Kovo 16 dieną 34 naminių paukščių ūkyje tarnyba nustatė labai patogenišką H5N1 potipio paukščių gripą (LPPG). Aplink ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.

Laikinai VMVT direktoriaus pareigas einanti Audronė Mikalauskienė teigė, kad jau yra prasidėjusi intensyvi laukinių paukščių migracija, todėl visiems paukščių laikytojams reikia laikytis papildomų atsargos priemonių: laikyti paukščius uždarytus arba išleisti į lauką aptvertose aikštelėse, neleisti prie atvirų vandens telkinių, užtikrinti biosaugos laikymąsi, o pastebėjus jų būklės pakitimus nedelsiant pranešti VMVT.

„Tikimės, kad paukščių augintojų ir laikytojų sąmoningumas padės užkirsti kelią naujų šio ypač patogeniško viruso židinių atsiradimui Lietuvoje“, – pranešime sakė A. Mikalauskienė.

VMVT apie protrūkį informavo Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją, sustiprino pasyvią stebėseną laukinių paukščių susibūrimo vietose ir naminių paukščių laikymo vietose.

Paukščių gripo protrūkis naminių paukščių ūkyje Lietuvoje paskutinį kartą fiksuotas 2021 metais.

Europoje toliau didėja tiek laukiniams, tiek ir naminiams paukščiams nustatomų didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejų skaičius. Specialistai fiksuoja, kad šiuo metu Europos valstybėse dažniausiai nustatomas H5N1 viruso potipis: laukiniams paukščiams šis virusas jau pasireiškė 1343 atvejais, naminių paukščių ūkiuose patvirtinta 718 ligos protrūkių. Dėl pavojingo viruso Europos valstybių ūkiuose teko sunaikinti daugiau kaip 10 mln. naminių paukščių.

„Dėl laukinių paukščių migracijos ir būriavimosi, nelegalios paukščių prekybos, neatsargių žmonių veiklos ir kitų veiksnių virusas gali būti pernešamas iš vieno ūkio į kitą, tai pat keliauti didelius atstumus, todėl neišvengiamai paukščių gripas gali pasireikšti nenuspėjamai bet kuriuo metų laiku ir bet kurioje vietoje“, – sako VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėja Vilija Grigaliūnienė.

Specialistės teigimu, dėl paukščių gripo virusų koncentracijos tarp laukinių paukščių, atsparumo žemai temperatūrai, jie gali iš laukinės aplinkos kartu su ūkio įranga, batais, drabužiais patekti į naminių paukščių laikymo vietas ir lengvai išplisti tarp naminių paukščių.

Paukščių gripas pavojingas ne tik dideliems paukštynams, bet ir kiekviename nedideliame ūkyje laikomiems naminiams paukščiams. Virusas kelia didelę grėsmę paukščių, gyvūnų sveikatai ir gerovei, gali sukelti ekonominių pasekmių. Pasireiškus paukščių gripui ūkininkai, gali netekti visų ūkyje auginamų paukščių. Nustačius paukščių gripo virusą naminių paukščių laikymo vietoje, visi (100 proc.) paukščiai esantys ūkyje saugiai nugaišinami.

Ši liga stipriai paveikia smulkių ir stambių paukščių augintojų ūkius, taip pat ir kitų paukščių ir jų produktų tiekimo grandinėje dalyvaujančius veiksnius. Specialistai akcentuoja, kad norint sustabdyti protrūkius ir kontroliuoti ligą, dažnai reikia naikinti užsikrėtusius pulkus ir kontaktinius paukščių ūkius (kaimyninius ), o tai kelia grėsmę maisto saugumui visame pasaulyje. Paukščių gripo nustatymas šalyje riboja tarptautinę prekybą gyvais paukščiais ir paukštiena, o tai daro poveikį nacionalinei ekonomikai.

