Durys į polikliniką nenustoja suktis, tačiau jau atėjusius pacientus sustabdo eilės. Danguolė pasakoja, kad jau kelis metus vargina klubo skausmai, sunku ir vaikščioti, ir stovėti. Kreipusis dėl gydytojo konsultacijos pacientei teko laukti kelis mėnesius.

„Man dėl klubo sąnario reikėjo, tai aš du mėnesius turbūt laukiau“, – sakė moteris.

Šiuo metu išties yra kritinė situacija norint gauti tam tikrų specialistų paslaugas.

Didžiosios šalies poliklinikos skundžiasi, kad situacija dėl paslaugų prieinamumo netgi blogesnė nei buvo prieš kelerius metus iki pandemijos. Oftomologo, kardiologo ar neurologo konsultacijos kai kurie pacientai sulauks tik vasaros viduryje.

„Turėjo įtakos ir situacija su COVID-19, kadangi dalis pacientų arba negalėjo gauti tų paslaugų, nes jos nebuvo teikiamos tuo metu, arba tiesiog atidėjo tų paslaugų gavimą. Šiuo metu išties yra kritinė situacija norint gauti tam tikrų specialistų paslaugas“, – aiškino Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas.

Neišspręsta eilių problema grasina pabloginti ir kai kurių pacientų sveikatą.

„Tie dalykai kaupiasi: negavom vienos paslaugos, atidedam jos gavimą, tada mūsų sveikatos būklė blogėja“, – kalbėjo vyriausioji valstybinė auditorė Rūta Obcarskienė.

Valstybės kontrolė sako, kad eiles gydymo įstaigose sutrumpinti įmanoma, tačiau SAM tikina, kad eilių gydymo įstaigose klausimas nėra taip lengvai išsprendžiamas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Yra įvairių iššūkių ir ne visi sprendimai sklandžiai praeina įvairius svarstymus“, – kalbėjo SAM strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė.

Tačiau Seimo Audito komitetui pasiteisinimų jau gana, mat kai kurių problemų SAM neišsprendžia jau kelerius metus, pavyzdžiui, eiles gydymo įstaigose sutrumpinti reikėjo dar 2020-aisiais. 

„Buvo tam tikros rekomendacijos, kurios pagerintų sveikatos priežiūros institucijų veiklą ir žmonių apginamumą, tačiau didelė dalis tų rekomendacijų buvo neįgyvendinta“, – sakė Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis.

Šiuo metu ministerija dar nėra įgyvendinusi tų priemonių, kurios leistų sukurti įrankius, leistų stebėti, kaip teikiamos paslaugos, kiek jų teikiama.

Valstybės kontrolė taip pat mato ne vieną neišspręstą sveikatos priežiūros problemą. Pacientų eilės ilgos, prisiskambinti pavyksta ne iš pirmo karto, o išankstinė pacientų registravimo sistema naudojama neefektyviai.

Auditoriai sako, kad neretai paslaugų teikimas gali vėluoti 2–3 mėnesius. 

„Kiekvienam gyventojui yra svarbu, kad jis paslaugas gautų laiku, kad kuo mažiau lauktų eilėse, o šiuo metu ministerija dar nėra įgyvendinusi tų priemonių, kurios leistų sukurti įrankius, leistų stebėti, kaip teikiamos paslaugos, kiek jų teikiama“, – kalbėjo R. Obcarskienė.

Poliklinika įsitikinusi, kad ilgos eilės susidaro dėl kelių dalykų: per mažo finansavimo, specialistų trūkumo bei politinės iniciatyvos stygiaus, tad žvilgsniai vėl krypsta į SAM.

„Tuo turėtų užsiimti politikos formuotojai, t. y. SAM“, – sakė A. Navickas. 

Sveikatos ministerija LNK žinioms nerado laiko komentuoti sakydama, kad šiuo metu yra svarbesnių reikalų.

