Vis dėlto žmonės, net ir užsiklijavę ant pašto dėžutės užrašą „Nepageidauju gauti reklamos“, randa įvairių politinės reklamos lankstinukų.

Šis klausimas iškyla artėjant kiekvieniems rinkimams.

Vyriausioji rinkimų komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba politinės kampanijos dalyviams vėl primena politikams ir politinėms partijoms gerbti žmonių išreikštą apsisprendimą, teikiant politinę reklamą ir įprastinio pobūdžio informacinius pranešimus apie savo veiklą.

Įstatymas nenumato draudimo teikti politinę reklamą, net jeigu yra aiškiai išreikštas asmens nesutikimas.

Pagal Reklamos įstatymą, asmuo gali aiškiai išreikšti nesutikimą gauti komercinę reklamą, tačiau nėra aiškaus atsakymo, kaip turėtų būti elgiamasi politinės reklamos atžvilgiu, kai asmuo yra išreiškęs nesutikimą gauti komercinę reklamą.

Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas nenumato draudimo teikti politinę reklamą, net jeigu yra aiškiai išreikštas asmens nesutikimas.

Žmonės esą dažnai supranta, kad reklama ir yra reklama – nesvarbu, tai politinė ar komercinė, todėl įsitikinę, kad jų lūkestis turėtų būti gerbiamas.

Juolab Reklamos įstatyme nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas asmens prieštaravimas.

Iš pradžių komisija balsavo dėl atskirų siūlymų, pripažinti ar nepripažinti šį leidinį politine reklama, bet nei vienam sprendimui priimti neužteko balsų.

Tuomet po pertraukos paskelbtas dar vienas alternatyvus balsavimas ir keturi komisijos nariai pasisakė už tai, kad „Viso gero, Visvaldai?“ būtų pripažintas politine reklama, o šeši – už tai, kad nebūtų pripažintas politine reklama.

VRK svarstė darbo grupės išvadą dėl visos „Viso, Visvaldai?“ akcijos, joje neįžvelgta pažeidimų nei A. Tapino pasisakymuose feisbuke, nei televizijos laidose ar mieste surengtuose debatuose. Visgi vieną akcijos elementų, jos metu platintą leidinį, darbo grupė siūlė pripažinti paslėpta politine reklama ir Rinkimų kodekso pažeidimu.

VRK nariai pritarė punktams, kuriuo pažeidimai nenustatyti, tačiau balsuojant dėl siūlymo leidinį „Viso gero, Visvaldai?“ pripažinti politine reklama, už tai buvo keturi VRK nariai, prieš – šeši, du susilaikė.

VRK pirmininkei Linai Petronienei tuomet pasiūlius balsuoti dėl priešingo sprendimo, minėto leidinio nepripažinti politine reklama, jam priimti vėlgi neužteko balsų. Už tai, kad leidinys „Viso gero, Visvaldai?“ būtų pripažintas nesantis politine reklama, balsavo keturi VRK nariai, prieš buvo penki ir susilaikė trys.

„Dabar jis (leidinys – BNS) nei pripažintas, nei nepripažintas“, – konstatavo L. Petronienė.  Svarstymas buvo pratęstas po pertraukos.

Užkliuvo dėl kitų kandidatų

Nuo gegužės tyrimą vykdžiusi VRK darbo grupė konstatavo, kad beveik 12 tūkst. eurų atsieiti galėjęs „Laisvės TV“ parengtas leidinys „Viso, Visvaldai?“ ne tik buvo nukreiptas prieš perrinkimo siekusį Kauno miesto merą Visvaldą Matijošaitį, bet ir propagavo šešių partijų kandidatus į merus ir tarybos narius.

Dėl to, pasak darbo grupės, 14 tūkst. tiražu išplatintas leidinys turi būti vertintinas kaip nepiniginė draudžiama juridinio asmens auka Laisvės, Lietuvos žaliųjų, Lietuvos socialdemokratų partijų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Liberalų sąjūdžio bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatams.

Išvadoje nurodoma, kad leidinyje paskelbta politinė reklama platinta minėtų partijų kandidatų į Kauno miesto merus Manto Bertulio, Ievos Budraitės, Dariaus Razmislevičiaus, Nijolės Putrienės, Vytauto Juozapaičio ir Aurelijaus Verygos interesais – šešių iš dalyvavusių rinkimuose.

Darbo grupė leidinio rengimo ir platinimo išlaidas dalino į šešias dalis ir siūlė konstatuoti, kad kiekvienam iš minėtų kandidatų „Laisvės TV“ jų suteikė nepiniginę 1,9 tūkst. eurų auką, ir įpareigoti politinės kampanijos dalyvius, kandidatus kėlusias partijas, nustatytą politinės reklamos vertę sumokėti į valstybės biudžetą.

