Sankt Peterburgo kruizinį verslą. Gali būti, kad ir 2023 m. tebegalios sankcijos Rusijos verslui, tarp jų ir kruizams.

Šiemet Sankt Peterburgo uoste lankosi tik nedideli pačios Rusijos kruiziniai, tiksliau, upiniai, keleiviniai laivai. Populiariausias maršrutas yra dviejų dienų kelionė iš Sankt Peterburgo į Ladogos ežero Valaamo salą, kur yra Rusijoje garsus vienuolynas.

Iš Sankt Peterburgo plaukioja ir upinis keleivinis laivas į Maskvą. Jis nėra patogus, nes upinis maršrutas iš Sankt Peterburgo į Maskvą yra 1 318 kilometrų. Kruizas vyksta nuo 8 iki 14 parų.

Klaipėdoje atsirado naujų linijų

Nepaisant to, kad šiemet Baltijos jūros kruizų sezonas be Sankt Peterburgo uosto yra išskirtinis ir blogesnis nei anksčiau, Klaipėdos uostui tai neturėjo didesnės įtakos.

Šiemet Klaipėdoje jau lankėsi beveik 40 kruizinių laivų, o iki sezono pabaigos planuoja atplaukti dar apie 20.

Sezonas Klaipėdos uoste yra kiek blogesnis nei buvo planuojama. Šiemet balandį skelbta, kad uoste lankysis 80 laivų. Realiai jų bus apie 60. Tai atitinka kruizinių laivų mažėjimo tendenciją,  apie kurią skelbė ir Kopenhagos uostas. Kai sumažėjo JAV kruizinių kompanijų laivų, dalies jų neteko ir Klaipėdos uostas.

Yra ir kitas niuansas – šiemet Baltijos jūroje atsirado daugiau naujų kruizų kompanijų ir laivų. Po dvejų COVID-19 pandemijos, kuri turėjo didelį poveikį kruizų verslui, metų daugelis kompanijų stengiasi daugiau užsidirbti, bandyti ekonomiškai sugrįžti į 2018-uosius.

"Šis kruizinių laivų sezonas Klaipėdos uostui turėtų būti ypatingas ir pirmąkart atvykstančių laivų skaičiumi. Įprastai Klaipėda kasmet sulaukdavo 5–6 naujų kruizinių laivų, tačiau šiemet pro Klaipėdos uosto vartus jau įplaukė 9 kruiziniai laivai, kurie svečiavosi pirmąkart. Visų jų kapitonams įteikti uostamiesčio herbai", – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė Kristina Gontier.

Didžiųjų laivų, atplaukiančių į Klaipėdos uostą, procentas taip pat auga kasmet. Skaičiuojama, kad net 70 procentų Klaipėdos uoste šiemet viešinčių kruizinių lainerių yra ilgesni nei 200 metrų.

Pribaiginėja deltos atmaina

Kruiziniam verslui atsigauti nepadėjo nė skiepijimas. Pernai šį verslą žlugdė paprastas, bet itin paslaptingas, nes nežinomas, naujasis koronavirusas. Šiemet daugelyje vietų jau planuotus atidaryti sezonus sustabdė šio viruso delta ir kitos agresyvesnės atmainos.

Klaipėdoje iš 51 turėjusio atplaukti kruizinio laivo 48 jau atšaukti.

Kol kas neatšaukti du rugpjūčio ir vienas rugsėjo reisas. Bet ar jie įvyks, dar klausimas. Lietuvoje, o ypač Klaipėdos regione, yra suintensyvėjęs delta atmainos plitimas, todėl vargu ar kokia nors kruizų kompanija rizikuos sukti į šį uostą.

Kai kurie uostai, kaip Ryga, Kopenhaga, Talinas, Stokholmas, Helsinkis, jau priėmė pirmuosius kruizinius laivus. Jais plaukė tik visiškai pasiskiepiję žmonės iš Europos šalių. Laivai buvo užpildyti maždaug apie 40 proc.

Tendencija: kruizų rinkoje išliks naujausi ir moderniausi laivai. (cruisehive.com nuotr.)

Kruiziniai laivai dėl pandemijos taip pat yra gerokai pakitę. Intensyviau vėdinamos jų patalpos, įrengta daug automatinės įrangos, kuri matuoja keleivių temperatūrą, Laivuose net įrengtos nedidelės laboratorijos, skirtos COVID-19 testams atlikti.

Gali būti, kad panaši tvarka kruiziniuose laivuose išliks ilgam. Jei 2022 m. prasidės, intensyvesnis kruizinis sezonas, COVID-19 pandemija dar nebus užmiršta. Juo labiau jog nežinome, kokios naujos jos atmainos dar ims klaidžioti po pasaulį. Jau dabar aišku, kad reikalavimai, susiję su keleivių sveikata, kruiziniuose laivuose dar griežtės.

