Karantino laikotarpiu teismuose viešas bylų nagrinėjimas yra sustabdytas. Nagrinėjamos tik tos bylos, kurios vyksta rašytinio proceso tvarka.

Tačiau realiai vis dėlto turi vykti tam tikros rūšies posėdžiai, pavyzdžiui, kardomosios priemonės skyrimo klausimais.

"Pirmą kartą nuo karantino paskelbimo dienos buvau žodiniame teismo posėdyje suėmimo klausimu. Teismo sekretorė telefonu informavo, kad įleis tik pro šoninius vartus, nes pagrindinis teismo įėjimas užrakintas, bei nurodė, kad privalau būti su apsaugine kauke. Į klausimą, kur ją gauti, paaiškino, kad tai ne teismo rūpestis, jos esą pačios siuvasi", – įspūdžiais dalijosi advokatas.

Tai labiau įvaizdžio, o ne sveikatos klausimas.

O.Martinkus tikino nemėginęs ieškoti kaukės internete, perpardavinėtojų puslapiuose, o pats pasigamino kaukę, tiesa, veikiausiai mažai nuo ko galinčią apsaugoti.

Į teismo salę susirinkusieji posėdžio dalyviai, pasak advokato, atrodė spalvingai.

"Visų trijų teisėjų kaukės – skirtingos, matyti, kad namudinės, bet gražiausia buvo sekretorės kaukė", – juokėsi O.Martinkus.

Teisininkas tikino suprantantis, jog tokios namuose siūtos kaukės kažin ar realiai išgelbėtų nuo grėsmingos ligos, tačiau tvarkos, privalomos posėdžių salėje, jis negali nepaisyti.

"Tai labiau įvaizdžio, o ne sveikatos klausimas", – pastebėjo advokatas.

Beje, Lietuvos advokatų taryba nutarė, kad laisvės atėmimo įstaigose yra būtina imtis papildomų apsaugos priemonių dėl viruso plitimo.

Advokatai turi pareigą tokiose laisvės atėmimo įstaigose susitikti ir konsultuoti suimtuosius.

Advokatų taryba apsisprendė įsigyti tūkstantį vienkartinių apsauginių kaukių, kurios Kalėjimo departamento sistemos įstaigose advokatams bus dalijamos neatlygintinai.

Byla įstrigo

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai dar spalio pradžioje kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyrių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam.

Paaiškėjo, kad, susisiekus su visais Klaipėdoje teritorijoje esančiais advokatais, sudariusiais teisinių paslaugų sutartį su tarnyba, neatsirado nė vieno galinčio nurodytą dieną dalyvauti numatytame posėdyje.

Turėjo būti nagrinėjama byla, kurioje klaipėdietis Viktoras Usovas kaltinamas lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu ir nepilnamečiu asmeniu už atlygį, tvirkinimu, grasinimu nužudyti, vaiko įtraukimu girtauti ir nugirdymu.

Kadangi didžioji dalis aukų šioje byloje kilusios iš socialiai pažeidžiamų šeimų ar buvę vaikų globos namų auklėtiniai, jos savo lėšomis pasisamdyti advokatų neturi galimybių. Tokią galimybę jiems garantavusi valstybė lyg ir apsimelavo.

Šioje byloje dalyvaujantis advokatas Osvaldas Martinkus prisipažino nustebęs dėl tokios situacijos. Jis nėra sudaręs sutarties dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, tačiau žinia šokiravo.  Dar labiau jį šokiravo prokuroro vertinimas.

"Valstybinis kaltintojas, pasisakydamas dėl bylos nagrinėjimo, pasvarstė, kad toks advokatų elgesys galimai vertintinas kaip sabotažas. Tačiau valstybė nevykdo savo pareigos, žiūri pro pirštus, tai tokiu atveju advokatas ieško, kur jam dirbti ir užsidirbti", – dėstė O.Martinkus.

O.Martinkus teigė, kad valstybė nevykdo savo pareigos, todėl jo nestebina, kad kolegos atsisako dalyvauti bylose.

Advokatas tikino pasidomėję situacija nuolat nemokamą teisinę pagalba teikiančių advokatų tarnyboje. "Pasirodo, Klaipėdoje iš aštuonių tokias paslaugas teikiančių advokatų tik vienas dalyvauja baudžiamosiose bylose. Likę septyni – civilinėse bylose", – stebėjosi O.Martinkus.

Advokatas dienraščiui užsiminė, kad kaltinamasis šioje byloje sutiko apsieiti be gynėjo, tačiau tokia situacija ateityje gali sukelti dar rimtesnių keblumų. Jei būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jį apskundus kiltų dar didesnis skandalas, nes žmogus būtų nuteistas, nesuteikus jam teisės į gynybą, kurią privalo garantuoti valstybė.

Peticija stabdo darbą

Panašu, kad tokia situacija gali kartotis ir kituose Lietuvos miestuose. Advokatų taryba pripažino jau sulaukianti signalų iš Panevėžio, Telšių, Šiaulių dėl katastrofiško gynėjų trūkumo. Lietuvoje yra 52 advokatai, kurie nuolat teikia nemokamą teisinę pagalbą ir kuriems valstybė moka nuolatinį atlyginimą. Tokių advokatų alga, neatskaičiavus mokesčių, yra apie 2 tūkst. eurų.

Dar beveik 500 advokatų buvo pasirašę sutartis su VGTPT dėl paslaugų teikimo pagal poreikį.

Toks advokatų desantas teikti pagalbą socialiai jautriems žmonėms nebuvo per didelis. Skaičiuojama, kad vien per šiuos metus bus apie 50 tūkst. atvejų, kai prireikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Apie nekokią situaciją valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų desante jau kalbėta prieš keletą mėnesių. Deja, situacija tik prastėja.

"268 advokatai iš šio sąrašo (iš 480 advokatų sudariusių sutartis teikti paslaugą pagal poreikį – red. past.) pateikė peticiją, kuria stabdo savo veiklą – paslaugų teikimą. Tiksliau, jie neima naujų bylų, tačiau tęsia darbą tik jau pradėtose bylose. Tiesa, jie taip pat neteikia paslaugų ir anksčiau paimtose senose bylose,  jei baigėsi valstybės numatytų valandų limitas. Peticiją pasirašę advokatai atsisako važiuoti už jų miestų ribų", – neseniai gautą advokatų peticiją komentavo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.

Pasak pavaduotojo, rugsėjo 1 d. valstybės skola advokatams siekė apie 900 tūkst. eurų. Prieš gerą savaitę skola sumažėjo iki 450 tūkst. Tačiau advokatai skaičiuoja, kad jau išnaudotas praktiškai visas likęs metų biudžetas.

Vadinasi spalį, lapkritį, gruodį tarnyba advokatams ir vėl įsiskolins. Neatmetama prielaida, kad įsiskolinimas ir vėl gali šoktelėti iki 800 tūkst. eurų, jei nebus skirta papildomų lėšų iš valstybės rezervo.

Šokiruoja ribos

Tačiau grįžkime prie peticijos, kuri verčia giliau pažvelgti į advokatų darbo krūvius ir Vyriausybės nustatytas ribas bei įkainius. Sustabdę savo paslaugos teikimą advokatai laukia, kol bus pakeista ir ydinga tvarka.

M.Kukaitis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė, nesuderinusi su advokatūra, šią vasarą patvirtino nutarimo pakeitimą. Jame nuspręsta advokatams mokėti už tam tikras valandas. Valandos įkainis, atskaičiavus mokesčius, – 7 eurai.

Tačiau tai politinis sprendimas – suteikti valstybės apmokamą advokatą žymiai didesniam ratui gyventojų. Toks buvo politikų apsisprendimas.

Tačiau tai dar ne viskas. Vyriausybė apribojo laiką, kurį advokatas gali skirti ginamajam. "Kitaip sakant, advokatas gali rašyti dokumentą ir yra apribotas laike. Panašiai ir bylų nagrinėjimo procese. Tarkime, kai yra sudėtingos bylos, nusikalstamos gaujos ir panašiai,  tokiam darbui skirtas laikas yra iki 11 valandų. Čia yra didžiausias valandų skaičius, kitose bylose valandų skaičius mažesnis", – dar vieną nepasitenkinimo priežastį įvardijo M.Kukaitis.

