„Maskvos Saviolovo apygardos teismas nuteisė 65 metų JAV pilietį Davidą Thomas Barnesą (Deividą Tomą Barnsą) kalėti 21 metus pataisos kolonijoje, pripažinęs jį kaltu dėl lytinės prievartos prieš savo vaikus“, – teigiama teismo pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

D. Th. Barnesas buvo įsitraukęs į teisinį ginčą su buvusia žmona iš Rusijos dėl berniukų globos.

Rusijos prokurorai kaltina jį lytiškai išnaudojus du berniukus 2014–2018 metais, kai jie gyveno Teksase ir abiem vaikams buvo mažiau nei šešeri metai.

Teksasietis buvo sulaikytas Maskvoje 2022 metų sausį, likus kelioms savaitėms iki Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios.

Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad buvusi D. Th. Barneso žmona apkaltino jį prieš kelerius metus.

Amerikiečio šeima JAV žiniasklaidai teigė, kad jis nekaltas ir kad buvusi žmona be sutuoktinio sutikimo išvežė jųdviejų vaikus į Rusiją.

Rusijoje kalinami keli amerikiečiai.

Odesos Prymorsko apygardos teismo sprendime sakoma, kad Kinijos Liaudies Respublikos pilietis, naudodamasis jam priklausančia įranga – fotoaparatu „Canon“, būdamas savo laikinoje gyvenamojoje vietoje, bute, įrašė oro gynybos darbo Odesos mieste vaizdo įrašą ir paskelbė jį savo kanale. Šis vaizdo įrašas padeda nustatyti Ukrainos karinio jūrų laivyno ugnies grupių buvimo vietą, taip pat naudojamų ginklų sistemų skaičių ir tipą. Tinklaraštininkas paskelbė vaizdo įrašus savo „YouTube“ kanale.

Per teismo posėdį tinklaraštininkas visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir sakė nusprendęs nutraukti nusikalstamą veiklą ir visokeriopai prisidėti prie Ukrainos pergalės priartinimo.

Teismo nutartyje rašoma, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą Ukrainos nacionalinio saugumo pagrindams, pagal Ukrainos baudžiamąjį kodeksą jo veikla priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau teismas atsižvelgė į kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi ir aktyvią pagalbą išaiškinant nusikaltimą ir atleido tinklaraštininką nuo vienerių metų lygtinės laisvės atėmimo bausmės.

Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis laikosi proukrainietiškos pozicijos, remia Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir vykdo savanorišką veiklą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų labui ir teismo salėje paleido tinklaraštininką iš suėmimo.

Kaip skelbia teismas, A. Kandrotas-Celofanas, Romas Jablonskas, Andrius Šarkauskas, Audrius Rutė pripažinti kaltais dėl sukčiavimo (išskyrus A. Šarkauską), neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.

„Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, išklausęs liudytojų, specialistų parodymus, konstatavo, kad šioje byloje kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai pasitvirtino“, – teigiama Kauno apygardos teismo pranešime spaudai.

Teismas nustatė, kad A. Kandrotas-Celofanas padarė tris sunkius, du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus. Anot teismo, šis asmuo yra teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka. Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamas veikas asmuo padarė, veikdamas bendrininkų grupėje.

„Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinęs kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnes bausmes, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas teismas skyrė galutinę subendrintą 4 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę“, – A. Kandrotui-Celofanui paskirtą laisvės atėmimo bausmę argumentavo teismas.

R. Jablonskui teismas skyrė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant asmenį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti.

A. Šarkauskui teismas skyrė 22,6 tūkst. eurų, A. Rutei – 16,9 tūkst. eurų baudą.

Teismas iš dalies tenkino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius: iš A. Kandroto-Celofano ir R. Jablonsko priteisė 571 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), iš A. Kandroto-Celofano, R. Jablonsko ir A. Šarkausko – 101,5 tūkst. PVM ir akcizų mokesčio, iš A. Kandroto-Celofano ir A. Rutės –  831,8 tūkst. eurų PVM, iš A. Kandroto-Celofano, A. Rutės ir A. Šarkausko – 30,9 tūkst. eurų akvizo mokesčio.