Be gailesčio pjaustė laivus

Iš visų laivybos sričių pasaulinė pandemija labiausiai nusiaubė kruizinę laivybą. Skaičiuojama, kad per beveik dvejus metus kruizų verslas patyrė apie 50 mlrd. JAV dolerių finansinių nuostolių. Šimtai tūkstančių žmonių šiame versle neteko gerai apmokamų darbo vietų.

Pandemija kruiziniam verslui tarsi pasaulinis karas, po kurių Europoje atsirasdavo naujų valstybių arba jos išnykdavo. Jau dabar mažiausiai tris dideles kruizinio verslo laivybos linijų operatorių bendroves ištiko bankrotas.

Amžinatilsį: 2019 m. vienas paskutiniųjų į Klaipėdos uostą atplaukęs kruizinis laivas „Marco Polo“ šiemet sausio 13 d. paskutinį kartą buvo užfiksuotas prie garsiųjų Indijos Alango laivų kapinių. (cruisehive.com nuotr.)

Nemažai kruizinių laivybos kompanijų pardavė arba supjaustė senesnius laivus, atsisakė naujų laivų statybos. Be gailesčio buvo pjaustomi netgi tie senesni laivaisu gražia ir turtinga praeitimi, neįprastomis istorijomis.

Kol kas galima tik spėlioti, kaip atrodys kruizinis verslas, kai nusistovės pandemijos sukelta ilgalaikė banga. Gali būti, kad smarkiai šoktelės kruizų kainos. Laivai bus mažesni, individualesni, skirti nedidelėms, bet turtingų žmonių grupėms.

Gali būti ir pigesnių kruizų, nes prieš pandemiją buvo užsakyta pastatyti nemažai didelių kruizinių laivų, kurių atšaukti jau nebebuvo įmanoma. Bent jau patys didžiausi, kartu ir patys naujausi kruiziniai laivai per pandemiją nebuvo pjaustomi.

Kruizų rinkoje bus pokyčių

Iki pandemijos, tai yra 2019 m., pasauliniame kruizų versle dominavo trys kruizų verslo gigantai „Carnival Corporation“ su 41 proc. rinkos valdė 9 skirtingus kruizų verslo ženklus. Po jos – „Royal Caribben Cruise“ su 21 proc. rinkos. Jai priklausė 3 skirtingi kruizų verslo ženklai. Trečia su 13 proc. rinkos dalimi ir trimis ženklais buvo „Norwegian Cruise Line“.

Vien šių trijų kruizinės laivybos gigantų pajamos prieš pandemiją siekė apie 34,5 mlrd. JAV dolerių. Likusią apie 14,5 mlrd. pajamų dalį dalijosi apie 50 kitų kruizinių operatorių.

Manoma, kad po pandemijos trijų gigantų indėlis rinkoje gali sumažėti. Lengviau išgyvens tos kruizų laivybos kompanijos, kurios priklausė didelėms korporacijoms, kurios kruizų verslą vystė šalia prekybinės laivybos. Vi-ena iš tokių yra antra pasaulyje pagal dydį konteinerinės laivybos kompanija MSC, kuri turėjo padalinį „MSC Cruise“.

Prieš pandemiją apie 40 proc. visų kruizinės laivybos pajamų atnešdavo Karibų jūros regionas, apie 16 proc. – Azijos, apie 14 proc. Viduržemio jūros regionai. Patraukli kruizams buvo ir Europa. Atmetus Viduržemio regioną, jos linijos per metus uždirbdavo apie 9 proc. pasaulinio kruizų verslo pajamų.

2020 ir 2021 m. pajamų skaičiai buvo beveik nuliniai. Kol kas niekas negali pasakyti, ar 2022 m. bus pasiekta bent pusė to pajamų skaičiaus, koks buvo 2019 m. Bet gali būti ir taip, kad dvejus metus merdėjusios kruizinės laivybos linijos 2022 m. stengsis atsigriebti ir imsis dideliu tempu sukti verslą.

Bent jau Klaipėdoje planuojama arba paraiškas atplaukti iki šio momento yra padavę 52 laivų savininkai.

Su Italijos vėliava plaukiojantis beveik 300 metrų ilgio laineris „Costa Fascinosa“ iš į Klaipėdą atplaukti registruotų kruizinių laivų sąrašo neišbrauktas, tačiau liepos 5 d. pas mus jis veikiausiai nepasirodys.