Tapytojo Sauliaus Kruopio rankose – ką tik padaryta dantų nuotrauka. Šiomis dienomis jo parodos pristatymas, tad reikia, kad šypsena būtų graži.

Saulius susitaisyti dantis galėtų nors ir šiandien, bet poliklinikoje – didžiulės eilės. Esą odontologo ar kito specialisto konsultacijos reikia laukti bent mėnesį.

„Pas chirurgus mėnesį laukiau. Dantis taisiau tai kartą į mėnesį“, – sakė tapytojas.

Tačiau labiausiai vyrą stebina ne eilės, o pačios konsultacijos. Tapytojas neseniai pas gydytoją specialistą turėjo tiesiog įsibrukti, nes gyvai poliklinikoje jo aptarnauti nenorėjo. 

„Aš įsiprašiau, nes rado grybelį. Man skyrė nuotolinę konsultaciją pas odos gydytoją. Sakau, gydytojau, kaip jūs galite man patarti manęs nematydami? Ar kirkšnis, ar pažastys – jūs gi nematot. Sako – bet jums ateiti reikės. Aš ateisiu“, – pasakojo tapytojas.

Visas reportažas –LNK vaizdo įraše:

Vilniaus Centro poliklinikos vadovas aiškina, kad nuotoliu pacientai aptarnaujami retai, tarkim, šeimos gydytojai tik penktadalį pacientų konsultuoja gyvai jų nematydami.

„Nuotolinės konsultacijos teikiamos pacientams, kai įtariama, kad jie gali būti užsikrėtę COVID-19. Kita dalis pacientų yra tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ir jų diagnozė yra aiški, bet jiems reikalinga, tarkim, pratęsti nedarbingumą, išrašyti receptus “, – teigė Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras. 

Jie sėdi savo kabinetuose ir šposus krečia. Jie tyčiojasi iš pensininkų ligonių.

„Jeigu nebūtų tų nuotolinių, pacientai neturėtų galimybės tokiais kiekiais patekti į poliklinikas ir gauti tas konsultacijas“, – aiškino Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Rimantė Pakutkienė-Aleksė.

Nuotoliu konsultuoti gali ir gydytojas specialistas. „Po paskirtų tyrimų, tarkim, kraujo, radiologinių, yra reikalinga specialisto konsultacija, tuomet pacientui pasakoma, kokie tyrimo rezultatai“, – teigė Centro poliklinikos vadovas.

Tuo tarpu pacientai neslepia emocijų. „Jie sėdi savo kabinetuose ir šposus (juokus, aut.past.) krečia. Jie tyčiojasi iš pensininkų ligonių. Žmonės galėtų laisvai ateiti ir gauti kompensuojamus, ar kokius ten vaistus, gydymą“, – sakė gydymo įstaigoje sutiktas vyras.

Kitas vyras patarė pasižiūrėti į poliklinikų koridorius. „Pažiūrėkite, tuščias koridorius. Nėra nė vieno žmogaus. Tai kokios čia eilės? Aš suprantu, kai būna eilės, kai sėdi žmonės, o dabar tuščia. Užeikite į bet kurį kabinetą – ką jos veikia? Sėdi“, – rodė vyras.

Kita moteris aiškino, kad ją konsultavo nuotoliu, bet ir jos problema nebuvo itin rimta. „Čia yra nesąmonė. Girdėjau, kad dėl lūžių, patempimų nuotoliu konsultuoja. Neįsivaizduoju, kaip taip gali būti“, – sakė pašnekovė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, jeigu gydytojas nenori apžiūrėti gyvai ar nepasiūlė kontaktinės konsultacijos, pacientas turi teisę pats jos pasiprašyti.

„Paciento sprendimas. Jeigu jis primygtinai norėtų gauti konsultaciją kontaktiniu būdu, tai ji ir turėtų būti suteikta“, – sakė SAM atstovė Birutė Kavaliauskienė. 