Tinkamiausias pavyzdys – Kauno teritoriją aptarnaujantys advokatai. Jiems tenka ir Marijampolė, ir Pravieniškės. Dėl šiuose miestuose esančių laisvės atėmimo įstaigų aptarnavimo valandų skaičiumi kauniečiai lenkia net Vilniaus advokatus.

Įdomybės tuo nesibaigia. Advokatas turi važiuoti susitikti su klientu į minėtus miestus. Kelionės laikas yra įskaičiuotas į teikiamų paslaugų valandų limitą. Važiuoja, grįžta, dalyvauja apklausoje. Būna, kad tenka važiuoti ir į antrą apklausą, o jos užsitęsia.

"Kasaciniam skundui surašyti numatytos 7 valandos. Tai yra aukščiausios instancijos vertinimas. Norint pasiekti kasaciją, reikia gana didelio įdirbio. Galima ir vėl skaičiuoti. Tarkime, nuteistasis – Marijampolėje. Ne mažiau valanda kelionei, pasikalbėti su nuteistuoju, teisme perskaityti ne vieną dešimtį tomų bylos medžiagos ir liks 15–20 min. skundui parašyti", –  skaičiavo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

Be kita ko, Lietuvoje privalu, kad kasacinį skundą pasirašytų ir advokatas, ir klientas. Tai reiškia, kad advokatas pas klientą važiuoja dar kartą. O jei dar klientas nutaria, kad reikia kažką pataisyti?

Iškalbingi skaičiai

Advokatų tarybos skaičiavimu, Lietuva nemokamų teisinių paslaugų gyventojams garantuoja gerokai daugiau nei kaimynės šalys. Pavyzdžiui, Estija per metus turi 13 tūkst. atvejų, Latvija – 11 tūkst. o Lietuva – iki 50 tūkst.

"Tačiau tai politinis sprendimas – suteikti valstybės apmokamą advokatą žymiai didesniam ratui gyventojų. Toks buvo politikų apsisprendimas. Tad, jei tokia politikų valia, atitinkamai padidinkite biudžetą, kuris būtų patrauklus ir orus", – įsitikinęs M.Kukaitis.

M.Kukaitis palaiko advokatų pasirašytą peticiją stabdyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugą.

Negana jau esančių skolų, panašu, kad ir kitąmet neplanuojama nieko keisti. "Kai užklausėme, koks planuojamas 2020 m. biudžetas, atsakė ne iš karto. Tik praėjusią savaitę sužinojome, kad jis turėtų siekti  4,8 mln. eurų. Jei iš jų 800 tūkst. bus skirta skolai padengti, reiškia, kad biudžetas nė kiek nedidėja ir kartu nedidėja valandos įkainis", – stebėjosi M.Kukaitis.

Reikėtų priminti ir tai, kad kasmet auga garantuojamos teisinės pagalbos atvejų skaičius. M.Kukaitis pabrėžė, kad pirmo sulaikymo atveju, kai asmuo sulaikomas 48 val., advokatas privalo dalyvauti.

Šiemet per devynis mėnesius tokių atvejų buvo per 10 tūkst.  Galima prognozuoti, kad iki metų pabaigos šis skaičius išaugs iki 14 tūkst. "Vadinasi, sulaikoma, palaikoma dvi paras, tačiau iš jų tik 2 tūkst. atsiduria teisme. Tai reiškia tik tokį skaičių pareigūnai realiai turėjo pagrindo suimti ilgesniam laikui", –  kasdienybę dėliojo M.Kukaitis.

Ne kas kitas, o valstybė taip formuoja savo teisinę politiką, kad sulaiko, palaiko ir paleidžia. Advokatas atvyksta, o vėliau aiškėja, kad asmens gal ir nereikėjo sulaikyti. "Tačiau advokato reikia visiems 14 tūkst. atvejų, nepilnamečiams būtinas advokatas, apeliacijoje praktiškai visiems būtinas. Jei bent vienas iš teisiamųjų turi advokatą ir jei jų interesai kažkiek gali kirstis, automatiškai reikia advokato. Vadinasi, valstybė pati numatė atvejus, kai būtinas advokatas, o biudžetą apkarpė", –  rankomis skėčiojo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

Rimtas signalas

Praėjusią savaitę Kaune vyko advokatų susitikimas. "Sužinoję apie kitų metų valstybės numatytą biudžetą, advokatai nusprendė, kad laikas skelbti streiką", – paskutinėmis naujienomis dalijosi M.Kukaitis.

Esą lietuvius įkvėpė olandų pavyzdys. Pastarųjų įkainis yra 108 eurai, tačiau po naujų metų olandai ketina skelbti streiką, nes šis įkainis neatitinka rinkos kainos. "Mes stengiamės lygiuoti į arčiausiai esančia Latviją ir niekaip nepriartėjame prie jos", – liejosi M.Kukaitis.

Pavyzdžiai: Latvijoje nustatytas advokato valandos įkainis tarp 30–40 eurų, Estijoje – 50 , Suomijoje – 110 , Švedijoje – 130 eurų. Lietuva džiugina nustatytu 13 eurų įkainiu, kaip minėta, atskaičiavus mokesčius, lieka 7 eurai.

"Žinoma, valstybė kelia klausimą – o kokybė? Suprantama kokybė kenčia. Mes sakome, jei norite geresnės kokybės, reikia didesnio įdirbio. Mes suprantame, kad advokatas turi teikti kokybišką paslaugą, tačiau jis neturi to daryti savo sąskaita", –  įsitikinęs advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

M.Kukaitis neabejoja, kad Klaipėdos atvejis yra rimtas signalas, kad tokių situacijų daugės.

Reikalaus atsakomybės

Klaipėdietė Inga viena augina du pradinukus.

Mokykla, kurioje mokosi vaikai, streikuoja, pamokos nevyksta. Ir kiek tai truks, neprognozuojama.

"Teoriškai yra galimybė vesti vaikus į mokyklą, bet ką jie ten veiks? Filmukus žiūrės visą dieną? Situacija absoliučiai nenormali, privalau samdyti auklę arba imti nemokamų atostogų. Abiem atvejais patirsiu finansinių išlaidų ir nemenkų, kas man visa tai kompensuos?" – klausė moteris.

Kitas tėvas nusiteikęs dar aršiau, nors teigia  suprantantis mokytojų blogą situaciją, bet, esą kuo dėti vaikai, kurie pagal Konstituciją turi teisę į mokslą, beje, kaip ir mokytojai turi teisę streikuoti.

Kodėl valstybė neužtikrina mūsų vaikams galimybės mokytis?

"Galvoju apie ieškinį teisme. Kodėl valstybė neužtikrina mūsų vaikams galimybės mokytis? Kodėl mes, visi piliečiai, mokantys mokesčius ir išlaikantys tokią armiją valstybininkų, turime kentėti Vyriausybės negebėjimą neutralizuoti jų pačių sukelto chaoso švietimo srityje?" – piktinosi klaipėdietis.

Būtų beprecedentis atvejis

Ieškinys teismui dėl pedagogų streiko sukeltų nepatogumų ir dėl to atsiradusių išlaidų tėvams būtų beprecedentis atvejis Lietuvos teismų istorijoje, tačiau tokia tikimybė labai reali.

Advokatas Osvaldas Martinkus teigė, kad kreiptis į teismą visada galima. Tačiau esą teisininkas dar turėtų gerai pagalvoti, kas turėtų būti atsakovas.

"Suprantu, kad šis klausimas pirmiausia yra principo reikalas: "Aš esu nekaltas, dėl to patiriu išlaidų, tegul man atlygina." Tik štai klausimas, kiek žmogus nori atgauti tų pinigų ir kiek tai kainuos, kad jis juos atgautų? Yra tokių principingų tėvelių, kurie nusiteikę tokiems dalykams, bet ką jie iš to laimės? Gali būti, kad teismas nepripažins tokių išlaidų pagrįstomis ir būtinomis", – dėstė advokatas.

Anot O.Martinkaus, mokytojai streikuoja juk ne šiaip sau. Ir dėl to kaltos ne mokyklos, ir ne mokytojai, o Švietimo ir mokslo ministerija.