„Su turizmo agentūromis pasišnekėjome, tai realiai galime kalbėti tik apie laivo „Ardania“ atvykimą rugpjūčio 18 d. bei apie „Aida Vita“ atvykimą rugsėjo 22 d., ir viskas. Iš jų sulaukėme prašymų patikslinti programas. Visi kiti, nors kol kas vizitų ir neatšaukė, bet laukia tam tikrų sprendimų, ir nėra jokių garantijų, kad tie laivai atplauks. Net jei pas mus ir nutrauktų karantiną, jis tuo pat metu turėtų būti nutrauktas ir kitose Europos šalyse, nes į vieną uostą kruiziniai laivai paprastai neplaukia“, – dėstė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Po pernykščio turistinio sezono, kai į Klaipėdą dėl pasaulinės pandemijos neatplaukė nė vienas keleivinis laivas, daug vilčių dėta į šiuos metus.

Dar metų pradžioje į Klaipėdą buvo užsiregistravę atvykti 50 kruizinių lainerių.

Pirmasis su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis laivas uostamiestyje žadėjo švartuotis gegužės 9 d., tačiau jis savo planus pakeitė dar balandį.

Paskui tikėta, kad pirmasis laivas apsilankys birželio 12-ąją, tačiau ir šio lainerio vizitas buvo atšauktas.

Iš viso iki šios dienos savo kelionių į Klaipėdą oficialiai atsisakė per 30 laivų.

Tad, jei šiemet ir sulauksime kelių lainerių, geriausiu atveju tik rugpjūtį ar rugsėjį.

„Pradžioje vyliausi, kad būtų gerai, jog į Klaipėdą šiemet atplauktų kokie penki kruiziniai laivai, dabar labai norėčiau, kad būtų bent vienas“, – liūdnai pajuokavo R.Savickienė.

Po pernykščio turistinio sezono, kai į Klaipėdą dėl pasaulinės pandemijos neatplaukė nė vienas keleivinis laivas, daug vilčių dėta į šiuos metus.

Der metų pradžioje į Klaipėdą buvo užsiregistravę atvykti 50 kruizinių lainerių.

Pirmasis su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis laivas uostamiestyje žadėjo švartuotis gegužės 9 d.

Tačiau jis savo planus pakeitė dar balandį. Paskui tikėta, kad pirmasis laivas apsilankys birželio 12-ąją, tačiau ir šio lainerio vizitas buvo atšauktas.

Iš viso iki šios dienos savo kelionių į Klaipėdą atsisakė 29 laivai.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė teigė, jei šiemet ir sulauksime lainerių, geriausiu atveju tik rugpjūtį ar rugsėjį. Ir tai tik kokių 5–6 laivų.

Nors gyventojų vakcinacija įsibėgėja, tai lyg ir leistų žmonėms keliauti, bet pas mus dar nėra atviros visos sienos.

Pavyzdžiui, jei dabar žmogus atvyktų neskiepytas, jam turėtų būti taikoma 10 dienų izoliacija.

Jis negalėtų išlipti iš laivo, tokios sąlygos kruizinėms kompanijoms netinka, todėl jos tokius uostus aplenkia.

„Kruizinės kompanijos norėjo, kad Baltijos šalys sudarytų vadinamąjį kelionių burbulą, tarkime, kartą patikrinto žmogaus kituose uostuose jau nebetirtų, tačiau, akivaizdu, tai neįmanoma. Klaipėdos jūrų uosto direkcija ir miesto vadovai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad atšauktų 10 dienų privalomą izoliaciją kruiziniams turistams, tačiau išskirtinių sąlygų mums niekas nepažadėjo. Taigi, kol situacija nesistabilizuos, niekas ir nepajudės“, – mano R.Savickienė.

Pasak Klaipėdos uosto atstovės Kristinos Gontier, šį pavasarį buvo rezervuoti 55 kruizų laivai, tačiau jie po truputį atšaukiami dėl situacijos tiek Europoje, tiek Amerikoje bei vakcinacijai neįsibėgėjus taip sparčiai, kaip tikėtasi.

„Jie atsišaukinės iki birželio vidurio, nes tikimasi, jog masinė vakcinacija Europoje, Baltijos šalyse turėtų įvykti birželio pradžioje-viduryje, o vakcinuoti keleiviai pradėti plaukioti kruizais – birželio pabaigoje. Yra labai tampri sąsaja su masine vakcinacija ir su laivais, kurie ima keleivius ir įgulos narius tik vakcinuotus“, – BNS sakė Rinkodaros skyriaus tarptautinių ryšių ir protokolo vadovė K. Gontier.

Be to, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) uždraudė kruizų laivams išplaukti iš šalies uostų iki liepos pirmos dienos. Pasak K. Gontier, tai irgi turi didelės įtakos laivybos sezonui, nes JAV sukoncentruota apie 60-70 proc. visų pasaulio laivų. 