Kauno apygardos teismo nuosprendis apeliacine tvarka gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo paskelbimo.

Teismui šią bylą teisėsauga perdavė 2018 m. gruodį.

Kauno apygardos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad R. Jablonskas, būdamas bendrovės direktorius, o A. Kandrotas-Celofanas, būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir akcininku, veikdami bendrininkų grupėje, nuo 2014 m. vasario iki 2014 m. gruodžio, tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima buvo visiškai nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už minėtą laikotarpį.

Teisėsauga byloje asmenis kaltino dėl dviejų įmonių apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, mokesčių vengimo, vežant ir įsigyjant Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu, atliekant kitas galimai nusikalstamas veikas.

Aktyvus įvairių protesto akcijų dalyvis A. Kandrotas-Celofanas yra teistas ir anksčiau. Šiuo metu Apeliacinis teismas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo grąžintą bylą, kurioje minėtas asmuo kaltinamas finansiniais nusikaltimais.

A. Kandrotas-Celofanas yra viena kaltinamųjų 2021 m. riaušių prie Seimo byloje. Vyras yra paskelbęs apie kandidatavimą į Lietuvos prezidentus 2024 m. vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose.

Baškirijos regione esančios Ufos teismas ją pripažino kalta dėl „ekstremizmo kurstymo“, „ekstremistinės bendruomenės kūrimo“ naudojantis tarnybine padėtimi ir „piliečių teises pažeidžiančios organizacijos kūrimo“.

Teismo procesas vyko už uždarų durų. Savo kaltės 41-erių L. Čanyševa nepripažino, o baigiamajame pareiškime savo bylą pavadino politine.

L. Čanyševa ketverius metus vadovavo A. Navalno štabui Ufoje prie Uralo kalnų, tačiau tuo metu, kai buvo sulaikyta 2021-ųjų lapkritį, ji jau nebebuvo susijusi su kalinamo opozicionieriaus organizacijomis.

L. Čanyševa nuteista Rusijos puolimui Ukrainoje tęsiantis jau antrus metus, o daugumai Kremliaus kritikų esant tremtyje arba už grotų.

Kaltinimai L. Čanyševai susiję su 2021 metais priimtu teismo sprendimu, kuriuo A. Navalno Kovos su korupcija fondas ir jo regioniniai biurai buvo pripažinti ekstremistinėmis organizacijomis.

Be laisvės atėmimo bausmės, L Čanyševai buvo skirta 400 000 rublių (4,4 tūkst. eurų) bauda.

„Navalnas su sijonu“

Kalbėdamas iš kalėjimo A. Navalnas pavadino bendražygę viena geriausių savo politinių koordinatorių ir teigė, kad valdžios institucijos ją laiko didele grėsme, sakydamas, kad vienas tyrėjas jam pasakė, jog ji laikoma „Navalnu su sijonu“.

„Turėčiau būti laisva, nes mano darbas yra visiškai teisėtas“, – po nuosprendžio sakė besišypsanti L. Čanyševa vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš.

Prieš 2017 metais prisijungdama prie A. Navalno komandos, L. Čanyševa dirbo didelėse bendrovėse, įskaitant „Deloitte“.

Ji tapo pirmąja A. Navalno bendražyge, teisiama dėl kaltinimų sukūrus „ekstremistinę bendruomenę“.

Ji taip pat yra viena iš nedaugelio aukšto rango moterų Rusijos opozicijoje, kurioje dominuoja vyrai.

A. Navalno komanda teigė, kad ilgas L. Čanyševos įkalinimas yra valdžios bausmė už jos teisėtą politinę veiklą, tyrimus.

Prokurorai prašė skirti jai 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Gegužę kalbėdama teisme ji prašė teisėjo ją paleisti į laisvę.

„Jei įkalinsite mane 12 metų, neturėsiu laiko pagimdyti vaiko, – tuomet sakė ji. – Suteikite man galimybę tapti mama.“

Kovą A. Navalnas sakė, kad L. Čanyševa iškeitė sėkmingą karjerą į galimybę dirbti jo politinio biuro vadove viename iš labiausiai korumpuotų Rusijos regionų.

