Padėjo ne vien vaistai

„Man pasisekė – osteoporozės diagnozę mano ligos istorijoje pakeitė osteopenija. Taigi, mano kaulų būklė pagerėjo“, – džiaugiasi Vilma. Toks rezultatas – neatsitiktinis.

Osteopenija – būklė, kai nustatomas mažesnis nei norma kaulų tankis, bet didesnis nei 2,5. Kai kaulų tankis mažesnis už 2,5, diagnozuojama osteoporozė.

Kalbėdama apie osteoporozės pradžią, kaunietė mintimis sugrįžo į 2019 m. pabaigą.

„Iš pradžių apie šią ligą nieko neįtariau. Viskas prasidėjo prieš ketverius metus. Netikėtai susilaužiau kairės rankos riešą: griūdama pasirėmiau ranka – lūžo du riešo kauliukai. Išsityriau kaulų tankį – taip 2020 m. pradžioje man diagnozavo osteoporozę“, – Vilma prisiminė, kad osteoporozė jai buvo diagnozuota 53 metų. Prieš devynerius metus jai prasidėjo menopauzė.

„2021 m. spalį, kai jau gėriau paskirtus vaistus nuo osteoporozės, nesėkmingai kryptelėjau koją – susilaužiau kairės kojos kubakaulį ir kulnakaulį. Ir štai dabar, po trejų su puse metų sąžiningo vaistų vartojimo ir gyvenimo būdo pokyčių, kurių ėmiausi iš karto sužinojusi diagnozę, suprantu, kad visa tai daryti vertėjo, – ligą įveikiau“, – šypsojosi Vilma.

Ji neslepia: pasveikti padėjo ne vien vaistai.

„Manau, kad man pasveikti padėjo, kaip sakoma, visas priemonių kompleksas: vaistai, mityba, kasdienis judėjimas, mankštos, taip pat organizmo šarminimas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Per dieną ji išgeria ne mažiau kaip 2 l skysčių. Ėmė daugiau vaikščioti: sakosi neužmieganti, kol nenueina mažiausiai 6–8 tūkst. žingsnių. Kiekvieną dieną atlieka mankštą: specialius raumenų tempimo pratimus ir pratimus su svareliais, gumomis.

„Be to, šarminu organizmą: visiškai nevartoju alkoholio, nerūkau, valgau daug vaisių, daržovių. Marinuotas daržoves pakeičiau raugintomis. Pati raugiu agurkus, kopūstus, burokėlius ir kitas daržoves. Šaltuoju metų laiku jų valgau labai daug. Be to, periodiškai tikrinuosi vitamino D kiekį kraujyje ir vartoju papildus, kad organizme būtų reikiamas vitamino D kiekis“, – pasakojo kaunietė.

Dabar, kai išsigydė osteoporozę, moteris nebevartoja vaistų, tačiau ir toliau stengiasi gyventi sveikai: kasdien mankštinasi ir vaikščioja, sveikai maitinasi, nevartoja alkoholio, nerūko.

„Taip gyvendama geriau jaučiuosi. Be to, žinau: jei grįžčiau prie ankstesnio gyvenimo būdo, vėl kiltų grėsmė susirgti osteoporoze“, – sako Vilma, kurią jos gydytoja įspėjo: visą gyvenimą turės likti budri, saugotis, kad liga nesugrįžtų.

Mindaugas Sakalauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Vardijo rizikos veiksnius

„Tai yra gydymo sėkmės istorija: Vilma įveikė osteoporozę. Šiais laikais, kai yra naujos kartos vaistų, tai gana dažnai pasitaiko. Jei moterims, sergančioms osteoporoze, skiriamas tinkamas gydymas, jos vartoja paskirtus vaistus, atlikę kaulų tankio (Dexa) tyrimą, matome, kad kaulų tankis padidėjo ar bent jau išliko tokio paties lygio. Jeigu osteoporozės laipsnis didėja, vadinasi, gydymas buvo nepakankamas“, – pastebėjo Vilmos šeimos gydytoja Aurelija Proscevičienė.

Pasak jos, tokiu atveju paprastai keičiami vaistai, ieškoma kitų priežasčių, kodėl taip atsitiko, pavyzdžiui, gal moteris nevartojo jai skirtų vaistų.

A. Proscevičienės žodžiais, vaistus su veikliąja medžiaga kolekalciferoliu, skiriamus osteoporozei gydyti, moterys paprastai gana gerai toleruoja.

Gydytoja pasidžiaugė, kad Vilma ne tik vartojo vaistus, bet ir daug judėjo, mankštinosi, koregavo mitybą. A. Proscevičienės teigimu, tinkama mityba, fizinis aktyvumas susirgus osteoporoze taip pat labai svarbu.

„Rizikos veiksniai susirgti osteoporoze moterims: ankstyva menopauzė, lieknas kūno sudėjimas, nuolatinis vitamino D trūkumas. Šį vitaminą mes, gyvenantys Lietuvoje, turime papildomai vartoti ištisus metus“, – tvirtino šeimos gydytoja.

Paklausta apie organizmo šarminimo galimą naudą, gydytoja sakė neaptikusi medicinos literatūroje duomenų, kad tai tikrai padeda įveikti osteoporozę.

A. Proscevičienė atkreipė dėmesį, kad šia liga dažniau suserga lieknos moterys, taip pat tos, kurioms menopauzė įvyksta anksti.

Jei diagnozuojama netrukus

Lietuvos reumatologų asociacijos valdybos narys Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas reumatologas Mindaugas Sakalauskas taip pat tvirtino, kad atvejai, kai, susirgus osteoporoze, pasiekiama osteopenijos būklė, nereti.