„Amerikos laivai, neturintys teisės dabar išplaukti, galės tą padaryti tik nuo liepos, jei vakcinacija vyks sklandžiai. Tada plauks ne tik po Karibų jūros, Amerikos regioną, bet ir atplauks į Viduržemio, Baltijos regioną. Čia dar vienas kertinis etapas arba sąlyga, kuri nuo liepos turėtų kruizinę laivybą išjudinti iš esmės“, – sakė K. Gontier.

Net ir pradėjus sezoną vidurvasarį, antplūdžio nesitikima – Klaipėdoje šiemet tikimasi sulaukti tik apie 20 laivų.

„Laivai turi būti nepilnai užpildyti, negali du laivai vienu metu būti uoste, tai, aišku, dalis rinkos vis tiek nepajudės. (...) Manau, tai bus įprastinis režimas, bet tikrai antplūdžio nesitikima“, – sakė ji. 

Anksčiau sezonas baigdavosi rugsėjo pabaigoje, tačiau šiemet jis gali užsitęsti iki spalio pabaigos.

K. Gontier teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kiek laivai galėtų atnešti uostui pajamų, tačiau akivaizdu, kad jos bus mažesnės nei įprastai.

„Galbūt trečdalis planuotų rinkliavų. Sunku prognozuoti kol kas, dar atsiminkime tai, kad ir keleivių bus mažiau, tai reikės ir autobusų mažiau, ir kitų papildomų paslaugų. Be abejo, pajamos kris ir labai ženkliai“, – teigė ji.

Pernai Klaipėdoje buvo laukta rekordinio sezono – 66 laivų ir apie 80 tūkst. turistų, be to, jis turėjo būti ilgiausias per uosto istoriją, tačiau dėl pandemijos į uostą negalėjo atplaukti nė vienas kruizinis laivas.

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, tarptautinių turistų srautai 2020 metais sumažėjo milijardu, arba 74 proc. Organizacija tai pavadino „blogiausiais metais turizmo istorijoje“. Turizmo pramonės nuostoliai pernai siekė 1,3 trln. JAV dolerių.

Bilietų pardavimo vajus

Nors Europoje siaučia nauja daug sparčiau kylanti COVID-19 banga, 2021-aisiais jau tikimasi sulaukti kruizų sezono.

Galbūt vilties įpučia vis dar skraidantys lėktuvai ir tai, kad juose COVID-19 protrūkių nėra.

Įvairiuose tarpininkų ir pačių operatorių internetiniuose puslapiuose mirga pasiūlymai 2021 ir 2022 m. leistis į kruizus.

Galbūt lemia ir tai, kad oro linijų industrijoje COVID-19 sąlygomis vyksta ir tam tikrų pasipinigavimų. Parduodami pigūs bilietai, po to reisai atšaukiami, bet pinigai už bilietus grąžinami tik po kelių mėnesių.

Tai vyksta legaliai, pavyzdžiui, Lietuvoje, kur valdžia oficialiai leido pinigus grąžinti per 90 dienų, nors Europos Sąjungos institucijos Lietuvą dėl to ir įspėjo.

Šiuo metu pasaulyje vis labiau įsibėgėja bilietų į kruizinius laivus pardavimo vajus. Bilietai siūlomi ne tik 2021, bet ir 2022 m. sezonui.

Ar čia nėra tas pats scenarijus, kaip ir su pigių skrydžių bendrovėmis? Ar kas nors sės į kruizinius laivus po 2020 m. sezono, kai laivuose buvo masiškų užsikrėtimų, o kai kurie keleiviai ir po 50 parų laukė, kol galėjo palikti laivus kilus COVID-19 viruso bangoms?

Neįtikėtinai krito kainos

Pigių bilietų kompanijomis, panašu, siekia tapti ir kruizinio verslo operatoriai. Įvairiuose tarpininkų ir pačių operatorių internetiniuose puslapiuose mirga pasiūlymai 2021 ir 2022 m. leistis į kruizus.

Kainos fantastiškai viliojančios. Viduržemio ar Karibų jūrose siūlomos dvivietės kruizų kajutės su maitinimu ir dalimi pramogų dviem asmenims už 100–120 eurų. Už tokią kainą sezono metu didesniame mieste anksčiau ir viešbučio nebuvo įmanoma gauti. O gal jau ir tai įmanoma, nes ir viešbučiai ištuštėjo?

Netgi išskirtiniuose maršrutuose kruizų kainos yra smarkiai kritusios. Pavyzdžiui, už 15 dienų kruizą iš JAV Naujojo Džersio uosto per Halifaksą, Grenlandiją, Islandiją, Škotiją į Didžiosios Britanijos Sautamptono uostą už kajutę prašoma nuo 1,7 iki 3,4 tūkst. eurų, o anksčiau šio maršruto kajutės kaina buvo nuo 3,4 iki 6 tūkst. eurų. Į šią kainą įtraukti ir gėrimai, ir dalis mokamų pramogų kredito.