VRK vadovė L. Petronienė teigė, jog darbo grupės parengta išvada kelia klausimų, o didžiausia problema yra tai, kad Rinkimų kodeksas neapibrėžia trečiųjų asmenų dalyvavimo rinkimų kampanijoje. Pasak jos, atėjo metas įstatymų leidėjui tai padaryti.

L. Petronienė sutiko, kad „Laisvės TV“ leidinys peržengia įprastas politikų kritikos ribas ir yra politinė reklama, nes jam parengti buvo renkamos lėšos, rūpinamasi kuo didesne sklaida, „buvo sutelktinis finansavimas, kad ta reklama pasklistų kuo plačiau, taip kryptinga veikla skleidžiant tą informaciją“.

Bet VRK vadovė teigė, jog šešis kandidatus pripažinus pažeidus Rinkimų kodeksą už tai, kad jų atsakymai buvo paskelbti „Laisvės TV“ leidinyje, ypač, kai užklausos buvo išsiųstos visiems kandidatams, sugriaus visą įdirbį, siekiant visuomenę kuo labiau įsitraukti į rinkimus.

Jei mes dabar pasakom, kad dabar šeši kandidatai, kurie per neatsargumą ar kitaip, atsakę į standartinius klausimus, yra politinė reklama, mes griaunam visą įdirbį.

„Jei mes dabar pasakom, kad dabar šeši kandidatai, kurie per neatsargumą ar kitaip, atsakę į standartinius klausimus, yra politinė reklama, mes griaunam visą įdirbį“, – kalbėjo L .Petronienė

Teigė, jog partijos suprato, kur dalyvavo

Darbo grupės išvadą pristatęs VRK narys Maksimas Reznikovas teigė, jog kandidatai, teikdami atsakymus „Laisvės TV“, žinojo, kad dalyvauja kampanijoje, nukreiptoje prieš konkurentą – V. Matijošaitį.

„Mūsų vertinimu, kandidatai žinojo, kam jie teikia informaciją, koks bus tas leidinys, ir mes vertiname situaciją, kad trečiųjų šalių pinigais sukurta platforma, kurioje negalima kalbėti apie lygiateisiškumą. Jei kandidatai sako, kad mums tinka, reklamuokite mus šiame leidinyje, galima kalbėti apie pasinaudojimą, (gautą – BNS) auką“, – kalbėjo M. Reznikovas.

Laisvės partijos į VRK deleguotas Martynas Čerkauskas pažymėjo, jog leidinio rengėjai klausimus išsiuntė visiems kandidatams, tačiau ne iš visų sulaukė atsakymų, o užklausose politinėms partijoms ar kandidatams buvo įvardyta, kad leidinys – informacinis, kad dalyvaus visi kandidatai.

„Kandidatai nematė maketo, nežinojo pavadinimo, nežinojo, kokia informacija bus patalpinta laikraštyje, jie gavo klausimus ir į juos atsakė. Jie negalėjo žinoti, kad V. Matijošaičio nebus. Kaip jie galėjo žinoti, kad V. Matijošaitis neduos atsakymo? Niekas su jais nederina turinio. Kandidatas negali atsakyti už visą leidinio turinį, jis gali atsakyti tik už tuos žodžius, kuriuos pasakė“, – kalbėjo M. Čerkauskas.

VRK narys Šarūnas Liekis teigė, jog kampanija „Viso gero, Visvaldai?“ apskritai yra „partinis mobingas“, nes prieš vieną kandidatą susivienijo kitos rinkimuose dalyvavusios partijos.

Komisijos narė Inga Milašiūtė teigė, jog negalima iš partijų reikalauti susimokėti už reklamą ir leidinio išlaidas pripažinti jų kampanijos dalimi, nes jie to leidinio neužsakė ir nerengė.

„Nėra kandidatų tyčios. Jie nežinojo, dabar turi susimokėti. Galima sakyti, kad politikams ar būsimiems politikams taikomi aukštesni sąmoningumo standartai, bet pasakyti, kad partijos turi grąžinti lėšas į biudžetą ar kitaip turi būti įvertintos, turint tokius netiesioginius įrodymus, yra drąsu“, – sakė I. Milašiūtė.

Partijos teigia tik atsakiusios į klausimus

Lietuvos žaliųjų partijos vadovė, buvusi kandidatė į Kauno meres I. Budraitė teigė, kad iš „Laisvės TV“ gavo prašymą atsakyti į tris klausimus ir pateikti nuotrauką, o klausimuose buvo nurodyta, kad patiekti atsakymus bus prašoma visų kandidatų.

