V. Adamkų palankiai vertina 83 proc., G. Nausėdą – 66 proc., A. Anušauską – 56 proc. apklaustųjų.

Toliau sąraše rikiuojasi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (palankiai vertina tiek pat, kiek ir A. Anušauską, tačiau ši yra laipteliu žemiau, kadangi ją vertinančių nepalankiai yra daugiau), opozicinės Lietuvos regionų frakcijos Seime narys Remigijus Žemaitaitis (50 proc.).

Dar du visuomenės veikėjus gyventojai, apklausos duomenimis, vertina palankiau negu nepalankiau: Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę, europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę (49 proc.) ir eurokomisarą Virginijų Sinkevičių (48 proc.).

Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos šešis politikus – ekonomikos ir inovacijų ministrę, Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę (nepalankiai vertina 77 proc.), buvusį Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą Vytautą Landsbergį (74 proc.), užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį (74 proc.), Seimo narį Petrą Gražulį (68 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovą, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį (65 proc.) ir premjerę Ingridą Šimonytę (64 proc.).

Apklausa vyko 2022-ųjų liepos 12–28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 vyresnis nei 18 metų Lietuvos gyventojas. Tyrimų rezultatų paklaida siekia iki 3,1 procento.

Respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki, apklausoje dalyvavę asmenys pavardes įvardino patys. Iš viso 2022 metų vasario mėnesį respondentai paminėjo 106 visuomenės veikėjus, kuriais jie labiausiai pasitiki. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų arba neatsakė į šį klausimą.

Pirmoje vietoje pasitikėjimo reitinge – prezidentas G. Nausėda, jį, kaip labiausiai pasitikėjimą keliantį visuomenės veikėją, įvardino beveik penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų (18 proc.). Šalies vadovo reitingas, lyginant su apklausa, daryta lapkričio mėnesį, paaugo 3,6 proc.

Naujai įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis užima antrąją vietą pasitikėjimo reitingų lentelėje. Ekspremjeru pasitikintys teigė 10,3 proc. respondentų.

Trečioji reitinge – dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios reitingas, priešingai nei prezidento atveju, svyravo paklaidos ribose: lapkričio mėnesį siekė 7,4 proc., o vasario pabaigoje–kovo pradžioje darytos apklausos metu pakilo iki 9,6 proc.

Toliau tarp didesnį pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų rikiuojasi premjerė Ingrida Šimonytė. Vasario pabaigoje–kovo pradžioje „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad ministrę pirmininkę, kaip labiausiai pasitikėjimą keliančią visuomenės veikėją, įvardino 7,9 proc. respondentų. Tuo metu penktojoje vietoje pasitikėjimo reitinge – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus (7,8 proc.).

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Visgi šios politikės reitingo augimas sustojo: lapkričio mėnesį socialdemokratų lyderę, kaip labiausiai pasitikėjimą keliančią politikę, išskyrė 7,4 proc. apklaustųjų, o vasario pabaigoje–kovo pradžioje – 7,5 proc. respondentų.

Tarp dešimties labiausiai patikimų visuomenės veikėjų taip pat pateko partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (4,3 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,9 proc.) bei Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (2,8 proc.). 

Tuo metu už dešimtuko ribų – Ministrų Kabineto nariai. Užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu teigė pasitikintys 1,9 proc. apklaustųjų, ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite – 1,8 proc., krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku – 1,7 proc., vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite bei sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu – po 0,6 proc. respondentų.

Eltos iliustracija.

Reitingų lentelėje pateiktas politikų sąrašas, kuriuos paminėjo ne mažiau nei pusė procento apklaustųjų.

Politologas: kriziniu laikotarpiu gyventojai ieško atramos valstybės lyderių vaidmenyje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad vasario 22–kovo 3 dienomis vykdyta apklausa iš esmės sutapo su karo Ukrainoje pradžia. Politologas pabrėžia, kad tokiomis krizinėmis situacijos gyventojai yra linkę ieškoti atramos savo valstybės lyderių vaidmenyje. Todėl, pasak jo, nieko keisto, kad karo Ukrainoje kontekste padidėjo ir pasitikėjimas prezidentu G. Nausėda.

Man regis, čia ir atsiskleidžia tas visuomenės lūkestis, kad valstybės vadovas, šiuo atveju, demonstruotų tą lyderystę ir aiškiai perteiktų visuomenės lūkesčius, ko mes tikimės jau iš ES, iš NATO karo akivaizdoje.

„Aš manau, kad G. Nausėda šiuo atveju, kuris irgi buvo matomas ir bandė ir ES lygiu, NATO lygiu demonstruoti paramą Ukrainai ir raginti kuo greičiau įvesti sankcijas Rusijai, tai galbūt tai prisidėjo prie tokio ryškesnio jo matomumo, ir atitinkamai visuomenė taip pat tikėtina, kad atkreipė į tai dėmesį“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

Nors politologas akcentuoja, kad karo Ukrainoje kontekste lyderystė buvo demonstruojama ne tik G. Nausėdos, tačiau ir kitų politikų, visgi, pasak jo, naujausi reitingai atskleidžia visuomenės lūkestį, kad lyderystę krizinėje situacijoje demonstruotų valstybės vadovas.

„Man regis, čia ir atsiskleidžia tas visuomenės lūkestis, kad valstybės vadovas, šiuo atveju, demonstruotų tą lyderystę ir aiškiai perteiktų visuomenės lūkesčius, ko mes tikimės jau iš ES, iš NATO karo akivaizdoje“, – sakė jis.

Tuo metu paklaustas, kodėl nuo karo Ukrainoje pradžios viešoje erdvėje ypač dažnai matytos premjerės I. Šimonytės reitingas nepakito, T. Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad ministrės pirmininkės stabilus vertinimas jau yra nulemtas ankstesnių per pastaruosius metus valstybę ištikusių krizių. Todėl, pasak jo, viena ar kita papildoma krizė, su kuria valstybė susiduria, pasitikėjimo premjere nelabai keičia.

„Spėčiau, kad, viena vertus, I. Šimonytė jau turi tokį inertišką, nusistovėjusį reitingą, kurį suformulavo, visų pirma, vidaus politikos sprendimai. Ir netgi ta reakcija į karą Ukrainoje vėlgi yra labiau nukreipta į vidų. Tai yra, kaip mes patys reaguojame, kaip mes didiname savo saugumo lygį, kaip mes priimsime ar priimame pabėgėlius ir panašiai. Tai yra tas vidaus politikos vertinimas, kuris, manau, visuomenėje jau yra inertiškas“, – pažymėjo jis.

T. Janeliūnas mano, kad gyventojai, kurie jau anksčiau nemėgo I. Šimonytės, premjerės nemėgs ir toliau, nepaisant to, kokius sprendimus ministrė pirmininkė priimtų, tuo metu ta visuomenės dalis, kuri palaiko ministrę pirmininkę, rems jos sprendimus ir toliau.

„I. Šimonytė jau yra krizių premjerė nuo pat pirmos dienos buvimo tame poste. Tai viena ar kita papildoma krizė jos jau vertinimų nebelabai keičia“, – sakė profesorius.

Apklausa vyko 2022 m. vasario 22 – kovo 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Praregėjo atgaline tvarka

Kainų šuolis varo į neviltį. Pernai gruodį, palyginti su 2020 m. tuo pačiu mėnesiu, Statistikos departamento duomenimis, šilumos energija pabrango 59,8 proc., dujos – 44,6 proc., asmeninio transporto degalai ir tepalai – 34,8 proc., transportas – 17,8 proc., elektra – 11,2 proc., maistas – 10,4 proc., vartojimo paslaugos – 7,8 proc., apranga, avalynė – 4,7 proc. ir t.t. Neatpigo niekas.

Galima kiek nori kartoti, kad kalti ne mes, o rinka, tačiau, Eurostato duomenimis, per metus prekių ir paslaugų infliacijos šuolis euro zonos valstybėse – 5 proc., o Lietuvoje dvigubai didesnis – 10,7 proc. Tokie skaičiai buvo gruodį, o sausį, palyginti su pernai sausiu, jis jau 12,2 proc.

Ar Vyriausybė, Seimas gali padaryti, kad bent kiek pažabotų kainų augimą ir padėtų nebeišgalintiems jų mokėti? Valdantieji įtikinėjo, kad kylančias elektros ir dujų kainas amortizuoja sprendimas jų šuolį išdėstyti keletui metų, išplėsta kompensacijų bazė nepasiturintiems gyventojams, pensijų, minimalios algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė ir finansų ministrė Gintarė Skaistė tikino, kad socialdemokratų siūlymai mažinti PVM šildymui ir būtiniausiems maisto produktams prasilenkia su ekonomine logika. Vis dėlto praėjusią savaitę Vyriausybė staiga nutarė pati prasilenkti su ekonomine logika, ir dar atgaline data, – pasiūlė laikinai vietoj dabar 9 proc. taikyti nulinį PVM tarifą centralizuotam šildymui, paremti saulės elektrinių plėtrą.

Siūlymas gana netikėtai išdygo. Kai vieną savaitę kalbama, kad nulinis PVM tarifas, nesvarbu maistui ar šildymui, nėra ekonomiškai geras, o po kelių dienų išgirsti kitaip...

Tačiau ar kitą savaitę planuotoje neeilinėje Seimo sesijoje būtų tam pritarta, abejonių  kilo net valdantiesiems. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmetė tikimybės, kad parlamentarų nuomonės gali ir išsiskirti. O ir ji pati abejoja tokios priemonės efektyvumu, kaip ir teisėkūros požiūriu klausimų kelia siūlymas pataisas taikyti atgaline tvarka.