Įdomiausia yra tai, kad labiausiai sumažintos ne buvusios pigesnės, pavyzdžiui, vidinių kajučių kainos, kurios yra be langų, o buvusios pačios brangiausios su balkonais arba prabangūs apartamentai su papildomu aptarnavimu.

Ko sulauksime Baltijoje?

Šiuo metu tvyro nežinia dėl 2021 m. kruizinio sezono Baltijos jūroje.

Po 2020 m., kai daugelyje Baltijos jūros uostų turėjo būti rekordinis sezonas, bet nė vienas laivas taip ir neatplaukė, 2021-iesiems optimizmo nėra daug.  Kitais metais į Klaipėdos uostą kruiziniai laivai oficialiai yra užregistruoti atplaukti 55 kartus. Pranešama, kad net tris kartus lankysis 311 m ilgio buvęs vienas didžiausių pasaulio kruizinių laivų „Explorer of the Seas“. Tačiau bilietai į jį nepardavinėjami. Nurodyta, kad šis laivas 2021 m. sezoną dirbs Karibų jūros baseine.

Po Baltijos jūrą turėtų plaukioti, taip pat ir į Klaipėdą užsuktų 293 m ilgio „Royal Caribbean“ laivas „Jewel of the Seas“. Jo 7 naktų kajutės kaina netgi gegužę numatyta nuo 515 iki 742 eurų.

Neįtikėtiniausios kainos siūlomos Baltijos ir Šiaurės jūros kruizuose. 11 dienų kelionėje su 10 nakvynių iš Vokietijos Varnemiundės uosto palei Šiaurės jūros pakrantę, o taip pat Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos pakrantes iki Barselonos pigiausiai siūloma už 375 eurus, tai yra maždaug už 37 eurus per parą. Tokios kainos yra be mokesčių ir rinkliavų, kurios per visą kelionę asmeniui dar gali sudaryti 1–3 šimtus eurų. Taip pat tokios kainos yra numatomos 2021 m. rudeniui – rugsėjo ir spalio mėnesiams.

Kainos ir džiugina, ir šokiruoja

Baltijos jūros kruizuose kainos netgi didesnės nei Šiaurės jūroje. Liepos vidurio kruizinio laivo 7 naktų plaukimo kaina su šio laivo užsukimu ir į Klaipėdos uostą numatyta nuo 725 eurų už kajutę be lango iki 939 eurų su nedideliu iliuminatoriaus tipo langeliu ir 1 280 eurų už kajutę su balkonu.

Tačiau, tarkim, „MSC Poezia“, kuris užsuks ir į Klaipėdą, 11 naktų kajutės kaina yra nuo 410 iki 785 eurų. Bet tai tik rugsėjo pabaigoje. Laivas Baltijoje lankysis ir gegužę bei rugsėjo pradžioje. Tuomet numatyta vos ne dvigubai didesnė kelionės kaina – nuo 768 iki 1 280 eurų už 11 naktų.

Liepą ir rugpjūtį to paties „MSC Poesia“ kainos jau numatytos nuo 1 187 iki 2 042 eurų. Jis tais pačiais geriausiais mėnesiais neplanuoja užsukti į Klaipėdą.

Tačiau kai kurios kompanijos vasarą Baltijos jūroje numato ir labai dideles kainas – už 7 naktis nuo 4 tūkst. eurų. Įprasta, kad mažesnės kainos yra numatomos dideliuose laivuose, o gerokai didesnės mažuose, po kelis šimtus jūrų turistų priimančiuose laivuose.

Dar vienas išskirtinumas – Baltijoje daugės 20 ar 30 parų kruizų. Tokie kruizai kainuoja nuo 4 tūkst. eurų. Keli tokie 30 parų po Šiaurės ir Baltijos juros regioną plaukiantys laivai gali užsukti ir į Klaipėdos uostą. Toks ilgas kruizas turi logikos COVID-19 sąlygomis. Jei į laivą bus priimti patikrinti žmonės, maža tikimybė, kad virusu jie užsikrėstų laive.

Yra ir įspūdingų kainų. Pavyzdžiui, 10 naktų laivo „Seven Seas Splendor“ kelionė per Baltijos jūrą kainuos per 10 tūkst. JAV dolerių. Brangiausią kelionę su užsukimu į Klaipėdos uostą yra suplanavę laivo „Seabourn Quest“ savininkai. Jie rengia 44 parų, vadinamąjį vasaros kruizą, po Šiaurės Europos uostus, kur vieta vienam asmeniui kai - nuos 18,8 tūkst. eurų. Į Klaipėdą šiuo laivu yra suplanuota užsukti gegužės antroje pusėje.