„Jokių susitarimų tarp manęs, mano partijos su „Laivės TV“ dėl politinės reklamos nebuvo ir tokių intencijų tikrai neturėjome. Ši išvada, jei būtų patvirtinta, sukurtų neigiamas pasekmes ilgalaikėje perspektyvoje, nes atgrasytų visuomenines organizacijas iš viso kalbėti apie politiką, rinkimus“, – sakė I. Budraitė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) teisininkė Jonė Valčiukienė teigė, jog „partijos apkaltintos, kad iš anksto žinojo apie A. Tapino leidinį, davė sutikimą ir dalyvavo kampanijoje prieš V. Matijošaitį“.

„Kategoriškai nesutinkame su šiais teiginiais, kadangi matome, kad visiems kandidatams buvo atsiųsti trys kausimai ir buvo nurodyta, kad tai informacinis leidinys. Kodėl kiti kandidatai kažkokiu būdu tampa kažkokios kampanijos rengėjai prieš vieną kandidatą?“ – sakė J. Valčiukienė.

VRK narys Andrius Vaišnys teigė, jog kandidatai žinojo, kokioje akcijoje dalyvauja, apie „Viso gero, Visvaldai?“ buvo plačiai skelbiama, bet pabrėžė skirtumą taip įprastų žiniasklaidos priemonių ir svarstyto leidinio.

„Šešių asmenų dalyvavimas ir pristatymas savo programinių nuostatų reiškia politinę reklamą, kuri tikrai atribotina nuo tų žiniasklaidos priemonių ir turinio, kur buvo paskelbta kritika. Jei jūs bandoma pasakyti, kad tai yra tas pats, iškreipiamas požiūris į tas žiniasklaidos priemones, kurios kasdien informuoja apie įvykius, įskaitant ir šią akciją, ir Kauno mero kritiką“, – kalbėjo A. Vaišnys.

Posėdyje dalyvavęs „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas VRK narių atliktą tyrimą dėl galimo rinkimų pažeidimo vadino neprofesionaliu, subjektyviu, atliktu atmestinai ir nukreiptu prieš jo organizaciją.

Praėjusiame VRK posėdyje A. Tapinas tvirtino, kad prieš savivaldos rinkimus, sausio 30 dieną, „Laisvės TV“ tuos pačius klausimus išsiuntė visiems kandidatams į Kauno merus, tačiau ne visų atsakymų sulaukta. Jo teigimu, paskelbti visi gauti atsakymai, jie nebuvo koreguoti.

Raštu pateiktuose atsakymuose VRK jis tvirtino, kad nei pats, nei „Laisvės TV“ reklaminės kampanijos prieš V. Matijošaitį nevykdė, tik rengė „diskusinį leidinį“, ir jokia politinė partija projekto nerėmė.

Tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyko 2023 metų kovą. V. Matijošaitis Kauno meru buvo perrinktas per pirmąjį turą.

Sprendžiant dėl šios išvados VRK narių balsai pasiskirstė po lygiai, sprendimą lėmė pirmininkės Linos Petronienės pozicija.

Pripažinta, kad minėtas vaizdo įrašas buvo politinė reklama, skleista neigiamais A. Zuoko interesais, nes juo skleista neigiama informacija „su įvardytu siekiu daryti įtaką rinkimų rezultatams ir paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, tai yra raginant nebalsuoti už A. Zuoką“.

VRK taip pat nusprendė, jog tai buvo paslėpta politinė reklama ir kad neatlygintinai skleidžiant nepažymėtą politinę reklamą buvo pažeistas Rinkimų kodeksas.

Tyrimą pagal buvusio kandidato į sostinės merus A. Zuoko skundą atlikusi VRK darbo grupė siūlė šio įrašo nepripažinti politine reklama, nes jis nebuvo skirtas kito kandidato naudai.

„Laisvės ir teisingumo“ kandidatas į Vilniaus miesto merus A. Zuokas VRK teigė, kad O. Šurajevas prieš jį naudojo neapykantos kalbą, menkino ir žemino rinkėjų akyse, skleidė tikrovės neatitinkančias žinias, ir tai jam turėjo neigiamų pasekmių.

Per kovą vykusius tiesioginius merų rinkimus A. Zuokas pateko į antrąjį turą, bet pralaimėjo konservatoriui Valdui Benkunskui, surinkęs 46,66 proc. balsų.

VRK darbo grupė nustatė, kad interneto svetainėje „Youtube“ paskelbtame vaizdo įraše O. Šurajevas agituoja nebalsuoti už A. Zuoką, tačiau konkretaus kandidato, kuriam reikėtų atiduoti balsus, nenurodė.