„Paukščių gripu sergantys paukščiai gali turėti įvairių klinikinių požymių, kurie priklauso nuo paukščių rūšies, jų amžiaus, lyties, antrinės infekcijos, viruso potipio, aplinkos faktorių. Virusai dažniausiai pažeidžia kvėpavimo, virškinimo trakto ar reprodukcijos organus, nervų sistemą. Sergantys paukščiai būna apatiški, jie nelesa, negeria, sunkiai kvėpuoja, kvėpavimo takuose girdimi karkalai, paukščiai spiečiasi į grupes, paukščių plunksnos būna pašiauštos, patinsta galvos audiniai, pamėlsta oda, paukščiai viduriuoja, atsiranda nervų sistemos pažeidimo požymiai, sutrinka perėjimas, sumažėja dėslumas“, – primena V. Grigaliūnienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento vadovas Antanas Bauža žmones, laikančius paukščių, ragina pasisaugoti.

"Dabar sausio mėnuo, paukščių migracija nevyksta, bent jau nepastebėjome. Pagrindinis dėmesys yra kreipiamas migracijos metu, pavasarį ir rudenį. Atsiradus migruojančių paukščių seniau buvome nustatę atvejų. Šiuo metu kreipiamas dėmesys ir paukštynų darbuotojams yra aiškinama, kad turi laikytis visų saugumo reikalavimų, kad iš kažkur neužsikrėstų. Didžiausi paukščių gripo nešiotojai – laukiniai paukščiai", – kalbėjo A.Bauža.

Sausio 18-ąją VMVT pranešė, kad priešpaskutinę 2021-ųjų dieną kaimyninėje Lenkijoje, trijuose naminių paukščių ūkiuose, buvo užfiksuota paukščių gripo atvejų.

Didžiausi paukščių gripo nešiotojai – laukiniai paukščiai.

Gripas siautėjo smulkiame naminių sparnuočių ūkyje ir dviejuose komerciniuose ūkiuose.

VMVT informavo, kad komerciniuose ūkiuose laikoma beveik 20 tūkst. mėsinių kalakutų ir 29 tūkst. mėsinių ančių, kurios turės būti sunaikintos.

VMVT direktoriaus Manto Staškevičiaus teigimu, nors buvo įprasta manyti, kad paukščių gripas kelia grėsmę pavasarį ir rudenį, pastarieji keleri metai ir naujausi atvejai rodo, kad šis gripas pavojingas visus metus.

Jei plunksnuotis užsikrėtė paukščių gripu, VMVT nurodo, kad ligą galima atpažinti pagal konkrečius požymius.

Ligos pradžioje paukštis nustoja lesti ir gerti, po to ima sunkiau kvėpuoti, pamažu mėlsta jo skiauterė, tinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvų odoje ir gleivinėse, galiausiai sparnuotasis nugaišta.

Pasak specialistų, jeigu ši liga patenka į ūkį, nugaišta visi jame auginami paukščiai.

Klaipėdietė Elvyra šeštadienio rytą atvykusi prie naujai pastatytos „Regitros“ pastato, teigia buvusi šokiruota, kai šalia jo pamatė dešimtis negyvų smulkių paukščių.

„Sėdint „Regitroje“ per 5 minutes į stiklą atsitrenkė mažiausiai penki paukščiai. Mane, kaip žmogų, mylintį gyvūnus, labai stipriai paveikė tas vaizdas. Jie turėtų kažką daryti“, – kalbėjo moteris.

Ornitologų teigimu, paukščių migracijos metu tai – įprastas reiškinys, nes paukščiai pastatų langų stiklų tiesiog nemato ir į juos atsitrenkę žūsta.

Dažniausiai tai būna patys mažiausi paukšteliai – nykštukai, sveriantys vos 5 gramus, tačiau pasitaiko ir didesnių.

Šių žūčių būtų galima išvengti, tereikia, kad ant stiklų šiuo laikotarpiu žmonės savo namuose ar įstaigų užklijuotų popierinius plėšriųjų paukščių – vanagų ar sakalų siluetus.