Kiek jaunystėje užsiauginame kaulinės masės, kiek profilaktiškai vartojame vitamino D, sportuojame, toks ir kaulų tankis.

„Osteoporozės eiga priklauso ir nuo to, ar moteriai seniai įvykusi menopauzė. Jei osteoporozė diagnozuojama netrukus, kai įvyksta menopauzė, anksti skiriamas gydymas, tokie rezultatai tikėtini. Nes dažniausiai ir greičiausiai kaulų tankis moterims keičiasi maždaug 2–3 metus po paskutinių mėnesinių. Tada, ypač esant rizikos faktorių, moterims rekomenduojama atlikti kaulų tankio tyrimą. Rizikos faktoriai: moterims – ankstyva menopauzė, abiejų lyčių atstovams: mažas kūno masės indeksas, taip pat rūkymas, alkoholio vartojimas, maža judra, tam tikros gretutinės ligos“, – vardijo M. Sakalauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kartais užtrunka, kol pacientui paskiriami tinkami vaistai. Mat vieniems jie tinka ir patys paprasčiausi, paskiriami pirmi, o kitiems tenka pakeisti keletą vaistų, kol randamas tas, kuris įveikia jo ligą.

Gydytojas taip pat pastebėjo, kad stambesnių žmonių kaulų tankis paprastai būna didesnis, liesesnių – mažesnis.

Moterys osteoporoze serga šešis kartus dažniau nei vyrai. Jie osteoporoze suserga vyresniame amžiuje, dažnai kartu sergama ir prostatos hiperplazija, taip pat onkologinėmis, žarnyno ligomis.

„Jei sergant osteoporoze paskiriamas gydymas, per penkerius metus neįvyksta kaulų lūžių ir kaulų tankis nesikeičia – jis lieka toks pat, traktuojame, kad osteoporozė yra pasiekusi remisiją, neaktyvi, ir gydymas baigiamas. Pacientas toliau stebimas. Stebėsena vykdoma kas 1–2 metus. Jei nustatoma, kad paciento kaulų tankis vėl ima mažėti, vadinasi, liga atsinaujino. Tokiu atveju vėl pradedame taikyti gydymą“, – pasakojo M. Sakalauskas.

Indėlis – jauname amžiuje

Gydytojas reumatologas pritarė, kad ligą įveikti padeda ne tik vaistų vartojimas, bet ir visavertė mityba, vitamino D vartojimas, kasdienis judėjimas, specialios mankštos.

„Dėl šarminimo – nežinau, čia labiau liaudiškas būdas. Tačiau, jei pacientas dėl to jaučiasi geriau, puiku. Gydydami osteoporozę mes vadovaujamės patvirtintomis gairėmis. Tokių faktorių kaip lytis, amžius nepakeisime, tačiau rekomenduojame fizinę veiklą, kuri skatina medžiagų apykaitą, aktyvina antkaulį. Taip pat skatiname pacientus pašalinti rizikos faktorius: mesti rūkyti, nebevartoti alkoholio“, – sakė M. Sakalauskas.

Gydytojo žodžiais, labai svarbi ir kitų ligų kontrolė: „Sergant sisteminėmis ligomis, gydomomis osteoporozę skatinančiais gliukokortikoidais, pvz., deksametazonu, prednizolonu, metilprednizolonu, jeigu liga blogai kontroliuojama ir šių vaistų dozes reikia didinti, progresuoja ir osteoporozė.“

Jis pabrėžė, kad hormoninių vaistų vartojimas sukelia didesnę riziką paspartinti osteoporozę, didelės jų dozės gali lemti kaulų išretėjimą, jų lūžius.

M. Sakalausko teigimu, nors šiais laikais daugiau žmonių dėl osteoporozės kreipiasi į gydytojus, iš tiesų šios ligos atvejų nedaugėja – gerėja diagnostika. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad ateityje daugiau žmonių sirgs osteoporoze.

„Viskas priklauso nuo žmonių judrumo. Tie žmonės, kuriems dabar diagnozuojame osteoporozę, priklauso kartai, kuri daugiau judėjo, juda nei dabartiniai vaikai. Judėjimas labai svarbus. Kiek jaunystėje užsiauginame kaulinės masės, kiek profilaktiškai vartojame vitamino D, sportuojame, toks ir kaulų tankis. Taigi, judėjimas, vitamino D vartojimas, visavertė mityba yra labai svarbūs augant“, – tai, į ką turėtų atkreipti dėmesį auginantys vaikus, pabrėžė M. Sakalauskas.

Kaulų tankio tyrimas rekomenduotinas, jei:

• esate pomenopauzinio amžiaus moteris ir nevartojate estrogenų, o menopauzė ankstyva – 45 metų;

• yra buvęs šlaunikaulio lūžis tėvams;

• anksčiau patirtas osteoporozinis lūžis;

• sergate reumatoidiniu artritu;

• mažas kūno masės indeksas – ne didesnis kaip 19;

• paskirtas gydymas gliukokortikoidais;

• yra kitų rizikos veiksnių – rūkymas, alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, kepenų, inkstų ligos.

Stiprūs nugaros skausmai

„Išsigandau, kad ypač stiprus skausmas atsirado dėl kokios nors širdies ligos, nes pirmiausia jį pajutau kairėje krūtinės pusėje. Vėliau pradėjo mausti ir dešinę pusę, kreipiausi į gydytojus“, – prisimena pacientė.

Apsilankius Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyryje, pirmosios konsultacijos metu moteris jautė tokį stiprų skausmą, kad galėjo tik stovėti. „Nesugebėjau net atsisėsti. Judant skausmas stiprėdavo, tapo sudėtinga įkvėpti. Atsigulus jis šiek tiek pradėjo rimti“, – sako Zonė.