Be to, minėto vaizdo įrašo niekas neužsakė ir neapmokėjo.

A. Zuokas Vilniaus miesto pareigas su pertraukomis ėjo 2000–2007 ir 2011–2015 metais.

2008 metais jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą.

VRK liepos pabaigoje priėmė išvadą, kad pernai metų gruodžio žurnale „Moteris“ paskelbta publikacija „Jonas Sakalauskas: darbas ir vaikai yra mano gyvenimas“ yra su Liberalų sąjūdžiu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kandidatavusio J. Sakalausko politinė reklama.

VRK konstatavo, kad tokio straipsnio publikavimas politinės reklamos įkainiais siektų 8,2 tūkst. eurų ir ši suma įtraukta į Liberalų sąjūdžio politinės kampanijos finansavimo dokumentus, bet partija į biudžetą turės pervesti 150 eurų – tiek, kiek straipsnį užsakęs LNOBT sumokėjo leidinių grupei.

VRK sprendimu taip pat konstatuota, kad tiek J. Sakalauskas, tiek straipsnį užsakęs Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, tiek publikacijos kaip politinės reklamos nepažymėjęs leidėjas pažeidė Rinkimų kodeksą, bet pažeidimas nėra šiurkštus.

Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Antanas Martusevičius BNS sakė, kad partija neketina skųsti sprendimo. „VRK priėmė tokį sprendimą, pripažino pažeidimą, ir įvykdysim tą sprendimą, nurodyta pervesti 150 eurų“, – sakė partijos atstovas.

Didžiausia bėda su viešais žmonėmis yra ta, kad mes ar taip, ar taip esame eteryje, einame į viešumą, mes dažnai bandom, kad į tai, kas susiję su asmeniniu gyvenimu, įdomu žmonėms, integruoti ir mūsų veiklos informaciją, nes plika informacija mažai ką domina.

J. Sakalauskas BNS sakė gerbiantis VRK sprendimą, jo neskųs, o minėta publikacija, anot jo, būtų pasirodžiusi ir tuo atveju, jei jis nebūtų buvęs kandidatas.

„Didžiausia bėda su viešais žmonėmis yra ta, kad mes ar taip, ar taip esame eteryje, einame į viešumą, mes dažnai bandom, kad į tai, kas susiję su asmeniniu gyvenimu, įdomu žmonėms, integruoti ir mūsų veiklos informaciją, nes plika informacija mažai ką domina“, – BNS sakė J. Sakalauskas.

Paaiškinimuose VRK J. Sakalauskas nurodė, kad žurnalas „Moteris“ buvo LNOBT informacinis partneris ir publikacijos buvo nuolatinės, o asmenį, kuris duodavo interviu rubrikai „Teatro veidai“ arba „Asmenybė“ parinkdavo LNOBT Reklamos, edukacijos ir projektų tarnyba.

J. Sakalauskas taip pat teigė, kad detalės dėl interviu buvo pradėtos derinti dar praėjusių metų rugsėjį, o publikacija parengta spalį, kai jis dar nebuvo nusprendęs kandidatuoti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

LNOBT atsakydamas VRK pažymėjo, kad teatras nuolat publikuoja informaciją apie savo veiklą, interviu su teatro darbuotojais, derinant J. Sakalausko interviu apie jo kandidatavimą nebuvo žinoma, o kandidato anketą jis užpildė vėliau, nei pasirodė minėtas „Moters“ numeris.

„Teatro duomenimis, tuo metu J. Sakalauskas neketino kandidatuoti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir nebuvo kandidatu, kadangi anketą užpildė tik 2022 metų gruodžio pabaigoje, t. y. tuo metu, kai žurnalas jau buvo (turėjo būti) išimtas iš prekybos“, – teigė teatras.

VRK konstatavo, kad publikacija pasirodė politinės kampanijos metu, jau buvo paskelbta apie J. Sakalausko kandidatavimą, straipsnyje jis vaizduojamas palankiai, be to, pats patvirtina kandidatuojantis rinkimuose.

VRK įžvelgė tai ir kaip siekį paveikti LNOBT konkurso rezultatus – atranka vykdyta nuo pernai sausio, konkursą vasarį laimėjus Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovei Laimai Vilimienei, J. Sakalauskas apskundė rezultatus teismui.

Publikacijoje J. Sakalauskas skaitytojams buvo pristatomas išskirtinai iš teigiamos pusės, buvo akcentuojama jo turima vadovavimo patirtis, lyderystės gebėjimai, novatoriškumas, pasiekimai ir pan.