Tai atbaidytų smulkiuosius sparnuočius, jie vengtų stiklų ir taip išvengtume jų žūčių.

"Rudenėja. Juodkrūčiai bėgikai jau traukia į Afriką. Kažkas į ten, kažkas iš ten – pas mus. Taip sukasi pasaulis", – tokiu įrašu nuotrauką su juodkrūčiu bėgiku pažymėjo Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Ornitologai tikina, kad dar birželio pradžioje į pietus ėmė traukti pirmieji paukščiai.

"Ruduo prasidėjo birželio 5 dieną. Tiksliau tada prasidėjo rudeninė paukščių migracija. Varnėnai pirmieji ima skristi piečiau. Lietuviškieji varnėnai birželio 25 d. jau buvo Vokietijoje. Jie žiemoja Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. Toliausias taškas, kurį mūsų varnėnai yra pasiekę, – Portugalija", – paaiškino V.Jusys.

Ruduo prasidėjo birželio 5 dieną. Tiksliau tada prasidėjo rudeninė paukščių migracija.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas šiuos metus vadina varnėnų metais.

"Vien per birželį sužieduota 30 tūkst. paukščių. Per liepą – 7 tūkst. Jie skrenda nuo 5 iki 8 val. ryto, po to dar vakare pasirodo", – patikino V.Jusys.

Šiuo metu į pietus traukia juodkrūčiai bėgikai, kurių migracijos metu pamaryje būna itin daug, bet jie pas mus neperi.

"Jie klajoja po visą pasaulį, skrenda iš tundros, o bėgikais vadinami todėl, kad pakrantėmis bėgioja. Pempės taip pat jau skrenda piečiau. Jos patraukia į žiemojimo vietas birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Pirmosios išskrenda tos, kurios neužaugino jauniklių. Bet pempių matysime iki sausio. Dalis juk paukščių atskrenda iš šiaurės. Kai kuriems paukščiams Lietuva – šiltieji kraštai", – pasakojo V.Jusys.

Ornitologas tikino, kad didžiosios paukščių migracijos vis dėlto reikėtų laukti rugsėjo viduryje.

Migracija prasidėjo kielėms, kai kuriems nendrynų paukščiams – nendrinukėms, pečialindoms, devynbalsėms. Ir gandrai jau pradeda skristi.

"Liepos pabaigoje gandrai ima traukti į pietus. Jie skrenda būriais, susirenka po kelis šimtus paukščių, per dieną nukeliauja kelis šimtus kilometrų. Rugpjūtį lietuviškieji gandrai kai kuriais metais jau būna pasiekę Egiptą. Gandrai išnaudoja termines oro sroves, todėl skrenda dviejų ar trijų kilometrų aukštyje. Olandiški gandrai į Afriką skrenda per Gibraltarą, o lietuviškieji Viduržemio jūrą aplenkia iš kairės. Jie nenori skristi virš jūros, todėl taip driekiasi jų maršrutai", – pasakojo ornitologas.

Šiais metais Lietuvoje išperėti varnėnai jau traukia pietų link. Ventės rago ornitologinės stoties specialistai tikino, kad jų nestebina tokia ankstyva paukščių migracija.

"Į būrius telkiasi ne tik šiųmečiai varnėnai, bet ir vyresni paukščiai, kurie perėjo tik vieną vadą, arba tie, kurie perėjo nesėkmingai. Jie traukia piečiau lenkiškų braškių", – juokavo Ventės ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas.

Varnėnai pamarį palieka skrisdami Lenkijos, Prancūzijos ar Vokietijos link.

"Varnėnų migracijos pikas dar tik prasidėjo. Mums tai įprasta. Šie paukščiai susiburia į dešimčių tūkstančių būrius. Skrendant tokiam būriui, girdisi žemo dažnio ūžesys, kurį sukelia sparnai. Atrodo, kad malūnsparnis virš galvos kybo", – pasakojo V.Eigirdas.

Pirmieji pamaryje pasirodo Lietuvoje išperėti varnėnai.