Atlikus išsamius sveikatos būklės tyrimus, nustatyta, kad stiprų skausmą pacientė jautė dėl osteoporozės sukeltų daugybinių ir senų stuburo slankstelių lūžių krūtinės ir juosmens srityje. Pasak Anesteziologijos klinikos gydytojos anesteziologės reanimatologės Astos Mažeikaitės, osteoporoze sergančio žmogaus kaulai išretėja, tampa akyti, todėl greitai lūžta net nuo menkiausių traumų. Stuburo slankstelių lūžiai – svarbi priežastis, dėl kurios dauguma vyresnio amžiaus žmonių jaučia stiprų nugaros skausmą, darantį didelę įtaką gyvenimo kokybei, fizinei ir psichosocialinei funkcijai.

Vyresnio amžiaus liga

„Ši liga pavojinga tuo, kad nėra jokių specifinių klinikinių požymių, padedančių diagnozuoti ją iki lūžio, o į varginančius stuburo ar net viso kūno skausmus dažnai tiesiog nekreipiama dėmesio, – pastebi gydytoja anesteziologė reanimatologė. – Šia liga suserga didžioji dalis gyventojų, vyresnių nei 50 metų amžiaus. Skaičiuojama, kad apie 50 proc. moterų ir apie 20 proc. vyrų per savo likusį gyvenimą patirs bent vieną lūžį dėl kaulų trapumo.“

Nesugebėjau net atsisėsti. Judant skausmas stiprėdavo, tapo sudėtinga įkvėpti.

Zonei Kauno klinikose buvo sudarytas skausmo gydymo planas. „Gydymas pradėtas atliekant vietinių nuskausminamųjų ir hormonų injekcijas į skausmingus taškus raumenyse, – apie gydymą pasakoja A.Mažeikaitė. – Po šių procedūrų skausmo intensyvumas sumažėjo, bet išliko, todėl skausmui mažinti nuspręsta skirti lidokaino (vietinio anestetiko) infuzijų į veną.“

Paskirtas gydymas davė rezultatų ir pacientės būklė pagerėjo. Šiuo metu ji nebejaučia intensyvaus skausmo, išliko tik nežymus dirginimas. „Pacientei vaistų nuo skausmo vartoti nebereikia. Ateityje skausmas gali intensyvėti, todėl moteris turės pakartotinai konsultuotis su specialistais“, – sako gydytoja anesteziologė reanimatologė.

Šiuo metu Zonė džiaugiasi reikšmingai pagerėjusia savijauta. „Jaučiuosi visiškai kitaip, nebereikia kentėti varginančių skausmų“, – šypsosi ji.

Stuburo, sąnarių patologijos

Skausmo gydymo poskyrio anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja Elvyra Jonkienė pastebi, kad sėkmingas gydymo rezultatas priklauso nuo gydytojų, slaugytojų ir pacientų bendradarbiavimo. „Pacientai ateina su įvairiomis emocijomis, išvarginti skausmo, todėl svarbu, kad personalas, o ypač slaugytojos, juos nuramintų ir jie įsitrauktų į savo skausmo analizę. Tik bendradarbiaujant galima tikėtis gerų gydymo rezultatų“, – teigia E.Jonkienė. Ji priduria, kad gydymo eigoje pacientai skatinami aktyviai įsitraukti į savo gydymo planą, susipažinti su anketiniais metodais, vertinant skausmą ir kiekvieno vizito metu kartu aptariama, kaip pasikeitė būklė, ar skausmas sumažėjo.

Per metus Skausmo gydymo poskyryje konsultuojami apie 5 700 pacientų iš visos Lietuvos. Dažniausiai jie kreipiasi dėl skausmo sukelto stuburo ir sąnarių patologijos. Taip pat atvyksta pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, po chirurginių intervencijų, traumų ir sergantys onkologinėmis ligomis.

„Dažnai sergantieji nepajunta nei vieno osteoporozės simptomo ir pirmasis ligos požymis, o kartu ir komplikacija, būna kaulo lūžis. Jį gali sukelti net minimali trauma, pavyzdžiui, kai žmogus nukrenta, pargriūva namuose ar lauke. Tada dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubens kaulai, žastikaulis, o nuvykus į gydymo įstaigą pacientui pranešama, kad to priežastis – osteoporozė“, – sako I. Garuckienė.

Vaistininkė priduria, kad apie osteoporozę išduoti gali ir anksčiau nei kaulo lūžis pasireiškiantys simptomai. Tada gali dingti apetitas, atsirasti raumenų silpnumas, naktinis kojų prakaitavimas ir mėšlungis, kamuoti skausmas juosmens srityje ir apatinės krūtinės dalyje. Dėl šios priežasties reikėtų akylai sekti savo būklę, o atsiradus minėtiems simptomams, nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Galimi padariniai visam gyvenimui

Visų lūžių atvejais pasireiškia nuolatinis, ūmus, maudžiantis, stiprėjantis skausmas. Lūžus stuburo slanksteliams skausmas būna toks stiprus ir intensyvus, kad žmogus negali atsisėsti. Po lūžių šioje srityje krypsta stuburas, kinta laikysena, formuojasi kupra, sumažėja ūgis.

„Pavojingiausi žmogaus sveikatos būklei yra šlaunikaulio lūžimai, ypač šlaunikaulio kaklelio lūžiai. Ši trauma ilgam prikausto sergantį prie lovos, todėl sparčiau progresuoja osteoporozė. Be to,  atsiranda ir kitų komplikacijų rizika, dėl kurių kritiškai gali pablogėti sveikatos būklė. Sunkiausios komplikacijos gali sukelti neįgalumą visam gyvenimui“, –  įspėja I. Garuckienė.