„Jie siaubingai jos nekentė“, – rašė jis šiais metais, turėdamas omenyje vietos pareigūnus.

Naujas teismo procesas

47-erių A. Navalnas, anksčiau organizavęs masinius protestus prieš Kremlių, atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl turto pasisavinimo ir kitų kaltinimų.

Jis išgarsėjo visame pasaulyje po to, kai vos išgyveno apnuodijimą sovietų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl apnuodijimo jis kaltina Kremlių, pastarasis tai neigia.

Jis gydėsi Vokietijoje ir 2021-ųjų sausį grįžo į Rusiją, kur, vos nusileidęs Maskvos oro uoste, buvo sulaikytas.

Jis atlieka bausmę griežto režimo kalėjime netoli Vladimiro miesto, esančio maždaug už 200 km nuo Maskvos, o bendrauja su visuomene bei siunčia pranešimus per savo teisininkų komandą.

Birželio 19 dieną įvyks pirmasis posėdis baudžiamojoje byloje dėl „ekstremizmo“, kurioje kaltinamas pats A. Navalnas. Jam gresia dar trys dešimtmečiai kalėjimo.

Nauji kaltinimai A. Navalnui susiję su jo Kovos su korupcija fondo veikla ir svarbiausių jo bendražygių pareiškimais. Jo sąjungininkai teigė, kad kaltinimai atgaline data kriminalizuoja visą A. Navalno fondo veiklą nuo jo įkūrimo 2011 metais.

A. Navalnas kaltinimus vadina absurdiškais ir sako manąs, kad pareigūnai siekia, jog jis liktų kalėjime iki gyvos galvos.

Vienoje kaltu pripažintas sugyventinę per 2020-ųjų Šv. Kalėdas mirtinai sumušęs 56 metų visaginietis, o kitoje – užpernai, Kūčių vakarą, sesers vyrą nudūręs 54 metų kupiškėnas, pranešė prokuratūra.

Visagine gyvenančiam R. P. teismas skyrė trylikos metų, o Kupiškio rajono gyventojui P. Č. – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Bylos duomenimis, 2020 metų gruodžio 25-osios vakarą viename Visagino daugiabutyje į kaimynų butą užėjęs vyras rado be gyvybės ženklų gulinčią buto šeimininkę ir miegantį jos sugyventinį R. P.

Kaimynas iškvietė policiją ir greitąją. Atvykę medikai konstatavo moters mirtį. Vėliau teismo medicinos ekspertai nustatė, kad moteris buvo mirtinai sumušta, jai suduota ne mažiau kaip 50 smūgių.

Nužudytosios sugyventinis R. P. savo kaltę pripažino. Jis teigė prieš moterį smurtavęs iš pavydo, nes įtarė ją neištikimybe.

Kitos bylos duomenimis, 2021 metų gruodžio 24-osios vakarą į kaimą Biržų rajone buvo iškviesta policija ir greitosios medicininės pagalbos medikai. Vietos gyventojai pareigūnams pranešė, kad pas juos, prašydamas pagalbos, atėjo sužeistas kaimynas. Vyras jiems sakė, kad jį peiliu subadė svainis.

Sužeistasis greitąja buvo skubiai išgabentas į ligoninę, tačiau po paros dėl pjautinių-durtinių sužalojimų pilve ir krūtinės ląstoje mirė.

Įtariamąjį – Kupiškio rajone gyvenantį P. Č. – į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado nukentėjusiojo namuose ir sulaikė.

Kupiškėnas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad buvo atvažiavęs per šventes aplankyti namo šeimininko – savo sesers brolio, ir kartu su juo girtavo. Kodėl jis dūrė peiliu nuo paauglystės pažįstamam savo draugui, P. Č. paaiškinti negalėjo, nes nieko dėl girtumo neprisiminė.