Vyriausybė nustebino ne tik opoziciją, bet ir valdančiuosius. „Siūlymas gana netikėtai išdygo. Kai vieną savaitę kalbama, kad nulinis PVM tarifas, nesvarbu maistui ar šildymui, nėra ekonomiškai geras, o po kelių dienų išgirsti kitaip…“ – stebisi Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. O kad siūlymas ir vėl priimtas nesitariant su visomis valdančiosiomis frakcijomis, pasak politiko, „seniai apkalbėtas ir apdainuotas reikalas“.

Pavymui Vyriausybei į piliečių SOS dėl kylančių kainų pagaliau atsiliepė ir Prezidentas Gitanas Nausėda – pasiūlė socialiai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – pensininkams, daugiavaikėms ar sunkiai besiverčiančioms šeimoms skirti po 100 eurų ir iki 510 eurų padidinti NPD.

Kol valdžia pusmetį trypčioja, žmonės nebeišgali susimokėti kai kur net beveik triskart padidėjusių šildymo sąskaitų, o posakį „Visi keliai veda į Romą“ laikas perfrazuoti į „Visi keliai veda į Lenkiją“, kur nuo vasario PVM visiems maisto produktams – nulis; Lietuvoje – 21 proc. Lietuviai pilnas bagažines kraunasi ne tik sau – klesti perpardavinėtojų versliukas: iš įvairių miestų organizuojami mikroautobusai, priimami užsakymai produktams, kurie paskui perparduodami.

Kritikuoja ne tik opozicija

„Socialdemokratų prioritetas – lengvatinis tarifas būtiniausiems maisto produktams. Ši priemonė padėtų ne tik amortizuoti infliacijos grėsmes mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir mažiau lietuvių važiuotų apsipirkti į Lenkiją; jei pinigai išleidžiami kitoje valstybėje – vadinasi, jų netenka Lietuvos biudžetas“, – pabrėžia Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja, finansų eksministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Prasidėjo lenktynės, kas daugiau parodys meilės savo rinkėjams. Tačiau tą meilę reikia rodyti labai racionaliai, galvojant ir apie valstybės finansus.

Socialdemokratai dar pernai vasarą, kai paskelbta apie augsiančias dujų, elektros, kitas kainas, įregistravo projektus dėl lengvatinio PVM. R.Budbergytė primena, kad ES tėra pora šalių, kurios jo būtiniausiems maisto produktams visai neturi. Štai Liuksemburgas – turtinga šalis, bet ir čia jis maistui – tik 3 proc. „Lietuvos namų ūkiai išleidžia labai daug pinigų maistui, o dabar ir šildymui – šios žiemos sąskaitos stumia ir į energetinį skurdą. Taip, vidutinės algos pakilo, bet tai neatsveria, kiek viskas pabrango. Tačiau praėjusią savaitę iš prezidentūroje susirinkusių frakcijų atstovų kalbų buvo akivaizdu, kad valdantieji nenori nė girdėti apie lengvatinį PVM maistui, – skaičiuoja tik, kad biudžetas dėl to netektų milijonų“, – apgailestauja R.Budbergytė.

Vyriausybės siūlymą dėl lengvatinio PVM centralizuotam šildymui ji ragina pakeisti socialdemokratų jau anksčiau įregistruotu projektu dėl lengvatinio tarifo visiems, ne tik besinaudojantiems centralizuotu šildymu. Vyriausybė tikina, kad kitiems kainų augimas išdėliotas per kelerius metus. Bet, atkreipia dėmesį R.Budbergytė, tokiu atveju centralizuoto šildymo vartotojams valstybė padidėjusių išlaidų dalį dovanotų, o kitiems – tik atidėtų, vadinasi, diskriminuotų dalį gyventojų.

Socialdemokratė rezervuotai vertina ir Prezidento siūlymą dėl 100 eurų: „Helikopteriu mėtoma išmokų sistema pas mus jau išbandyta – praėjusią kadenciją tam tikroms grupėms po 100 eurų padalijo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ar taip išspręstume problemą? Kažin. Bet pinigai bent jau pasiektų pažeidžiamiausias grupes, o ne ir turtingųjų kišenes.“

Liberalas E.Gentvilas sako tikriausiai balsuosiąs už Vyriausybės pasiūlytą PVM lengvatą šildymui, nors ir mano, kad poveikis kovai su infliacija bus nedidelis. „Tai Vyriausybės pasiūlytas simbolinis gestas. Tačiau jei kažkas įsivaizduoja, kad Lietuvos žmonės pajus didelį palengvėjimą dėl savo išlaidų, tai nieko panašaus nebus. Bet svarbu nenueiti tolyn – nepriimti nulinio tarifo ir maisto produktams. Tada atsirastų tikrai didelių iškraipymų ekonomikoje.“

Eugenijus Gentvilas: kai vieną savaitę kalbama, kad nulinis PVM tarifas, nesvarbu, maistui ar šildymui, nėra ekonomiškai geras, o po kelių dienų išgirsti kitaip…

E.Gentvilo įsitikinimu, išeitis kita – tai mokesčių, visų pirma – darbo, mažinimas, NPD didinimas, o tai dirbantiems žmonėms ir reikštų mokesčių sumažinimą. Jo manymu, Prezidento siūlymui dėl NPD galima pritarti, bet ne tokiam skubiam. „Kryptis ta, bet negaliu sutikti, kad tai reikia daryti tuoj pat, nes nuo sausio įvedėme 460 eurų NPD, o nuo kovo 1 d. jau siūlomas 510 eurų. Prasidėjo lenktynės, kas daugiau parodys meilės savo rinkėjams. Tačiau tą meilę reikia rodyti labai racionaliai, galvojant ir apie valstybės finansus“, – pabrėžia E.Gentvilas.

Išeitis kita

Valdančiųjų siūlymais, kaip amortizuoti šildymo kainų augimą, abejoja ir ekspertai. Ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, gerai, kad Vyriausybė, Prezidentas, kiti politikai mato infliacijos problemą ir nori kažką padaryti. „Bet vien tokio PVM mažinimo, koks siūlomas dabar, nepakaks infliacijai sustabdyti, nes siūloma jį mažinti tik gyventojams, o verslui – ne. Tačiau statistika rodo, kad Lietuvoje kainos auga didelėje dalyje segmentų – vyksta energijos išteklių infliacijos transformacija į kitų prekių ir paslaugų infliaciją. Tad šioje situacijoje, jei jau mažinti PVM, tai mažinti reikėtų ir verslui. Pagal Vyriausybės siūlymą, vartotojai gautų mažesnes sąskaitas už šildymą, bet verslas ir toliau būtų priverstas kelti kainas, nes jam dujų ir elektros kaina išliktų labai didelė“, – aiškina ekonomistas.

Galų gale, PVM mažinimas negarantuoja, kad tokia dalimi sumažėtų ir sąskaitos. Net jei būtų taip, gruodį šildymas vidutiniškai brango 60 proc., o kai kur ir dvigubai trigubai, tačiau dėl nulinio PVM jis sumažėtų tik 9 proc.

A.Izgorodino įsitikinimu, kur kas efektyviau būtų Vyriausybei pasiskolinti finansų rinkose ir kompensuoti energijos tiekėjams dalį išlaidų, kuriuos jie patiria dėl rinkoje pabrangusių energijos šaltinių. Tai galėtų tiesiogiai padėti suvaldyti energijos išteklių kainas. Tokio valstybės įsikišimo reikėtų trims keturiems mėnesiams, tad valstybės mastu tai nebūtų labai dideli pinigai.

„Vienintelis kelias – įsikišti į reguliuojamų kainų rinką. Bet negali įsakyti energijos tiekėjams tiesiog nedidinti kainų. O jei valstybė kompensuotų jų nuostolius, tai būtų greičiausias ir logiškiausias kelias, paveikiantis ne tik vartotojų, bet ir verslo sąskaitas“, – mano A.Izgorodinas.

Žinoma, ES plės atsinaujinančiąją energiją, jos dalis vartojant energiją didės, bet tai užtruks.

Pasak jo, būtų geriausia, jei verslas, Vyriausybė, vartotojai susitartų, kad palaiko energijos – elektros, dujų, šildymo – kainas ties X riba, o kylant šaltinių kainoms Vyriausybė atitinkamai jas sumažintų valstybės pinigais iki sutarto lygio.

Kitos priemonės, ekonomisto įsitikinimu, mažai efektyvios. Štai socialdemokratai ragina valdžią priversti valstybines energetikos įmones monopolininkes nedidinti savo pelno kainų vartotojų sąskaita. Pasak A.Izgorodino, galima paprašyti uždirbtą pelną skirti kainoms vartotojams sumažinti, bet reikia suprasti ir mastus – tokių pinigų arti 3 mln. vartotojų sąskaitoms sumažinti užtektų nebent kelioms savaitėms.

Kainų šuolis mažesnis savivaldybėse, kur šildymui daugiau naudojama biokuro. „Žinoma, ES plės atsinaujinančiąją energiją, jos dalis vartojant energiją didės, bet tai užtruks. Štai pernai Rusija tenkino apie 43 proc. visos Europos dujų paklausos, tad, jei per dešimt metų sumažintume šį skaičių perpus, vis tiek 20 proc. priklausytume nuo Rusijos, kuri nustato kainas ir turi didelį poveikį bendrajai rinkai“, – sako A.Izgorodinas.

Lietuvos negelbsti ir suskystintųjų dujų terminalas. Pasak ekonomisto, teoriškai būtų galima daugiau dujų įsivežti iš kitų tiekėjų, bet pasiūla maža, be to, vieno laivo gali neužtekti, reikėtų investuoti į tokios infrastruktūros plėtrą.