Riziką susirgti didina žalingi įpročiai

Vis dar yra manančių, kad su kaulų retėjimą, trapumą ir jų lūžius sukeliančia osteoporoze susiduria tik garbingo amžiaus žmonės dėl neišvengiamo senėjimo. Tačiau vaistininkė teigia, kad šios ligos išsivystymą lemiančių rizikos faktorių yra gerokai daugiau, o dalis  jų – sukelti žalingo gyvenimo būdo. Tai reiškia, kad juos galima kontroliuoti.

„Tokie rizikos faktoriai, kaip amžius, lytis, šeimos ligos istorija, menopauzė, turimos gretutinės ligos nėra kontroliuojami. Tačiau tokius ligos išsivystymą lemiančius veiksnius, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, dideli kofeino kiekiai, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka, galima valdyti ir jų keliamą riziką mažinti asmeninėmis pastangomis“, –  pasakoja I. Garuckienė.

„Camelia“ vaistininkė prideda, kad rizika susirgti osteoporoze ir dėl to patirti kaulų lūžius reikšmingai padidėja kiekvienai menopauzę išgyvenusiai moteriai ir 50-ties metų sulaukusiam vyrui.

Gyvenimo būdas – valdomas osteoporozės rizikos faktorius

I. Garuckienė sako, kad siekiant išsaugoti reikiamą kaulo masę bei visavertę struktūrą, tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu reikia rūpintis dar jauname amžiuje. Tačiau pradėti niekada nevėlu, nes šie du veiksniai ne tik veikia prevenciškai, bet ir stiprina ligos nusilpnintus kaulus.

„Rekomenduojama mitybos racioną praturtinti maisto produktais, kuriuose gausu kalcio. Šis mineralas yra svarbiausia statybinė kaulų medžiaga, sustiprinanti baltymus, iš kurių sudaryti kaulai. Paįvairinkite savo mitybą pieno produktais, lapinėmis daržovėmis, šalavijo (angl. chia), sezamo, saulėgrąžų sėklomis, džiovintais vaisiais, avižomis, grikiais – juose yra ypač daug kalcio. Jeigu šių produktų nemėgstate ar negalite vartoti, reikiamą 1200 mg paros dozę galite gauti vartodami kalcio maisto papildus“, – pataria vaistininkė.

Kalcio įsisavinimui – kitas naudingas vitaminas

Kalcio įsisavinimui ir kaulų stiprinimui labai svarbus yra vitaminas D, todėl būtina juo praturtinti organizmą. Į mitybos racioną įtraukę vitamino D turinčius produktus – riebią žuvį, kiaušinius, kepenėles, grybus, apelsinus – gausite 10 – 15 proc. reikalingos paros normos. Likusią vitamino D dozę gausite pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus vartodami maisto papildus.  Profilaktikai yra labai svarbu atsisakyti rūkymo, alkoholinių gėrimų. Taip pat reikia riboti druskos vartojimą ir mažinti išgeriamo kofeino kiekius, nes šios medžiagos apsunkina kalcio bei kitų mineralų, vitaminų įsisavinimą organizme.

„Jeigu norite stiprinti savo kaulus, lėtinti jų retėjimą, mažinti tikimybę patirti kaulų lūžius, rekomenduojama išbandyti greitą arba intervalinį ėjimą ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę bei reguliariai atlikti jėgos ir pusiausvyros pratimus“, – pataria I. Garuckienė.

Nors dalies osteoporozę sukeliančių rizikos faktorių negalime kontroliuoti, šios ligos išsivystymo riziką ir jos keliamas pasekmes galime mažinti darydami tai, kas nuo mūsų priklauso: propaguodami sveiką gyvenimo būdą.

Taip pat dėstytoja papasakos apie šios ligos požymius, fizinio aktyvumo naudą. „Tai nesudėtingi pratimai, tačiau yra puiki osteoporozės ligos profilaktika. Jei kiekvieną dieną skirsite nors dešimt ar penkiolika minučių – teigiami požymiai bus akivaizdūs“, – sako LSU dėstytoja.

„Lietuvos sporto universiteto ekspertai pataria“ – tai mokomųjų vaizdo reportažų ciklas, kuriame Universiteto ekspertai pristato sporto, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo naudą visuomenei, dalijasi įžvalgomis kaip pradėti sportuoti, kaip taisyklingai tai daryti. Vaizdo reportažuose ras naudingos informacijos įvairių amžiaus grupių, profesijų ir pomėgių žmonės, kuriuos jungia noras gyventi aktyviai ir sveikai.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė sako, kad tokiais sutrikimais šiandien skundžiasi vis jaunesni žmonės. Tuo metu sveikatingumo klubų „Impuls“ vyriausioji trenerė Odeta Kuncaitienė pažymi, kad dirbantiems sėdimą darbą tiesiog būtina reguliariai mankštintis ir sportuoti.

„Pastebime, kad sveikatos draudimo sumos vis dažniau yra išleidžiamos stuburo ir sprando, venų ligų, kraujotakos sutrikimų, riešo kanalo sindromo diagnozei ir gydymui bei su tuo susijusiems medicininiams tyrimams. Be to, tokių paslaugų prireikia vis jaunesnio amžiaus gyventojams. Pavyzdžiui, venų operacijos jau atliekamos ir trisdešimties metų neturintiems pacientams, nors anksčiau tokie atvejai būdavo išimtiniai“,  – sako A. Kupliauskienė.

Anot draudimo ekspertės, kai kurie su sėdimu darbu susiję sveikatos sutrikimai gali būti ir labai pavojingi ar reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, dėl ilgo sėdėjimo ir nejudrumo prastėjanti kraujo apytaka didina trombų susiformavimo tikimybę, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, cukrinio diabeto, nutukimo, osteoporozės ir kitų pavojingų ligų riziką. Su šiomis ligomis susijusių medicininių paslaugų dalies didėjimas bendrame sveikatos draudimo sumų panaudojimo kontekste yra akivaizdus, rašoma pranešime spaudai.

