Savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius sako, kad taip siekiama pagerinti susisiekimą tarp Vilijampolės ir Senamiesčio.

„P. Vileišio tilto pėsčiųjų takai atsižvelgiant į padidėjusius pėsčiųjų ir dviratininkų srautus yra akivaizdžiai per siauri“, – BNS komentavo V. Abramavičius.

Planuojama, kad statybos leidimas bus gautas šiais metais, tada bus ieškoma rangovo. Statybos, anot V. Abramavičiaus, gali užtrukti pusantrų metų.

Parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad tilto sprendiniais bus užtikrinamas ne tik patogus susisiekimas, bet ir jo derėjimas prie aplinkos.

„Naujojo tilto ašis projektuojama ne tiesi – tiltas tolygiai lenkiasi tiek vertikalia tiek horizontalia kryptimi tarytum atkartodamas senamiesčio gatvių linijas“, – rašoma dokumente.

Tilto linkyje, ties sala numatomi sraigtiniai laiptai, kurie leistų žmonėms nusileisti į natūralią žalią salą miesto centre. Kadangi pavasarį potvynių metu sala gali būti užliejama, todėl čia jokių papildomų statinių nenumatoma.

Teigiama, kad nuo Neries pakrančių ir projektuojamo tilto į salą atsiveria apžvalga, joje galėtų vykti meninės akcijos, šventiniai miesto renginiai, meninės laikinos parodos.

Tiltas bus skirtas pėsčiųjų ir dviračių eismui, jo plotis sieks 6,5 metro, o ilgis – apie 297 metrus.

Savivaldybė jau kurį laiką ruošiasi statyti ir pėsčiųjų tiltą nuo Aleksoto iki Nemuno salos. Lapkritį skelbta, kad nepavykus rasti rangovų, kurie už 12,5 mln. eurų pastatytų šį tiltą, savivaldybė didins projekto biudžetą.

Konkursas buvo skelbtas iš naujo, šiuo metu tikrinami pasiūlymai. Pasak V. Abramavičiaus, vasarį tikimasi išrinkti rangovą, sudaryti sutartį ir pradėti statybas.

„Informuojame, kad saugumo sumetimais laikinai uždaromas tiltas Gargžduose, kuriuo pėstieji gali patekti į miesto ligoninę. Tiltas galimai nesaugus pėstiesiems tapo po eismo įvykio, kurio metu, neapskaičiavus aukščio atstumų, ant tralo vežamas traktorius kliudė apatinę tilto konstrukciją“, – skelbia Klaipėdos rajono savivaldybė.

Ugniagesiai gelbėtojai jau pašalino pažeistas tilto armatūras, bus vertinama jo būklė, ir tik tuomet paaiškės, ar juo bus galima naudotis.

Gyventojų prašoma pasirūpinti savo saugumu ir vizitams į ligoninę rinktis kitas alternatyvas.

Klaipėdos apskrities policijos policijos atstovė Andromeda Grauslienė BNS sakė, kad šioje vietoje nutiko eismo įvykis, dėl jo buvo užpildyta deklaracija.

„Dėl didelių gabaritų (transporto priemonė – BNS) kliudė tiltą“, – BNS sakė ji.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia, kad, pirmadienį atvykę į Tilto gatvę, virš važiuojamosios kelio dalies ugniagesiai rado kybančias pažeistas tilto konstrukcijas, jos kėlė pavojų eismo saugumui.

Be to, dviejų metrų pločio bei 100 metrų ilgio ruože buvo ištekėjęs hidraulinis skystis.

Panaudojus diskinį pjūklą, pašalinti 2 armatūros strypai. Ant kelio išsilieję teršalai surinkti, panaudota 20 kilogramų sorbento.

Savivaldybė jau yra pastačiusi mažesnę šio projekto dalį – naują pėsčiųjų tiltą nuo Karaliaus Mindaugo prospekto iki Nemuno salos. Pastačius antrąją jungtį iš kitos salos pusės iki Aleksoto norima pagerinti šio mikrorajono susisiekimą su miesto centru.