Išeitis: A.Izgorodino nuomone, geriausia, jei verslas, Vyriausybė, vartotojai susitartų palaikyti elektros, dujų, šildymo kainas ties X riba, o brangstant žaliavoms Vyriausybė valstybės pinigais sumažintų skirtumą iki sutarto lygio. Asmeninio archyvo nuotr.

Kalti ir patys

Energijos kainos kyla visoje Europoje, neatmestina prielaida, kad jei Rusijos ir Ukrainos konfliktas bus labiau eskaluojamas, jos gali ir dar padidėti. Tačiau, primena socialdemokratė R.Budbergytė, kitos valstybės seniai ėmėsi ryžtingų priemonių joms amortizuoti: Estija nutarė kompensuoti žmonėms elektros tinklo mokesčius, išlaidas dujoms, Švedija – kiekvienam namų ūkiui skirti iki 200 eurų, Lenkija – įvesti lengvatinį PVM.

Prancūzijos vyriausybė, atsižvelgdama į numatomą 35 proc. elektros energijos kainų padidėjimą priėmė sprendimą, kad šis padidėjimas neviršytų 4 proc.: Prancūzijos elektros tinklai privalo parduoti tam tikrą elektros energijos kiekį elektros energijos tiekėjams už fiksuotą pardavimo kainą, t.y. nepriklausomai nuo rinkos ir gamybos apimčių svyravimų.

Lietuvos gyventojams infliacijos smūgis dvigubai smarkesnis nei kitur: euro zonos šalyse per metus pokytis – 5 proc., o Lietuvoje – 10,7 proc. A.Izgorodinas primena, kad tai ir mažos rinkos problema. Tad, pavyzdžiui, su Lenkija kainomis niekada nepakonkuruosime – ar su, ar be PVM lengvatų, nes ji turi didelio masto ekonomiką, jos įmonės didelės, perka žaliavas už palankesnes kainas, todėl gali pagaminti prekių pigiau, o dar ir konkurencija dėl vartotojų didesnė, nes rinka – arti 40 mln. gyventojų.

Bet Lietuvoje kainos šoko aukštyn ir dėl kitos priežasties. „Atlyginimai Lietuvoje per COVID-19 pandemiją pakilo vidutiniškai 20 proc., ir tai automatiškai suponuoja, kad įmonės kelia kainas. Pavyzdžiui, paslaugų infliacija pernai metų pabaigoje Europoje siekė 2 proc., o Lietuvoje – 7,8 proc. Skirtumas susidarė, nes pas mus sparčiai kilo atlyginimai, o daugelyje kitų euro zonos šalių kilimas nė neprasidėjo“, – aiškina A.Izgorodinas.

Kai užklupo COVID-19 pandemija, įvestas karantinas, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pinigus verslui mėtė glėbiais.

Pasak R.Budbergytės, užsukome pragaištingą ratą: „Kai užklupo COVID-19 pandemija, įvestas karantinas, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pinigus verslui mėtė glėbiais. Lietuva – viena dosniausiai verslą skatinusių šalis. Jau ne bankai teikė kreditus, o valstybė – paskolas, subsidijas. Tai paskatino didelį vidaus vartojimą, prasidėjo statybų bumas. Skrydžiai buvo atšaukti, žmonės niekur vykti negalėjo, tad pinigai buvo leidžiami vidaus rinkoje. Padidėjusi vidaus paklausa fiksuota visame pasaulyje, bet pas mus ji ypač pakilo.“

Kai staiga pakilo paklausa, ėmė trūkti darbo jėgos, verslas buvo priverstas mokėti didesnius atlyginimus; daugiau pinigų – daugiau žmonės jų ir leido, o tai paskatino ir kainų augimą. Tad, socialdemokratės nuomone, nors Lietuvos ekonomika per pandemiją išsilaikė gerai, bet ir dėl to, kad valstybė nepagailėjo verslui valstybės resursų, padarė ne visai pagrįstų ekonominių sprendimų.

Dabar turime, ką turime. Beje, algos kilo toli gražu ne visiems, o kam ir kilo, ne tiek, kad amortizuotų kainų šuolius. Tad, kol politikai ginčijasi, ką daryti ir ar daryti, atrodo, patikimiausia viltis, kad ateis pavasaris ir baigsis šildymo sezonas.

Vartotojų kainų šuolis per metus Lietuvoje

(2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, proc.)

Šilumos energija 59,8

Dujos 44,6

Asmeninio transporto degalai, tepalai 34,8

Transportas 17,8

Elektra 11,2

Maistas 10,4

Poilsis ir kultūra 9

Restoranai ir viešbučiai 8,3

Vartojimo paslaugos 7,8

Apranga, avalynė 4,7

Šaltinis: Statistikos departamentas

Lietuvoje infliacija augo dvigubai daugiau nei kitur

(Prekių ir paslaugų infliacijos pokytis, 2021 m. gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, proc.)

Euro zonoje 5

Lietuvoje 10,7

Šaltinis: Eurostatas

Pirmųjų metų išbandymai

– Lietuvos politiką lyginate su lietuvišku futbolu, kodėl ne su krepšiniu?

– Specialiai ir pasirinkau tokį analogą, nes ir Lietuvos futbolui labai nesiseka. Taip ir Lietuvos politikai, nes vilčių ir lūkesčių buvo daugiau nei realybės. Kalba yra apie valdančiąją konservatorių ir liberalų koaliciją, kuri atėjo su pažangia nuostata ir veikia jau metus. Tačiau šiuos 2021-uosius galime įvardyti klaidų ir nesėkmių metais. Puikiai suprantu, kad laikmetis – neeilinis. Ir svarbiausios temos – pandemijos valdymas ir migrantų ataka – dalykai, kurie buvo neplanuoti, ir daug pastangų reikėjo skirti šitų dviejų problemų sprendimams. Tačiau tai labai stipriai užgožė koalicijos ketinimus bei planus. Ir mes, rinkėjai, per jos veiklos metus iš esmės nematome nė vienos rimtos pertvarkos, kuri buvo žadėta – tiek valstybės valdyme, tiek mokesčių politikoje, tiek atskiruose sektoriuose. Na, išskyrus gal tik toks šviesos spindulėlis – Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir socialinės temos, nes ten regime tam tikras iniciatyvas, kalbant ir apie bedarbių pašalpų pertvarkymą, ir apie didesnę socialinę pagalbą vienišiems asmenims. Šitie dalykai yra sveikintini, bet, jei dar pirmą pusmetį galima buvo manyti, jog Vyriausybė neturi laiko revizuoti savo programų, nes reikia labai greitai spręsti, dabar jau daugiau nei metus tų sprendimų nėra, o šis faktas labai nuvilia rinkėjus, nes jų lūkesčiai buvo didesni.

Eligijus Masiulis: akivaizdu, jog lengvų narkotikų dekriminalizavimas, tiek ir homoseksualų teisės nėra populiarios temos Lietuvoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Dabar situacija žymiai labiau įtempta nei tada, kai dirbo "valstiečių" daugumos vyriausybė. Kaip manote, kaip jiems būtų sekęsi šiuo metu?

– Sunku politikoje kalbėti, kas būtų, jeigu būtų, bet pirmiausia, manyčiau, kad nebūtų įvykusio skilimo tarp Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio, nes labai akivaizdžiai matėsi, kad būtent valdžia juos sieja, ir jiems, pragmatiškai vertinant, būtų buvę nenaudinga išsivaikščioti. Antras dalykas, nuo kai kurių "valstiečių" ministrų veiksmų taip pat buvo atsiradęs nuovargis. Bet, manau, kad didelių proveržių irgi nebūtų buvę, viskas būtų tekėję sena vaga ir jokių radikalesnių permainų į gerąją pusę nebūtume sulaukę. Prisiminkime kad ir tuomečio sveikatos apsaugos ministro A.Verygos vertinimą. Dalis visuomenės irgi labai skeptiškai žiūrėjo į pono A.Verygos valdymą, o dabar, kai pandemija vis neslūgsta, sveikatos apsaugos ministro kėdė išlieka pati karščiausia. Labai sudėtinga bet kuriam būti populiariam ir kartu vadovauti sveikatos apsaugai.

Labai nesinorėtų kritikuoti buvusių savo bendražygių, suprantu, kad būnant valdžioje nėra lengva dirbti, ypač, kai tavo didieji partneriai yra konservatoriai.

Išbandymas ministro kėde

– Ir šios Vyriausybės ministrė Aušrinė Armonaitė sulaukia daugiau kritikos nei vis kiti, kaip manote, ar priekaištai jai pagrįsti?

– Manau, kad pagrindo tam yra. Kalbant apie A.Armonaitę, manyčiau, kad pirmiausia ji prastai vertinama ne kaip ministrė, bet kaip politinė lyderė, nes tiek lengvų narkotikų dekriminalizavimas, tiek ir homoseksualų teisės nėra populiarios temos Lietuvoje. Tad nešantieji šitą vėliavą, patys degina savo populiarumą ir savo reitingus. Galimybių paso įvedimas, su kuriuo A.Armonaitė labiausiai tapatinasi, manau, taip pat sudavė labai didelį smūgį šiai politinei jėgai. Mano supratimu, čia buvo pasiklysta, kalbant apie liberalizmo ideologiją, nes galimybes liberalai labai mėgsta akcentuoti. Laisvės partijos pagrindiniai lyderiai siekia nuosekliai laikytis klasikinio liberalizmo ideologijos, liberalai nuolat pabrėžia, kad žmonėms reikia sudaryti naujas galimybes, o galimybių paso įvedimas juk nebuvo jokių naujų galimybių sudarymas, bet apribojimas esamų. Kitaip tariant, žmonės, kurie neturi to paso, nebeteko galimybių daryti tai, ką visą gyvenimą darė. Todėl tai kritiškai priėmė visuomenė ir netgi dalis pačių Laisvės partijos rinkėjų. Tai galbūt ir yra pagrindinės priežastys, kodėl A.Armonaitės ir jos vadovaujamos partijos reitingai yra labai žemi.