Dalis gydytojų būtų linkę daugiau pacientų konsultuoti kontaktiniu būdu. Dėl nuotolinių konsultacijų jau mato pasekmes – uždelstas ligas. Tačiau poliklinikoms šiuo metu sugrąžinti gyvas konsultacijas būtų pernelyg sudėtinga. Įstaigose – pacientų apgultis. Vilniaus Centro poliklinikoje sunegalavusiųjų yra trečdaliu daugiau. 

„Kai COVID-19 epidemija sumažės, tuomet didžiąja dalimi pereisime prie kontaktinių paslaugų“, – teigė Centro poliklinikos vadovas K. Štaras.

Kiti medikai tikina, kad pats laikas dabar grįžti prie tokių konsultacijų. O štai ministerija ragina žmones prisitaikyti. Kontaktinės konsultacijos visiems – jau praeityje.

„Tai yra labai patogu ir gydytojui, ir pacientui,  kai reikia trumpai aptarti, pratęsti gydymą“, – sakė SAM atstovė B. Kavaliauskienė.

Aistros dėl pertvarkos

Kėdainiuose neseniai buvo kovojama dėl akušerijos skyriaus išlikimo. Nesėkmingai. Kėdainietės nuo gegužės gimdyti važiuos į kitus miestus. Dabar vėl nerimaujama dėl kitų ligoninės skyrių likimo. Jų – dešimt, bet kiek po planuojamos reformos išliks, neaišku. Planuojama mažinti stacionarių paslaugų, didinant ambulatorijos paslaugas. Savivaldybės bus raginamos vienyti jėgas.

„Kiekviena savivaldybė su savo sveikatos įstaigų tinklu yra savotiškai skirtinga. Nemanau, kad pati geriausia išeitis būtų jungtis. Esame kalbėję ir su Raseinių kolega, esame lankęsi tenai, ieškojome bendrų sprendimo būdų, bet kad ir gimdymus paimkime – raseiniškės moterys tikrai nevažiuos gimdyti į Kėdainius, o kėdainietės nevažiuos į Raseinius“, – sakė Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kėdainių savivaldybė pertvarkoms pritaria, bet sakė nežinanti nei kaip jos palies rajoną, nei kiek kainuos.

„Ministerijos atstovams išsakyta būtent dėl pavėžėjimo paslaugų, akcentuota, kad negalima palikti žmonių be prieinamumo, be laiku pasiekiamos sveikatos paslaugų įstaigos“, – teigė Kėdainių rajono savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė.

Raseiniškės moterys tikrai nevažiuos gimdyti į Kėdainius, o kėdainietės nevažiuos į Raseinius.

Savivaldybių poreikius Sveikatos apsaugos ministerija sakė apibendrins ir remsis jais, kai jau realiai bus vykdoma reforma. O kol kas įstatymo pataisos, reikalingos pertvarkai, keliauja į Seimą.

Mes turime puikių gydytojų, mes turime savo darbui atsidavusių slaugytojų, bet mes turime visiškai netinkamą valdyseną, visiškai neefektyvų darbo organizavimą. Būtent šitie įstatymo projektai yra nukreipti, kad mes keistume tą darbo kokybę“, – komentavo A. Dulkys.

Tik pritarus Seimui bus pertvarkomos ligoninės ir poliklinikos. Tačiau praėjusios kadencijos Seime net valdantieji siūlomoms pataisoms nepritarė.

„Mums pasiseks todėl, kad mes žiūrime kompleksiškai“, – tikino A. Dulkys.

Arūnas Dulkys. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

A. Verygos kritika

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad siūloma pertvarka vis dar kelia daug klausimų.

„Labai daug kalbama apie sprendimus, gerus tikslus, pvz., sumažinti eiles. Bet vienintelis dalykas, kas yra pasiūloma, – patobulinti išankstinę registracijos sistemą. Kad ir kokia ji būtų tobula, ji gydytojų gi nepridės“, – kalbėjo A. Veryga.