Byloje nustatyta, kad M. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, veikdamas bendrininkų grupėje su laisvėje esančiu V. O., iš anksto susitarė, kad V. O. nuvyks pas L. K. į namus, kur parodęs policijos pareigūno pažymėjimo nuotrauką ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu paaiškins, kad pas ją yra netikri pinigai, kuriuos reikia patikrinti, bei taip ją suklaidinęs, paims pinigus ir pasišalins.

Tokiu būdu M. K. ir V. O., pasisavinę valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – L. K. priklausančius 713,90 eurų.

Kaltinamieji M. K. ir V. O. visiškai pripažino savo kaltę bei esmines bylos aplinkybes, tokius savo veiksmus vertino kritiškai ir gailėjosi.

Nukentėjusioji L. K. nurodė, kad, jai būnant namuose, į laidinį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė namų valdybos pirmininku, ir pasakė, kad yra neužskaityta mokesčių dėl padirbtų pinigų. Tada vyras pasakė, kad perduoda telefoną kitam asmeniui, kuris, prisistatęs policijos pareigūnu, pasakė, kad reikia parašyti pareiškimą pareigūnui, kadangi yra suimti trys pinigų padirbinėtojai. Vyras teigė, kad sulaikytieji yra perduoti prokuratūrai ir dabar reikia patikrinti jos pinigus ir pažiūrėti, ar pas ją nėra padirbtų pinigų.

Taip pat pasakė, kad pas ją į namus atvažiuos pareigūnas, kuris pinigus nufotografuos ir patikrins, ar jie nėra padirbti. Ji vyrui pasakė savo adresą ir durų kodą. Jai įleidus vyriškį į vidų, šis paprašė parodyti pinigus, kadangi juos reikia nufotografuoti. Kai pateiktus pinigus vyriškis nufotografavo ir atidavė, ji pinigus įdėjo atgal į piniginę. Po to jie kartu nuėjo į miegamąjį, kur dėžutėje ji turėjo tris kupiūras po 100 eurų ir aštuonias kupiūras po 50 eurų. Pinigus išdėliojo ant lovos. Vyriškis pinigus nufotografavo, tada, nieko nesakęs, griebė nuo lovos ir išbėgo iš buto. Bėgdamas lauk, jis paėmė ir jos piniginę. Visą tą laiką, kol vyriškis buvo namuose, ji bendravo su kitu vyriškiu per laidinį telefoną. Vyriškiui pabėgus su pinigais iš buto, ji toliau bendravo su menamu namų valdybos pirmininku telefonu. Vyras telefonu pasakė, kad pinigai tuoj bus parnešti, ir nutraukė pokalbį su ja. Supratusi, kad yra apgauta sukčių, ji pranešė apie įvykį dukrai, kuri iškvietė policijos pareigūnus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nusprendė, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, t. y. M. K. paskambinus nukentėjusiajai L. K. telefonu ir prisistačius namų valdybos pirmininku, o V. O. atvykus pas nukentėjusiąją ir prisistačius policijos pareigūnu, pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą bei įvykdė sukčiavimą – apgaule savo naudai iš nukentėjusiosios paėmė pinigus.

Teismas, skirdamas bausmę, įvertino, kad kaltinamasis M. K. nusikalto būdamas 19 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, ilgą laiką savo gyvenimo praleido pataisos įstaigoje, naujas nusikalstamas veikas padarė, atlikdamas bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba, šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir atsižvelgęs į tai, jam skyrė galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. O., teismas įvertino tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas 16 kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, nemažai gyvenimo laiko praleido pataisos įstaigoje, naujas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, todėl jam skyrė galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų laisvės atėmimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Priminė bombos sprogimą

Kaip jau rašyta, tai vienintelis 2016-ųjų pabaigoje Kauno rajono savivaldybę supurčiusio korupcijos skandalo epizodas, už kurį prieš teismą stojo buvęs jos vicemeras K.Povilaitis, bylon sugulusių įvykių metu vadovavęs šios savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai.