„Publikacijoje J. Sakalauskas skaitytojams buvo pristatomas išskirtinai iš teigiamos pusės, buvo akcentuojama jo turima vadovavimo patirtis, lyderystės gebėjimai, novatoriškumas, pasiekimai ir pan. Publikacija buvo iliustruota itin didelėmis jo fotonuotraukomis, todėl, komisijos vertinimu, publikacija laikytina paslėpta J. Sakalausko reklama, skirta įtakoti tiek konkurso LNOBT vadovo pareigoms užimti rezultatus, tiek ir rinkėjų motyvaciją balsuojant savivaldybių tarybų rinkimuose“, – sakoma pažymoje.

„Leidėjo bei LNOBT argumentas, jog publikacijos paskelbimo ir rengimo metu J. Sakalauskas dar nebuvo kandidatu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ar net neketino dalyvauti rinkimuose, atmestinas, kadangi pačioje publikacijoje J. Sakalauskas patvirtino savo ketinimus dalyvauti artėjančiuose rinkimuose“, – taip pat nurodoma VRK išvadoje.

Buvęs LNOBT direktorius J. Sakalauskas liepos pabaigoje pradėjo vadovauti Lietuvos parodų ir kongresų centrui „Litexpo“, laimėjęs Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skelbtą konkursą.

J. Sakalauskas šių metų kovą dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose – valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio kandidatų sąraše jis buvo įrašytas antruoju numeriu, tačiau partija sostinės taryboje negavo nė vieno mandato.

Valstybinis muziejus atkreipė dėmesį į tai, kad Antrojo pasaulinio karo metu Aušvice-Birkenau nužudytų 1,1 milijono žmonių tragedija išnaudojama saviems tikslams. Jo teigimu, tai taip pat yra žuvusiųjų atminimo įžeidimas.

„Tai liūdna, skausminga ir nepriimtina viešosios diskusijos moralinio ir intelektualinio sugedimo apraiška“, – sakė memorialinis muziejus.

Trečiadienį Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) paskelbė 14 sekundžių trukmės vaizdo įrašą, kuriame rodomi buvusios koncentracijos stovyklos vaizdai, įskaitant liūdnai pagarsėjusius vartus su užrašu „Arbeit Macht Frei“ („Darbas išlaisvina“). Įraše klausiama: „Ar tikrai norite vaikščioti po šiuo šūkiu?“

Šis vaizdo įrašas yra atsakas į dabar jau ištrintą žurnalisto Tomaszo Liso (Tomašo Liso) socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtą įrašą, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) nusipelno kalėjimo. T. Lisas įrašą paskelbė vykstant intensyviai diskusijai dėl A. Dudos pasirašyto įstatymo, kurį JAV, Europos Sąjunga ir daugelis Lenkijos kritikų laiko antidemokratiniu.

„Bus Dudos ir Kaczoro rūmai“, – rašė jis „Twitter“, pavartodamas J. Kaczynskio pravardę.

Jis panaudojo lenkišką žodį „komora“, kuris gali reikšti tiesiog tamsią kamerą ar patalpą, tačiau daugeliui lenkų šis žodis asocijuojasi su dujų kameromis, kur vokiečiai per karą masiškai žudė žmones.

Kiek vėliau T. Lisas ištrynė įrašą ir atsiprašė.

„Akivaizdu, kad galvojau apie kalėjimo kamerą, bet turėjau numatyti, kad piktos valios žmonės tai interpretuos absurdiškai. Tikiuosi, kad ponas Duda ir ponas Kaczynskis sumokės už savo nusikaltimus prieš demokratiją, tačiau žmogiškuoju lygmeniu linkiu jiems sveikatos ir ilgo gyvenimo“, – apsiprašydamas teigė T. Lisas.

„Niekada niekam nelinkėjau mirties“, – pridūrė jis.

Deklaruojamas naujojo įstatymo tikslas – sukurti komisiją, tirsiančią Rusijos įtaką Lenkijoje. Kritikai baiminasi, kad prieš rudenį įvyksiančius rinkimus juo bus piktnaudžiaujama siekiant susidoroti su oponentais, ypač opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) lyderiu Donaldu Tusku. Kritikų teigimu, valdančioji partija gali pasinaudoti komisija, kad dešimtmečiui pašalintų savo oponentus iš viešojo gyvenimo.

Anksčiau šią savaitę Lenkijos prezidentas patvirtino šį įstatymą, tačiau šalyje, ES ir JAV jis sulaukė daug kritikos.

Lenkijoje įstatymo priėmimas suaktyvino politinę opoziciją. Sekmadienį Varšuvoje D. Tuskas planuoja vadovauti didelėms antivyriausybinėms eitynėms.

Šios eitynės vyks minint pirmųjų iš dalies laisvų rinkimų Lenkijoje – po dešimtmečius trukusio komunistų valdymo įvykusių 1989 metų birželio 4 dieną – 34-ąsias metines.