"Pilietiškai žiūrint, paduoti į teismą valstybę dėl mokytojų kilusio streiko ir nemokomų mokinių, yra sveikintinas dalykas. Tai būtų papildomas spaudimas valdžiai reaguoti į esamą situaciją ir ją spręsti, juk valdžios funkcijos ir jos pareigos užsiimti vadyba, o mes matome, kad ta vadyba buksuoja. Ir jei kada nors ministras asmeniškai turėtų padengti tėvų patirtus nuostolius, tada gal kas nors pajudėtų", – mano advokatas.

Bylinėtis ketina ir profsąjungos

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus vadovė Laima Juknienė pabrėžė, kad nuo rugsėjo 1-osios mokyklose startavo dvi reformos – ir nauja mokytojų apmokėjimo sistema, ir klasės krepšelio modelis.

Visa tai po ilgo nesusikalbėjimo bei priešpriešos su ministerija ir tapo stimulu pedagogų streikui.

"Jau kai klasės krepšelio modelis buvo išmėginamas penkiose Lietuvos savivaldybėse, matėme, kad jis turi nemažai trūkumų. Mes ne kartą iš ministerijos reikalavome to klasės krepšelio analizės, tačiau į tai nebuvo sureaguota, bet įdiegta dar ir nauja mokytojų apmokėjimo tvarka. Manyčiau, dėl to krepšelio Klaipėdos mokyklos labai nukentėjo, nes pas mus šita tvarka nepasiteisino", – įsitikinusi L.Juknienė.

Klaipėdiečiai rašė ne vieną raštą į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl kilusių neaiškumų – ir dėl darbo grafikų, ir dėl darbo laiko.

Profsąjungų advokatas yra išsiuntęs užklausimą ministerijai, tačiau per mėnesį atsakymo taip ir nesulaukė.

"Šią savaitę tarsimės, ar reikėtų ministeriją paduoti į teismą už neatsakymus. Man tai neįsivaizduojamas dalykas. Tai yra patyčios prieš mokytojus, kitaip tokio ignoravimo pavadinti negaliu", – piktinosi L.Juknienė.

Vaikai – bandomieji triušiai

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė pabrėžė, nors kai kurie mokinių tėvai nepatenkinti mokytojų streiku, tačiau didžioji tėvų dalis jį palaiko.

"Mes matome, kad mokytojai patiria nuolatinį stresą, pervargę, galiausiai ir mes, tėvai, nebežinome, ko tikėtis kiekvienais metais rugsėjo pradžioje, nes nuolat kas nors keičiasi. Yra visiška nežinomybė dėl ateities, tai kelia mums nerimą, nes mūsų vaikai virsta bandomaisiais triušiais, o už nepavykusius bandymus niekas neprisiima atsakomybės", – tvirtino A.Zarambienė.

Anot jos, bandydami sutaupyti šiandien, aukojame savo vaikų ateities perspektyvas.

"Ir dabar, kai vyksta streikas, ministerijos nenoras kalbėtis su žmonėmis, kurie turi savo siūlymų, tėvams kelia  nerimą. Mes palaikome mokytojų streiką ir manome, kad mokytojai elgiasi teisingai, kovodami su sistemos ydomis, taip parodydami ir vaikams, kad demokratinėje valstybėje kiekvienas jos pilietis gali ir turi kovoti, matydamas neteisybę ir negeroves. Mes suprantame tėvų nerimą dėl streiko mokykloje, bet reikia suprasti, kad tik susivieniję kartu galime reikalauti ir kitokio požiūrio į kiekvieną vaiką, ir kitokio švietimo", – kalbėjo A.Zarambienė.

Streikuoja vis daugiau mokyklų

L.Juknienės teigimu, streikas – kraštutinis sprendimas, nes visos derybinės formos su ministerija jau buvo išsemtos.

Iki vakar dienos Klaipėdoje streikavo 650 mokytojų iš 20 ugdymo įstaigų, savaitės pabaigoje streikuojančių pedagogų turėtų būti 984.

Skaičiai gali keistis. Iš viso Klaipėdos mokyklose dirba apie pusantro tūkstančio mokytojų.

"Pritarti streikui gali tėveliai, o mokytojai pagaliau turi suprasti, kad mes tikrai esame duobėje ir turime iš tos duobės išlipti", – pabrėžė L.Juknienė.

Klaipėdoje algos mažėjo

Esą buvo akivaizdu, kad naujai švietimo reformai Klaipėdai reikėtų papildomų lėšų, tačiau ministerija į tai nereagavo.

"Iš tų Vyriausybės skirtų papildomų etatinio apmokėjimo 17,4 mln. eurų Klaipėdai teko tik du procentai, kai Vilniui – 9 procentai, Kaunui – 10 procentų. Klaipėda po šitos reformos labiausiai ir nukentėjo dėl šitos netinkamos finansavimo sistemos", – tvirtino L.Juknienė.

Teigiama, kad nepasiteisino ir etatinio apmokėjimo modelis.

Pavyzdžiui, Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ir profesinės sąjungos vadovė Lilija Bruškienė šiemet turi 2 pamokomis daugiau nei pernai, o uždirba 27 eurais mažiau.

"Mano asmeniškai atlyginimas šiemet sumažėjo 110 eurų. Aš turiu 25 kontaktines valandas, turiu auklėjamąją klasę ir neturiu etato", – atviravo L.Juknienė.

Ir tas mokytojų algų mažėjimas, nors ministerija tvirtina priešingai, bent jau Klaipėdoje esą – masinis reiškinys.

Būtent todėl yra pavojus, kad kitais metais nebeliks mokytojų, dirbančių su dvyliktokais, nes pagal dabartinę apmokėjimo sistemą mokytojų, dirbančių su abiturientais, apmokėjimas yra pats mažiausias.

Protestas persikels į gatves

Rytoj 50 Klaipėdos mokytojų delegacija vyks į mokytojų suvažiavimą Vilniaus mokytojų namuose, o penktadienį ketina mitinguoti.

Todėl ir visi klaipėdiečiai, palaikantys mokytojus, 13.30 val. kviečiami ateiti į Atgimimo aikštę, į mitingą.

Galbūt gatvėmis vaikščiosime, rengsime piketą prie Seimo valdančiųjų "valstiečių" partijos būstinės.

"Kol kas nenumatoma jokių derybų, todėl kitą savaitę prie streiko prisijungs vis naujos ir naujos ugdymo įstaigos. Dar galvosime ir apie kitokias protesto formas. Galbūt gatvėmis vaikščiosime, rengsime piketą prie Seimo valdančiųjų "valstiečių" partijos būstinės Tiltų gatvėje ir panašiai", – planus išdėstė L.Juknienė.

Kada galėtų baigtis mokytojų streikas, kol kas neprognozuojama, nes jis yra neterminuotas, o ministerijos klerkai kol kas streikuojančiuosius ignoruoja ir su jais derėtis nesirengia, nors derybose tarpininkauti pasišovė geriausi aukštųjų mokyklų lyderiai, o ir švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nusiteikusios konstruktyviam pokalbiui.

"Mokytojai tik ir laukia tų derybų, laukia, kada galės grįžti dirbti. O kodėl mokytojai išeina į gatves? Nes su jais nesitariama, jų interesai ignoruojami. Ir dar visuomenei deklaruojant, kad viskas yra gerai, ir mokytojai patys nežino, ko nori. Šitas melas, šita reforma, kuri valstybei kainavo milijonus eurų, užuot pakėlus algas, tai tie pinigai išmesti veltui. Ir tai piktina labiausiai", – teigė L.Bruškienė.

"O už visas reformas yra atsakinga Vyriausybė, taip pat už dvyliktokų pasiruošimą egzaminams. Jie prisiėmė įsipareigojimą dėl švietimo sistemos, tai jie ir atsakomybę turi prisiimti", – įsitikinusi L.Juknienė.

Piktybiškai neteikia ataskaitų

Oficialiai V.Titovas nurodo turintis vienintelį pajamų šaltinį – savo paties įkurtą įmonę "Prūsijos centras".

Teigiama, jog ši įmonė užsiima vizų išdavimu į Rusijos Federaciją ir Baltarusiją, teikia dokumentų tvarkymo bei draudimo paslaugas.

Tinklalapyje "Rekvizitai.lt" nurodoma, kad įmonėje dirba du žmonės.

"Taip, tai – aš ir mano žmona", – neslėpė V.Titovas.