Dirbantys sėdimą darbą savo fizinę būklę gerinti pirmiausiai turėtų pradėti nuo bendrosios ištvermės lavinimo – ėjimo, bėgimo ristele, važiavimo dviračiu, plaukimo, slidinėjimo.

O. Kuncaitienė tuo metu pažymi, kad sumažinti neigiamas sėdimo darbo pasekmes sveikatai gali bent jau nedarbo metu propaguojamas judresnis ir aktyvesnis gyvenimo būdas. Taip pat itin svarbus yra taisyklingas sėdėjimas darbo vietoje, reguliarios pertraukėlės ir mankštos.

„Dirbantys sėdimą darbą savo fizinę būklę gerinti pirmiausiai turėtų pradėti nuo bendrosios ištvermės lavinimo – ėjimo, bėgimo ristele, važiavimo dviračiu, plaukimo, slidinėjimo. Šiam tikslui tai pat tinka „Pilates“ mankštos metodika, leidžianti stiprinti giluminius ir paviršinius kūno raumenis, lavinti lankstumą ir koordinaciją. Taip pat naudingi vandens aerobikos užsiėmimai, kurie padeda efektyviai deginti kalorijas, greitina medžiagų apykaitą. Tokios treniruotės teigiamai veikia kraujagyslių ir širdies sistemą, skatina smegenų veiklą, leidžia sutvirtinti kūną“, – sako O. Kuncaitienė.

Trenerės teigimu, bendruoju atveju pradedantieji turėtų sportuoti tris kartus per savaitę, o palaipsniui užsiėmimų skaičių didinti iki penkių, nors tai labai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus amžiaus, fizinio pasirengimo ir kitų faktorių. Dėl to kiekvienam yra svarbu laikytis individualios sportavimo sistemos ir plano.

„Tiesa, vien tik po darbo sportuoti neužtenka. Bent minimalus judrumas yra būtinas ir pačioje darbo vietoje. Tam tinka nesudėtingi kaklo, pečių sukimo pratimai, rankų pramankštinimas. Pavyzdžiui, patartina dirbant kartas nuo karto ištiesti rankas į priekį, sugniaužti kumščius, išplėsti pirštus, pratampyti ir pramankštinti raumenis. Be to, svarbu reguliariai daryti pertraukėles, pasivaikščioti. Dviejų-penkių minučių mankštą darbo vietoje būtų gerai atlikti bent kas dvi valandas, o idealiu atveju – kas valandą“, – sako O. Kuncaitienė.

O. Kuncaitienė taip pat rekomenduoja darbo vietoje rinktis sėdėjimą ne ant kėdės, o ant specialaus tam skirto kamuolio. Anot jos, sėdint ant kamuolio netenkama stabilios atramos, todėl kūnas nuolat ieško idealiausios taisyklingos padėties. Tai darant stimuliuojami net ir giliausiai esantys „atpratę“ dirbti, nusilpę ar atrofavęsi raumenys.

„Neįmanoma ilgesnį laiką sėdėti ant kamuolio susikūprinus, atsilošus ar sukryžiavus kojas. Dėl to atrandama patogi bei taisyklinga laikysena, kai simetriškos raumenų grupės gauna vienodą apkrovą. Sėdint ant gerai pritaikyto kamuolio, kai kojos per kelius ir klubus yra sulenktos 90 laipsnių kampu, yra aktyvuojami ne tik pilvo, nugaros, bet ir kojų bei sėdmenų raumenys“, – pažymi O. Kuncaitienė.

Galiausiai, O. Kuncaitienės įsitikinimu, dirbantys sėdimą darbą gali ir turėtų išnaudoti kiekvieną progą pajudėti – pavyzdžiui, į reikiamą pastato aukštą kilti ne liftu, o lipti laiptais, esant ne itin dideliam atstumui iki parduotuvės ar darbo eiti pėsčiomis, vasarą važiuoti dviračiu. Tai gali padėti išvengti dažnų vizitų pas gydytojus, džiaugtis geresne sveikata ir savijauta.

Spalio 20 dieną minima pasaulinė osteoporozės diena vėl primena, kad kasmet vis daugiau žmonių kamuojančiai ligai kelią apsunkinti nesunku – tam tereikia reguliaraus rūpinimosi.

Civilizacijos liga, kurios neišvengsime

Lietuvos Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje buvo 21 tūkst. osteoporozės atvejų. Tačiau tai – tik diagnozę išgirdusių pacientų skaičius. Lietuvos osteoporozės fondas skaičiuoja, jog išvis ligos atvejų šalyje yra tarp 200 ir 250 tūkst. O skirtingais duomenimis, pasaulyje liga sukelia nuo 8 iki 10 mln. kaulų lūžių kiekvienais metais.

„Gintarinės vaistinės“ ekspertė Jolita Skinderskienė pasakoja, kad tikslius ligos mastus nustatyti be galo sudėtinga, nes didelė dalis sergančiųjų nesupranta osteoporozę jau turintys ir net jausdami ryškius simptomus nesusimąsto, kad tai kas nors daugiau už kaulų maudimą.

Osteoporozė yra civilizacijos liga, kuri vyresnių žmonių kauluose sumažina kaulinio audinio tankį. Dėl jos lūžta stuburo, riešo, šlaunikaulio, dubens ar kiti kaulai.