„Tikrai susidomėjusių buvo virš dešimt įmonių, bet į mūsų tą norimą kainą netilpo. Nė viena įmonė nepateikė mums tinkamos kainos pasiūlymo, tai dabar bus padaryta rinkos analizė. Paklausim jų pačių – kaip jie mano, kokia ta kaina turi būt“, – BNS sakė savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Anksčiau skelbta, kad naujojo tilto siluetas primins jau pastatytą mažąjį – turės panašią turėklų sistemą, bus šviesus. Jis kuriamas iš lengvų metalinių konstrukcijų, todėl taps ažūrišku ir neužgoš vaizdo į miestą tiek nuo krantų, tiek ir nuo upės.

Tikrai susidomėjusių buvo virš dešimt įmonių, bet į mūsų tą norimą kainą netilpo.

„Jis neturės vidury upės net atramos: vienas tarpatramis, pats didžiausias, tarp atramų, bus net 158 metrai. Jis sklęs virš Nemuno ir turėtų neužgožti vaizdo, net pagyvinti – lengvas, gražus“, – teigė V. Abramavičius.

Tiltas bus pritaikytas ir žmonėms su negalia – jo prieigose bus įrengti 5 proc. nuožulnumo pandusai. Numatyta, kad tilto konstrukcijų ilgis sieks 258 metrus, o plotis – šešis metrus.

Be to, bus paliktas atviras kelias laivybai Nemunu ar buvusio uosto ir jachtklubo atkūrimui.

Savivaldybė naują rangovą planuoja išsirinkti kitų metų pavasarį, jis turėtų tiltą pastatyti iki 2026 metų pabaigos.

Pėsčiųjų tiltas buvo suplanuotas Nemuno saloje statant mokslo centrą. Saloje jau veikia kiti žmonių traukos objektai: „Žalgirio“ arena ir baseinas, o salą su Kauno senamiesčiu jungia automobilių tiltas. 

Kokio reikia?

Trečiadienį Kauno architektų ir urbanistų tarybos posėdyje buvo svarstomi du priešprojektiniai pasiūlymai.

Šis pėsčiųjų tiltas taps papildoma jungtimi tarp Senamiesčio ir Vilijampolės. Tikimasi, kad užtikrins geresnį susisiekimą pėstiesiems ir dviratininkams, pasitarnaus turizmui skatinti. Tiltas bus pritaikytas ir greitosios medicinos pagalbos transportui.

Tilto numatyta vieta – tarp Brastos g. 32 ir Jonavos g. 1A, virš sąnašų salelės Neryje. Senamiesčio pusėje tiltas perspektyvoje žiūrės į M. Valančiaus gatvelę ir tarsi taps jos tęsiniu.

Buvo aptarti du priešprojektiniai pasiūlymai, kurių vieną parengė Šarūno Kiaunės projektavimo studijos, o kitą – „SRP projekto“ atstovai.

Tarybos nariai, susipažinę su pasiūlymais, dauguma balsų pritarė, kad tolesnio vystymo vertesnis Š. Kiaunės, Astos Kiaunienės ir jų komandos sumanymas.

„Tiltas yra labai svarbioje miesto vietoje, todėl labai svarbus jo individualumas ir atraktyvumas“, – kalbėjo KAUET narė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.

Abiejuose pasiūlymuose ji įžvelgė ir labai gerų, ir taisytinų pusių. Pavyzdžiui, kaip ir ne vienam kitam ekspertui, jai užkliuvo per daug Š. Kiaunės projektavimo studijos tilto kolonų – jų numatytos penkios.

Rekomenduota ieškoti būdo, kaip apsieiti su trimis. Tai pavyko „SRP projekto“ atstovams. Tai Š. Kiaunės tilto įspūdžiui suteiktų dar daugiau lengvumo.