– Gal tiems reitingams galėjo turėti įtakos ir A.Armonaitės partijos kolegos, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus tam tikri veiksmai?

– Be abejo, R.Šimašiaus kontekstas irgi yra svarbus. Vilniaus meras, ilgą laiką buvęs labai populiarus politikas, atliko tam tikrus veiksmus, kurie sukėlė rezonansą visuomenėje. Kad ir kalbant apie eismo organizavimą Vilniuje.

Nuomonė: E.Masiulio manymu, Laisvės partijos lyderės, ministrės A.Armonaitės prastiems reitingams nemažą įtaką galėjo turėti ir kai kurie jos partijos kolegos, Vilniaus mero R.Šimašiaus veiksmai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

– Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui irgi kliūva ne mažiau kritikos nei A.Armonaitei, tačiau ar tikrai pelnytai?

– G.Landsbergio situacija kitokia. Pirmiausia, Landsbergio pavardė dalyje visuomenės yra a priori su minuso ženklu. Sudėtinga būti populiariam, turint šią pavardę. Bet kalbant apie ministro veiklą, kas galėjo rinkėjus nuvilti, tai yra nelabai nuosekli ir apgalvota užsienio politika, pirmiausia, kalbant apie Kinijos atvejį. Demokratinių vertybių palaikymas – labai geras dalykas, bet tas tonas ir veiksmai galbūt nebuvo iki galo apgalvoti, nebuvo apmąstyti penki žingsniai į priekį. O tai kas toliau? Šiuo atveju tas tonas gal buvo per daug radikalus ir griežtas. Juk diplomatija tam ir yra, kad tikslų būtų siekiama subtiliai. Ir ką mes turime šiandien? Labai aiškiai išreiškėme paramą Taivanui, kuris siekia nepriklausomybės nuo Kinijos, ir turime labai įdomius santykius su pačia Kinija. Bet nuo to Kinija tikrai netapo demokratiškesnė, Taivanas netapo labiau savarankiškas, o Lietuvos verslo dalis, kuri dirba su Kinija, patiria sunkumų. Tai šiuo atveju Lietuvos užsienio politika nuskriaudė savo piliečius. Jokiu būdu nesmerkiu ambicingų tikslų, bet visų pirma mes savo regione turime labai rimtų iššūkių – santykiai su Baltarusija, su Rusija. Taigi čia yra prioritetų klausimas. Ar mes norime būti tokie pasaulio teisuoliai, kurie visas autoritarines valstybes imsime vertinti ir komentuoti, o gal geriau susikoncentruotume į mūsų regioną, kur problemos yra labai didelės ir visiškai neaišku, kaip čia tas gyvenimas toliau klostysis. Neaišku, kaip klostysis reikalai Ukrainoje, gal čia tik laiko klausimas, ir mūsų siena greitai bus nebe su Baltarusija, o su Rusija.

Pastabos: ministro G.Landsbergio tam tikri užsienio politikos sprendimai galėjo būti labiau apgalvoti. Vytauto Petriko nuotr.

Tarsi kompresas ant žaizdos

– Kokios, jūsų manymu, užsienio politikos klaidos buvo padarytos?

– Manyčiau, net Baltarusijos atžvilgiu buvo padarytos šiokios tokios klaidos. Juk daug metų buvo akcentuojama, dar būnant prezidentu Valdui Adamkui, kad Lietuva regione stengiasi būti lyderė, neša demokratines vertybes tiek į Ukrainą, tiek į Sakartvelą, Moldovą, Baltarusiją, bet buvo laikytasi nuostatos, kad kaip tik su Baltarusija reikėtų atverti ekonominius santykius ir per rinkos ekonomiką, per kultūrinius ir socialinius ryšius stiprinti ten demokratines jėgas. Šiuo atveju visa sankcijų politika Baltarusiją nustūmė į izoliacionizmą. Ir Aliaksandrui Lukašenkai nieko kito nebeliko, kaip atsiduoti Vladimirui Putinui į glėbį. Ar mes dėl to laimėsime, kad V.Putinas įkels jau ir antrą savo koją į Baltarusiją? Čia didelis klausimas.  Sumenkindami A.Lukašenką, sustipriname V.Putiną. Tad pasigendu aiškesnės analizės ir dėlionės užsienio politikoje.

– Bet juk panašios politikos su Rusija ir Baltarusija Lietuva laikosi jau gal antrą dešimtmetį?

– Kiek pamenu, pirmasis Dalios Grybauskaitės susitikimas su užsienio valstybės vadovu buvo būtent su A.Lukašenka. Tada, manau, buvo nuoširdus noras pritraukti į savo pusę autoritarinį lyderį, kuris ilgainiui galbūt būtų tapęs demokratiškesnis, bet taip neatsitiko.

– Jums pačiam teko bendrauti su A.Lukašenka?

Manyčiau, net Baltarusijos atžvilgiu buvo padarytos šiokios tokios klaidos.

– Kaip tik tada buvau susisiekimo ministru ir per jo vizitą man teko jį pasitikti prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. A.Lukašenka automobiliu tada atvyko į Lietuvą ir pagal protokolą jį turėjo pasitikti kažkas iš vyriausybės. Tuometis premjeras Andrius Kubilius pavedė man šią misiją. Kitą dieną vyko Lietuvos ir Baltarusijos verslo forumas. Tada buvo kalbama apie tam tikrą santykių atšilimą, apie vizų kainų sumažinimą, net apie bevizio režimo tam tikrame pasienio ruože įvedimą. Na, jis elgėsi, kaip kiekvienas autoritarinis lyderis, kuris valdžioje užsibuvo kelis dešimtmečius. Tada atsiranda visokių keistų manierų. Įdomi patirtis buvo, kai jį pasitikau pasienyje. Atsidarė automobilio durelės, pamačiau, kad gale sėdi trys žmonės – pats A.Lukašenka, jo jaunesnysis sūnus, tada dar vaikas, ir auklė. Prezidentas išlipo pasisveikinti, prisistačiau, kad esu susisiekimo ministras, jis paklausė apie mūsų kelių būklę. Toks buvo trumpas pokalbis.

– Kaip dabar jis jums atrodo, ar pastebite kokių nors jo asmens pokyčių po 12 metų?

– Na, taip, tas bėgiojimas su automatu rankose, kai Baltarusijoje prasidėjo protesto mitingai, jis atrodė neadekvatus. A.Lukašenkos didžioji problema, kad šiandien jis yra izoliacijoje ir bet kokia kaina nori būti pripažintas. Jis gi su niekuo nebendrauja, išskyrus Rusijos vadovą, kuris jo irgi nelaiko lygiaverčiu. A.Lukašenka neturi jokių kitų tarptautinių politinių kontaktų. Tad Angelos Merkel telefono skambutis jam buvo tarsi kompresas ant žaizdos. Ir nieko keista, nes tie autoritariniai lyderiai, kurie yra taip izoliuojami, vis labiau tampa neadekvatūs. Jų nepasiekia objektyvi informacija, juos supa tik klapčiukai, kurie juos aukština ir giria. Ir tai būdinga visiems, ar tai būtų Šiaurės Korėja, ar anksčiau Kuba, ar Baltarusija.

Nesueinantys politikos dantračiai

– Grįžtant prie Lietuvos reikalų, ar jus nustebino buvusių kolegų liberalų siekis įvesti naujus mokesčius?

– Labai nesinorėtų kritikuoti buvusių savo bendražygių, suprantu, kad būnant valdžioje nėra lengva dirbti, ypač, kai tavo didieji partneriai konservatoriai. Tačiau iš liberalų ministrų norėtųsi liberalios darbotvarkės. O kalbant konkrečiai apie Aplinkos ministeriją, krito į akis, kad per vieną mėnesį net tris kartus ministro buvo pasisakyta apie mokesčių didinimą vis skirtingose srityse. Automobilių taršos mokestis buvo viena tema, šalia to buvo įvardyta, kad gali kilti sąvartynų mokesčiai, ir trečia – prabilta, kad reikia apmokestinti visą iškastinį kurą. Buvo labai keista, kad liberalų deleguoto ministro ryškiausios iniciatyvos yra susijusios su mokesčių didinimu, dėl to politologiniai dantračiai ir nesueina. Bet Simonas Gentvilas pasirinko klimato kaitos problemą kaip pagrindinę ir svarbiausią, tad natūralu, kad, norint sumažinti klimato kaitą, reikalingi tam tikri veiksmai ir sprendimai, bet tas mokesčių pakėlimas irgi turėtų būti socialiai teisingas. Reikėtų apmokestinti tuos, kurie konkrečiai teršia, o ne tuos, kurie tiesiog tik turi automobilį ir juo išvažiuoja gal tik kelis kartus per metus. Todėl reikėtų didinti degalų akcizą, o ne įvesti taršos mokestį, kuris iš esmės yra turto mokestis. Bet aš nenoriu kritikuoti, tik man keista, kad šitas klausimas išeina iš Aplinkos, o ne iš Susisiekimo ministerijos. Juk būtent Susisiekimo ministerija buvo ta, kuri formuoja transporto politiką.

– Juk mokesčių kėlimas yra tam tikras nuosprendis politikams prieš būsimuosius rinkimus, kiek čia tos teisybės?

Prognozuoju, kad per artimiausius metus tarpusavio pykčių bus dar daugiau.