Vėl prognozuoja augimą

Pasaulis su nerimu stebi, kaip kruiziniame laive „Diamond Princess“, kuris karantine stovi Japonijoje, nuolat daugėja turistų, užsikrėtusių koronavirusu.

Prognozuojama, kad tas virusas turės didžiulę įtaką jūrų turizmo vystymui ne tik Azijos regione, bet ir pasaulyje.

O Baltijos jūros kruizų tinklas „Cruise Baltic“ skelbia kruizinių keleivių daugėjimą šiame regione. Pagal naujausius tyrimus, šiais metais Baltijos jūros regione kruiziniuose laivuose jūrų turistų padaugės 7,7 proc. Įvairiuose regiono uostuose apsilankys beveik 6,4 mln. jūrų turistų.

2019 m. Baltijos jūros regiono uostuose lankėsi 5 mln. 909 tūkst.
jūrų turistų.

Kopenhagos uostas kitais metais planuoja milijono jūrų turistų antplūdį. 2019 m. per visą sezoną Kopenhagoje lankėsi 
940 tūkst. jūrų turistų.

Be Kopenhagos, daugiausia jūrų turistų Baltijos jūros regione sulaukia Sankt Peterburgas, Stokholmas, Talinas, o pastaruoju metu tarp didžiųjų atsirado ir Kylio uostas. Jis pernai priėmė net 803 tūkst. jūrų turistų – 
34 proc. daugiau nei 2018 m.

Užfiksuota ir kita tendencija – pernai net 37,8 proc. jūrų turistų skaičius šoktelėjo mažesniuose uostuose.

Daugėja „pigių“ turistų

Kruizų verslas Baltijos jūros regio
ne nuolat auga jau maždaug 10 metų. Ypač jis šoktelėjo po 2009–2010 m. ekonominės recesijos.

Tai lėmė didėjantys kruiziniai laivai, nes kruizų organizatoriai gali piginti bilietus. Įtakos turi ir tai, kad Baltijos jūros regionas yra laikomas saugiu ir švariu – be jokių virusų ar kitokių užkratų. Taip pat regione nebuvo karo veiksmais pasireiškusių politinių konfliktų.

Todėl „Cruise Baltic Market Review“ rengėjai ir prognozuoja tolesnį jūrų turistų skaičiaus augimą Baltijos jūros regione. Optimizmas yra šiek tiek sumažėjęs. Pernai keleivių srauto augimas buvo 9,1 proc. didesnis nei 2018–aisiais, o šiemet prognozė kiek mažesnė. Bet tai gali būti ir dėl to, kad prognozuotojai linkę apsidrausti.

Pastebėtos ir kai kurios tendencijos. Daugėja jūrų turistų, kurie į kruizus po Baltijos jūrą plaukia ne sezono mėnesiais. Tai yra mažesnes pajamas turintys vadinamieji „pigūs“ arba taupūs, turistai.

Pernai nuo sausio iki gegužės ir nuo rugsėjo iki gruodžio jūrų turistų skaičius Baltijos jūroje padidėjo 10,5 proc. Tai lėmė ir klimato atšilimas. Pavasario, rudens ir žiemos laikas nebėra toks atšiaurus, todėl daugiau žmonių renkasi keliones ir šiuo laikotarpiu. Matyt, lemia ir tai, kad kruizai šiuo laikotarpiu yra pigesni.

Šie metai Klaipėdos nebeskriaus

Klaipėdos uoste šiemet planuojamas rekordinis kruizinių laivų skaičius. Šiuo metu yra užsiregistravę 69. Iš jų 36 ilgesni nei 200 metrų. Laivas „Mainshiff-1“ bus net 315 m ilgio.

Šiais metais Klaipėdos uoste tikimasi pasiekti ir apsilankiusių kruizinių laivų, ir atplaukusių keleivių rekordus. Iki šiol daugiausia kruizinių laivų (63) ir keleivių (74,7 tūkst.) lankėsi 2017 m.

Nors nuo 2017 m. metų kruizinių turistų Baltijos jūroje bendrai daugėjo 16,9 proc., Klaipėdos uoste nuo 2017 m. jis sumažėjo.

Klaipėdos uostas pakliuvo į nepalankią konkurencinę aplinką, nes kruizų operatoriai vienos dienos laivo sustojimui centrinėje Baltijoje rinkdavosi kitus uostus.

Šiame regione ypač sparčiai kilo Gotlando salos Visbio uostas. Pernai jo keleivių skaičiaus augimas buvo net 34 proc. Lėmė tai, kad Visbio uostas vykdo bendrą kruizinių laivų ir keleivių pritraukimo rinkodarą su Kopenhagos ir Malmės uostu.