Šio tinklalapio duomenimis, įmonės "Prūsijos centras" 2011 ir 2012-aisiais apyvarta buvo 5 tūkst. eurų, o 2013 ir 2014 metais ji šoktelėjo iki 10 tūkst. eurų.

Tačiau ar šie duomenys yra tikslūs? To nežino net valstybės įmonė Registrų centras.

Registrų centras šių metų liepos 2-ąją šią įmonę įtraukė į tris ar daugiau metų finansinių ataskaitų piktybiškai neteikiančių įmonių sąrašą.

"Aš nežinau, kodėl taip nutiko, mes teikiame visas deklaracijas, reikės klausti buhalterės", – dūsavo V.Titovas.

Augina bulves ir vištas

Toliau žvalgantis po šio politiko turimus turtus, kyla klausimų, kaip du vaikus auginantis V.Titovas, negaudamas net minimalios algos, sugeba dalyti paskolas ir mokėti skolas?

Kodėl kyla klausimų, jog gyvenu ne pagal pajamas?

"Turiu žemės, auginu bulves ir vištas. Ne, kiaušinių nepardavinėju turguje. Kodėl kyla klausimų, jog gyvenu ne pagal pajamas? Tai yra neteisingi klausimai", – tikino V.Titovas, tiesa, visai neseniai socialiniame tinkle pasigyręs kopinėjantis savo avilių medų.

Politiko valdomas nekilnojamasis turtas, pasak Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015-aisiais pateiktus duomenis, iki euro įvedimo buvo vertas 150 tūkst. litų.

Vyriausiajai rinkimų komisijai tais pačiais metais deklaruota, jog V.Titovo nekilnojamasis turtas jau vertas 228,5 tūkst. litų. Bent taip jau deklaravo pats tarybos narys.

Tais metais V.Titovas deklaravo gavęs 6 979 litus ir  44 centus pajamų. Valstybei šis politikas per metus deklaravo sumokėjęs 111 litų pajamų mokesčio.

Išeitų, jog per mėnesį V.Titovas tuo metu gaudavo 581 litą pajamų.

Politiko nekilnojamojo turto vertė skirtingoms tarnyboms teikiamose deklaracijose skiriasi. Vienose V.Titovas – turtingesnis, kitose – jo turtas kuklesnis.

Vėliausiai, tai yra 2018 m. gegužės 5 d., VMI pateiktoje deklaracijoje nurodyta, jog V.Titovo nekilnojamasis turtas vertas 43,4 tūkst. eurų.

Pats skolina ir skolinasi?

Antrą šeimą sukūręs vyras pripažino, jog šis aptarinėjamas jo nekilnojamasis turtas viso labo yra iš giminaičio gautas butas, kurį V.Titovas įgijo pasirašęs su juo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

Pasikapsčius po daugiau nei dešimties metų senumo V.Titovo pateiktus finansinius duomenis, matyti, jog jis vis dėlto 2006 m. kreipėsi į "Hansabanką" (šiuo metu "Swedbank") dėl paskolos.

Tuomet jis deklaravo gavęs 60,2 tūkst. litų banko paskolą.

Tačiau tuo pat metu vyras pats suteikia 30 tūkst. litų kreditą, nors oficialių piniginių santaupų jis nurodo tuo tarpu teturėjęs vos šiek tiek daugiau nei du tūkstančius litų.

Aiškėja, jog V.Titovas suteikė paskolą savo paties įkurtai įmonei "Prūsijos centras".

32 tūkst. litų įnašas – mįslė

Ankstesnėse, pavyzdžiui, 2013-aisiais teiktose deklaracijoje parašyta, jog V.Titovas vis dėlto moka įsiskolinimus, – nurodo pasiskolinęs ir negrąžinęs 37 286 litų, tačiau tais pačiais metais  jis jau teigia paskolinęs ne 30 tūkst. litų, o jau 35 tūkst. litų.

2014 m. V.Titovas lyg ir atgauna skolą, nors kažkas jam dar lieka skolingas 6,5 tūkst. litų.

O štai į vieną kredito įstaigą V.Titovas įnešė 32 824 litus. Tačiau jo paties skola neišnyko ir tebesudarė 32 915 litų.

Pastarojoje už 2017-uosius teiktoje deklaracijoje pažymėta, kad kredito įstaigoje klaipėdietis turi 9,3 tūkst. eurų, o skola sudaro 5 481 eurą.

Pasididino algą?

2016 m. V.Titovo teiktoje deklaracijoje pažymėta, jog politikas per metus gavo 4 097 eurus ir 16 centų pajamų.

Padalijus šią sumą iš dvylikos mėnesių, išeitų, jog V.Titovas pragyvena gaudamas 341 euro algą.

Kaip pavyksta politikui iš tokio kuklaus atlyginimo išgyventi, auginti dvi atžalas ir dar grąžinti nemenkas skolas?

Tikslių atsakymų į šį klausimą nepavyko gauti.

Paklaustas, kiek gauna algos, V.Titovas ėmė išsisukinėti.

"Čia slapta informacija", – pareiškė Rusų sąjungos atstovas.

Priminus, jog jis yra viešas asmuo, V.Titovas numykė, jog šiuo metu esą jis iki mokesčių gauna 750 eurų.

Preliminariais skaičiavimais, V.Titovui kas mėnesį tektų 585 eurai į rankas.

Net jei politikas ir iš tiesų nuo šiol gauna tokį atlyginimą, sudėtinga suprasti, kaip, gaudamas itin minimalias pajamas, sugebėjo įgyti ne tik arti 3 tūkst. eurų vertės savo įmonės akcijų, bet ir kredito įstaigoje laikyti 9,3 tūkst. eurų sumą.

Į klausimus, kam ir kodėl skolinosi pinigus ir kokius pinigus saugo kredito įstaigoje, V.Titovas nenorėjo gilintis.

"Minimumą" gaudavau. Po truputėlį grąžiname. Aš šiaip pinigus skolinau savo įmonei, kad padidinčiau apyvartą. Įmonė man atidavė šią skolą. Reikia žiūrėti popierius, nežinau, kas ten parašyta. Oi, čia tokie klausimai. Buvau bankui skolingas, moku po truputį. Bet aš daugiau nieko neatsimenu", – aiškino V.Titovas.

Esminio klausimo, kaip, uždirbant minimalų atlyginimą ar net mažiau, galima gauti banko kreditą ir kokiu būdu jį reikia išmokėti, V.Titovas aiškino nesupratęs.

Paklaustas, ar gali taip būti, jog tarybos narys vis dėlto gyvena ne pagal pajamas, V.Titovas pritilo ilgai pauzei.

"Nelabai supratau aš klausimo. Iš atlyginimo. Gaunu pajamas. Kaip neįmanoma grąžinti paskolos? Išeina, kad įmanoma", – aiškino V.Titovas.

Biznis – vizos į Rusiją

V.Titovui patikinus, jog kitų pajamų, nei gaunamų iš jo įmonės "Prūsijos centras", jis neturi, tampa įdomu, kuo tiksliai užsiima jo įmonė.

Tinklalapis "Rekvizitai.lt" teigia, jog įmonės apyvarta svyruoja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

"Kiek pelno gaunu? Reikia žiūrėti, kiek. Ką aš galiu pasakyti?" – vis išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo politikas.

V.Titovas aiškino, jog tarpininkauja išduodant vizas į Rusiją ir Baltarusiją.

"Turistinė įmonė, tvarkome dokumentus. Draudimą darau", – paaiškino politikas.

Paklaustas, kiek turistų grupių jam per metus pavyksta išsiųsti į Rusiją ir Baltarusiją, politikas nedetalizavo.

"Aš forminu vizas. Kodėl to negalima padaryti konsulate? Reikia iškvietimą turėti, tai gali padaryti tik įmonė. Aš daugiau nieko negaliu pasakyti", – apie savo pajamas pokalbį baigė V.Titovas.

Į biudžetą – grašiai

Dienraštis pasidomėjo, kiek, taip stropiai taupydamas ir dirbdamas savo įmonėje "Prūsijos centras", V.Titovas yra sumokėjęs mokesčių valstybei?

Paaiškėjo, jog pernai politikas mokesčių valstybei nemokėjo ne cento.

Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje skelbiama, jog įmonė "Prūsijos centras" šiemet į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 489 eurų mokesčių sumą.

2017 m. mokėjimai iš viso nevyko, o 2016 m. sumokėta 328 eurų suma.

2015 m. buvo atseikėti 424 eurai.

PVM Lietuvai nemoka

Kodėl V.Titovo įmonės veikla šalies biudžetui neduoda apčiuopiamos naudos?

VMI išaiškino taip: jei įmonė perka turizmo paslaugas iš vienų asmenų ir jas savo vardu perparduoda kitiems asmenims, tai ji tokias paslaugas turi apmokestinti PVM nuo maržos. Kai perparduodamos turizmo paslaugos, suteiktos už ES teritorijos ribų, taikomas 0 proc. PVM tarifas, kitais atvejais – standartinis (21 proc.) PVM tarifas.

Pats V.Titovas dienraščiui nedetalizavo savo įmonės veiklos, akcentavo tik tarpininkavimo paslaugą gaunant Rusijos ir Baltarusijos vizas, draudimo paslaugą.

Aiškėja, jog jei įmonė perparduoda gyventojui (neapmokestinamajam asmeniui) kelias turizmo paslaugas, suteiktas Rusijoje, ir tarpininkauja (įskaitant dokumentų parengimą) dėl Rusijos vizos, tai turizmo paslaugas ji turi apmokestinti PVM nuo maržos, taikydama 0 proc. PVM tarifą, ir neturi skaičiuoti PVM nuo tarpininkavimo paslaugų, kadangi pagal PVM įstatymo nuostatas tokios paslaugos nelaikomos suteiktomis Lietuvoje.

VMI yra išaiškinusi, kad pagrindinės paslaugos, dėl kurios gavimo tarpininkaujama, suteikimo vieta laikoma ne Lietuva, o trečioji valstybė.

V.Titovo įmonės atveju – Rusija ir Baltarusija.

Nostalgija sovietų laikams

Dienraštis "Klaipėda" V.Titovui turėjo ir daugiau klausimų.

Dar 2010-aisiais Klaipėdos tarybos narys nusifilmavo sovietinius laikus imituojančiame klipe, kuris kelia įvairių minčių.

Siužete, kurį V.Titovas vadina meniniu filmu, jis vaidina ryšėdamas pionierišką kaklaskarę. Siužetas pradedamas garso takeliu, kur skamba Sovietų Sąjungos laikų hitai, baladė "Kur prasideda tėvynė".

V.Titovas vaizdo klipo sumanytojų yra įkurdinamas sovietine simbolika apipavidalintame kambaryje. Ant sienų kabo Sovietų Sąjungos vėliavos, apstu sovietinio režimo vedlių atvaizdų, o pats V.Titovas skaito partinį laikraštį "Pravda" su 18-ojo Komunistų partijos suvažiavimo pranešimu.

Vėliau siužete pasirodo jaunutė aktorė, kuri esą įveda meilės liniją. Už kadro pasigirsta legendinių sovietinių laikų filmų garso takeliai.

Vėliau V.Titovas įsijaučia į gyventojų atstovo vaidmenį, dėl daugiabutyje trūkusių vamzdžių kreipiasi į kitą aktorę, vaidinančią butų ūkio valdybos viršininkę.

Aš ne "režisiorius", aš "aktiorius.

V.Titovas tuo metu vaidina duodantis viršininkei kyšį – alkoholio butelį, susuktą į "Pravdos" laikraštį.

Pats "aktorius" visą šį vaizdo siužetą vadina menu ir aiškina, jog šiuo atveju jam negaliotų dar 2008 m. įsigaliojęs sovietinės simbolikos draudimas.

"Aš ne "režisiorius", aš "aktiorius", – patikino V.Titovas.

Ginti stojo M.Zacharova

Klaipėdos miesto tarybos narys Vygantas Vareikis, išgirdęs klausimą, ką jis mano apie V.Titovo pajamų minkles, rėžė savą vertinimą.

Nuo šiol tai – europinio lygio politikas.

"Tai, kad jis filmuojasi juoką keliančiuose siužetuose, yra smulkmena, o štai iš ko jis gyvena – esminis klausimas. Juk akivaizdus yra V.Titovo partijos ryšys su Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną palaikančia partija "Vieningoji Rusija". V.Titovui dabar joks Klaipėdos meras neprilygtų, nuo šiol tai – europinio lygio politikas. Jį stojo ginti net Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marina Zacharova", – pastebėjo V.Vareikis.

V.Vareikis tikino, jog prieš gerą dešimtmetį Rusijoje buvo įsteigtas politechnologo Viačeslavo Nikonovo vadovaujamas fondas "Ruskij mir" ("Rusų pasaulis"), kurio vienas tikslų – rusų kalbos ir kultūros sklaida užsienyje.

"Kaip atšaka atsirado "Baltijskij mir", kuris buvo skirtas rusakalbiams Baltijos šalyse. "Baltijskij mir" centras – Klaipėda. Jų tikslas yra labai aiškus – stiprinti rusų kalbą, esą ginti rusakalbių teises, rusų kultūrą, neleisti uždarinėti rusų mokyklų", – aiškino V.Vareikis.

Valdžios nepaims?

Todėl, pasak V.Vareikio, neturėtų kelti nuostabos Pergalės dienos šlovinimas.

"Atvirai buvo pasisakyta ir dėl "Nord Stream" rėmimo. Galime prisiminti, kokią poziciją užėmė kai kurios rusų partijos balsuojant dėl suskystintų dujų terminalo. Buvo susilaikyta. Aš nenoriu atvirai nieko kaltinti, tačiau kyla minčių, jog kai kurios partijos yra maitinamos", – nuomonę išsakė V.Vareikis.

Jis samprotavo, jog atvirai, pavyzdžiui, per projektinę veiklą, kažin ar būtų griebtasi injekcijų darymo.

"Tai būtų per daug matoma. Tačiau apstu viešųjų įstaigų, per kurias tokios injekcijos galimos. Ir tai būtų sunku atsekti. Kalbu hipotetiškai, bet, pavyzdžiui, su kuo nors sudarai autoriaus sutartį dėl politinių konsultacijų ar verslo vadybos ir t. t. Vienas fizinis asmuo sudaro sutartį su kitu fiziniu asmeniu ir sumoka jam 15 tūkst. eurų. Sudarai keturias sutartis per metus ir gali gyventi. Teisingai? Ir viskas legalu", – samprotavo V.Vareikis.

Paaiškinus, jog pats V.Titovas deklaruoja iki šiol gaudavęs itin mažą algą, o pastaruoju metu esą iki mokesčių gauna 750 eurų atlygį, V.Vareikis nenurimo.

"Skolos yra? O kas jas moka? Žinoma, kad čia kažkas neaišku. Atidirbti juk reikia. Gink, Dieve, ne visi rusakalbiai, bet dalis jų iš tiesų yra "penktoji kolona" ir veikia Kremliaus labui", – nuomonę rėžė V.Vareikis.

Jis pripažino, jog apkaltos procesas V.Titovui tik suteikė šiam kankinio aureolę, tačiau itin didelės sėkmės jo bendraminčiams savivaldos rinkimuose nebūtų galima prognozuoti.

"Aš nemanau, jog jie paimtų valdžią. Manyčiau, jog net Rusų sąjungai surinkus ir ženklų mandatų skaičių, kitos partijos kurtų aljansą. Vienytųsi visi – nesvarbu, ar tu socialdemokratas, konservatorius ar liberalas", – tikino politikas.

Atsakas į hibridinį karą

O štai žinomas advokatas Osvaldas Martinkus mano, jog joks įstatymas nedraudžia vienam ar kitam piliečiui mylėti arba ilgėtis sovietinių laikų, arba reikšti nostalgiją jiems.

Teisė yra kaip prezervatyvas. Ją galima užtempti ant bet kurio argumento.

"Teisė yra kaip prezervatyvas. Ją galima užtempti ant bet kurio argumento, jei tik jis bus didesnis ar svaresnis. Vienokių ar kitokių nostalgijų reiškimas nėra nusikaltimas. Tačiau visiems aišku, dėl kokių priežasčių V.Titovo pasisakymai lėmė apkaltos procesą tarybos nariui. Jis atstovauja tam tikrai rinkėjų grupei. Iš esmės – rusakalbiams. O daugelio jų širdis yra Maskvoje. Vieni rusakalbiai save laiko Lietuvos piliečiais, o kiti savo politines šaknis mato Rusijoje", – savo nuomonę dėstė O.Martinkus.