R.Pudževelis bylon sugulusių įvykių metu buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius. O kartu su juo prieš penkerius metus Kauno policijos areštinėje atsidūręs K.Povilaitis jau buvo padaręs iškalbingą karjeros šuolį ir peršokęs buvusį savo viršininką pareigose. Tuo metu K.Povilaitis jau buvo tapęs Kauno rajono vicemeru.

Kauno rajono savivaldybės opozicija, kilus skandalui dėl K.Povilaičio ir R.Pudževelio sulaikymo bei jiems pareikštų įtarimų, tada išreiškė abiems nepasitikėjimą. Tačiau interpeliacijos klausimas į tarybos darbotvarkę įtrauktas nebuvo, motyvuojant tuo, kad per vėlai pateikti dokumentai. K.Povilaitis ir R.Pudževelis buvo atleisti iš pareigų, patiems prašant. Ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje. 2019-ųjų rugpjūtį, t.y. po daugiau kaip pustrečių metų trukusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos tyrimo, teismui buvo perduotas tik į atskirą bylą išskirtas šis vienintelis K.Povilaičio ir R.Pudževelio galimo kyšininkavimo epizodas. Nes daugiau nieko K.Povilaičiui inkriminuoti nepavyko. Nors, prasidėjus skandalui, teigta, kad jam pareikšti įtarimai dėl dviejų galimų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai jis vadovo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – 2011-2015 metais.

Byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su bendrove „Alytaus baldai“, kuriame taip pat figūravo ir R.Pudževelis, nutraukta, pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta jau perdavus jų bylą Kauno apygardos teismui.

Skandalingi kaltinimai

Teismui perduotame epizode R.Pudževelis kaltintas kyšininkavimu, už kurį Baudžiamasis kodeksas grasina bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. O K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą, už ką gresia nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą atlikusios STT duomenimis, bendrovės „Sportėja“, laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje. Ir tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau 1,4 tūkst. litų. Likusius 3,6 tūkst. litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuomečius šio namus Noreikiškėse.

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinti priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį, kad šiai bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus. Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo. Rangos sutartis pasirašyta atgaline data. O už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Kyšį K.Povilaičiui davęs „Sportėjos“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nusikalstami žaidimai

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis savo kaltės nepripažino. Tačiau šios bylos liudytojų parodymai buvo iškalbingi.

Jų apklausa pradėta nuo motinos ir sūnaus, padėjusių bendrovės „Sportėja“ savininkui šią bendrovę įsteigti. Motina teigė, kad tuo metu buvo labai užsiėmusi, todėl paprašė sūnaus pagalbos. Minėtą bendrovę įsteigė ir ją įregistravo sūnus. O po to pardavė to prašiusiam krepšininkui, žaidusiam Lietuvos jaunimo rinktinėje, vėliau – Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Vokietijos ketvirtojoje lygoje, kurio tėvas taip pat anksčiau buvo jų klientas.

Po šio sandorio Registrų centre „Sportėjos“ direktoriumi jau tapo jos pirkėjas.

Tačiau po kurio laiko jos pardavėjui teisėsaugininkai parodė suklastotus sutarties su Kauno rajono savivaldybe dokumentus. Šioje jis tebebuvo „Sportėjos“ direktoriumi. Tačiau jo vardu ir pavarde pasirašytą sutartį vainikavo ne jo parašas.

Kaip tai atsitiko, teisme jau pasakojo naujojo „Sportėjos“ savininko tėvas, dėl bendradarbiavimo su teisėsaugininkais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Klampi schema

Anot minėto liudytojo, su K.Povilaičiu jis buvo pažįstamas dar prieš bylon sugulusius įvykius. K.Povilaitis jau buvo priėmęs iš jo penkių sporto aikštelių Kauno rajone įrengimo darbus. O vėliau pats paskambino, siūlydamas ir naują objektą Padauguvos kaime.

Nuvažiavus pažiūrėti į vietą, netrukus sutarta ir dėl kainos. Ir liudytojo darbininkai puolė į darbus, kurie buvo baigti per kelias dienas. Tada K.Povilaitis pasakė jam, kad reikia parengti kelių bendrovių, esą pretendavusių atlikti šį darbą, pasiūlymus. Tomis keliomis bendrovėmis, anot liudytojo, jo paties iniciatyva, tapo jo ir dviejų jo sūnų įmonės. Viena iš jų buvo „Sportėja“.