Pertvarkos pagrindas – sveikatos centrai, skirtingų paslaugų koordinatoriai. Jie telks poliklinikų, ligoninių, net privačių klinikų pajėgas, nebūtinai esančias toje pat savivaldybėje. Neabejojama, kad ne visoms dabar dar veikiančioms ligoninėms pavyks išsilaikyti.

„Visiškai suprantamas noras kelti kokybę, pacientų gerovę ir t. t. Mes ne prieš, bet reikalavimai yra tokie dideli. Jeigu jie tokie ir išliks, tai faktiškai dauguma rajoninių ligoninių tikrai, sunkiai įsivaizduoju, kaip galės juos įveikti“, – šnekėjo Kėdainių ligoninės direktoriaus pavaduotoja Rita Kuodienė.

Anot sveikatos apsaugos ministro, skubi pagalba pacientui turi būti užtikrinta per valandą bet kuriame Lietuvos krašte.

„Turi būti užtikrinta, kad savo gyvenamojoje vietoje, savo savivaldybėje jis gautų svarbiausių paslaugų minimalų paketą ir nebūtų, kaip jau yra kai kuriais atvejais, kai važiuojama į gretimą miestą iš akies išsiimti šapo“, – sakė A. Dulkys.

Pertvarka gali užtrukti. Jei Seimas ir pritars, naujai sistemai suderinti, planuojama, prireiks penkerių metų ir beveik 800 mln. eurų.

Pasak savivaldybės, visų „Litexpo“ paskiepytų asmenų revakcinacijos, kurios numatytos nuo 2022 metų sausio 3-iosios, automatiškai bus perkeltos į Karoliniškių polikliniką, informaciją apie perkeltą revakcinacijos laiką ir vietą gyventojai gaus trumposiomis žinutėmis.

Nenorintys revakcinuotis Karoliniškių poliklinikoje, galės pasirinkti kitą, jiems patogią, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir užsiregistruoti joje skiepui savarankiškai.

Uždarius „Litexpo“ vakcinacijos centrą, gyventojai skiepams galės registruotis kreipdamiesi tiesiogiai į savo sveikatos priežiūros įstaigą, interneto tinklalapyje vakcina.vilnius.lt arba per Nacionalinę registracijos sistemą 1808.lt bei telefonu 1808.

Pasak savivaldybės, nuo vakcinavimo pradžios iki Naujųjų metų iš viso Vilniuje jau bus atliktas 1 milijonas skiepų, o bent viena vakcina bus pasiskiepiję 400 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę Vilniuje vidutiniškai pasiskiepydavo apie 5000 gyventojų, iš jų didžioji dalis – „Litexpo“ vakcinacijos centre.

„Tai tampa įprasta procedūra ir nauja realybe daugumai žmonių. Į procesą sklandžiai įsijungė poliklinikos, privatūs centrai, vaistinės, tad atėjo metas rinktis racionalų ir arčiau vilniečių namų siūlomą sprendimą“, – pranešime teigė savivaldybės vakcinacijos koordinatorius Kipras Krasauskas.

Praėjusią savaitę sostinėje pradėti skiepyti vaikai nuo 5 iki 11 metų. Savivaldybės teigimu, iš viso per pirmąsias dienas jau paskiepyta daugiau nei 3 proc. visų šio amžiaus vilniečių – jų iš viso sostinėje gyvena apie 43 tūkstančius.

„Litexpo“ vakcinacijos centras Kalėdų laikotarpiu, gruodžio 24-26 dienomis, nedirbs, jis paskutinę metų dieną, gruodžio 31-ąją veiks nuo 8 iki 13 val.

Vilniaus Lazdynų poliklinikos pacientas nufilmavo, kaip nepavyksta prisiskambinti į registratūrą kone pusvalandį. Nors automatiniame atsakiklyje įrašytas balsas teigė: „Šiuo metu visos operatorės užimtos. Prašome palaukti. Jei laukti negalite, jūsų skambutis bus užregistruotas ir pagal galimybes jums atskambinsime artimiausiu metu“, tačiau poliklinika neatskambino nei kitą, nei dar kitą dieną. Pacientas gavo žinutę, kad taip nutiko dėl didelės apkrovos.