"Vėliau jau ima piečiau traukti Latvijoje, Estijoje ar net Suomijoje perėti jaunikliai. Mūsų laukuose dar nėra vyšnių, braškės tik prasideda. Šie paukščiai skrenda į pietų Europos šalis, kur uogos jau sirpsta. O mūsų uogas nulesa jau ne mūsiškiai, o Suomijos ar Estijos varnėnai, kurie tuo metu plasnoja į pietus", – tikino V.Eigirdas.

Pernai varnėnų migracija prasidėjo ne taip gausiai, bet tęsėsi ilgiau.

"Net rugsėjį pagaudavome varnėnų, o tai – retas reiškinys. Tačiau niekas nežino, kaip šiemet viskas vyks. Atrodo, viską žinai gamtoje, tačiau paaiškėja, kad nieko nežinai", – prisipažino V.Eigirdas.

Varnėnų būriai mėgsta tūpti nušienautose pievose, tad Ventės rago ornitologinė stotis jiems labai patinka.

Per dieną ornitologai sužiedavo beveik tūkstantį varnėnų. Po didžiosiomis gaudyklėmis stoties darbuotojai net stengiasi nešienauti, nes vos spėja iš jų traukti paukščius.

"Jei nušienauji pievą, visas toks tūkstantinis būrys ir patenka į gaudyklę. Atėjęs net nežinai – verkti ar juoktis. Tiek daug paukščių tupi gaudyklėje", – sakė V.Eigirdas.

2018 m. Klaipėdos universiteto ir Ventės rago ornitologai sėkmingai uždėjo 10 GPS / GSM siųstuvų Juodkrantės ir Rusnės kolonijose gyvenantiems didiesiems kormoranams.

Tikėtasi, kad pavyks stebėti jų judėjimą Kuršių mariose, įvertinti pasirenkamas teritorijas veisimosi metu ir t. t.

Tyrimo laikotarpiu pavyko ne tik surinkti duomenų apie kormoranų judėjimą Kuršių mariose bei Baltijos jūroje, bet ir sužinoti apie jų migracijos kelius, žiemojimo vietas.

Lietuvoje atšalus orams, visi kormoranai neskubėdami, su daug tarpinių sustojimų, pasiekė savo žiemavietes Madride (Ispanijoje), Viduržemio jūros pakrantėje Prancūzijoje, Italijoje, Kroatijos tunų fermose.

Keli paukščiai liko Alpėse ir žiemą praleido Austrijoje. Trys kormoranai žiemojimo vietų nepasiekė, nes buvo sumedžioti rudeninės migracijos metu.

Pasibaigus žiemojimui, dalis kormoranų sugrįžo į perėjimo vietas Kuršių mariose. Įskaitant migracijos kelią, per metus kormoranai įveikia nuo 8 iki 10 tūkst. km.

Siųstuvų duomenys parodė, kad kormoranai, skrisdami per Alpes, pakyla net į 3 km aukštį ir migruoja apie 70 km/val. greičiu.

Šiuo metu duomenys gaunami tik iš vieno kormorano, kitų paukščių siųstuvai dėl techninių kliūčių nustojo veikti.

Tyrimus finansavo Lietuvos mokslo tarybos projektas PATCHY "Fosforo šaltinių ir išteklių svarba melsvabakterių žydėjimo procesui Kuršių mariose".

"Pats laikas, šiemet paukščiai yra ankstyvi. Pirmuosius inkilus naminėms pelėdoms pradėjome kelti 13 d. Dar 14 inkilų iškėlėme vėliau, tad iš viso iškelti 34 inkilai", – pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas.

Šiais metais prie gražaus tikslo prisidėjo privačios įmonės, užsiimančios medžio apdirbimu, darbuotojai. Tik krosnims kūrenti tinkamas medžio lentų nuopjovas vyrai panaudojo pelėdų inkilams.