Tačiau, kodėl vėliau sudarytoje sutartyje nurodyta ne sūnaus, o buvusio bendrovės direktoriaus, iš kurio jis šią nusipirko, pavardė, liudytojas jau aiškino skirtingai. Vieną kartą – kad nenorėjo, jog visi pasiūlymai būtų pateikti ta pačia jo ir sūnų pavarde. Kitą kartą – kad tai esą tebuvo žmogiška klaida. Per neapsižiūrėjimą jis parengė sutartį ant seno blanko, kuriame dar buvo ankstesnio bendrovės direktoriaus pavardė, nes iki to laiko sūnus dar nebuvo sudaręs jokių sutarčių.

Kas meluoja?

„Džiaugdamasis dėl pirmo sūnaus gauto užsakymo ir tikėdamasis jų ateityje, o man ar sūnums laimint konkursus, darbo turėdavome visi, ir nusprendžiau atsidėkoti K.Povilaičiui“, – teigė minėtas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas liudytojas. Tačiau, paskambinus K.Povilaičiui, šis teigė, kad atostogauja. Dėl to jie tą rytą susitiko degalinėje prie Aleksoto turgavietės. Tačiau po pietų vokas su pinigais K.Povilaičiui jau buvo atvežtas į savivaldybę, kur šis teigė užsuksiantis, nes turi ten reikalų.

Anot liudytojo, pasiteiravus K.Povilaičio, kiek jis skolingas, šis atsakęs, „kiek išeina“. Duoti jam 5 tūkst. litų liudytojas teigė nusprendęs pats. Ir voką su pinigais K.Povilaitis iš jo priėmė be jokios reakcijos – lyg tai būtų jam įprasta. Nors, anot liudytojo, tai buvo pirmas kartas, kai jis davė K.Povilaičiui kyšį. O nepranešė apie jį teisėsaugai todėl, kad tai buvo tik padėka.

Tačiau K.Povilaitis su R.Pudževeliu kategoriškai neigė minėto liudytojo parodymus teismui. Tiesa, savo parodymus teismui K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, kuriame buvo juos pasirašęs iš anksto. Ir atsisakė atsakyti į bet kokius papildomus teisėjo ar prokuroro klausimus. Tokią teisę teisiamieji turi. O to, ką K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, esmė buvo kyšio priėmimo ir pasidalijimo su R.Pudževeliu neigimas – nei jį gavo, nei vežė R.Pudževeliui. Šis, davęs analogiškus parodymus, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo, tačiau jo atsakymų esmė buvo tokia pati.

K. Povilaitis (kairėje) ir R. Pudževelis (dešinėje) su savo advokatais A. Jokūbausku (kairėje) ir A. Mažeika (dešinėje).

Dar vienas STT fiasko?

Anot kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro Valentino Aleknos, įkalčių, kad K.Povilaitis su R.Pudževeliu padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, pakanka. Jis siūlė teismui nubausti K.Povilaitį daugiau kaip 30 tūkst. eurų bauda, O R.Pudževelį – daugiau kaip 26 tūkst. eurų. Ir uždrausti abiem dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus bei konfiskuoti iš abiejų paimto kyšio vertę atitinkančią sumą.

Kauno apygardos teismo teisėjas Darius Kantaravičius šiandien paskelbė, kad K.Povilaitis padarė abu jam inkriminuotus nusikaltimus. Ir skyrė jam už tai 7 381,36 eurų baudą bei uždraudė vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje bei konfiskavo iš K.Povilaičio jo paimto kyšio sumą -1 448,10 euro.

Skirdamas K.Povilaičiui gerokai mažesnę bausmę nei siūlė prokuroras, teismas konstatavo, kad tai susiję su ilga šio teismo proceso trukme, kuriai įtakos turėjo ir šalyje paskelbtas karantinas.