Ne visiems pacientams užtenka kantrybės laukti, kol registratorė atsilieps. Vilnietis sakė neapsikentęs ir atėjęs pažiūrėti, ką veikia jam neatsiliepiančios registratorės. Viena esą buvo tiesiog nukėlusi ragelį.

„Surinkau numerį, kad užsiregistruočiau pas gydytoją. Skambutis eina, niekas nekelia ragelio. Visi sėdi su kažkokiais popieriukais ar kompiuteriais, niekas nekelia ragelio“, – pasakojo jis.

Kad neprisiskambina, skundžiasi ir kiti poliklinikos pacientai.

„Skambinau ir neprisiskambinau iki dviejų valandų. Tada atėjau čia ir užsiregistravau. Blogai dirba“, – šnekėjo viena pacientė.

Surinkau numerį, kad užsiregistruočiau pas gydytoją. Skambutis eina, niekas nekelia ragelio.

Naujosios Vilnios direktoriaus pavaduotoja Virginija Dautartienė neslėpė: trūksta ir telefono linijų, ir žmonių, kurie galėtų atsiliepti, o krūviai padidėję.

„Negali prisiskambinti, tas yra tiesa, kadangi labai padaugėjo skambučių dėl COVID-19. Maža to, kad yra COVID-19, ligos, kurios buvo, irgi lieka. Krūvis pasidarė beveik dvigubas“, – sakė V. Dautartienė.

Vis dėlto poliklinikos atstovė neigė, kad registratorės galėjo tiesiog nukelti ragelį ir neatsakinėti.

„Tie žmonės, kurie dirba, atsakinėja nuo ryto iki vakaro. Tikrai buvo skundų, tikrai tikrinome daug kartų. Tikrai nebuvo taip, kad telefonas padėtas ir kažkas yra išėjęs“, – teigė V. Dautartienė.

Ž. Gedvilos / Fotobanko nuotr.

Dėl sunkumų prisiskambinti į registratūrą priekaištauja ir kitų poliklinikų pacientai.

„Kartais pusę valandos, valandą ir daugiau reikia sėdėti ištisai. Jei jau praleidi tą tarpą, tada jau viso gero“, – kalbėjo viena pensininkė.

„Nuo ryto iki vakaro skambini ir neprisiskambini“, – antrino kitas pacientas.

Vilniaus savivaldybė aiškino, kad skambučių srautai ypač išaugo po savaitgalio, o šįkart buvo net keturios laisvos dienos, tad poliklinikos buvo tiesiog užbombarduotos skambučiais.

Skambina po daug kartų, neturi kantrybės palaukti, prisiskambinę ne visada pasiruošę.

„Dauguma poliklinikų sulaukia nuo dviejų iki dešimt kartų daugiau skambučių nei įprastą dieną. Iš tikrųjų tas skaičius pasijuto, nes tikrai nepavyko visiems gyventojams prisiskambinti“, – tikino Vilniaus savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Išgirdęs, kad gyventojai skundžiasi negalintys prisiskambinti į poliklinikas, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atsakė trumpai: „Pandeminis nuovargis visiems mums tą kantrybę sekina“.

Tačiau poliklinikų atstovai sakė, kad ir patys pacientai kartais gaišina registratorių laiką.

„Jie dažnai neracionaliai naudoja tą telefoną. Skambina po daug kartų, neturi kantrybės palaukti, prisiskambinę ne visada pasiruošę, ne visada turi dokumentus“, – teigė V. Dautartienė.

Poliklinikos patarė, kad neturintys skubaus reikalo skambintų ne pirmadieniais, o kitomis darbo dienomis, ir ne piko valandomis, t. y. ne nuo 7 iki 10 val. ryto ir ne nuo 16 iki 18 val. O bent jau Naujosios Vilnios poliklinika žada dar lapkritį padvigubinti registratorių skaičių.