Prieš kiekvienus rinkimus į VRK kreipiasi rinkėjai klausdami, kodėl jiems yra platinami lankstinukai, brošiūros ar kita dalijamoji medžiaga nepaisant aiškiai ant gyventojo pašto dėžutės užklijuoto prašymo „Nepageidauju gauti reklamos“.

Rinkimų kodeksas nenumato draudimo teikti politinę reklamą, jeigu yra aiškiai išreikštas asmens nesutikimas. Taip pat tokio draudimo kodekse nėra ir teikiamiems įprastinio pobūdžio informaciniams pranešimams apie valstybės politikų ar politinių partijų veiklą.

Tačiau atsižvelgdama į rinkėjų prašymus ir nepasitenkinimą, VRK ragina valstybės politikus, politines organizacijas bei kitus politinės kampanijos dalyvius gerbti žmonių prašymus ir nedalinti jiems nepageidaujamų leidinių su politine reklama ar kita su rinkimais susijusia informacija, tokiais atvejais, kai gyventojai yra išreiškę aiškų pageidavimą tokios informacijos negauti.

„Akivaizdu, kad kalendoriuje įvardinti darbai yra kandidato į merus Manto Varaškos ir politinio komiteto „Jaunoji Kazlų Rūda“ kandidatų į tarybą programiniai punktai. Be to, šio komiteto rinkiminis šūkis „Tęsime pokyčius“, – ketvirtadienį VRK posėdyje sakė komisijos narė Jolita Baušytė.

Anot jos, skaitant kalendoriuje ir komiteto programoje surašytus teiginius matyti daug atitikimų. Jame galima aptikti sakinį: „Kaip veiktume toliau, jei savivaldybės žmonės suteiktų įgaliojimus dar kartą“.

Akivaizdu, kad kalendoriuje įvardinti darbai yra kandidato į merus Manto Varaškos ir politinio komiteto „Jaunoji Kazlų Rūda“ kandidatų į tarybą programiniai punktai.

Anot J. Baušytės, kalendoriuje įvardinti darbai, kuriuos planuojama tęsti, nauji siekiai. Naudojamos frazės „tęstume, siektume, didintume“, kalbama apie darbus kitoje kadencijoje.

VRK narė siūlė įvertinti, ar nebuvo pasinaudota tarnybine padėtimi panaudojant finansus, kuriais padengtos politinės reklamos išlaidos iš savivaldybės biudžeto, o tai daryti draudžiama.

Tyrimą dėl kalendoriaus ir galimai paslėptos reklamos buvo pradėjusi savivaldybės rinkimų komisija, tačiau šis nusprendė, kad pažeidimų nebuvo padaryta.

VRK yra gavusi kelis skundus dėl minimo kalendoriaus ir galimai paslėptos reklamos. Vasario 1 dieną gautas skundas adresuotas ir Generalinei prokuratūrai bei Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Anot VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės, sulaukus apskundimo ir gavus papildomos informacijos dėl galimo pažeidimo VRK turi teisę tokį savivaldybės rinkimų komisijos sprendimą patvirtinti, panaikinti arba grąžinti nagrinėti iš naujo.

Komitetas nusprendė pavesti VRK Teisės tyrimų skyriui įvertinti, ar M. Varaška nepažeidė įstatymų.

Savivaldybės rinkimų komisijai (SRK) pats M. Varaška sausį teigė, kad sprendimas išleisti kalendorių buvo priimtas svarstant biudžetą, tai esą viena iš savivaldybės viešinimo formų. Kalendoriuje atspindimi įstaigų pasiekti tikslai. Išleistas kalendorius dalinamas savivaldybės institucijose.

M. Varaška komisijai pažymėjo, kad kalendoriuje nėra nurodoma vardų ar politinių organizacijų, tad leidinio negalima pozicionuoti kaip asmeninio ar politinio. Sutartis dėl jo spausdinimo esą buvo priimta iki politinio komiteto „Jaunoji Kazlų Rūda“ įregistravimo.

Rusijos vykdoma dezinformacijos kampanija, nukreipta prieš karą Ukrainoje, ir gruodį kilęs korupcijos skandalas dėl galimų Kataro ir Maroko bandymų paveikti EP sprendimus savo naudai, padidino baimę, kad į rinkiminį procesą įsitrauks išorės subjektai.

Europos Parlamento išplatintame pranešime teigiama, kad „EP nariai siūlo uždrausti ne Europos Sąjungoje įsikūrusiems subjektams finansuoti politinę reklamą ES“.