"Mums teliko inkilus surinkti ir nudažyti. Naminės pelėdos nėra retas paukštis. Joms tiesiog trūksta senų, drevėtų medžių, nes miškai smarkiai kertami. Senus medžius pirmiausia iškerta", – pasakojo V.Eigirdas.

Pamaryje jau prasideda pavasariu dvelkiantis šurmulys. Ornitologai laukuose prie Sausgalvių stebėjo apie 600 gulbių giesmininkių būrį. Dar apie 500 šių paukščių specialistai matė netoli Plaškių, apie 400 – tarp Leitgirių ir Galzdonų kaimų.

Vytauto Eigirdo nuotr.

"Maniau, kad Lietuvoje perinčios pilkosios žąsys net neišskris žiemoti, nes jų žiemojimo vietose būna tokios pat sąlygos, kaip šiemet Lietuvoje. Jos dažniausiai žiemoja Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Skaitydamas jų žiedus, matau, kad šios žąsys sausio pradžioje buvo pasitraukusios į Lenkiją, bet ir vėl sugrįžo", – sakė V.Eigirdas.

Pamario pievose stebėtos pilkosios žąsys savo judesiais ornitologams priminė žaidžiančios paukščių tuoktuvių žaidimus.

"Jei tik nepašals, manau, kad jos sudės kiaušinius visai netrukus. Joms tai ne bėda", – svarstė V.Eigirdas.

Vytauto Eigirdo nuotr.

Pašnekovas sausio 26 d. Sausgalvių pievose fiksavo 200 želmeninių žąsų būrį.

"Želmeninės ir baltakaktės žąsys žiemoti skrenda į Olandiją. Jos – tolimos migrantės, bet žiemaviečių šiemet jos nebuvo pasiekusios", – aiškino specialistas.

Sausio 25 d. ornitologai stebėjo net aštuonių pempių būrį netoli Plaškių. Paprastai pempės parskrenda apie kovo 19-ąją, per Juozapines.

"Sunku pasakyti, ar būtent šios pempės buvo išskridusios. Kaip, beje, ir gervės, kurias jau stebime pamaryje. Pempės nėra tolimos migrantės, jos galbūt jau sugrįžo į savo perėjimo vietas. Jau jaučiama pavasarinė paukščių migracija. Saulei šviečiant zylės gieda pavasarines giesmes. Buvo ruduo, ir štai atėjo pavasaris, žiemą praleidome", – juokavo V.Eigirdas.

Mūsų šalyje Paukščių palydų šventė kasmet sulaukia didelio Lietuvos gyventojų dėmesio.

Stebėti išskrendančių paukščių klaipėdiečiai buvo kviečiami nuo ankstyvo ryto, 7 val., iki vidurdienio. Medinius pajūrio takus ryte jau pabalino šarma, todėl smalsuoliai buvo raginami šilčiau apsirengti ir atsinešti puodelius karšto gėrimo.

Apsauginės kopos krūmuose įrengę nedidelę gaudyklę ornitologai vis rasdavo įkliuvusių paukštelių, juos noriai apžiūrinėjo smalsuoliai ir klausėsi paaiškinimų apie šių sparnuočių gyvenimo ir migracijos ypatumus.

Danguje nuolat plaukė būriai paukščių, sparnuočių žinovai vardijo: keršuliai, pempės, varnėnai, didžiosios zylės, paprastieji kikiliai. Atskirti, kokie paukščiai plasnojo virš Melnragės, padėjo žiūronai.

Apie 8 val. nusidriekė be galo ilga varnėnų vora, jų galėjo būti ne mažiau 6 tūkstančių. Mažesnių paukščių būrelius lydėjo paukštvanagiai, jie linkę neatsilikti nuo galimų savo aukų.

Žiūrovai klausinėjo daugybės dalykų: kiek gyvena vienos ar kitos rūšies paukščiai, kiek vaikų jie išveda per vasarą, ar toli skrenda, kokie yra jų migracijos keliai.

Žiūrovai negalėjo atsistebėti, koks nuostabus ir jiems mažai pažintas yra sparnuočių gyvenimas.