– Mokesčių kėlimas niekada nebuvo populiarus dalykas, nebent būtų siūloma apmokestinti bankus. Liberalų rinkėjams bet koks mokesčių kėlimas labai jautrus dalykas. Tie, kurie balsuoja už liberalus, tikrai nesitiki, kad iš jų rinktų politikų kils mokesčių kėlimo iniciatyvos. Ar tai gali turėti įtakos liberalų tolesnėms politinėms perspektyvoms, manau, vienareikšmiškai taip.

– Gal aplinkos ministras patiria kažkokį spaudimą dėl tų naujų mokesčių iš šalies, juk pats prasitarėte, kad jums dirbant ministru toks spaudimas buvo?

– Kai pats buvau susisiekimo ministru, Pasaulio bankas ir tuometis premjeras A.Kubilius bei konservatoriai, tiesa, kitų rankomis, stipriai spaudė įvesti tą automobilių mokestį dar 2009 metais. Nesutikau, nes neketinau būti tuo ministru, kuris įvedė tokius mokesčius. Ar dabar tas spaudimas yra, sunku pasakyti, nesu toje virtuvėje ir nežinau, bet, kad tai gali būti politinio spaudimo dalis, neatmetu. Tačiau tai gali būti ir paties S.Gentvilo iniciatyva. Bet pliusas tas, kad po kritikos paskelbta apie automobilių registracijos mokesčio atšaukimą.

Naujos partijos perspektyvos

Įžvalgos: E.Masiulio nuomone, naujoji S.Skvernelio partija nebus vienadienė, bet ji turės labai daug skirtingų veidų ir esą visai neaišku, į ką ilgainiui išsikristalizuos. Laimučio Brundzos nuotr.

– Kokias matote šios valdančiosios Seimo koalicijos perspektyvas?

– Kai reikėjo pasirašyti koalicijos sutartį, konservatoriai pasirašė po visiškai nekonservatyviais dalykais, ir jau tada buvo akivaizdu, kad tai tam tikras gudravimas ir, kad kai ateis laikas daryti realius sprendimus, kai ateis laikas balsuoti, atsiras 10–15 konservatorių, kuriems įsitikinimai neleis to padaryti ir neužteks balsų tam įstatymui priimti. Tą dabar ir matome, kaip didžioji frakcija išsisukinėja nuo savo duotų pažadų partneriams ir bando nugesinti tas iniciatyvas, kurios jiems yra nepriimtinos. Tai yra negerai, nes kaupiasi labai didelė įtampa koalicijos viduje. Prognozuoju, kad per artimiausius metus tarpusavio pykčių bus dar daugiau. Nes mažiesiems partneriams reikia arba priimti tas konservatorių diktuojamas taisykles ir nusileisti, arba išeiti iš koalicijos, jei nė viena tavo programinė nuostata nėra vykdoma. Ką jie pasirinks, bus matyti, bet šiandien, jei jie susitaiko su jiems primestomis žaidimo taisyklėmis ir nerealizuoja savo rinkėjams duotų pažadų, jie rizikuoja kituose rinkimuose išnykti.

– Kokią matote naujosios S.Skvernelio partijos ateitį?

– Nemanau, kad tai bus vienadienė partija, bet ji turės labai daug skirtingų veidų ir visai neaišku, į ką ji išsikristalizuos. Gal jie visi bursis aplink vieną lyderį, tokiu atveju pradžioje būna euforija. Ir tai matome jau dabar, kai dalis savivaldybių merų jungiasi prie šios partijos, tikėdami ja ir jos šviesia ateitimi. Bet ateis toks laikas, kai prasidės tam tikra požiūrių takoskyra tarp atskirų jos narių. Nors šiuo metu visi jie eina paskui S.Skvernelį. Prognozuoju, kad ši partija tikrai artimiausiuose rinkimuose savo rinkėjus ras ir bus parlamentinė partija, bet paskui laukia sudėtingas etapas. Kaip R.Karbauskis teigė, reikės išsigryninti. Ir sunku prognozuoti, kuri srovė bus dominuojanti.

Pasiūlė griežtą bausmę

Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis, kuriam už korupcinius nusikaltimus prokuroras prašo skirti septynerius metus kalėjimo, teigia, kad siūloma bausmė yra politinis susidorojimas.

„Aš niekaip kitaip nepavadinčiau, kaip tam tikro politinio susidorojimo ir kažkokios subjektyvios prokuroro nuostatos mano atžvilgiu, – tokios bausmės įvardijimas. Manau, kad tai yra tam tikra prasme piktnaudžiavimas įgaliojimais ir noras parodyti, koks esu galingas“, – po Vilniaus apygardos teismo posėdžio penktadienį sakė E.Masiulis.

Buvusį Seimo narį ir buvusį Liberalų sąjūdžio pirmininką E.Masiulį prokuroras Justas Laucius prašo pripažinti kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Be įkalinimo bausmės, jam prašoma skirti 37,6 tūkst. eurų baudą, konfiskuoti, kaip įtariama, iš buvusio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio gautą 106,2 tūkst. eurų kyšį. Taip pat prokuroras paprašė konfiskuoti ir išieškoti iš buvusio politiko 137,7 tūkst. eurų vertės turtą, įgytą neteisėtai praturtėjus. Buvusiam Seimo nariui taip pat siūloma atimti teisę septynerius metus būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Prokuroras J.Laucius taip pat paprašė teismo R.Kurlianskį ir E.Masiulį po nuosprendžio paskelbimo suimti teismo salėje.

E.Masiulis 2008–2016 m. buvo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, 2000–2016 m. – Seimo narys. 2008–2012 m. ėjo susisiekimo ministro pareigas.

Šaltinis: BNS

Seniūnaitis sulaukė palaikymo

Daugiamandačiuose partijų sąrašuose šiuose rinkimuose buvo įrašyta per 40 politikų iš Klaipėdos.

Tarp jų – ir žinomi mokslininkai, sportininkai, buvę savivaldybės tarnautojai.

Po pirmojo turo paaiškėjo, kurie jų po spalio 25 d. galbūt net turi šansą gauti Seimo nario mandatą, nes balsuodami rinkėjai jiems suteikė pirmenybę ir gerokai kilstelėjo jų pozicijas partijų sąraše.

Bene daugiausia simpatijų sulaukė Liberalų sąjūdžio atstovas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys, seniūnaitis Saulius Liekis.

Jis partijos sąraše rinkimuose šįkart buvo įrašytas 93 numeriu, o po pirmojo rinkimų turo rinkėjai jį išreitingavo į 48 poziciją. Taigi S.Liekis pakilo per 45 vietas.

Stabilumas ir pakilimai

Po balsavimo stabilias pozicijas daugiamandačiame sąraše išlaikė tik trys politikai – "socialdarbietė" Irena Šiaulienė (buvo ir liko 6 vieta), Lenkų rinkimų akcijos atstovas Michailas Andrijanovas (10 vieta) bei konservatorius Arvydas Pocius (31 vieta).

Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas po balsavimo iš 6 vietos pakilo į antrą, o jo partijos kolega Simonas Gentvilas iš 8 – į penktą.

Parlamentarė, konservatorė Agnė Bilotaitė taip pat pakilo per tris pozicijas – iš 7 į 4 vietą.

Seimo narys Dainius Kepenis taip pat pakilo per 10 pozicijų (iš 32 į 22 vietą) ir netgi turi realų šansą būti išrinktas antrai kadencijai, nors vienmandatėje rinkimų apygardoje ir patyrė nesėkmę.

Algimantas Kirkutis, atstovavęs Krikščionių sąjungai, sąraše pakylėtas iš 15-os į 11-ą vietą, tačiau jo partija ir jis pats beviltiškai pralaimėjo rinkimus.

Kiti esami Seimo nariai klaipėdiečiai po pirmojo balsavimo turo pozicijas prarado – liberalas Gintaras Vaičekauskas sąraše iš 19-os vietos nukrito į 21-ą, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Irina Rozova – iš 2-os į 5-ą, o centristas Naglis Puteikis nureitinguotas iš 1-os į antrą vietą.

Nuosmukiai ir pakilimai

Labiausiai iš visų klaipėdiečių kandidatų po pirmojo rinkimų turo sąraše nusmuko "valstiečių" atstovas, kadenciją baigiančio Seimo nario D.Kepenio padėjėjas Konstantinas Lotiukas. Jis partijos sąraše buvo 80-as, tačiau po balsavimo nukrito per 51-ą poziciją į 131 vietą.

24 vietomis žemyn (iš 44-os į 68-ą) smuktelėjo ir "darbiečių" atstovas Tomas Burkauskas, o štai jo partijos kolega, buvęs Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda iš 92-os vietos pakilo į 81-ą.

Simpatijas rinkėjai parodė ir konservatoriui, Klaipėdos tarybos nariui Audriui Petrošiui, kuris savo padėtį partijos sąraše pagerino 24 pozicijomis, pakilęs iš 85-os į 61-ą vietą.

Centristų atstovas, žinomas atlikėjas Sigutis Jačėnas iš 31-os vietos pakeltas net į 8-ą, o liberalas Saulius Budinas – iš 51-os į 34-ą.

Rinkėjai kažkodėl nebuvo palankūs į politiką susiruošusiems mokslininkams – "valstiečių" kandidatas Arūnas Andziulis po balsavimo savo partijos sąraše atsidūrė pats paskutinis (iš 132-os vietos nukrito į 141-ą), jo partijos kolega Antanas Kontautas nukrito net 32 pozicijomis žemyn (iš 72-os į 104-ą vietą), centristų atstovas Vytautas Dubra – iš 29-os į 38-ą vietą, o Krikščionių sąjungos atstovas, istorikas Vacys Vaivada po rinkimų sąraše nusmuko iš 56-os į 67-ą vietą.