Tai būtų vienas iš politinės reklamos taisyklių pakeitimų, kuriuos Europos Komisija pasiūlė 2021 metais po britų bendrovės „Cambridge Analytica“ skandalo.

2018 metais paaiškėjo, kad „Cambridge Analytica“ pasinaudojo dešimčių milijonų „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis vykdydama kampaniją, skirtą daryti poveikį JAV ir Jungtinės Karalystės rinkėjams.

Prieš patvirtinant galutinį teisės aktą, dėl EP pasiūlymo turės dar būti surengtos derybos su įstatymų leidėjais, Bendrijos valstybėmis narėmis ir EK.

Europos Parlamento nariai taip pat siekia apriboti asmens duomenų naudojimą internetinei politinei reklamai.

„Reklamos tiekėjai galės naudoti tik tuos asmens duomenis, kurie buvo aiškiai pateikti internetinei politinei reklamai“, – nurodė EP.

Taip pat siekiama palengvinti prieigą prie informacijos apie tai, kas finansuoja reklamą, kiek ji kainuoja ir iš kur gaunami pinigai.

Europos Sąjunga 2024-aisiais planuoja surengti rinkimus į Europos Parlamentą.

Užkliuvo organizatoriai

Daugiau nei mėnesį Klaipėdoje, Atgimimo aikštėje, buvo eksponuojami 9 stendai, ant kurių buvo 18 emocingų ir sukrečiančių nuotraukų, pasakojančių apie Ukrainos žmonių nuo pirmosios karo dienos patiriamus siaubus.

Fotografijose – sugriauti pastatai, žmonės, likę be namų, gyvūnai be šeimininkų, sudegę automobiliai ir karinė technika, į šaligatvį įsmigusi nesprogusi raketa – tai tik dalis pastaraisiais mėnesiais Ukrainos žmonių patiriamų baisumų, kuriuos užfiksavo fotomenininkas.

Pirmąkart Lietuvoje šios nuotraukos parodytos gegužės 9 d. Gargžduose jos eksponuotos sovietų karių kapinėse.

Ant titulinio stendo buvo nurodytas ne tik parodos pavadinimas, bet ir organizatoriai – Lietuvos krikščionių demokratų-Tėvynės sąjungos (LKD-TS) Klaipėdos rajono skyrius, iniciatorė, skyriaus pirmininkė Rasa Petrauskienė.

Paroda Klaipėdoje išstatyta Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo dieną, rugpjūčio 23-iąją, o jau kitą rytą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo skundą apie galbūt įvykdytą politinės reklamos pažeidimą.

Nurodytais duomenimis, nė vienas plakatas, taip pat ir tas, ant kurio užrašyta partijos skyriaus pirmininkės pavardė, nebuvo pažymėtas politinės reklamos žyma.

Skunde VRK prašyta "įvertinti pateiktą informaciją politinės reklamos žymėjimo požiūriu".

Kainavo tentų gamyba

Kadangi skundas buvo gautas iki rugpjūčio 31 d., kai dar galiojo Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas, VRK rėmėsi jo nuostatomis.

Komisija pažymėjo, kad "politine reklama nelaikoma nepolitinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprasto pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, partijų ar jų valdymo organų veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą kampaniją balsuoti už tam tikrą politinę partiją arba už tokius pranešimus numatoma atsilyginti".

VRK, siekdama išsiaiškinti situaciją, kreipėsi į konservatorių Klaipėdos rajono skyrių.

Pirmininkė R.Petrauskienė atsakė, kad parodai organizuoti metaliniai rėmai ir transportas buvo panaudoti nuosavi, o nuotraukos gautos nemokamai, bet tentų su nuotraukomis gamyba kainavo 187,55 euro su PVM.

Visus parodos organizacinius darbus esą atliko skyriaus pirmininkė, taip pat patikinta, kad išlaidas apmokėjo partijos Klaipėdos rajono skyrius.

Atsakyme VRK skyriaus nariai pažymėjo nemanantys, kad "ši paroda gali turėti paslėptos reklamos požymių, kadangi ji eksponuojama ne Klaipėdos rajono teritorijoje, o Klaipėdos mieste".

Vytautas Vilys. V. Balkūno / BNS nuotr.

Kalti, bet nebaus

VRK rugsėjo 29 d. posėdyje tyrimą pavedė Teisės ir tyrimų skyriui, kuris turėjo įvertinti turimą medžiagą bei aplinkybes politinės reklamos požiūriu dėl teisės aktų laikymosi.