Kauno senamiestis nėra toks didelis, čia ne Paryžius, ne Senos upė, kad būtų galima dešimtis tiltų į vieną salą pastatyti.

Papirko minimalizmu

Pastarojo priešprojektiniuose pasiūlymuose nuo tilto numatomas nusileidimas į sąnašų salą. Š. Kiaunė svarsto, kad vertėtų įveiklinti ir šią vietą. Nusileidimui G. Janulytė-Bernotienė, kaip ir jos kolegos, pritartų, bet, jos manymu, salą vertėtų palikti laukinę, jos nekultūrinti.

„Jeigu gruntas leidžia, pritarčiau, kad sala būtų galima pasinaudoti“, – pritarė ir kiti. Išsakyta, kad sala tikrai atitiktų žvejų, pliažininkų ar panašaus laukinio poilsio mėgėjų poreikius.

„Švelnus lengvas tiltas su į vandenį susmingančiomis kojomis. Mažiau atramų“, – komentavo KAUET narė architektė Loreta Janušaitienė ir akcentavo, kad nevertėtų konkuruoti su formų gausiu Senamiesčiu, tad pasisako už švelnesnę minimalistinę versiją.

Tilto užsakovas – Kauno miesto savivaldybė. Savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius atkreipė dėmesį, kad pasaulio didmiesčiai nesibijo ir išskirtinių sprendimų, labai aktyvių sumanymų.

„Atrodo, Kaunas tokiems dar nepasiruošęs. Tačiau atsargumas gėdos nedaro. Kauno senamiestis nėra toks didelis, čia ne Paryžius, ne Senos upė, kad būtų galima dešimtis tiltų į vieną salą pastatyti, ir visokiausių rūšių. Jeigu mes Senamiestyje pradėtume labai iškilius, gerai matomus tiltus statyti, tai tikrai gali pakenkti Kauno senamiesčiui“, – į KAUET ekspertų išvadas reflektavo N. Valatkevičius.

Išsakyta abejonių, kaip viskas atrodys per ledonešį. „Per ledonešį yra reikalų. Būna tikros ledų grūstynės. Neris sekli, vietose net patvankų susidaro. Reikėtų pagalvoti apie atramų apsaugą“, – patarė kolegos.

Procesas: priešprojektiniai pasiūlymai aptarti Kauno architektų ir urbanistų tarybos posėdyje. Regimanto Zakšensko nuotr.

Požeminė automobilių aikštelė

Kartu su šiuo pėsčiųjų tiltu Senamiestyje laukia ir kitų pasikeitimų. Prie Kauno pilies nebeliks antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau atsiras požeminė. Antžeminė stovėjimo aikštelė ir jos prieigos, kaip numatyta plane, taps pėsčiųjų erdve.

N. Valatkevičius minėjo, kad planuojant tiltą pavyko susitarti dėl reikiamos sklypo dalies naudojimo visuomenės reikmėms – savininkai sutiko dėl servituto teisės. Yra užmojų teritoriją vystyti plačiau kitoje Brastos gatvės pusėje, į kurią nusileidžia tiltas, tačiau tam dar reikia išspręsti nemažai reikalų, nes žemė ten taip pat privati.

Tilto pakanka neaukšto, nes Brastos gatvė organiškai įsikomponuoja ir susilyginusi su pėsčiųjų taku pereina į jį. Norintiems patekti į kitą gatvės pusę bus įrengta pėsčiųjų perėja. Idėja, kad tiltas pėsčiųjų srautus iš karto vestų į kitą pusę ir nereikėtų turėti reikalų su automobilių transporto srautu, iš karto atmesta, nes tuomet tiltą reikėtų labai iškelti.

Aplūžęs tiltas

Į Kleboniškio miško parką pėsčiomis ar dviračiu galima patekti dviem tiltais. Vienas jų medinis, pasiekiamas nuo Šiauriečių akligatvio. Būtent į šį tiltą kauniečiai atkreipė dėmesį.