Tuo tarpu analogišku, šalyje įvesto karantino, laikotarpiu į viršų stiebęsis sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos populiarumas nustojo augti. Pandemijos piko metu smaigalyje atsidūręs ministras kol kas lieka tarp prasčiausiai vertinamų politikų.

Liepos mėnuo palankaus vertinimo reitinge sėkmingai klostėsi ir kai kuriems Seimo rinkimams besiruošiančių partijų pirmininkams: į palankiausiai vertinamų politinių jėgų sąrašą grįžo Remigijus Žemaitaitis, šoktelėjo socialdemokratų, „darbiečių“ ir liberalių partijų lyderių reitingai. Tuo tarpu partinių reitingų viršūnėje esančių „valstiečių“ ir konservatorių partijų lyderiai toliau „tebekonkuruoja“ dėl prasčiausiai vertinamo politiko statuso.

Lyginant su birželio mėnesio atliktu tyrimu, prezidento palankaus vertinimo rodiklis šoktelėjo 5 procentiniais punktais. Šiuo metu G. Nausėdą palankiai linkę vertinti 73 proc. gyventojų, 18 proc. prezidentą vertina nepalankiai. Pagal šiuos rodiklius G. Nausėda nusileidžia tik kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui (palankiai vertina 78 proc. ir nepalankiai 10 proc.).

ELTA primena, kad nuo vasario iki birželio prezidento palankus vertinimas susitraukė net 15 procentinių punktų: šių metų vasarį jį palankiai vertino 83 proc. gyventojų ir nepalankiai 11 proc. respondentų. Tuo tarpu birželį atitinkamai 68 proc. ir 23 proc.

Visgi, kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 16-30 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa, palankiausiai pastarasis mėnuo susiklostė vienam iš trijų partijos Laisvė ir teisingumas „muškietininkų“ R. Žemaitaičiui. Šiai politinei jėgai vadovaujančio politiko palankus vertinimas šoktelėjo net 10 procentinių punktų. Buvusį „tvarkietį“ R. Žemaitaitį liepos mėnesį palankiai vertino 46 proc. respondentų ir 34 proc. pasisakė priešingai.

Lyginant su birželio apklausa, liepą 6 procentiniais punktais gyventojai palankiau įvertino su socialdemokratais rinkimuose dalyvausiantį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovą Saulių Čaplinską (40 proc. vertina palankiai ir 20 proc. nepalankiai).

5 procentiniais punktais į viršų stiebėsi ir Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho reitingas. Šiuo metu jį palankiai vertina 37 proc. respondentų, 10 procentinių punktų daugiau – 47 proc. – apie šį politiką yra labiau linkę manyti neigiamai.

5 procentiniais punktais pagerėjo Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės vertinimai (palankiai vertina 35 proc. ir 33 proc. nepalankiai). Tuo tarpu socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko reitingas kilo 4 procentiniais punktais (42 proc. ir 37 proc.). Galiausiai 3 procentiniais punktais šoktelėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorija Čmilytės-Nielsen palankus vertinimas (40 proc. ir 28 proc.).

Smuko R. Šimašiaus reitingas

Ryškesnius palankaus vertinimo nuostolius tarp politikų patyrė tik Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Jo reitingas smuktelėjo 3 procentiniais punktais. Šiuo metu sostinės merą palankiai vertina 35 proc. gyventojų, o nepalankiai – 51 proc. Tiek pat nukrito žurnalisto Edmundo Jakilaičio palankus vertinimas (44 proc. ir 35 proc.), šiek tiek daugiau, 4 procentiniais punktais, sumažėjo gretos tų, kurie teigiamai atsiliepia apie kitą žurnalistą – Andrių Tapiną (palankiai vertina 42 proc., o nepalankiai 36 proc.).

Kitų politikų ir visuomenės lyderių vertinimų pokyčiai per paskutinį mėnesį nepakito ar pokyčiai buvo minimalūs.

Tarp reitingų lyderių – prezidentai

Liepos mėnesį vykusi apklausa parodė, kad šalies gyventojai ir toliau palankiausiai vertina prezidentą Valdą Adamkų (78 proc. palankiai ir 10 proc. nepalankiai). Kaip jau minėta, už jo rikiuojasi šiuo metu šaliai vadovaujantis G. Nausėda (atitinkamai 73 proc. ir 18 proc.), trečioje vietoje – kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (57 proc. palankiai ir 35 proc. nepalankiai).

Už šio trejetuko ribų yra dar 3 visuomenės veikėjai, kurių palankus vertinimas peržengia 50 procentų ribą. Visi jie yra arba anksčiau priklausė dabartiniam Ministrų Kabinetui.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tarp jų vertinamas palankiausiai: 54 proc. respondentų apie jį pasisako teigiamai ir 32 proc. neigiamai. Premjeras Saulius Skvernelis nuo L. Linkevičiaus atsilieka tik dėl turimos didesnės ji neigiamai vertinančios visuomenės dalies: 54 proc. apie Vyriausybės vadovą atsiliepia teigiamai, 37 proc. neigiamai.

Toliau rikiuojasi buvęs ekonomikos ir inovacijų ministras ir dabartinis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (palankiai vertina 52 proc., nepalankiai 23 proc.).

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, galima išskirti dar 11 politikų bei visuomenės veikėjų, kuriais gyventojai labiau pasitiki, nei nepasitiki: Tai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (49 proc. vertina palankiai ir 36 proc. nepalankiai), R. Žemaitaitis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (atitinkamai 46 proc. ir 37 proc.), europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė (45 proc. ir 36 proc.), E. Jakilaitis, buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (44 proc. ir 35 proc.), A. Tapinas, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas (42 proc. ir 37 proc.), S. Čaplinskas, Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė (35 proc. ir 33 proc.).

Kaip vertinami partijų ir rinkiminių sąrašų lyderiai

Penkių didžiausią populiarumą turinčių parlamentinių partijų ir jų rinkiminių sąrašų lyderiai liepos mėnesio reitinge vertinami labai skirtingai. Šiuo metu didžiausią (15,2 proc.) gyventojų prielankumą turinčios valdančiosios „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis yra vienas iš nepalankiausiai vertinamų politikų apskritai. Jį nepalankiai vertina 58 proc. gyventojų, palankiai 31 proc. Tuo tarpu „valstiečių“ sąrašo viršuje esantis premjeras S. Skvernelis rikiuojasi tarp penkių geriausiai vertinamų politikų apskritai.

Antroje vietoje esančių konservatorių (partiją palaiko 12,9 proc.) pirmininkas Gabrielius Landsbergis – kaip ir R. Karbauskis – yra „lyderis“ tarp nepalankiausiai vertinamų politikų. 63 proc. teigia G. Landsbergį vertiną nepalankiai, o 28 proc. teigia į šį politiką žvelgią pozityviai.

Tuo tarpu konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose vedanti Ingrida Šimonytė (palankiai vertina 42 proc. ir nepalankiai 45 proc.) palankaus vertinimo reitinge rikiuojasi kur kas aukštesnėje pozicijoje nei partijos lyderis. Visgi politikė į dešimtuką palankiausiai vertinamų asmenybių nepatenka, o ir jos teigiamų ir neigiamų vertinimų balansas yra neigiamas (minus 3).

Trečioje partinių reitingų lentelėje esančios Socialdemokratų partijos (LSDP liepos mėnesį rėmė 9,4 proc. gyventojų) ir Seimo rinkimų sąrašo lyderį Gintautą Palucką palankiai vertina 42 proc. ir 37 proc. pasisako apie politiką priešingai.

Ketvirtoje partinių reitingų pozicijoje esančių „darbiečių“ lyderį Viktorą Uspaskichą palankiai vertina 37 proc., o nepalankiai 47 proc. Geriausią rezultatą tarp politinių jėgų lyderių susigrąžino partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas R. Žemaitaitis: jo vedama politinė jėga partiniuose reitinguose – penkta, o jis pats patenka į palankiausiai vertinamų asmenybių dešimtuką.

Visgi geriausią palankaus vertinimo rodiklį tarp visų rinkiminių sąrašų lyderių turi „socialdarbiečius“ Seimo rinkimuose vesiantis užsienio reikalų ministras L. Linkevičius (palankiai vertina 57 proc., nepalankiai 32 proc.). Tačiau partija, kurios sąrašą jis veda, reitingų lentelėje negali pasigirti gerais rezultatais. Šiuo metu už „socialdarbiečius“ ketina balsuoti vos 2 proc. piliečių.

„Antireitingo“ lyderių sąrašas

Lyginant su ankstesnio mėnesio apklausa, nepalankiausiai vertinamų asmenybių (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) sąrašas nepasikeitė. Per karantiną palankų vertinimą ženkliai pasigerinęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, nors ir pakilo nuo reitingo dugno, visgi liko nepalankiausiai vertinamų asmenybių sąraše. Šiuo metu ministrą nepalankiai vertina 52 proc. gyventojų, o 40 proc. vykusioje apklausoje deklaravo į A. Verygą žvelgią teigiamai. Lyginant su ankstesniu mėnesiu, sveikatos apsaugos ministro vertinimas iš esmės nesikeitė.

ELTA primena, kad po to, kai Lietuvoje dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbta ekstremalioji padėtis ir įvestas karantinas, A. Verygos reitingas per 4 mėnesius (nuo vasario iki birželio) šoktelėjo 12 procentinių punktų: vasario mėnesį A. Verygą nepalankiai vertino 62 proc., o palankiai 29 proc. Tuo tarpu birželio mėnesį vertinimas atitinkamai siekė 52 proc. ir 41 proc.