„Osteoporozė yra civilizacijos liga, kuri vyresnių žmonių kauluose sumažina kaulinio audinio tankį. Dėl jos lūžta stuburo, riešo, šlaunikaulio, dubens ar kiti kaulai. Svarbiausia ligos atsiradimo priežastis – per mažas kiekis kalcio ir vitamino D. Todėl labiausiai kenčia žmonės, kurie ilgus metus dirba neturėdami jokio ryšio su tiesiogine saulės šviesa arba tiesiog gyvena kraštuose, kur jos natūraliai mažiau“, – aiškina J. Skinderskienė.

Įvairiais tyrimais nustatyta, kad sergantiems osteoporoze patyrus pirmąjį lūžį antrojo tikimybė pakyla nuo dešimties iki dvylikos kartų. Kaulų retėjimas moterims pagreitėja sulaukus 50-60 metų ir vyrams sulaukus 60-70 m.

Reikia reguliarių tyrimų

Svarbiausias faktorius norint apsisaugoti nuo osteoporozės ar jos pasunkėjimo – kaip įmanoma ankstesnis ligos nustatymas bei tinkamas gyvenimo būdas.

„Visų pirma, kalbant apie tinkamą gyvenseną, kuri padėtų vyresniame amžiuje ligos išvengti, reiktų nuolat palaikyti vitamino D bei kalcio kiekį organizme. Dermatologai nuolat perspėja apie ultravioletinių spindulių pavojų ir žmonės tai išgirdo galbūt net kiek per gerai – nors kai kuriais metais saulės šviesos gauname tik keliolika dienų, jie tepasi stipriausią apsauginį kremą nuo saulės ir taip sumažina vitamino  gamybą organizme. Maiste vitamino D nepakanka, tad reikėtų pasirūpinti, kad jo gautume bent jau iš papildų, kaip suderinti ir užtikrinti sveiką mitybą, papildų vartojimą, visada galite pasitarti su vaistininkais“, – teigia specialistė.

Be to kūnui būtinas nuolatinis fizinis krūvis, kuris sustiprintų raumenis, o šie palaikytų skeleto darbą bei pagerintų kaulinio audinio mitybą.

Tuo tarpu norint pasitikrinti, ar kauluose turite tinkamą kalcio koncentraciją kiekvienoje „Gintarinėje vaistinėje“ galite pasidaryti densitometrinį tyrimą, kuris nustatytų, ar jau reiktų kreiptis į gydytojus.

„Gaila, tačiau dažnai žmonės ligos požymius pastebi tik tada, kai kaulų lūžių rizika jau pakilusi. Neretai tiesiog sunku atskirti, kas jau yra osteoporozės simptomai, tad vyresniems žmonėms reikėtų reguliariai pasitikrinti, net jei jie patys nejaučia jokių ryškių simptomų“, – pasakoja J. Skinderskienė.

Suklaidina patiriamas skausmas

Kita problema, su kuria susiduria osteoporozės pacientai – bandymas kovoti su skausmu, o ne su tiesioginiu jo sukėlėju. Ši liga gali sukelti net slankstelių įskilimus ar įtrūkimus, kurie pasižymi labai lokaliu skausmu ir palaikęs tai patempimu ar sumušimu, žmogus griebiasi vaistų nuo skausmo. Tai – didžiulė klaida.

„Tarp vyresnių žmonių itin populiarūs kraują skystinantys preparatai, tačiau jei pajutę kaulų skausmą jie griebia vaistus nuo skausmo kartu su kraują skystinančiais, tai gali sukeli net vidinį kraujavimą. Būtent todėl net, rodos, pajutus paprastus skausmo signalus reikia pasikonsultuoti su specialistu – gydantis keliais preparatais vienu metu iškyla nesuderinamumo rizika, kurią paprastam žmogui įžvelgti labai sunku“, – teigia specialistė.

Jos teigimu, veiksmingiausias osteoporozės gydymas – tas, kuris prasideda dar daug metų prieš simptomus. Tačiau net jiems pasireiškus su liga įmanoma kovoti – tereikia ją laiku pastebėti.

„Prieš trejus metus žiemą nugriuvusi – buvo labai slidu – susilaužiau dilbio kaulą. Kai nuėjau pas šeimos gydytoją dėl nedarbingumo, ji mane iš karto nusiuntė išsitirti kaulų tankį. Stubure rasta -3,5, kai norma – iki 2,5. Man gydytoja rekomendavo gydymą, tačiau aš jo atsisakiau. Bet po metų man diagnozuotas krūties vėžys. Po operacijos buvo skirtas itin agresyvus gydymas – pradėta taikyti chemoterapija, iš viso gavau aštuonis kursus. Po keturių dar pradėtas biologinis gydymas, o vėliau ir radiologinis“, – pasakojo Nijolė.

Kadangi chemoterapija ir biologinis gydymas itin veikia kaulų tankį, moters šeimos gydytoja ją vėl nusiuntė išsitirti. Rezultatai buvo dar blogesni nei anksčiau, kaulų tankis siekė -4,1. Tuomet Nijolei pradėtas gydymas denozumabu. Po mažiau nei metų kaulų tankio tyrimo rezultatai buvo kur kas geresni – -2,9.

Nijolė kas pusmetį atvyksta į klinikas susileisti injekcijos ir tai truks penkerius metus. 

„Jokio šalutinio poveikio nejaučiu. Suleidžia ir ramu – lyg nieko ir nebūtų. Stuburą skauda jau daug metų. Man ir magnetinis rezonansas darytas ne kartą. Buvo rastos kelios mažos išvaržos, todėl į skausmą nekreipdavau dėmesio. Man jau šešiasdešimt – kaip galima norėti, kad kas nors neskaudėtų. Neturiu tokių problemų, kad negalėčiau atsikelti ar pavaikščioti. Mėgstu aktyvų gyvenimą, negaliu ilgai sėdėti ar gulėti“, – tikino pacientė.