"Naujus tiltus stato, bet jau esamų nenori tvarkyti. Šiuo tiltu nuolat keliauja žmonės, jis tikrai reikalingas, tad natūralu, kad jis dėvisi ir jam būtina nuolatinė priežiūra. Aš nežinau, kada tiltas kapitališkai buvo remontuotas, pamenu vieną kartą, kai dar buvau vaikas, – tuomet pakeistos visos tilto lentelės, nes jau žiojosi skylės. Dabar, aišku, tiltas geresnės būklės, tačiau remonto vis tiek reikia", – kalbėjo kaunietė Jolanta.

Pasak "Kauno dienos" skaitytojos, medinis tiltas kartais kosmetiškai paremontuojamas, bet vis tiek akis bado aplūžę turėklai. Kai kur medinės turėklų dalys išpuvusios, kitur jų net nėra.

"Arčiau miško keliose vietose turėklai išpuvę, ištrupėję, tad jais naudotis jau nebegalima. Taip pat tilto apačioje nėra vienos sijos, tad turėklai prasideda tik šiek tiek palypėjus laiptais", – dėstė Kleboniškio miško parko lankytoja.

Šiuo tiltu nuolat keliauja žmonės, jis tikrai reikalingas, tad natūralu, kad jis dėvisi ir jam būtina nuolatinė priežiūra.

Reikia kompleksiško požiūrio

Ji teigė, kad ir pats tiltas aprašinėtas, kai kur matyti, kad medžio puvinys paslėptas po faneros plokštėmis. Pasak Jolantos, norėtųsi, kad tiltas būtų perdažytas, tada atrodytų geriau.

"Laiptų pakopos irgi laukia darbininkų rankų prisilietimo. Kai kur pakopos bilda, atrodo, kad atsilaisvino. Jau matyti ir rūdžių – galėtų pakeisti laiptų tvirtinimo detales, tada tiltas gal ilgiau tarnautų", – kalbėjo "Kauno dienos" skaitytoja.

Moteris įsitikinusi, kad ir laiptai turėtų būti kiek pratęsti į viršų, nes dabar  baigiasi anksčiau nei tilto linkis, todėl jais naudotis nėra patogu.

"Manau, kad prižiūrėtojai turėtų kompleksiškai pasižiūrėti ir paremontuoti labiau, ne tik perdažyti jo šonus", – išsakė nuomonę Jolanta.

"Kauno dienos" skaitytojų nuotr.

Fiksuojami defektai

Nors medinis pėsčiųjų tiltas į Kleboniškį yra Kauno miesto teritorijoje, tačiau jo priežiūra rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), nes tiltas eina virš magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

LAKD atstovai nurodė, kad pastarąjį kartą minėtas pėsčiųjų tiltas buvo apžiūrėtas metų pradžioje ir fiksuoti defektai. Kol kas nėra tikslių terminų, kada tiltas galėtų būti remontuojamas ir pašalinami defektai.

"Dėl pėsčiųjų viaduko situacija žinoma, defektai fiksuojami. Pastaroji metinė apžiūra buvo atlikta šių metų sausį. Defektų šalinimo darbus periodinės priežiūros tvarka pagal finansines galimybes planuojama atlikti šiais metais. Darbų metu bus tvarkomi pažeisti turėklai, keičiami pažeisto pakloto ir ryšių templių pažeisti elementai", – apie tai, kad smulkius defektus planuojama pašalinti dar šiemet, "Kauno dienai" komentavo LAKD atstovas Saulius Jansonas.

Jis nurodė, kad, atsižvelgiant į prioritetinę eilę ir finansavimą, medinio pėsčiųjų tilto kapitalinio remonto projektavimo darbų pirkimas preliminariai numatytas 2023 m. Pastarąjį kartą paprastasis viaduko remontas buvo atliktas 2017 m.