Specialistai ant lentos fiksavo pamatytus praskrendančių paukščių būrius, ne pirmą kartą tai darantiems ornitologams buvo nesunku iki vienetų nurodyti, kiek sparnuočių sudarė mus paliekančių sparnuočių būrį.

Šiemet Lietuvos ornitologų draugija mini įkūrimo 30-metį. Savaitgalį jos nariai prisijungė prie 43 šalyse vykstančio paukščių skaičiavimo.

Šį savaitgalį daugelyje Europos vietų tūkstančiai žmonių stebės ir mėgins suskaičiuoti migruojančius paukščius.

Vėliau tarptautinė paukščių apsaugos organizacija „Bird Life International“, kurios partnerė yra Lietuvos ornitologų draugija, apibendrins ir paviešins šios Europinės akcijos rezultatus, kurie parodys ir kiekvienos šalies indėlį. Šis tarptautinis visuotinas renginys skaičiuoja jau 26– uosius metus.

Mūsų šalyje Paukščių palydų šventė kasmet sulaukia didelio Lietuvos gyventojų dėmesio.

Paukš­čius ga­li­ma vak­ci­nuo­ti nuo paukš­čių gri­po, tai sustab­do vi­ru­so dau­gi­nimą­si ir pli­timą, ta­čiau vak­ci­na neap­sau­go nuo už­sikrė­ti­mo skir­tin­gais paukš­čių gri­po viru­so po­ti­piais. Moks­li­nin­kai yra su­kūrę vak­ciną nuo H5N1 vi­ru­so.

Ri­zi­ka – prie van­dens

„Lie­tu­vo­je paukš­čių gri­po at­vejų šie­met ne­nus­ta­ty­ta, tačiau vi­sa­da iš­lie­ka ri­zi­ka jam pa­tek­ti ir į mūsų ša­lies terito­riją, juo­lab kad per­nai ši li­ga jau pa­siekė Skandinavijos vals­ty­bes. Todėl la­bai svar­bu, kad na­mi­nių paukš­čių lai­ky­to­jai įver­tintų ga­limą li­gos grėsmę ir lai­kytų­si visų bio­lo­gi­nio sau­gu­mo rei­ka­la­vimų. Did­žiau­sia ri­zi­ka pa­va­sarį ky­la ša­lia at­virų van­dens tel­ki­nių lai­ko­miems naminiams paukš­čiams“, – tei­gia Vals­ty­binės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos direk­to­rius Da­rius Re­mei­ka.

Vals­ty­binė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba (VMVT) pri­me­na, kad na­mi­nius vandens paukš­čius pa­va­sa­rinės lau­ki­nių paukš­čių mig­ra­ci­jos lai­ko­tar­piu privaloma lai­ky­ti pa­sta­tuo­se ir neiš­leis­ti jų į lauką ar­ba iš­leis­ti tik į lau­ko aikšteles, įreng­tas taip, kad na­mi­niai paukš­čiai ne­galėtų turė­ti tie­sio­gi­nio kontak­to su lau­ki­niais (pvz., lau­ko aikš­telė iš visų pu­sių ap­tver­ta, o iš vir­šaus už­deng­ta tink­lu ar­ba sto­gu).

Ga­li tek­ti su­nai­kin­ti

VMVT lau­ki­nius paukš­čius ste­bi mig­ra­ci­jos lai­ko­tar­piu. Did­žiau­sia grėsmė paukš­čių gri­po vi­ru­sui plis­ti ky­la pa­va­sa­rinės lau­ki­nių paukš­čių mig­ra­ci­jos laikotar­piu (kovo–balandžio mėn.). Spe­cia­listų il­ga­me­čiai stebė­ji­mai ro­do, kad ligą daž­niau­siai per­ne­ša šiuo vi­ru­su už­sikrėtę lau­ki­niai van­dens paukš­čiai, ku­rie užk­re­čia ap­linką. Na­mi­niai paukš­čiai už­sik­re­čia per už­terštą le­salą ar van­denį, nors vi­ru­sas ga­li būti per­duo­da­mas ir per in­ven­to­rių, dra­bu­žius ar ava­lynę.