Vėžiu Nijolė serga dvejus su puse metų, šiuo metu liga kontroliuojama. „Dėl osteoporozei gydyti skirtų vaisų konsultavausi su chemoterapeute. Ji paaiškino, kad šis vaistas ir profilaktika, ir gydymas. Chemoterapeutė patikino, kad man jie būtini, nes turiu didelę metastazių į kaulus riziką.

Kai sužinai, kad tau vėžys, atrodo, viskas išslysta iš po kojų. Bet taip būna iki tol, kol nueini pas gydytoją. Tada susiimi ir kabiniesi už gyvenimo. Psichologiškai esu sunkiai palaužiama. Dirbu kolektyve, grįžusi namo stengiuosi bendrauti ir kuo mažiau galvoti. Dabar jaučiuosi taip kaip ir anksčiau – jokių skausmų, nuovargio ar silpnumo“, – apie nusiteikimą gydytis ir nepasiduoti kalbėjo Nijolė.

Interviu

Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų šeimos gydytoja dr. Lina Vencevičiene.

– Kuomet kaulų lūžis laikomas osteoporozės pasekme?

– Pacientė turėjo didelę riziką patirti dar vieną lūžį dėl to, kad jai buvo diagnozuotas osteoporozinis lūžis. Paslydusi ji nukrito ir sulūžo dilbio kaulas. Jeigu toks lūžis įvyko be traumos ar nesant kitam patologiniam procesui kaule, interpretuojamas kaip osteoporozinis lūžis ir skiriamas gydymas.

Kadangi pacientė jautėsi gerai ir lūžis buvo įvykęs pirmą kartą, pacientė atsisakė vartoti vaistus, nors gydymo jai labai reikėjo. Tada po kelių mėnesių jai diagnozuotas krūties vėžys, taikyta agresyvi terapija – chemoterapinis ir biologinis gydymas. Galvojome, kad moteriai bus labai stipri kaulinio audinio rezorbcija, nes šitų patologijų metu pagreitėja kaulinio audinio apykaita. Kaulai dar labiau retėja ir dėl chemoterapijos, ir biologinės terapijos, ir paties vėžio.

Ši liga ir gydymo metodai yra papildomi rizikos veiksniai. Po pusmečio pakartotinai atlikus kaulų mineralų tankio tyrimą paaiškėjo, kad būklė reikšmingai pablogėjo ir tada pacientė pradėjo gydymą, kuris tęsiamas iki šiol, vienu pažangiausių vaistu. Pradėję gydymą gavome labai gerus rezultatus.

– Ar gydymas jūsų minėtu yra veiksmingiausias metodas?

– Negaliu pasakyti, kad tai efektyviausias metodas, bet jis labai patogus vartoti – vaisto susišvirkščiama po oda vieną kartą per šešis mėnesius. Jis stipriai sumažina lūžių riziką ir padidina kaulų mineralų tankį. Yra kitos vaistų grupės bisfosfonatai, kurie taip pat priskiriami antirezorbcinio poveikio vaistams. Tačiau jų vartojimas nėra itin patogus, sukelia daugiau šalutinių reiškinių, po išgertos tabletės pusvalandį negali sėdėti, valgyti, nerekomenduojama vaikščioti.

Tiesa, kartais kaulinio audinio apykaita vyksta greičiau, nei vaistas gali tai atkurti. Todėl kartais turime ne tokių teigiamų rezultatų. Reikia apsvarstyti daug ką: kokių vaistų grupes vartoti, ar vaistas vartojamas taip, kaip paskyrė gydytojas, ar nėra gretutinių patologijų, kurios būtent ir nulemia greitą kaulinio audinio rezorbciją. O jeigu kontroliuojami rizikos faktoriai, gretutinė patologija, vitamino D koncentracija, tikimės geriausio rezultato – lūžių rizikos išvengimo ir kaulų mineralų tankio didėjimo.

– Kokie pagrindiniai osteoporozės rizikos veiksniai?

– Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė rizika patirti šlaunikaulio aproksimalinės dalies lūžį, po kurio per pirmuosius metus penktadalis pacientų miršta, o daugiau nei pusė lieka neįgalūs. Tokio lūžio labiausiai bijo tiek gydytojai, tiek pacientai.

Svarbūs rizikos veiksniai: pacientui jau įvykęs osteoporozinis lūžis, moterims ankstyva menopauzė iki 45-erių, jeigu tėvai turėjo įvykusių osteoporozinių lūžių. Tarp rizikos veiksnių yra amžiaus kriterijus – daugiau kaip 65 metų moteris ir 70 metų vyras. Moterys du kartus dažniau patiria osteoporozinius lūžius nei vyrai. Reumatoidinis artritas, mažesnis nei devyniolika kūno masės indeksas. Dažnas alkoholio vartojimas, viršijantis tris alkoholio vienetus per dieną, rūkymas.

– Kada žmogus gali įtarti osteoporozę ir kada būtina kreiptis į specialistą?

– Jeigu yra bent du iš šių klinikinių lūžių rizikos veiksnių ir bent vienas griuvimo rizikos veiksnių – tai yra amžius daugiau nei aštuoniasdešimt, buvę griuvimai per pastaruosius dvylika mėnesių, susilpnėjusi klausa, rega, nuolatinis daugiau nei keturių vaistinių preparatų vartojimas, psichotropinių vaistų vartojimas ir atramos-judamojo aparato, nervų ir kitų sistemų ligos, trikdančios pusiausvyrą ir koordinaciją. Visi tokie pacientai turi kreiptis pas gydytoją ir būti siunčiami atlikti kaulų mineralų tankio tyrimą. Be lūžio kitų simptomų nėra. 