Teismo sprendimu, R.Pudževelis išteisintas, nes byloje surinktų įrodymų pagrįsti jo kaltei nepakanka. Konstatuota, kad kaltinimas buvo grindžiamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, bet šio užfiksuotas pokalbis tarp K.Povilaičio ir R.Pudževelio yra nepakankamas pastarojo kaltei pagrįsti. O STT specialisto išvada apie tai, kad K.Povilaitis perdavė tada R.Pudževeliui kyšį, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. To liudytojų nėra, o kyšį K.Povilaičiui davęs asmuo, kaip jo gavėją nurodė tik K.Povilaitį. Ir apie tai, kad šis dar galėjo pasidalyti gautais pinigais su R.Pudževeliu nieko nežino.

Šį nuosprendį dar galima apskųsti aukštesnės instancijos Apeliaciniam teismui, kas, sprendžiant iš K.Povilaičio laikysenos viso šio teismo proceso metu, greičiausiai, ir bus padaryta. Be to, panašu, kad ir prokuroras turėtų šį teismo sprendimą skųsti.

Atversta ir pagrindinė byla

Kaip jau rašyta, pagrindinė politinės korupcijos Kauno rajono savivaldybėje byla, iš kurios buvo išskirtas aprašytas galimo K.Povilaičio ir R.Pudževelio kyšininkavimo epizodas, po beveik penkerių metų tyrimo taip pat iš pradžių buvo perduota Kauno apygardos teismui. Tačiau šis nuo jos nagrinėjimo nusišalino, motyvuodamas dideliu krūviu ir artėjančia senatimi už kai kuriuos pačius lengviausius šios bylos kaltinamiesiems inkriminuojamus nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinis teismas po tokios įvykių sekos perdavė šią bylą Klaipėdos apygardos teismui. Ir šis pernai gruodį jau ją atvertė.

Tarp šios bylos kaltinamųjų be R.Pudževelio ir jo sutuoktinės yra dar šeši fiziniai (penki iš jų – įvairių įmonių vadovai) ir vienas juridinis asmuo – bendrovė „Roalsa“.

R.Pudževelis minėtoje byloje yra kaltinamas, kad siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei bei pasinaudodamas aukštomis pareigomis ir dėl to turima įtaka, priėmė daugiau nei 10 tūkst. eurų vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo.

STT duomenimis, 2012–2013 metais, kai buvo rengiamas jo namo Kulautuvoje projektas ir kruopščiai planuojama šio statyba, R.Pudževelis, atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai, kaip šios vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis. Jos sudarė sąlygas minėtos bendrovės komercinės veiklos tęstinumui, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumui. Taip pat – palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje. Įtariama, kad už tai ši bendrovė, neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas, prisidėjo prie jau minėto R.Pudževelio namo Kulautuvoje statybos. Nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už valdininko ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnis nei 46 tūkst. eurų vertės bendrovės turtas. O 2016 metų rudenį, siekdamas įteisinti Kulautuvoje pasistatytą namą ir žinodamas, kad dalis jo statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta, kaip kyšis, R.Pudževelis slėpė tikrąjį šios statybos finansavimo šaltinį, namo buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį. Šį turtą jis įregistravo, kaip kito asmens nuosavybę. Tačiau po to sudarė su juo pirkimo–pardavimo sandorį, taip namą įteisindamas savo vardu.

R.Pudževelio nuosavybės teisės į šią pilaitę Kulautuvoje, kaip ir į kitą jam priklausantį turtą, yra laikinai apribotos.

15 metų laisvės atėmimo bausme buvo nubaustas grupei vadovavęs anksčiau septynis kartus teistas V. R. Jis taip pat buvo nuteistas ir už planuotą žmogžudystę iš savanaudiškų paskatų.

Byloje išsiaiškinta, kad V. R. buvo aprūpinęs kitą grupės narį R. R. motociklu ir šaunamuoju ginklu tam, kad šis įvykdytų jo planuotą žmogžudystę, tačiau R. R. to nepadarė, nes susilaužė koją.