Po­žy­miai, leid­žian­tys įtar­ti paukš­čių gripą: sparnuočiai nu­sto­ja les­ti, ger­ti, sunkiai kvėpuo­ja, pamėls­ta jų skiau­terės, barz­delės, pa­tins­ta gal­vos ir kak­lo audi­niai, at­si­ran­da krau­jos­ru­vų odo­je ir glei­vinė­se, su­trin­ka koor­di­na­ci­ja. Paukščiai gaiš­ta. Nuo li­gos ga­li nu­gaiš­ti iki 100 pro­c. visų ūky­je lai­komų paukščių.

Lie­tu­vo­je paukš­čių gri­po at­vejų šie­met ne­nus­ta­ty­ta, tačiau vi­sa­da iš­lie­ka ri­zi­ka jam pa­tek­ti ir į mūsų ša­lies terito­riją.

Nus­ta­čius šios li­gos ži­dinį ūky­je, vi­si sparnuočiai, jų pro­duk­ci­ja, kiau­ši­niai, lesalai, pa­kra­tai ir men­ka­ver­tis in­ven­to­rius tu­ri būti su­nai­kin­ti. Ap­lin­kui ži­di­nius nu­sta­to­mos ap­sau­gos ir prie­žiū­ros zo­nos, ap­sau­gos zo­no­se 3 km spin­du­liu, esant ne­pa­lan­kiai paukš­čių gri­po si­tua­ci­jai ar­ba grei­tam pli­ti­mui, ga­li būti išnaikina­mi vi­si au­gi­na­mi na­mi­niai paukš­čiai. Išs­kir­ti­niais at­ve­jais šis reikalavimas ga­li būti tai­ko­mas ir 10 km spin­du­liu prie­žiū­ros te­ri­to­ri­jo­se.

Ki­tur gri­puo­ja­ma daž­niau

2018 m. paukš­čių gri­po pro­trūkiai nu­sta­ty­ti Bul­ga­ri­jo­je – 28 (su­nai­kin­ti 615 424 na­mi­niai paukš­čiai), Ita­li­jo­je – 3 (su­nai­kin­ti 279 563 paukš­čiai), Ny­der­lan­duo­se – 2 (su­nai­kin­ti 66 752 paukš­čiai), Vo­kie­ti­jo­je – 1 (73 paukš­čiai).

Di­de­lio pa­to­ge­niš­ku­mo paukš­čių gri­po at­ve­jai lau­ki­niams van­dens paukš­čiams per­nai bu­vo nu­sta­ty­ti Vo­kie­ti­jo­je (3), Ny­der­lan­duo­se (5), Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je (21), Ai­ri­jo­je (3), Da­ni­jo­je (35), Suo­mi­jo­je (3), Šve­di­jo­je (10), Slo­va­ki­jo­je (1).

Pir­ma­sis paukš­čių gri­po at­ve­jis Eu­ro­po­je bu­vo nu­sta­ty­tas 1984 m. Ai­ri­jo­je. Nuo to lai­ko dau­ge­lis Eu­ro­pos vals­ty­bių pa­tyrė di­de­lių eko­no­mi­nių nuo­sto­lių tiek dėl dau­gybės su­nai­kintų na­mi­nių paukš­čių, tiek ir dėl pre­ky­bos paukš­tie­na apribojimų. Vien 2018 m. paukš­ty­nuo­se Eu­ro­po­je bu­vo už­re­gist­ruo­ti 34 šio gripo ži­di­niai. Dėl vi­ru­so bu­vo su­nai­kin­ta be­veik 1 mln. na­mi­nių paukš­čių.