„Savivaldybėje veiks bent viena šeimos medicinos paslaugas teikianti įstaiga, kuri per dieną dirbs keturias valandas tiesioginio kontakto būdu ir keturias valandas nuotoliniu būdu. Savivaldybės tam pasitelks personalą tiek iš viešųjų, tiek iš privačių įstaigų“, – teigia SAM.

Pasak jos, savivaldybės paskirtoje įstaigoje šeimos medicinos paslaugos bus teikiamos visiems prie savivaldybės teritorijoje esančių pirminių sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusiems gyventojams.

Savivaldybės tam pasitelks personalą tiek iš viešųjų, tiek iš privačių įstaigų.

Be to, ilgąjį savaitgalį mobilios komandos vyks pas COVID-19 sergančius rizikos grupei priklausančius žmones – nėščiąsias, vyresnius nei 65-erių metų senjorus, lėtinėmis ligomis sergančius žmones.

Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį dirbs ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atliekančios COVID-19 tyrimus PGR metodu, kurios tyrimų rezultatus suves į e.sveikatos sistemą.

Ministerija ragina visus žmones, pajutusius peršalimo simptomus, kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti tyrimą. Esant poreikiui, šeimos gydytojas pacientą gali siųsti į karščiavimo kliniką, išsamesniam ištyrimui. Karščiavimo klinikos dirbs ne trumpiau kaip po keturias valandas per dieną.

Be kita ko, ilgąjį savaitgalį poliklinikose ir miestų ar rajonų savivaldybių ligoninių konsultacinėse poliklinikose turi būti užtikrintos radiologijos, echoskopijos, endoskopijos, chirurgijos ir medicininės laboratorijos paslaugos.

Visa informacija apie sveikatos priežiūros įstaigų darbą gyventojams turi būti pasiekiama sveikatos priežiūros įstaigų ir savivaldybių pagrindiniuose tinklalapiuose, taip pat informacija turi būti pateikta ir prie pagrindinio įėjimo į sveikatos priežiūros įstaigą.

Ilgąjį savaitgalį veiks ir šalies COVID-19 vakcinavimo centrai.

Anot jos, kaip ir iki šiol, pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse bei „Litexpo“ vakcinacijos centre. Pastarasis turėtų veikti mažiausiai iki žiemos.

„Taip pat gyventojai bus vakcinuojami asmens sveikatos priežiūros įstaigose – poliklinikose, prie kurių jie yra prisirašę. Į vakcinavimo procesą aktyviai jungiasi ir privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, taigi gyventojai vakciną galės gauti sau įprastose įstaigose“, – nurodoma pranešime.

Savivaldybės teigimu, dėl skiepų poliklinikose reikia kreiptis tiesiogiai į savo gydymo įstaigą.

Kilus nesklandumams dėl vakcinacijos proceso asmens sveikatos priežiūros įstaigose, raginama kreiptis elektroniniu paštu vakcina@vilnius.lt.

„Kol visos pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos sudarys galimybes pacientų vakcinacijai, skiepams visada galima pasinaudoti „Litexpo“ patalpose teikiama paslauga“, – rašoma pranešime.

Gyventojai bus vakcinuojami asmens sveikatos priežiūros įstaigose – poliklinikose, prie kurių jie yra prisirašę.

Jame taip pat teigiama, kad skiepui „Litexpo“ galima užsiregistruoti internetu, telefonu arba tiesiog atvykus į vietą.

Be kita ko, nuo spalio mėnesio Vilniuje nebeveiks vakcinacijos centrai, esantys Lukiškių aikštėje ir V. Gerulaičio g. 1, taip pat po miestą nebekursuos skiepobusai.

Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į sumažėjusius besiskiepijančiųjų srautus ir vėstančius orus.

Vertins įtaką skiepijimuisi

Sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta BNS nurodė, kad toks skiepijimo modelis yra bandomasis. Jam pasiteisinus, skiepyti poliklinikose bus prašoma ir kitų savivaldybių.