Advokatas pažymėjo, jog Lietuva, kaip demokratinė valstybė, turi užtikrinti visų teises.

"Tačiau V.Titovo atvejis yra Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, mėginimas duoti atkirtį tai bangai, kuri kyla. Pabrėžtina, jog visa ši veikla buvo labai ilgai toleruota. Ir mes nekreiptume dėmesio, jei už sienos nebūtų V.Putino politinio režimo. Todėl atsirado piliečių atsakas, miesto tarybos ir net prokuratūros veiksmai. Tai yra mėginimas nukarpyti žiedelius ir bandymas neleisti šiam reikalui suvešėti. Iš esmės tai yra atsakas į Rusijos hibridinį karą", – kalbėjo O.Martinkus.

Jis akcentavo, jog, be abejonės, kitaminčių gretos turi visišką teisę į saviraišką ir savo nuomonės reiškimą, vis dėlto demokratinė valstybė turi pareigą apsaugoti kur kas svaresnes vertybes.

"Saviraiška nėra absoliuti sąvoka. Pajutus pavojų vertybėms, ją tenka apriboti. Tolerantiškumas ir demokratinės vertybės tiems, už sienos, gali atrodyti kaip bejėgiškumas", – pridūrė O.Martinkus.

Buvo svarstoma, kas dėl žūčių kaltas, kas netinkamai atliko savo pareigą. Nuomonių būta įvairių. Galiausiai socialiniuose tinkluose pradėta diskutuoti, ar būtų racionalu bausti piniginėmis baudomis tuos, kurie neklauso gelbėtojų įspėjimų ir vėliavų skelbiamo pavojaus.

Už

Osvaldas Martinkus, advokatas:

– Kas kaltas, kad žmonės nuskendo? Akivaizdu, jie patys. Juk gelbėtojai užtikrino, kad poilsiautojus pasiektų informacija apie pavojų. Už tai, kad jų neklauso, nekreipia dėmesio į perspėjimus, atsakingi patys poilsiautojai. Klaipėdiečiai žino, kad jūra yra pavojinga gyvybei. Suprantama, atvykėliai turi mažai laiko, ir oras ne visada jiems leidžia pasimėgauti galimybe pasipliuškenti. Todėl jie stengiasi išnaudoti kiekvieną progą pasimaudyti. Mano galva, Administracinių teisės pažeidimų kodekse įmanoma rasti straipsnį, už kurio pažeidimą galima rašyti protokolą. Ir savivaldybės turi teisę priimti tam tikras taisykles, už kurių nesilaikymą gali būti baudžiama, o gelbėtojus įgalioti bausti. Yra galimybė gelbėtojams dirbti drauge su policininkais. Kad ir kaip būtų, bet drausminti reikia. Nebūtinai iškart skirti piniginę baudą, juk galima oficialiai įspėti. Bet visų geriausiai paveiktų, kad ir nedidelė, bet baudelė. Jeigu pasipriešintų, galėtų skirti ir areštą. Patys žmonės atsakingi yra už savo veiksmų pasekmes. Pats vieną vasarą esu dirbęs gelbėtoju, kai įstojau į universitetą. Teko ir lavoną ištraukti. Kiek kartų būdavo, kai pribėgęs traukiau už rankos, kad nebristų į jūrą ir vis girdėdavau tą patį aiškinimą, kad jau ryt turės išvažiuoti. Kito būdo, kaip tik bausti, nėra.

Prieš

Nijolė Dambrauskienė, Greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja:

– Manau, kad baudų gelbėtojų neklausantiems žmonėms taikyti nereikia. Čia reikia elgtis taip pat, kaip ir kitais gyvenimo atvejais. Juk visi žinome, kad kalnuose reikia elgtis atsargiai arba nevairuoti neblaiviems. Baudomis neišspręsime problemos ir jos nesudrausmins žmonių. Kai brangiai kainuojančios paslaugos įtraukiamos į žmogaus gyvybės gelbėjimą, jeigu jis pats yra neatsargus, galima pamąstyti ir pasvarstyti, ar tai yra teisinga. Kalbu apie sraigtasparnio naudojimą ant atskilusios ledo lyties likusiems žvejams gelbėti. Gal net ir tikslinga būtų paimti pinigus už tokią paslaugą. Bet skendimų vasarą jūroje atvejais, ypač tokią vasarą kaip ši, kai visi labai išsiilgę šilumos ir pajūrio malonumų, baudos už nepaklusimą gelbėtojams, nemanau, kad išspręstų problemą. Nepaklusniuosius skaudžiausiai nubaudžia likimas, to nepaklusimo kaina yra labai aukšta. Laidotuvės kainuoja kur kas daugiau. O kas gali paskaičiuoti artimųjų netekusių žmonių skausmą. Visi mes prie jūros ateiname sąmoningai, todėl kiekvienas turi pats atsakyti už savo veiksmus. Blogiausia, kad žmonės nė nesidomi, kur jie yra, juk tą dieną, kai nuskendo trys poilsiautojai, nebuvo aišku, kur skubėti, žmonės nežinojo, dešinėje ar kairėje nuo pagrindinio tako yra. O tokiu atveju svarbi kiekviena akimirka.

Auksinis pedagogės laimikis

Vienoje uostamiesčio mokykloje pirmaklasius mokanti Marija (vardas pakeistas – A.D.), ne taip seniai dirbusi klaipėdietės parlamentarės padėjėja, įsivėlė į keistą Rusijos nusikalstamo pasaulio sumanytą aferą ir netikėtai tapo beveik nepažįstamo žmogaus buto paveldėtoja.

Klaipėdietis Aleksejus staiga nusprendė tapti Marijos globotiniu ir jai perleido savo dviejų kambarių butą Klaipėdos centre, nepaisant to, kad vyras turi dvi dukras – viena gyvena Klaipėdoje, kita – Graikijoje ir su abiem senolis palaiko normalius santykius.

Pernai gegužės 4-ąją 82 metų Aleksejus, gyvenantis S.Daukanto gatvėje, pasirašė testamentą, kuriame rašoma: "Būdamas veiksnus, suvokdamas savo veiksmų pasekmes, laisva valia ir niekieno neverčiamas šiuo testamentu savo mirties atveju darau tokį patvarkymą: visus man nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, vertybinius popierius (akcijas, obligacijas) bei visą kitą turtą, kuris man priklausys mano mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat ir turtą bei daiktines teises, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras po mano mirties, palieku Marijai."

Taip 33 tūkst. eurų vertės butas tapo mažai pažįstamos mokytojos nuosavybe, kurią "aplankė netikėta didžiulė laimė".

Šiuo metu, Registrų centro duomenimis, butas oficialiai jai ir priklauso.

Tapo "artima ir brangi"

O viskas prasidėjo tada, kai Aleksejų ištiko antras insultas ir jo antroji žmona, nusprendusi, jog ji savo vyro nebenori slaugyti, išvažiavo į Rusiją pas savo pirmos santuokos vaikus, nepasakiusi nei vyrui, nei Aleksejaus dukroms iš pirmos santuokos apie tėvo būklę.

Viena dukrų Nadežda (vardas pakeistas – A.D.), gyvenanti Graikijoje, už sutartą sumą paprašė dar nuo vidurinės laikų pažįstamos Marijos padėti tėvą apgyvendinti globos namuose, nes nei jos sesuo, nei ji pati senolio globoti neturėjo galimybių.

Šis prašymas baigėsi tuo, kad Marija per mėnesį tapo tokia "artima ir brangi" Aleksejui ir jis šiai perrašė savo butą S.Daukanto gatvėje.

"Man labai įdomu, kaip jus, žurnalistus, įtraukė į tokią eilinę bylą? O iš kur jūs gavote mano telefono numerį? Mano advokatas man patarė nieko nekomentuoti. Teismas išsiaiškins, kas čia teisus", – su žurnalistais Marija buvo nekalbi.