Lietuvos osteoporozės fondo duomenimis, sergamumas šia liga mūsų šalyje nesustabdomai didėja. 50 proc. moterų ir 25 proc. vyrų virš 50 metų amžiaus kenčia nuo padidėjusios kaulų lūžių rizikos.

Spalio 20 dieną minima pasaulinė osteoporozės diena kasmet primena, kaip svarbu profilaktiškai atlikti kaulų tankio tyrimus, gyventi aktyvų bei sveiką gyvenimą ir vengti ligos paūmėjimą keliančių situacijų.

Rizika – ne vien vyresniems žmonėms

Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, osteoporozė itin klastinga liga, nes progresuoja tyliai.

„Osteoporozė – sisteminė skeleto liga, sukelianti kaulų masės mažėjimą ir jų mikrostruktūros pakitimus. Didžiausia problema ta, kad liga dažniausiai tyliai progresuoja žmogui to net nežinant, neaptikta ir negydoma, kol galiausiai diagnozė paaiškėja tik po traumų, lūžus ar įskilus kaulams“ – pabrėžė Ž. Muzikevičiūtė.

Anot vaistininkės, žmogaus kaulų masė ir jų tvirtumas priklauso nuo tankio. Kaulų masė auga iki trečios dešimties, o vėliau pamažu retėja, todėl iki šio laikotarpio pasiekus didesnę kaulų masę rizika susirgti osteoporoze sumažėja. Tam vien sporto ir fizinio aktyvumo nepakanka, svarbu kompleksinis požiūris, tinkama ir visavertė mityba. Beje tie, kurių svoris mažesnis nei 57 kilogramai taip pat priklauso padidintos rizikos grupei.

„Negaliu nuraminti ir jaunų žmonių – osteoporoze serga ne tik vyresnio amžiaus žmonės. Tokios ligos ir būklės kaip cistinė fibrozė, anoreksija, bulimija, diabetas, magnio trūkumas, leukemija, depresija, ŽIV ir AIDS gali sukelti antrinę osteoporozę. Deja, bet vaisto visiškai išgydančio šią ligą nėra. Sveikas gyvenimo būdas ir kasmetinis sveikatos tikrinimas esant rizikos grupėje yra vienintelė prevencija“, – pasakojo vaistininkė.

Simptomai gali klaidinti

Vaistininkės teigimu, jei žmogui osteoporozė nediagnozuota, apie ją dažnai signalizuoja skausmas, kuris pacientus gali ir suklaidinti.

„Pavyzdžiui, stuburo osteoporozės sukeltų slankstelių įskilimas ir įtrūkimas pasireiškia lokaliu skausmu, kuris būna aštrus, erzinantis, kartais net plintantis į pilvą. O štai klubo osteoporozės atveju skausmas jaučiamas kirkšnyje, sėdmenyse, priekinėje ir vidinėje šlaunies dalyje, kartais plinta į kelį. Ilgiau trunkantis ar stiprus tokio pobūdžio skausmas signalizuoja apie privalomą vizitą pas gydytoją. Taip pat dėl osteoporozės suklusti turėtų ir tie, kuriems diagnozuota skydliaukės disfunkcija, gydytojas perspėjo apie vitamino D trūkumą ir padidėjusį su šlapimu išskiriamo kalcio kiekį“, – tyliosios epidemijos simptomus vardija vaistininkė.

Pasak jos, problemą didina ir tai, kad daugelis žmonių numoja ranka į skausmą arba tiesiog „gydosi“ vaistais nuo skausmo. Taip jie ne tik nesutaupo, bet net ir rizikuoja pakenkti sveikatai.

„Vaistai nuo skausmo negydo osteoporozės, jie tik malšina nemalonius simptomus, ir jei tokie simptomai nepraeina – būtinai reikia konsultuotis su gydytoju ar vaistininku. Vaistinėse „Camelia“ vyksta kaulų mineralinio tankio matavimai, apie kuriuos iš anksto pranešame ir visi norintys gali nemokamai išsitirti. Džiaugiamės, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių pas mus tokius tyrimus atlieka, tačiau žinant realią Lietuvos situaciją, lankytojų turėtume sulaukti kur kas daugiau,“ – teigė Ž. Muzikevičiūtė.

Prevencija: tyrimai ir gyvenimo būdo korekcijos

Ankstyvas ligos nustatymas ir tinkamas gyvenimo būdas – svarbiausi faktoriai, mažinantys osteoporozės įtaką tolesnei paciento gyvenimo kokybei.

„Tiek sergant osteoporoze, tiek norint jos išvengti, labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, o ypač pratimai, kurių metu naudojami svoriai bei stiprinami raumenys. Taip pat būtina organizmą aprūpinti kalciu ir vitaminu D, dėl kurio kalcis pateks į kaulus bei užtikrins raumenų jėgą, padedančią išvengti kritimų. Griežtai reikalaujama atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo ir neatsakingo alkoholio vartojimo,“ – kaip sumažinti osteoporozės rizikos faktorius pasakojo vaistininkė.

Anot jos, artėjanti žiema – pats pavojingiausias metas sergantiems osteoporoze.

„Labai svarbu pasiruošti žiemai, kai žemę padengia sniegas ir ledas. Rekomenduojame pasirūpinti tinkama avalyne, apkaustais, atidžiau rinktis, kur vaikštome, rinktis pabarstytas ir nuvalytas atkarpas gatvėse ir kiemuose. Nevalia pamiršti, kad nemaža dalis lūžių įvyksta būtent namuose, todėl turėklai šalia laiptų, neslystantys kilimėliai vonioje bei slystančių kilimėlių atsisakymas koridoriuose – mažos smulkmenos, padėsiančios padidinti namų saugumą ir saugos jūsų sveikatą“, – patarė Ž. Muzikevičiūtė.