„Manome, kad tai – vienas iš efektyvių būdų pasiekti dar nepasiskiepijusius žmones. Taip vakcinos dar labiau priartėja prie žmonių. (...) Pirmiausia, įsivertinsime Vilniaus patirtį, tačiau planuojama plėsti visoje Lietuvoje“, – sakė A. Šuksta.

Anot jos, didžiausias dėmesys krypsta į savivaldybes, kur vakcinacijos tempai lėčiausi arba kur sergamumas didžiausias.

„Pasiteisinus tokiam skiepijimui Vilniuje, prašysime ir kitų savivaldybių jungtis prie iniciatyvos“, – aiškino ministro atstovė.

Ji taip pat teigė, kad miestų valdžia gali tokį modelį taikyti ir nesulaukusios ministerijos kvietimo, nes „pačios savivaldybės organizuoja skiepijimą“.

Lietuvoje visi vyresni nei 12 metų gyventojai skiepijami pirma ir antra vakcinos doze, trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze rugpjūtį pradėta skiepyti nedidelė imunosupresuotų pacientų grupė.

Rugsėjo viduryje Sveikatos apsaugos ministerija taip pat įteisino galimybę trečiąja doze skiepytis sveikatos apsaugos sistemoje, slaugos ir globos įstaigose dirbantiems žmonėms, laboratorijų darbuotojams, vaistininkams, taip pat vyresniems nei 65 metų gyventojams.

Jie trečiąja COVID-19 vakcinos doze skiepijami ne anksčiau kaip po 180 dienų nuo antrosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos.

Savivaldybės teigimu, pacientai, kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, socialinės globos įstaigų gyventojai (kurie negali būti atvežami į vakcinacijos centrą) pagal galimybes trečia vakcinos doze bus skiepijami įstaigoje.

Senjorai ir turintieji judėjimo ar kitų sunkių negalių vilniečiai ir toliau gali būti skiepijami namie. Šiuos asmenis arba jų artimuosius prašome kreiptis į paciento asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

Kaip pranešė savivaldybė, taip siekiama gerinti Vilniaus miesto sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Karoliniškių ir Naujosios Vilnios poliklinikos vadovai reorganizacijos tikslus ir būsimus pokyčius iš anksto aptarė su visais Lazdynų ir Naujininkų poliklinikos darbuotojais. Atlikti ir būtini pasirengimo reorganizacijai teisiniai veiksmai: parengti po reorganizavimo veiksiančių Karoliniškių ir Naujosios Vilnios poliklinikų įstatai, suderintos Lazdynų bei Naujininkų poliklinikų reorganizavimo sąlygas, visa informacija paskelbta žiniasklaidoje, informuoti kreditoriai.

Savivaldybė akcentuoja, kad pacientams dėl šių reorganizacijų nesikeis nei šeimos gydytojas, nei paslaugos teikimo vieta, išskyrus tik naujai atsirandančias paslaugas.

Stacionarinės paslaugos

COVID-19 gydymui deleguota Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL), pagal susitarimą su koronaviruso gydymą Vilniaus regione koordinuojančiomis Santaros klinikomis, sprendimą dėl dalies paslaugų sugrąžinimo atidėjo iki ateinančio trečiadienio – sausio 27 d.

Jau kelios dienos visi į VMKL siunčiami pacientai guldomi Antakalnio g. 124 esančiame padalinyje. Šiuo metu abiejuose VMKL padaliniuose hospitalizuota iš viso 173 pacientų, tai yra užimta apie 56 proc. vietų. Maždaug pusė vietų užimta ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.

Preliminariai susitarta, kad nuo gruodžio pradžios neveikiantys Antakalnio g. 57 esantys skyriai (Dienos chirurgijos skyrius, Abdominalinės chirurgijos ir urologijos skyrius, Kraujagyslių chirurgijos skyrius, naujas Izoliacinis skyrius, kur bus guldomi skubios pagalbos atvykę, bet PGR testo neturintys pacientai, taip pat – Priėmimo skyrius), dirbti vėl galės pradėti, kai Antakalnio g. 124 padalinys COVID-19 skyriuose nuolat turės ne mažesnį nei trečdalio laisvų vietų rezervą.