Mirė nesulaukęs teisingumo

Nepraėjus nė dviem savaitėms po testamento įsiteisėjimo, Aleksejaus dukros atsitokėjo ir suprato, jog jų tėvas nebėra savo buto šeimininkas, todėl inicijavo kreipimąsi į teismą, kad testamentas būtų panaikintas.

Ieškovas šioje byloje buvo pats Aleksejus.

Ieškinyje Klaipėdos miesto apylinkės teismui rašoma: "Kaip vėliau paaiškėjo, atsakovė Marija nesąžiningai, pasinaudodama apgaule bei siekdama turtinės naudos, sudarė notarinius sandorius ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į ieškovo turtą."

Aleksejus spėjo dalyvauti dviejuose teismo posėdžiuose, tačiau vyras taip ir nesuvokė, kad butas jam nebepriklauso.

"Jis tik kartojo, kad butas yra jo. Negalėjo patikėti, kad Marija tapo būsto savininke. Buvo baisu ir gaila žiūrėti į tą seną, paliegusį, gyvenimo pabaigoje skaudžiai apgautą žmogų", – pasakojo Aleksejaus naudai teisme liudijusi klaipėdietė.

Vyras mirė pernai gruodžio 17 d. Taip ir nesulaukęs teisybės, nes Marija, įsitikinusi savo teisumu, net neketino nusileisti.

"Lendate, kur nereikia"

Maža to, situaciją komplikavo tai, kad Marijos "paveldėtas" Aleksejaus butas netrukus buvo areštuotas, nes oficiali jo savininkė esą per tą laiką spėjo paimti 130 tūkst. eurų paskolą iš kažkokio klaipėdiečio, kuriam tos skolos negrąžino.

Aleksejaus dukrai Natalijai pavyko išsiaiškinti, kad tas milžinišką sumą paskolinęs asmuo Klaipėdos mieste siekia gauti socialinį būstą.

Moteris spėja, jog sandoris dėl skolos veikiausiai gali būti fiktyvus.

Kokie buvo viso to motyvai, kol kas neaišku. Bet faktas vienas – ginčytinas butas yra areštuotas.

"Negaliu nurimti ir mėginu išsiaiškinti, kaip visa tai atsitiko, kad man paprašius tėvui surasti globos namus jis neteko savo buto. Ėmiausi seklio darbo. Su dukterėčia nuvažiavome į privačius globos namus Šilutės rajone, kur turėjo būti apgyvendintas mano tėvas. Ir paaiškėjo labai keisti dalykai", – pasakojo Nadežda.

Marija, kuri turėjo ten apgyvendinti Aleksejų, jį atsiėmė po keturių dienų, nes jis esą "blogai elgėsi ir seksualiai priekabiavo prie personalo darbuotojų".

"Man pavyko išsiaiškinti, kad iš anksto jį buvo sutarta apgyvendinti tik keturioms dienoms, kad paskui galėtų įrodinėti, jog ji padarė, ko aš prašiau, bet dėl visko kaltas tėvas, todėl iš globos namų jį išmetė. Globos namų darbuotoja atskleidė daug įdomių detalių, kurios, manau, teisme mums padės įrodyti įtariamą Marijos sukčiavimą. Kaip paaiškėjo, visur su Marija dalyvavo ir jos bendrininkė Marusia (vardas pakeistas – A.D.). Būtent Marusios sūnus pasirašė kaip liudininkas ant fiktyvaus mano tėvo testamento. Turiu duomenų, kad ta Marusia bylinėjasi teismuose ne vienoje panašioje byloje", – atskleidė Nadežda.

Marija dienraščiui nepanoro paaiškinti, kokie ryšiai ją sieja su Marusia, tačiau netrukus redakcijoje sulaukta pačios Marusios skambučio: "Man įdomu, ko jūs domitės mano praeitimi? Ar jūs norite, kad aš pareiškimą policijai parašyčiau? Jūs lendate, kur nereikia, viso gero."

Rado negyvą miške prie Lazdijų

Nadeždos minimos Marusios pyktis suprantamas, nes ji pagarsėjo prieš keliolika metų, kai jai finansines pretenzijas pareiškė net 72 žmonės.

Bet atsakomybės moteriai pavyko išvengti dėl senaties.

Tada ji buvo vienos bendrovės prezidentė ir nuo 1993 m. rugpjūčio iki 1994 m. lapkričio iš fizinių asmenų įmonės vardu skolinosi pinigų, žadėdama grąžinti juos su 4–8 proc. palūkanomis.

Pinigai esą buvę reikalingi naujoms prekėms pirkti. Paskolintos sumos siekė nuo kelių iki keliasdešimt ir šimtus tūkstančių litų.

Pinigai žmonėms nebuvo grąžinti, juos moteris teigė perdavusi Sergejui, tada dirbusiam dabar bankrutavusio Ūkio banko Klaipėdos filialo direktoriumi, šis neva žadėjęs perduoti kažkokiam Kristovskiui (veikiausiai fiktyviam asmeniui) iš Maskvos, žadėjusiam nupirkti prekių.

Moteris ikiteisminio tyrimo metu teigė tų pinigų nebeatgavusi, nes Sergejus buvo nušautas, jo kūnas 1995 m. gegužės 25 d. rastas Lazdijų rajono miške.

Marusia buvo kaltinama jai patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymu.

Už tokį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numatė laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Tačiau 9 metus pareigūnams vilkinus baudžiamosios bylos tyrimą, per 741 tūkst. litų svetimų pinigų iššvaisčiusi Marusia liko švari.

Teismas nebenagrinėjo jos bylos, nes suėjo senatis.

Regis, pastaruoju metu Marusia ėmėsi kitokio pobūdžio veiklos.

Aferistai siaučia nebaudžiami

Šioje byloje nukentėjusios pusę atstovaujantis advokatas Osvaldas Martinkus teigia, kad Aleksejaus buto praradimo atveju neabejotinai įžvelgiantis nusikalstamą schemą.

"Tokie dalykai mūsų visuomenėje tokie dažni, kad moralinio pasipiktinimo net nebejaučiu. O jei rimtai, vagys ir sukčiai niekur mūsų visuomenėje nedingo ir jie ieško pragyvenimo šaltinio. Šiuo atveju pagal faktą to žmogaus Marija visai neglobojo, o dabar ji įrodinėja, kad jai sutrukdė vykdyti savo pareigą", – sakė O.Martinkus.

Aleksejaus dukra prašo teismo "pripažinti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp ieškovo Aleksejaus bei atsakovės Marijos, negaliojančia dėl apgaulės ir taikyti restituciją, grąžinti ieškovo nuosavybėn butą, esantį S.Daukanto g. Klaipėdoje.

Lietuvoje jau ketvirtus metus įstrigęs Rusijos pilietis Aleksandras Klevakinas laiką leidžia tai kalėjime, tai laisvėje. Vyras aiškina, esą tapo teisėsaugos ir nusikaltėlių nešvaraus sandorio auka po to, kai 2011-aisiais per Kalėdas buvo sulaikytas Nidos poste už mėginimą išvykti iš Lietuvos vogtu automobiliu ir nedeklaravęs turimos valiutos.

Nenusisekusios Kalėdos

Iš Šadrinsko miesto, esančio pietvakarių Sibire (beveik už pusketvirto tūkstančio km nuo Klaipėdos), kilęs 41-erių A.Klevakinas 10 metų užsiiminėjo automobilių prekyba ir pergabenimu iš Vakarų į Rytų Europą.

Prieš ketverius metus gruodžio viduryje Miunsteryje, esančiame netoli Olandijos ir Vokietijos sienos, jis VW centre pirko automobilį, kurį pagal sutartį su privačiu asmeniu turėjo pargabenti į Panevėžį.

Perdavęs Vokietijoje pirktą automobilį panevėžiečiui ir gavęs iš jo atlygį, A.Klevakinas nuvyko į Babtus (Kauno raj.), kur už turimus pinigus ketino įsigyti vilkiką.

Čia esą prie jo priėjo nepažįstami keli kauniečiai, kurie pasiūlė jam už atlygį nuvairuoti vieną mašiną į Kaliningradą.