Pirmieji įvertinimai

Prieš metus buvo pradėtas tiesti naujasis pėsčiųjų tiltas, vedantis nuo Centro į Nemuno salą. Dabar jau galima matyti išryškėjusius kontūrus ir tilto vingius.

"Manau, kad bus tikrai gražu, nes dabar jau matyti tilto linkiai. Pati konstrukcija, panašu, kad jau taip pat jau vietoje. Spėju, kad dabar bus klojamas tilti paviršius. Įdomu, kada darbai bus baigti ir galėsime nauju tiltu eiti pasivaikščioti", – sakė prie tilto statybvietės sutiktas Vilius.

Kiti praeiviai pastebėjo, kad pėsčiųjų tiltas labiau buvo reikalingas iš Aleksoto pusės, nes iš čia nėra galimybių pėsčiomis kirsti upę ir patekti į salą. Centre į salą jau dabar veda keturi tiltai, iš kurių dviem gali važiuoti ir automobiliai. Tačiau miestiečiai vis tiek džiaugėsi, kad vyksta pokyčiai.

Darbus planuojama baigti šių metų rugpjūtį ar rugsėjį.

Atlikta nemažai darbų

"Kauno diena" pasidomėjo, kokie darbai jau atlikti ir ką dar reikia padaryti iki naujosios jungties tarp Nemuno salos ir Centro atidarymo. Kauno miesto savivaldybės specialistai nurodė, kad tiltas bus statomas dar visą vasarą.

"Šiuo metu jau yra įrengtos naujojo tilto atramos, išbetonuota perdanga. Liko įrengti tilto hidroizoliaciją, pakloti viršutinį sluoksnį, sumontuoti turėklus, apšvietimą ir sutvarkyti tiltą supančią aplinką", – dienraščiui komentavo Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Jis nurodė, kad darbus planuojama baigti šių metų rugpjūtį ar rugsėjį.

Įvertino: praeiviai pastebi tilto išlinkimus ir laukia atidarymo. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dėl tęsinio – nežinia

Miesto valdžia planavo Nemuno salą sujungti ir su Aleksotu. Pėsčiųjų tiltas turėtų būti tarsi tąsa dabar statomo naujojo tilto, tačiau kol kas neaišku, kada šios statybos prasidės Aleksoto pusėje.

"Antrojo tilto techninis projektas jau parengtas, tačiau šiais metais šio tilto statyboms nenumatyta lėšų. Tad kol kas neaišku ir kada jos galėtų prasidėti. Manome, kad realūs naujojo tilto statybos darbai galėtų prasidėti sulig M.K.Čiurliono koncertų rūmų statyba", – apie miglotus tilto statybų tarp salos ir Aleksoto planus kalbėjo V.Abramavičius.

Kol kas ir koncertų rūmams nenumatytas finansavimas, todėl  projekto įgyvendinimas yra nukeltas geresniems laikams.

Architektūriniai sprendimai

Kaip atrodys abu naujieji pėsčiųjų tiltai, vedantys į Nemuno salą, buvo nuspręsta dar 2018 m. vasarą. Tuomet skelbta, kad geriausią tiltų viziją pateikė architektų komanda KILD.

57 m ir 320 m ilgio tiltus projektavo KILD atstovaujantys architektai Ivanas Ksnelašvilis, Petras Išora ir Dominykas Daunys. Ši komanda buvo nuskynusi laurus Pietų Korėjos sostinės Seulo ekologiško tilto statybų projekte.

Pristatant projektą architektai teigė, kad abiejų Nemuno salą jungiančių tiltų architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai parinkti tokie, kad kuo mažiau paveiktų miesto panoramą ir kraštovaizdį. Architektų teigimu, arkinis tiltas leidžia išgauti minimalius gabaritus upės erdvėse ir sukurti kelių lygių panoramines viešas erdves. Vienas esminių naujųjų Kauno tiltų projekto akcentų – 360 laipsnių panoraminė apžvalga.