Nepalankiausiai liepos mėnesį Lietuvos gyventojai taip pat įvertino G. Landsbergį, profesorių Vytautą Landsbergį (63 nepalankiai ir 26 proc.), „socialdarbiečių“ lyderį Gediminą Kirkilą (60 nepalankiai ir 27 proc. palankiai), Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininką Naglį Puteikį (atitinkamai 58 proc. ir 23 proc.), R. Karbauskį, europarlamentarą ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką Valdemarą Tomaševskį (57 proc. nepalankiai ir 18 proc. palankiai), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (54 proc. ir 31 proc.) ir Vilniaus merą Remigijų Šimašių (51 proc. ir 35 proc.).  

Apklausa vyko 2020 m. liepos 16 – 30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 109 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.

Kaip rodo gegužės 19-21 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, premjero S. Skvernelio darbą gerai vertina 59 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį atliktos apklausos duomenimis, ministrą pirmininką teigiamai vertino 61 proc. respondentų. S. Skvernelio darbą karantino metu blogai įvertino 32 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.

Tuo metu sveikatos apsaugos ministro A. Verygos darbo vertinimas per mėnesį šiek tiek pablogėjo. Naujausios apklausos duomenimis, ministrą gerai įvertino 55 proc. respondentų, kai balandžio pabaigoje tokių buvo 63 proc.

S. Skvernelio darbą geriausiai vertina moterys, vyresni, mažesnių miestų gyventojai. A. Verygos darbą geriausiai vertina moterys, vidutinio amžiaus, mažesnių miestų gyventojai.

Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad gegužės pabaigoje 63 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų gerai įvertino karantino švelninimo etapus nustatančios Vyriausybės darbą per karantiną (28 proc. – blogai), o 60 proc. respondentų gerai įvertino savo savivaldybės darbą (24 proc. – blogai).

Vyriausybės bei savo savivaldybės darbą moterys vertina geriau nei vyrai. Kuo vyresni gyventojai, tuo geriau jie vertina Vyriausybės darbą. Savo savivaldybės darbą geriau įvertina miestų gyventojai.

75 proc. apklaustųjų policijos, kuriai teko ne tik padėti pasienio pareigūnams, tačiau ir stiprinti pajėgumus kasdieniame patruliavime, darbą ekstremaliosios situacijos ir karantino metu įvertino labai gerai arba greičiau gerai, o 14 proc. – greičiau blogai arba labai blogai. Įvairių gyventojų grupių vertinimai statistiškai nesiskiria.

Sveikatos apsaugos įstaigų, etapais atnaujinusių paslaugas, darbas ekstremaliosios situacijos ir karantino metu vertinamas labiau teigiamai nei neigiamai: 58 proc. apklaustųjų jį įvertino labai gerai ar greičiau gerai, o 33 proc. – greičiau blogai ar labai blogai. Šių įstaigų darbą geriau vertina vyrai, jaunesni nei 50 metų žmonės ir miestų gyventojai.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 m. gegužės 19-21 d. atliko ketvirtą reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą (CAWI). Iš viso apklausta 550 gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 4,4 procentinio punkto.

Sausį gyventojų nepalankumas S. Skverneliui išaugo beveik devyniais procentiniais punktais – nuo 29,9 proc. gruodį iki 38,6 proc. sausį.

Palankiai premjerą įvertino 36,4 proc. apklausos dalyvių, gruodį tokių buvo 42,9 procento.

Tuo metu populiariausiu politiku liekantis G. Nausėda gyventojų palankumą  susigrąžino į lapkričio mėnesio lygį – 73,6 proc. respondentų palankiai įvertino jo veiklą (gruodį buvo 69,3 proc.). Nepalankiai apie prezidentą atsiliepė 7 proc. apklaustųjų (gruodį – 8,4 proc.).

„Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys tokius pasikeitimus reitingų lentelėje sieja su prezidento ir premjero priešprieša dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, kai G. Nausėdai kritikuojant ministrą ir reikalaujant jo atleidimo, S. Skvernelis išreiškė paramą.

Matyt, kad visa tai S. Skvernelio nenaudai.

„Matyt, kad visa tai S. Skvernelio nenaudai“, – BNS sakė V. Gaidys.

Kita vertus, jo teigimu, ne pirmą kartą nukrito premjero reitingas.

„Jo neigiamas reitingas nėra išskirtinis, prieš metus, prezidento rinkimų kampanijos metu, jis irgi buvo neigiamas, o paskui labai gerai atsistatė vasarą, rudenį“, – teigė sociologas.

Tyrimo duomenimis, po G. Nausėdos antrą vietą pagal populiarumą užima užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su 50,2 proc. palaikymu (gruodį buvo 50,7 proc.).

Linas Linkevičius / P. Peleckio/Fotobanko nuotr.

Toliau eina Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su 47,7 proc. (gruodį – 45,2 proc.), Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis – su 41,6 proc. (40,7 proc.) parama.

„Praėjusieji metai V. Matijošaičiui buvo labai nesėkmingi, visus metus beveik kiekvieną mėnesį krito jo reitingas. Dabar kritimas sustojo“, – atkreipė dėmesį V. Gaidys.

Visvaldas Matijošaitis / Vilmanto Raupelio nuotr.

Palankiausiai vertinamų politikų dešimtuke taip pat yra krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (32 proc.), Seimo narė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen (29,6 proc.), švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius (27,8 proc.), Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (27,8 proc.), sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (26,9 proc.).

Tuo metu nepopuliariausiu politiku lieka susisiekimo ministras J. Narkevičius. Jis turi mažiausiai – 7,5 proc. – teigiamų vertinimų, neigiamai jį vertina 55,4 proc. respondentų. Gruodį šie skaičiai atitinkamai buvo 5,4 proc. ir 57,4 procento.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ gyventojų apklausą vykdė sausio 10–18 dienomis, apklaustas 1022 žmogus.

Per metus „valstiečiai“ prarado beveik trečdalį rinkėjų

Pastarąjį mėnesį partijų reitingai didelių permainų nepatyrė, tačiau per metus beveik trečdaliu sumažėjo valdančiųjų „valstiečių“ rinkėjų, rodo skelbiamoje apklausoje.

„Per mėnesį „valstiečių“ padėtis beveik nepasikeitė, bet per metus jų reitingas krito esmingai. Jie prarado apie trečdalį balsų“, – sakė V. Gaidys.

Tyrimo duomenimis, sausį už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ketino balsuoti 11,3 proc. apklausos dalyvių, gruodį tokių buvo 11,9 procento. Tuo metu pernai sausį paramą „valstiečiams“ nurodė 15,7 proc. respondentų.

Ramūnas Karbauskis / M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

„Valstiečių“ sąskaita dabar kitos partijos turi šansų augintis reitingą“, – teigė V. Gaidys.

Populiariausia partija Lietuvoje lieka opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už ją balsuotų 16,5 proc. apklausos dalyvių, gruodį tokių buvo 16,9 procento.

„Prieš metus jie maždaug irgi tiek turėjo. Matyt, čia natūralios jų lubos ar kažkas panašaus“, – sakė sociologas.

Trečią vietą reitingų lentelėje užima kita opozicinė politinė jėga – Lietuvos socialdemokratų partija. Už ją balsuoti žadėjo 8,9 proc. apklaustųjų (gruodį – 9,2 proc.).

Pasak V. Gaidžio, ši partija pastaruosius metus po truputį auginasi rėmėjų skaičių.

Pernai sausį už socialdemokratus atiduoti balsą žadėjo 6 proc. gyventojų.

Nesumažintą 5 proc. rinkimų kartelę dar įveiktų Darbo partija, ji surinktų 6 proc. (8,3 proc.) balsų.

Apklausos duomenimis, partija „Tvarka ir teisingumas“ gautų 4,3 proc. (5,4 proc.) balsų. Už Liberalų sąjūdį balsuotų 3,2 proc. (4,5 proc.), už Centro partiją „Gerovės Lietuva“ – 2,8 proc. (2,5 proc.), už Socialdemokratų darbo partiją – 2,4 proc. (2,4 proc.), už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 1,7 proc. (1,4 proc.), už Laisvės partiją – 1,3 proc. (1,9 proc.).

V. Gaidys atkreipė dėmesį, kad artėjant rinkimams daugėja žmonių, nežinančių, už ką balsuos.

Sausį 25,3 proc. respondentų teigė nežinantys, už kokią partiją balsuotų, gruodį tokių buvo 20,8 proc., dar 13,5 proc. tvirtino išvis nebalsuosiantys. Gruodį taip sakė 11 proc. apklausos dalyvių.

„Artėjant rinkimams tokių žmonių daugėja, apsisprendžia jie likus mėnesiui ar savaitei prieš balsavimą“, – sakė V. Gaidys.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ gyventojų apklausą vykdė sausio 10-18 dienomis, apklausti 1022 žmonės.

Padidėjo gyventojų pasitikėjimas prezidento institucija

Sausį labiausiai augo gyventojų pasitikėjimas prezidento institucija, rodo skelbiama apklausa.

Tyrimo duomenimis, prezidento institucija pasitikintys sausį nurodė 58,4 proc. apklausos dalyvių, gruodį tokių buvo 53 procentai.

Šalies visuomenė labiausiai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, taip tvirtino 88,6 proc. respondentų.

Gitanas Nausėda / I. Gelūno/Fotobanko nuotr.

Apklausos duomenimis, antroje vietoje pagal pasitikėjimą yra policija (64,2 proc.), trečioje – kariuomenė (62,2 proc.).

Didesniais kaip 50 proc. vertinimais taip pat išsiskyrė „Sodra“ (52,6 proc.), bažnyčia (51,2 proc.)

Labiausiai nepasitikima partijomis – jomis nepasitikėjo 61,4 proc. apklaustųjų, Seimu – 57 proc., Vyriausybe 33,4 proc., teismais – 27,3 procento.