Bylos duomenimis, V. R. buvo atsakingas už grupės veiklos organizavimą ir narkotinių medžiagų atgabenimą iš Vokietijos. Kitas grupės narys D. N. rūpinosi tiesioginiu bendravimu su pirkėjais ir piniginių reikalų tvarkymu, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. R. veikė kaip kurjeris.

Būtent R. R. ir buvo sulaikytas Lietuvos pasienyje, kai autobusu į šalį iš Vokietijos bandė įvežti apie 15 kg narkotinės medžiagos – kanapių.

Anksčiau 15 kartų teistas vyras buvo pripažintas padaręs nusikaltimą ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas, nes bendradarbiavo su pareigūnais atskleidžiant grupės įvykdytus nusikaltimus.

Šis teismo nuosprendis iki gegužės 12 dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Organizuotos grupės nariai nuteisti dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, vadovavimo įmonėms, kurios naudotos neteisėtai veiklai nuslėpti.

Teismas trims nusikalstamos grupuotės iniciatoriams skyrė realias laisvės atėmimo bausmes nuo trejų metų šešių mėnesių iki penkerių metų. Kitiems šešiems kaltinamiesiems teismas skyrė lygtines laisvės atėmimo bausmes.

Taip pat nuteistieji įpareigoti atlyginti padarytą turtinę žalą.

Iškeltiems civiliniams ieškiniams teismas iš kaltinamųjų priteisė beveik 85 tūkst. eurų, laikinai apribojo jų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus kriminalinės policijos atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, organizuota grupuotė sukčiavimui ruošėsi daugiau kaip du mėnesius, tačiau veikė vos tris – nuo 2010 metų gegužės iki liepos. Per šį laikotarpį sukčiai apgaule išvengė atsiskaitymo su šešiolika Lietuvos ir kitų šalių įmonių už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, kurių vertė siekia beveik 145 tūkst. eurų.

„Organizuotos grupės nariai per dvi kontroliuojamas ir realios ūkinės veiklos nevykdančias įmones gavo užsakymus pervežti krovinius, tačiau pasinaudodami trečios – taip pat fiktyvios įmonės vardu, krovinius užsakė pervežti kitoms Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos įmonėms“, – rašoma prokuratūros išplatintame pranešime.

Pastarosios įmonės direktore buvo įregistruota tuo metu nakvynės namuose gyvenusi asociali moteris. Įmonėms atlikus užsakytus krovinių pervežimus, o pervežimo užsakovams už tai atsiskaičius su minėtomis dvejomis nusikalstamos grupuotės narių valdomomis įmonėmis, pastarųjų sąskaitose gauti pinigai nedelsiant būdavo išgryninami ir padalinami tarp organizuotos grupės narių.

Pareigūnai nustatė, kad organizuotos grupuotės nariai, siekdami būti neatpažinti minėtos trečiosios fiktyvios įmonės vardu su nukentėjusių įmonių atstovais beveik visada bendravo tik telefonu, elektroniniu paštu, faksu ar „Skype“ programa, prisistatydami svetimais vardais.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Vis dėto pirmiausiai Kinijoje didžiuliai yra neoficialūs skaičiai. Spėjama, kad 2018-aisiais čia egzekucijų būta tūkstančiai, sakoma ataskaitoje. 78 proc. dokumentuotų egzekucijų teko keturioms šalims – Iranui (mažiausiai 253), Saudo Arabijai (149), Vietnamui (mažiausiai 85) ir Irakui (mažiausiai 52).

Tačiau kovoje prieš mirties bausmes būta ir regreso, konstatuoja organizacija. Kai kuriose šalyse, kuriose žmonės buvo nuteisti mirti arba jiems įvykdyta mirties bausmė, ji skirta po procesų, kurie neatitinka tarptautinių teisės normų. Kai kuriais atvejais nuosprendžiai netgi rėmėsi kankinimais išgautais prisipažinimais, pavyzdžiui, Egipte, Bahreine, Kinijoje, Irake ir Saudo Arabijoje. Vis dėlto: „Tendencija panaikinti mirties bausmę yra negrįžtama. Kiekvienais metais didėja skaičius šalių, kurios atsisako mirties bausmės“, – pabrėžiama pareiškime.