"Miestiečiai galės grožėtis atsiveriančia panorama einant link vidurio aukštėjančia tilto kreive ir iš abiejų jo pusių prieigose suformuotais amfiteatrais. Laiptuotos terasos suteikia galimybę prisėsti ties parkų minkštąja krantine ir žemosiose terasose", – tąkart pasakojo projekto autoriai.

„Šis tiltas turi tapti svarbia jungtimi tarp dešiniajame Neries krante sparčiai augančių Saltoniškių bei Žvėryno ir kairiajame Neries krante esančių Lukiškių rajono. Tiltas bus statomas, kai valstybės institucijos apsispręs plėtoti ar efektyviau naudoti aplinkines teritorijas – buvusio Edukologijos universiteto miestelį dešiniajame Neries krante bei Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą kairiajame, taigi – išaugus potencialių tilto naudotojų skaičiui“, – sakė vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Anot projektuotojų, įmonių „INHUS Engineering“ ir „DO architects“ grupėms, tuo metu, kai dviratis ar paspirtukas Vilniuje vis dažniau naudojamas ne kaip rekreacijos, o kaip transporto priemonė, papildomų kuo trumpesnių jungčių kūrimas tampa prioritetu. Ir tokie sprendiniai ypač reikšmingi tampa nuo centro nutolusioms miesto dalims. „Alberto tiltas“ sutrumpintų keliones į miestą ir Šeškinės, Pašilaičių bei Justiniškių gyventojams.

Vyriausiojo miesto architekto M. Pakalnio vertinimu, savivaldybės pastangos rekonstruoti, konvertuoti buvusius pramoninius rajonus miesto centre jau šiandien akivaizdžios matant Saltoniškių rajono atsinaujinimą – čia kuriasi verslo centrai, statomi nauji būstai. Bet, nors yra netoli miesto centro, Saltoniškių rajonas nuo jo atskirtas, ypač jei norima judėti pėsčiomis ar dviračiu.

„Geležinio Vilko tiltas yra pritaikytas miesto greitkeliui, juo juda didelis transporto srautas, kuriam būdinga tarša ir triukšmas, neskatina pėsčiųjų ir dviratininkų naudotis šiuo tiltu. Parinkta naujo tilto vieta leis Saltoniškių rajono gyventojams ir darbuotojams pasiekti miesto centrą ramesne Saltoniškių gatve, ši gatvė taps svarbia alternatyvaus judumo ašimi, prie kurios glaudžiasi didelį konversijos potencialą turinti buvusi Edukologijos universiteto teritorija dešiniajame Neries krante. Norisi tikėtis, kad miesto parengtas pėsčiųjų tilto projektas paskatins ir jos atsinaujinimą“, – sakė  M. Pakalnis.

Saltoniškių gatve nukreipiami ir pėsčiųjų bei dviračių takai, jungiantys vakarinę miesto dalį su miesto centru, Gedimino prospekto vakarine dalimi. Vakarinėje pusėje tiltas pratęsia esamą dviračių tako liniją, o rytiniame driekiasi link kelių sankirtos, kur pratęsia pėsčiųjų trasą ir įsilieja į dviračių takus. 

„Tuo būdu pėstiesiems ir dviratininkams nebelieka poreikio kirsti Geležinio Vilko gatvės ir Narbuto gatvės žiedo, jų eismo sąlygos tampa komfortiškesnės, saugesnės“, – komentavo vyriausiasis miesto architektas. Kairiajame upės krante tiltas veda į šiuo metu neužstatytą Seimo kanceliarijai priklausantį sklypą – dar vieną teritoriją, kurios panaudojimo planai galėtų tapti motyvu įgyvendinti tilto projektą.