Ir šiemet Visbio uostui prognozuojamas didžiausias visame Baltijos jūros regione – net 60 proc. – keleivių daugėjimas. Jo augimą šiemet „sugers“ Rygos uostas, kuriam prognozuojamas 
13 proc. jūrų turistų sumažėjimas. Tiek pat Rygos uoste turistų mažėjo ir pernai. 

„Cruise Baltic“ su šių metų prognozėmis nenuskriaudė Klaipėdos uosto. Pernai pasiekęs 2 proc. kruizinių keleivių kritimą, šiemet Klaipėdos uostas, „Cruise Baltic“ tyrimo duomenimis, turėtų pasiekti net 
25 proc. augimą. Bendras jūros turistų skaičius šiais metais Klaipėdos uoste turėtų siekti apie 85 tūkstančius.

Kopenhagos pranašumai

Šiuose uostuose pernai apsilankė 465 kruiziniai laivai. Vien Kopenhagoje buvo 350 kruizinių laivų.

Tai, kad kruiziniai laivai plaukia į Kopenhagą, lyg ir nieko nuostabaus. Danijos sostinė yra pagrindinis centras, iš kur prasideda nemaža dalis kruizų ne tik į Baltijos, bet ir į Šiaurės jūrą, pagal Norvegijos krantus.

Kopenhagos, kaip kruizinio uosto, pranašumas akcentuojamas ir dėl to, kad netoli jūrų uosto Kastrupo miestelyje yra vienas geriausių Europoje Kopenhagos oro uostų.

Taip pat akcentuojamas palyginti trumpas įplaukimas į Kopenhagos kruizinių laivų terminalus, kurie yra pačioje patogiausioje uosto vietoje.

Visbį tempia partneriai

Didžiausia mįslė yra tai, kas kelia Švedijos Gotlando salos Visbio uosto patrauklumą kruizams. Jo augimas tiesiog fenomenalus. 2018 m. Visbyje lankėsi 70 kruizinių laivų, 2019-aisiais – 100, o šiais metais, planuojama, užsuks 136 laivai.

Galbūt sėkmė slypi ir tame, kad čia buvo įrengtas ir nuo 2018 m. pradėjo veikti naujas kruizinių laivų terminalas. Jis turi 360 ilgio krantinę ir gali priimti praktiškai bet kokio dydžio laivą. Prie krantinės vienu metu gali stovėti net 30 autobusų.

Gotlando salos Visbio uosto sėkmę galėjo lemti ir tai, kad nuo 2018 m. pradžios laivybos kompanijoms ir kitiems bendradarbiavimo partneriams tie patys agentai pardavinėjo tris kelionės vietas - į Kopenhagą, Malmę ir Visbį. Šie uostai taiko bendrą savo veiklos pateikimo klientams rinkodarą. Taip trys uostai tarsi buvo sublokuoti į vieną.

Vienu metu jie gali priimti net 18 kruizinių laivų: Kopenhaga – 10, Malmė – 3, Visbis – 5.

Tokia tripolio veikla, nenaudingiausia rytinės Baltijos, tarp jų ir Klaipėdos, uostams. Visbis centrinėje Baltijoje tampa svarbia stotele, kuria galėtų būti Klaipėda ar Ryga.

Planuojamas naujas terminalas

Kopenhaga šiais metais tikisi sulaukti apie 370 kruizinių laivų, kurie pirmą kartą jos istorijoje turėtų atplukdyti per 1 mln. kruizinių turistų. Pernai buvo per 900 tūkst. kruizinių svečių.

Kopenhagoje 4 skirtinguose kruiziniuose terminaluose vienu metu gali stovėti 10 laivų.

Bet ir to neužtenka. Kaip tik šiomis dienomis Kopenhagos ir Malmės uosto administracija paskelbė naujo kruizinio terminalo statybos viešojo pirkimo procedūrą. Tikimasi, kad rangovas bus žinomas gegužę.

Kopenhagoje planuojama pastatyti dviejų aukštų maždaug 10 tūkst. kvadratinių metrų kruizinių laivų terminalą, kuris vienu metu priimtų apie 5 tūkst. keleivių. Terminalas

įvardijamas kaip ekologiškiausias visame Baltijos jūros regione. Prie jo atplaukę kruiziniai laivai „bus maitinami“ elektra iš krantinių.

Naują kruizinių laivų terminalą Kopenhagoje tikimasi atidaryti 2022 m. Jis tarsi skirtas pakeisti esamus „Oceankaj“ terminalus. Tačiau jūrų turistų skaičius Kopenhagoje, kaip ir visame Baltijos ir Šiaurės jūrų regione, auga, todėl ir senieji terminalai dar bus naudojami.