„Koronavirusu sergančius žmones gydantys medikai teigia, kad dauguma pacientų, dabar gydomų stacionariniuose skyriuose, yra tikrai labai sunkūs ligoniai. Taigi skubėti keisti šiandienės tvarkos neskubama“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Ambulatorinės paslaugos

Daugelis poliklinikų planuoja nuo vasario pradžios padidinti kontaktinių paslaugų prieinamumą pacientams. Bet ir šiandien asmens sveikatos priežiūros paslaugos jau teikiamos ne tik nuotolinių konsultacijų, bet ir tiesioginio kontakto būdu. Sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, priima sprendimą dėl paslaugų teikimo būdo, labiausiai atitinkančio paciento interesus.

Daugelis poliklinikų planuoja nuo vasario pradžios padidinti kontaktinių paslaugų prieinamumą pacientams.

Antakalnio ir  Karoliniškių  poliklinikose ambulatorinių paslaugų teikimas visa apimtimi atnaujintas jau šiuo metu. Pacientai raginami neatidėliodami kreiptis dėl sveikatos paslaugų – jie gaus visas kaip įprastai – ne karantino metu – teikiamas paslaugas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, gali kreiptis į psichikos sveikatos centrus, prie kurių yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras visa apimtimi teikia visas ambulatorines paslaugas:  psichiatro II lygio konsultacijas, dienos stacionaro paslaugas, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas. Paslaugos teikiamos daugiausia kontaktiniu būdu, dalis pakartotinių ambulatorinių konsultacijų teikiama ir nuotoliniu būdu.

Gyventojai raginami nedelsti ir prireikus būtinai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas dėl paslaugų suteikimo. Paslaugos yra teikiamos laikantis visų epidemiologinių rekomendacijų ir yra saugios.

Vakcinacija

Kitą savaitę Vilnius gaus 4134 vakcinas. Toliau bus skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai – dalis jų gaus privalomą antrą skiepą  ir Sveikatos apsaugos ministerijos papildyta socialinių paslaugų teikėjų ir gavėjų grupė, kuri buvo pradėta skiepyti praėjusią savaitę  – socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai, socialinės globos įstaigų gyventojai.

Į prioritetines grupes įrašyti ir socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, kurie vyksta į COVID-19 ligos židinius, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ir/ar besilankantys šeimose, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir asmenys, socialinių paslaugų įstaigoje vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės. Taip pat bus skiepijami savivaldybių vairuotojai, kurie veža gyventojus į mobiliuosius punktus ir/ar pervežinėja sergančius COVID-19.

Kol Lietuvos gaunami vakcinų kiekiai nėra išaugę, vakcinacija Vilniuje ir toliau bus atliekama nesteigiant papildomų skiepijimo vietų. Šiuo metu pareiga yra deleguota keturioms didžiosioms poliklinikoms: Antakalnio, Centro, Karoliniškių ir Šeškinės. Atsiradus poreikiui, į procesą būtų galima įjungti ir kitas poliklinikas. Jau dabar veikia ir mobilios komandos, kurios vyksta į slaugos bei globos namus. Tuo tarpu visuotiniam vakcinavimui, be minėtų poliklinikų, yra numatytos ir kitos galimos vietos, tarp jų yra ir savivaldybės pastatas, ir gyventojų vakcinacija mobiliuosiuose punktuose, dalį jų tinkamai pritaikant šiai procedūrai.

Vilniečiai šiandien neturėtų rūpintis dėl registracijos skiepijimuisi. Gyventojų skiepijimosi tvarka bus paskelbta vėliau, kai bus baigiama vakcinuoti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytas prioritetines grupes.