Komfortiškesnė, greitesnė ir saugesnė jungtis

Projektuotojai (projekto vadovas Justas Petkevičius, architektai Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Ignas Uogintas), suplanavo 109 m ilgio, 13 m pločio pėstiesiems ir dviratininkams skirtą tiltą. Minimalistinės architektūrinės išraiškos medinis arkinės konstrukcijos tiltas tarsi sudarytas iš dviejų susipinančių elementų, jungia krantus keturiuose taškuose – apatines ir viršutines krantinių terasas. Toks išdėstymas natūraliai prisitaiko prie esamo Neries krantinių reljefo ir užtikrina maksimaliai patogų žmonių judėjimą – leidžia sklandžiai patekti tiek į viršutinę, tiek į apatinę Neries krantinės terasas.

Patogesniam dviratininkų, žmonių su judėjimo negalia ir šeimoms su vaikų vežimėliais skirtingų lygių dešiniajame upės krante patekimui į apatinę krantinės terasą pritaikoma esama nuovaža, o kairiajame krante šalia tilto numatoma nauja nuovaža, sujungianti viršutinę krantinės terasą su apatine.

Medinės klijuoto medžio konstrukcijos kuria dekoratyvų fasadą, apžvelgiamą ne tik iš tolimesnių perspektyvų, bet ir iš žemutinės krantinės terasos, – architektai šią medžiagą parinko atsižvelgdami į jautrų Žvėryno architektūros charakterį.

Tilto atramos numatomos monolitinės gelžbetoninės, atremtos ant gręžtinių polių. Gelžbetoninė arkinės konstrukcijos atraminė dalis įrengiama aukščiau, kad ledonešio metu medinė konstrukcija ir metalinės atraminės detalės būtų apsaugotos nuo tiesioginio poveikio. Tilto sprendiniuose įvertintos ir saugios laivybos upe galimybės. Apskaičiuota, kad farvaterio zonoje tilto konstrukcijų apačios aukštis yra pakankamas saugiai laivybai Neries upe vykdyti.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis atviravo, kad derinant su "Lietuvos geležinkeliais" tilto perdavimą miesto savivaldybės atstovai turėjo šiokių tokių pastabų, todėl darbininkai atlieka, kas jiems pavesta.

"Vyriausybės nutarimas perduoti tiltą jau priimtas, paskutinis dokumentų įforminimas turėtų įvykti šį mėnesį pačiu artimiausiu metu. Tada tiltas pereis savivaldybės nuosavybėn", – kalbėjo E.Simokaitis.

Vyriausybės nutarimas perduoti tiltą jau priimtas.

Susisiekimo ministerija pažymėjo, kad bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" pripažino šį turtą nereikalingu valstybės funkcijoms atlikti, juo esą naudojasi tik dalis miestiečių.

2005 m. pastatyto pėsčiųjų tilto danga jau kelis kartus keista. Tada tiltas turėjo šildymo sistemą, tikėtasi, kad taip jis bus apsaugotas nuo apšalimo ir sniego.

Atsisakius šios brangiai kainavusios sistemos, dangą teko pakeisti, bet ji per kelerius metus nusinešiojo. Sunku pasakyti tikslų kartų skaičių, kiek darbininkams teko lopyti vaikščiojimui skirtąją tilto dalį.

Pasak E.Simokaičio, tilto apžiūrų jau buvo ne viena, o nuo tilto perdavimo dienos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai bus atsakingi už jo valymą, tvarkymą ir priežiūrą šaltuoju metų laiku.

E. Simokaitis / Redakcijos archyvo nuotr.

"Kažko daug ten nesugalvosi, kokia įrengta, tokia danga. Sprendimų ieškota, ji buvo perklota. Eksploatacijos metu reikės užtikrinti, kad tiltas būtų saugus. Naujų sprendimų nėra, perkloti visą dangą naujai nėra galimybės. Savivaldybės komisija kelis kartus buvo susitikusi su "Lietuvos geležinkelių" atstovais, buvo pateiktos kai kurios pastabos ir dėl dangos, ir dėl turėklų, kuriuos reikia nudažyti. Tiltas turi būti tvarkingas, kad jį būtų galima naudoti", – aiškino Turto valdymo skyriaus vadovas.