Nus­ta­ty­ta ap­ri­bo­jimų

Ak­ty­vios sparnuočių mig­ra­ci­jos se­zo­nais dėl paukš­čių gri­po grėsmės yra įve­da­mas su­stip­rin­tas budė­ji­mo re­ži­mas ir at­sa­kin­gi as­me­nys yra įpa­rei­go­ja­mi stebė­ti pa­skir­tas te­ri­to­ri­jas. Su­kaup­tos būti­nos įran­gos ir de­zin­fek­ci­nių med­žiagų atsargos, ap­sau­gos prie­monės, ku­rių pri­reiktų pa­si­reiš­kus paukš­čių gri­po protrūkiui. Įves­ta griež­tesnė pa­sie­nio, paukš­čių lai­ky­mo ir par­da­vi­mo vietų veteri­na­rinė kont­rolė.

Ne­leid­žia­ma im­por­tuo­ti ES ir pre­kiau­ti gy­vais eg­zo­ti­niais ir na­mi­niais paukš­čiais tur­ga­vietė­se, išs­ky­rus pre­kybą spe­cia­li­zuo­to­se zoo­par­duo­tuvė­se. Į Lie­tuvą taip pat užd­raus­ta im­por­tuo­ti paukš­čius iš tų ša­lių, ku­rio­se pa­tvir­tin­tas paukš­čių gripas.

Leid­žia­ma or­ga­ni­zuo­ti paukš­čių pa­ro­das, mu­ges ir pa­si­ro­dy­mus, ku­riuo­se demonst­ruo­ja­mi sparnuočiai, tik tu­rint te­ri­to­ri­nių VMVT lei­di­mus.

Ar tai pa­vo­jin­ga žmo­gui?

Kai ku­rie paukš­čių gri­po po­ti­piai ga­li būti pa­vo­jin­gi ir žmo­gui, ta­čiau šiuo me­tu Eu­ro­po­je plin­tan­tis H5N8 paukš­čių gri­po po­ti­pis nėra grėsmingas žmonėms. Todėl pa­tar­ti­na ne­le­sin­ti lau­ki­nių paukš­čių iš rankų, veng­ti ki­to­kio tie­sio­gi­nio kon­tak­to su lau­ki­niais sparnuočiais. Jei­gu ten­ka lies­ti ar lai­ky­ti ran­ko­se lau­ki­nius paukš­čius, pri­va­lu griež­tai lai­ky­tis as­me­ninės hi­gie­nos.

Skir­tin­gai nuo įpras­to gri­po vi­ru­so, paukš­čių gri­po vi­ru­sas ne­plin­ta oru, todėl kitų po­ti­pių paukš­čių gri­po vi­ru­su žmonės ga­li už­sikrės­ti tik tie­sio­giai kontaktuoda­mi su gy­vais ar kri­tu­siais ser­gan­čiais paukš­čiais. Vi­ru­sas iš­lie­ka ir už­sikrė­tu­sių paukš­čių iš­ma­to­se, užkrės­ta­me van­de­ny­je, ga­li būti įkvėptas su dulkė­mis. Įro­dymų, kad šio gri­po vi­rusą ga­li per­duo­ti žmo­gus žmo­gui, nėra.

Pa­si­rod­žius grėsmin­gai in­for­ma­ci­jai daž­nai apie klau­sia­ma, ar žmonės ga­li užsikrės­ti paukš­čių gri­pu val­gy­da­mi paukš­tieną, kiau­ši­nius ir kt. pro­duk­tus. Pasak VMVT spe­cia­listų, ne, nes, nu­sta­čius paukš­čių gripą, paukš­čiai li­gos židiny­je ap­svai­gi­na­mi ir nu­gai­ši­na­mi. Gai­še­nos ir ūkio pro­duk­ci­ja (pvz., kiaušiniai), pa­ša­rai sau­giai su­nai­ki­na­mi. Griež­tos ap­sau­gos prie­monės taikomos ir ūkiuo­se, ku­riuo­se yra įta­ria­mas li­gos pro­trūkis. Be to, reikėtų ži­no­ti, kad, ap­do­ro­jant ter­miš­kai, paukš­čių gri­po vi­ru­sas žūsta.