„Laukčiau, kad didėtų pasitikėjimas teismais, nes tai šalies civilizuotumo rodiklis. Vakarų demokratijos šalyse pasitikima teismais, Rytuose – nepasitikima. Po truputį tas pasitikėjimas per 20 metų augo, bet pernai kritimas įvyko didžiulis ir dabar truputį gal šiek tiek padidėjo, bet, matyt, dar metų reikės, kad atsistatytų“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Praėjusių metų vasarį teisėsauga aštuoniems įvairių instancijų teismų teisėjams pateikė įtarimus korupcija.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ sausio 10–18 dienomis apklausė 1022 žmones.

Pastarąjį mėnesį, viešojoje erdvėje vis daugiau diskutuojant dėl naujų mokesčių, smuktelėjo premjero, sveikatos apsaugos ministro palankus vertinimas. Nors ir nežymiai, bet traukėsi ir kitų valstybės vadovų – prezidento Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio – palankus vertinimas. Visgi skausmingiausią ir vėlgi rekordinį reitingų kritimą išgyveno Ramūnas Karbauskis. Šis politikas taip prastai dar nebuvo įvertintas.

Šiek tiek ūgtelėjusiais reitingais džiaugtis šį mėnesį galėjo tik du politikai – Seimo narė Ingrida Šimonytė bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Šiuo metu „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį palankiai vertina tik 13 proc. piliečių, o nepalankiai net 77 proc. Toks valdančiųjų lyderio vertinimas yra blogiausias tarp visų reitinge minimų asmenybių.

Lyginant su analogiška rugsėjo mėnesio apklausa, „valstiečio“ palankus vertinimas sumažėjo 12 procentinių punktų. Tiek pat padaugėjo ir jį vertinančių nepalankiai. Tai rekordiškai žemi šio politiko vertinimai žvelgiant nuo pat 2000 metų pradžios, kai buvo pradėti matuoti jo reitingai. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, mažiausiai palankių vertinimų R. Karbauskis sulaukė 2001 metų birželio mėn. – 14 proc., o palankiausiai jį gyventojai vertino iš karto po 2016 metų Seimo rinkimų lapkričio pabaigoje – 71 proc.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, tarp didžiausius palankaus vertinimo nuostolius patyrusių politikų yra kitas „valstietis“ – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (palankiai vertina 22 proc., o nepalankiai – 67 proc.). Per mėnesį jo teigiamo vertinimo reitingas sublogo 7 procentiniais punktais.

Spalio mėnuo šiame reitinge nesėkmingas buvo ir premjerui Sauliui Skverneliui. Pastaruoju metu apie biudžeto realias galimybes kalbantis premjeras visuomenės nebuvo sutiktas itin teigiamai. Jo palankus vertinimas sumenko 4 proc. punktais. Visgi premjeras tarp valdančiųjų turi vieną geriausių teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą. Šiuo metu jį palankiai vertina 44 proc. piliečių, o 45 proc. pasisako priešingai.

Tiek pat – 4 procentiniais punktais – smuktelėjo ir iš ginčų su valdančiaisiais nepasitraukiančio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio palankus vertinimas. Šiuo metu V. Pranckietį palankiai vertina 45 proc. rinkėjų, o 38 proc. sako į šį politiką žvelgią neigiamai.

Tarp ryškesnius palankaus vertinimo nuostolius patyrusių politikų – socialdemokratams priklausanti europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Jos palankus vertinimas krito 5 proc. ir šiuo metu siekia 46 proc. Tuo tarpu neigiamai apie šią politikę pasisakė 35 proc. respondentų.

Kiek mažesnio, tačiau palankaus vertinimo smuktelėjimo žemyn neišvengė ir kurį laiką reitingus auginęs prezidentas G. Nausėda. Jį palankiai vertinanti gyventojų dalis krito 3 procentais. Nepaisant to, dabartinį šalies vadovą Lietuvos gyventojai vertina palankiausiai (81 proc. palankiai ir 11 proc. nepalankiai).

Taip pat 3 procentiniais punktais per pastarąjį mėnesį sumažėjo gyventojų, kurie palankiai vertina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininką Gabrielių Landsbergį (palankiai vertina 30 proc. ir nepalankiai 58 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką profesorių Vytautą Landsbergį (atitinkamai 27 proc. ir 60 proc.) bei „socialdarbiečių“ lyderį Gediminą Kirkilą (22 proc. ir 64 proc.).

Augo tik dviejų politikų palankus vertinimas

Ryškiau augusiais palankaus vertinimo reitingais pasidžiaugti galėjo tik keli reitinge esantys politikai – buvusi finansų ministrė Seimo narė I. Šimonytė (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai 40 proc.) bei užsienio reikalų ministras L. Linkevičius (atitinkamai 54 proc. ir 29 proc.). Abiejų politikų palankus vertinimas stiebėsi į viršų 3 procentiniais punktais. Per pastarąjį mėnesį 4 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina žurnalistą Andrių Tapiną (44 proc. ir 31 proc.).

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai nepakito arba pokyčiai liko minimalūs.

Palankiausiai vertinamų lyderių sąrašas nesikeitė

Kaip parodė apklausa, Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina prezidentą G. Nausėdą (81 proc. įvertino palankiai ir 11 proc. nepalankiai), kadenciją baigusį šalies vadovą Valdą Adamkų (atitinkamai 79 proc. ir 11 proc.) bei prezidentę Dalią Grybauskaitę (64 proc. ir 28 proc.).

Tarp geriausiai vertinamų politikų (palankiai vertina daugiau nei pusė respondentų) taip pat europarlamentaras Liudas Mažylis (56 proc. ir 16 proc.) bei diplomatijos vadovas L. Linkevičius.

Sudarytame reitinge dar yra devyni politikos bei visuomenės veikėjai, kuriais gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki – tai būsimasis eurokomisaras bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius (palankiai vertina 49 proc. ir nepalankiai 24 proc.), I. Šimonytė, žurnalistas Edmundas Jakilaitis (46 proc. ir 30 proc.), V. Blinkevičiūtė, V. Pranckietis, A. Tapinas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (palankiai vertina 44 proc. ir nepalankiai 39 proc.), buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis (43 proc. ir 32proc.) bei Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen (38 proc. ir 22 proc.).

Nepalankiai įvertino 9 politikus

Tuo tarpu tarp nepalankiausiai vertinamų asmenybių (nepalankiai juos įvertino daugiau nei pusė apklaustųjų) spalį Lietuvos gyventojai įvertino 9 politikus. Tarp jų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, A. Veryga, G. Kirkilas, V. Landsbergis, buvęs europarlamentaras ir apkaltos būdu nušalintas prezidentas Rolandas Paksas (nepalankiai vertina 58 proc., o palankiai 23 proc.) G. Landsbergis, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (55 proc. nepalankiai ir 27 proc. palankiai), ekspremjeras Algirdas Butkevičius (atitinkamai 53 proc. ir 31 proc.) ir europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (52 proc. ir 23 proc.).    

Apklausa vyko 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 121 atrankos taške. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiamais „Vilmorus“ apklausos duomenimis, visuomenė ima vėl palankiau vertinti premjerą Saulių Skvernelį, o Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pozicijos prastėja.

Rugsėjo mėnesį G. Nausėdą palankiai vertino 79,3 proc. apklaustųjų, liepą – 73,7 procento.

„Čia labai aukštas rezultatas. Jeigu prisimintume Dalią Grybauskaitę 2009 metais, ji buvo pasiekusi arti 90 proc., bet G. Nausėda šiuo metu kyla. Dar jo reitingas nėra stabilizavęsis“, – BNS sakė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Rugsėjo reitinge jau nebereitinguojama kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė, todėl į antrąją vietą pakilo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Jį palankiai vertino 51,8 proc. apklaustųjų – beveik 3 procentiniais punktais mažiau nei liepą.

Čia labai aukštas rezultatas. Jeigu prisimintume Dalią Grybauskaitę 2009 metais, ji buvo pasiekusi arti 90 proc., bet G. Nausėda šiuo metu kyla.

„Jo reitingas mažėja. Jei kovo mėnesį buvo 61 proc., tai dabar beveik 10 procentinių punktų sumažėjo. Tai yra akivaizdi tendencija ir tokio žemo reitingo jis nėra turėjęs“, – sakė V. Gaidys.

Trečias – premjeras Saulius Skvernelis (51 proc.), jo reitingas išaugo beveik 9 procentiniais punktais – liepą jo reitingas siekė 42,4 procento.

„Jam tai yra geras rezultatas, 9 procentinių punktų prieaugis yra daug. Akivaizdžiai, jis išėjęs iš nesėkmingos zonos – beveik pusę metų jis turėjo minusinį reitingą, tuo metu, kai buvo rinkimai. Žmonės nematė jo kaip prezidento, matė kaip premjerą, dabar jo įvaizdis yra pasikeitęs į teigiamą pusę“, – teigė V. Gaidys.

Į ketvirtą vietą pakilo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (48,6 proc.), į penktąją nukrito Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (45,7 proc.).

Toliau dešimtuke eina ekonomikos ministras Virginijus Sinkevičius (39,8 proc.), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas (28,2 proc.), „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis (27,9 proc.), Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (27,8 proc.) ir krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (27 proc.).

Iš dešimtuko iškrito Vilniaus miesto meras Remigijus Šimiašius, jo palankių vertinimų rodiklis nuo 34 proc. liepą smuktelėjo iki 26,5 proc. rugsėjį.

Anot V. Gaidžio, sostinės mero reitingo kritimas sietinas su Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimu nuo bibliotekos sienos, į tai visuomenė sureagavo neigiamai.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ gyventojų apklausą vykdė rugsėjo 6 – 14 dienomis, apklaustas 1021 žmogus.