"Automobilį BMW X5 paėmiau Kaune, turėjau jį nuvaryti į Kaliningradą, palikti viešbučio "Kaliningradas" stovėjimo aikštelėje, o raktus atiduoti apsaugininkui. Aš tų žmonių, kurie prašė tai padaryti, net nepažįstu. Jų daugiau niekada nemačiau ir likau kaltas dėl, kaip pasirodė, vogtos mašinos kontrabandos, apie ką net nenutuokiau. Visa tai nutiko prieš ketverius metus gruodžio 25-ąją", – pasakojo A.Klevakinas.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. 200 tūkst. litų vertės BMW X5 buvo pavogtas 2011-ųjų gruodžio viduryje Drezdene Vokietijoje.

Tačiau tyrėjams vis dėlto nepavyko įrodyti, kad jį pavogė būtent A.Klevakinas, nes tuo metu vyras buvo Miunsteryje, už tūkstančio km nuo Drezdeno. Tą jis esą įrodė pateikdamas VW pirkimo sandorį.

Kišenėse – tūkstančiai

Vis dėlto A.Klevakinui Lietuvos ir Rusijos sienos abejotinos kilmės mašina kirsti nepavyko.

BMW X5 tapatybę pasieniečiai identifikavo labai greitai: nuo jo atvykimo į Nidos postą tą lemtingą Kalėdų vakarą iki sulaikymo praėjo vos ketvirtis valandos.

"Mašina, kurią paprašė nuvaryti į Kaliningradą, buvo rusiškais numeriais. Man nekilo jokių abejonių, kad viskas tvarkoje. Priešingu atveju negi būčiau rizikavęs? Juk visų vogtų mašinų duomenis pasieniečiai dažniausiai turi. Kam man reikia nemalonumų?" – ieškojo pateisinimų A.Klevakinas.

Po to rusui teko grįžti į Klaipėdą, kur muitinės sandėlyje jam buvo atlikta krata ir pas jį aptikta įvairios valiutos, kurios bendra vertė – daugiau kaip 45 tūkst. litų.

Taigi vyrui grėsė dar ir pinigų kontrabanda, be to, kad jis vairavo vogtą prabangų visureigį padirbtais dokumentais.

Sąmokslo teorija – neįtikima

Vyras dienraščiui pakartojo kalėjime išgirstą legendą, kurios kol kas niekam nepavyko įrodyti.

Esą egzistuoja nusikaltėlių ir teisėsaugininkų sandoriai, pagal kuriuos iš keturių vogtų prabangių automobilių vieną pareigūnai "suranda", išaiškina ir nuteisia nusikaltėlį.

A.Klevakinas įsitikinęs, kad jis ir tapo šio nešvaraus sąmokslo atsitiktine auka.

Pradžioje jam buvo pateikti kaltinimai dėl mašinos vagystės, be to, vyras nedeklaravo turimos pinigų sumos, tai jam iškelti kaltinimai dar ir dėl pinigų kontrabandos.

A.Klevakinas įrodė, kad mašinos jis nevogė, tad šie kaltinimai jam panaikinti. Bet liko pinigų kontrabanda.

Ruso įsitikinimu, jei jam pavyko įrodyti, iš kur jis gavo tuos pinigus, turėti juos esą nėra nusikaltimas. Bėda ta, kad jis šių pinigų nedeklaravo pasienyje, kaip to reikalauja įstatymas.

Tarp žemės ir dangaus

A.Klevakinas Klaipėdoje buvo areštuotas iš karto po kratos ir, kol vyko tyrimas, laiką leido už grotų.

Paleistas į laisvę jis buvo tik 2012 m. gegužės 12 d., pasirašęs pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos ir įpareigotas tris kartus per savaitę registruotis Klaipėdos policijoje.

"Tuo metu baigėsi mano paso galiojimas, pasibaigė Šengeno viza. Neturėjau jokių dokumentų. Taip išėjau į laisvę. Iš Lietuvos išvykti negalėjau, o čia neturėjau kur gyventi, neturėjau nei pragyvenimo šaltinio, nei darbo", – dėstė A.Klevakinas.

Pasak pašnekovo, šitaip jis Klaipėdoje egzistavo pusantrų metų, nuolat registruodamasis policijoje.

Vyras neslėpė, kad prašė pareigūnų geriau jį pasodinti į kalėjimą, nes situacija laisvėje buvo be išeities – byla nebaigta, įsidarbinti neįmanoma, dokumentų nėra.

"Klaipėdoje, Liepų gatvėje, yra cerkvė, kreipiausi į popą. Jis surinkdavo suaukotus pinigus, šelpdavo mane, taip ir gyvenau kurį laiką. Vasarą gyvenau Kuršių nerijoje, kopose, po atviru dangumi. Po to pavyko nuomoti pigiausią bendrabučio kambarį Narkologinio dispanserio pastate, bet ten gyventi buvo neįmanoma dėl aplink slankiojančių narkomanų", – tikino Aleksandras.

Laidavo sentikių bendruomenė

Po kurio laiko jam pagaliau telefonu pavyko susisiekti su tėvais, gyvenančiais už Uralo, Kurgansko srityje, maždaug 2 tūkst. km nuo Maskvos.

"Mama surado kažkokius savo giminaičius Baltarusijoje, kurie turi giminių Klaipėdoje. Jie mane ir priglaudė savo keturių kambarių bute, kol vyko tyrimas. Galiausiai 2013 m. gruodžio 13 d. mane vėl pasodino į kalėjimą. Nuteisė, kad esu kaltas dėl pinigų kontrabandos. Atsėdėjau daugiau nei pusantrų metų, dabar vėl laisvėje, bet negaliu išvažiuoti iš Lietuvos iki 2017 m. gruodžio, kol nesibaigs bausmės laikas. Ant kojos štai turiu sekimo prietaisą, kurį turėsiu nešioti dar 3 mėnesius", – A.Klevakinas parodė ant čiurnos pritvirtintą plastikinį žiedą su mikroschema.

Vyras teigė, kad sąlygos kalėjime – nežmoniškos, todėl jis nuolatos rašydavo skundus įvairioms institucijoms.

Kadangi lietuviškai nemoka, negalėdavo suprasti atsakymų, kuriuos gaudavo. Pasipiktinęs esama tvarka esą sulaukė kalėjimo administracijos atsako – mokykis lietuviškai.

Aleksandras teigė, kad susitvarkyti asmens dokumentus padėjo Rusijos konsulatas Klaipėdoje, o dėl išankstinio paleidimo už jį laidavo uostamiesčio sentikių religinė bendruomenė, kuri pažadėjo jam padėti užsidirbti pragyvenimui.

Rusijos pilietis pradžioje laiką leido Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vėliau – Pravieniškių pataisos darbų kolonijoje, kur buvo nuteistas kalėti trejus su puse metų, tačiau atsėdėjęs dalį termino už gerą elgesį paleistas į laisvę.

Amžinas klausimas: ką daryti?

A.Klevakinui esą buvo pasiūlyta už 50 tūkst. litų užstatą važiuoti namo, į Šadrinską. Tačiau jis tikino, jog visai neturi pinigų. Todėl lieka Lietuvoje, kol jam oficialiai bus leista išvykti.

"Aš jau seniai galėjau iš čia pabėgti, bet bėgdamas pripažinčiau, kad esu kaltas. Savo kaltės nejaučiu ir šitų žodžių niekada neatsisakysiu", – pabrėžė A.Klevakinas.

"Tai, kad žmogų pripažįsta kaltu ir jį nuteisia, nors pats nuteistasis savo kaltės nepripažįsta, situacija yra įprasta ir niekuo neišskirtinė. Svarbu šiuo atveju kitkas – jį paleido iš kalėjimo lygtinai, nes ten gerai elgėsi. Tačiau labai svarbu, kad jis nėra Lietuvos pilietis, Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, neturi darbo ir negali jo turėti, taigi neturi ir pragyvenimo šaltinio. Čia yra bėda", – įsitikinęs advokatas Osvaldas Martinkus.

Esą yra tokia tvarka, kad žmones, kuriuos paleidžia pirma laiko iš kalėjimo, prižiūri Pataisos darbų inspekcija. O to ji daryti negalės, jei paleistasis asmuo išvyks į užsienį.

"Yra valstybėje nustatyta tvarka, kurią reglamentuoja įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Ir šiuo atveju, jei žmogus, nepasibaigus bausmės laikui Lietuvoje, išvyktų namo į Rusiją, būtų pažeista nustatyta tvarka. Nors ir kaip absurdiškai tai atrodytų", – teigė advokatas.