Klaipėda domina vis daugiau kruiziniais laivais keliaujančiųjų. 2020 m. uostamiestyje ir aplinkiniuose miestuose žingsniuos dar daugiau turistų nei šiemet.

Preliminariais Klaipėdos uosto duomenimis, kitąmet Klaipėdoje numatomos 69 kruizinių laivų viešnagės. Gali būti, kad šis skaičius dar išaugs.

Dabartiniais duomenimis, artėjančiais metais kruizinės laivybos sezonas uostamiestyje prasidės kur kas anksčiau nei šiemet – paskutinę kovo dieną.

Pirmasis šių metų kruizinės laivybos sezono laivas pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė balandžio 25 d.

Anksčiau prasidėjęs 2020 m. sezonas turėtų trukti ilgiau nei šiemet – iki spalio 26 d.

Šiemet kruizinės laivybos sezoną pabaigė spalio 10 d. popietę Klaipėdoje prisišvartavęs bemaž mažiausias sezono laivas "Nordstjernen".

Kaip jau įprasta, artėjantį sezoną bus dienų, kai mieste viešės ne po vieną kruizinį lainerį.

Kitąmet į Klaipėdą atvyksiančių laivų ilgis svyruos nuo 90 iki daugiau nei 300 m ilgio.

Kaip ir šiemet gausybę turistų atplukdys savo dydžiu pribloškiantis 315,7 m ilgio laineris "Mein Schiff 1". Jis pro Klaipėdos uosto vartus įplauks liepos 8 d. rytą.

Pildomi ne tik artėjančių metų kruizinės laivybos sezono tvarkaraščiai – planuojami ir 2021, ir 2022 m. vizitai.

Vertinant šiuo metu statomų kruizinių laivų skaičių, ateityje tikimasi dar ryškesnio kruizinės laivybos augimo.

Šių metų sezoną specialistai vertino teigiamai. Klaipėdos uosto atstovų teigimu, džiugino pirmą kartą į uostamiestį atplaukusių laivų skaičius.

Teigiama, kad šiemet kruiziniais laivais atplaukė per 68 tūkst. turistų.

Skaičiuojama, kad tradiciškai vienas kruizinio laivo turistas, išlipęs į krantą, išleidžia 50–70 eurų.

Penktadienį Klaipėdoje viešėjo net du kruiziniai laivai vienu metu – su Maltos vėliava plaukiojantis 225 m ilgio "Europa 2" bei italų laivas "Marina" (239 m ilgio).

Po jų viešnagės iki spalio 7 d. į uostamiestį turėtų atvykti dar šeši laivai, paskutinysis – su Bahamų vėliava plaukiojantis "Marco Polo".

Šiais metais, jei oro sąlygos bus palankios, Klaipėdą turėtų aplankyti 49 kruiziniai laineriai, registruota buvo 50.

"Kruizinis sezonas dar nesibaigė, jis baigsis spalio pradžioje, bet kol kas jį vertiname labai palankiai. Šiemet laivams, kaip ir visiems turistams, oras buvo labai geras. Tik pačioje pradžioje dėl audringos jūros į uostą negalėjo įplaukti vienas keleivinis laivas. Aišku, buvo momentų, kai kilo krantinių klausimas, bet tikimės, kad ateityje jis išsispręs", – dėstė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Sprendžiant iš 2020-ųjų keleivinių laivų rezervacijų sąrašo, kiti metai turėtų būti rekordiniai.

Jau šiuo metu į Klaipėdą yra užsiregistravę atvykti 76 kruiziniai keleiviniai laivai.

"Pagal uosto rezervacijos sąrašą kitais metais pas mus pasiryžę atvykti 76 laivai, bet iki kasmetės turizmo parodos Hamburge, kuri bus rugsėjo pradžioje, mes tuos laivų sąrašus tikrinsime ir tik tada tiksliai žinosime, kiek laivų registruota ir kiek tos laisvos vietos dar turime", – teigė R.Savickienė.

Kitąmet kruizinių laivų sezoną (kaip ir šiemet bei pernai) kovo 31 d. turėtų pradėti 160 m ilgio laivas "Astoria".

Paskutinysis 2020 m. spalio 26 d. turėtų atplaukti 246 m ilgio "Columbus".

Taigi kruizinių laivų sezonas kitais metais jau truks ne pusę metų, kaip šiemet, bet net septynis mėnesius.

Dešimt kartų per 2020-ųjų sezoną vienu metu į Klaipėdą turėtų atplaukti po du keleivinius lainerius ir vieną dieną (rugpjūčio 4-ąją) čia viešės net trys laivai.

Jei atvyks visi užsiregistravę laineriai, tai bus pats didžiausias kruizinių laivų sezonas per visą uostamiesčio istoriją.