"Atlikus viešoje erdvėje pateiktos informacijos tyrimą, nustatyta, kad paroda dar nuo gegužės 8 d. buvo eksponuojama įvairiose Klaipėdos rajono vietose (Gargžduose, Priekulėje, Vėžaičiuose). Visais atvejais ant plakato buvo matomas užrašas, kad organizatoriai yra LKD-TS Klaipėdos rajono skyrius. Turimais duomenimis, paroda politinės reklamos žyma pažymėta nebuvo. Paroda Klaipėdos rajone ir Klaipėdos mieste buvo eksponuojama nuo gegužės 8 iki rugsėjo 29 dienos", – posėdyje informavo VRK Teisės ir tyrimų skyriaus patarėjas Vytautas Vilys.

Padaryta veika turi mažareikšmiškumo požymių, siūlytina netaikyti atsakomybės.

Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos rinkimų kodeksas, kuriame pabrėžiama, kad atlygintina politine reklama laikoma tokia, kuri rengiama, gaminama ir skleidžiama už užmokestį arba kuriai reikalingi finansiniai resursai.

Kodekse taip pat pabrėžiama, kad atlygintinė politinė reklama turi būti aiškiai atskirta nuo kitos politinės informacijos nepolitinės kampanijos laikotarpiu.

Tyrėjai konstatavo, kad minėta paroda buvo rengta nepolitinės kampanijos laikotarpiu ir ja nesiekta daryti tiesioginės įtakos rinkimų rezultatams ar paveikti rinkėjų motyvaciją, balsuojant rinkimuose.

Vis dėlto, paroda buvo eksponuota ne tik Klaipėdoje, bet ir Klaipėdos rajone, tokiu būdu paroda buvo didinamas organizatorių žinomumas tarp minėtų savivaldybių gyventojų, todėl paroda esą "laikytina nepolitinės kampanijos politine reklama".

"Kadangi Rinkimų kodekse prievolė politinę reklamą žymėti nepolitinės kampanijos metu nėra nustatyta, yra tik pareiga atskirti reklamos turinį nuo kitos skleidžiamos informacijos, tai laikytina, kad naujas teisinis reguliavimas švelnina subjekto teisinę padėtį ir paroda nelaikytina paslėpta politine reklama. Kadangi padaryta veika turi mažareikšmiškumo požymių, siūlytina netaikyti atsakomybės", – teigė V.Vilys.

Vis dėlto VRK parodą pripažino partijos nepolitinės kampanijos politine reklama.

Šis sprendimas per mėnesį dar gali būti skundžiamas teismui.

Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo aštuoni VRK nariai, vienas buvo prieš ir du susilaikė.

Komisija vertino A. Armonaitės bei Laisvės partijos „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose praėjusių metų pabaigoje paskelbtus įrašus, kuriuose partijos vadovė bei šios partijos atstovas Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kviečia jungtis prie partijos, kandidatuoti ir kitaip dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Sprendimo projektą pristačiusi VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė teigė, jog paskelbti įrašai atitinka įstatyme nurodytus politinės reklamos požymius.

„Kviečiama su partija kandidatuoti į miestų ir rajonų tarybas, skelbiamas įrašas, kuriame ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovė A. Armonaitė pasakoja apie savo karjeros pradžią savivaldybės taryboje, žada „pokyčius po pokyčių“. Visuose trijuose įrašuose, kurie buvo skelbti, kalbama apie 2023 metų savivaldybių tarybų rinkimus. (...) Įrašuose propaguojamos partijos idėjos, tikslai, ir jie buvo skelbiami atlygintinai – sakė L. Petronienė.

A. Armonaitės bei Laisvės partijos pateiktuose paaiškinimuose komisijai nurodoma, kad įrašai nebuvo pažymėti kaip politinė reklama, nes partija tam nematė priežasties – savivaldybių tarybų rinkimų politinė kampanija dar neprasidėjusi, įrašais nėra raginama balsuoti už partiją, o kviečiama prie jos jungtis, kartu kandidatuoti.

L. Petronienė argumentavo, kad politinės reklamos įrašai turi būti pažymėti ir ne kampanijos metu. „Politinė kampanija nevyksta, bet nėra išimties, kad politinė reklama žymima tik politinės kampanijos laikotarpiu, todėl ji tikrai turėjo būti pažymėta“, – argumentavo L. Petronienė.

Laisvės partijos į VRK deleguotas Martynas Čerkauskas teigė, jog įrašuose nėra tiesioginės agitacijos balsuoti už partiją, politinės kampanijos laikotarpis dar neprasidėjęs, o vertinant pagal VRK sprendime nurodomus kriterijus visų politikų įrašai socialiniuose tinkluose turėtų būti pažymėti kaip politinė reklama.

Situacija neabejotinai paradoksali, ir įstatymų leidėjas turėtų atkreipti dėmesį, nes parlamentinėj politinėj partijų demokratijoj bet kuri partija, kuri informuoja, kviečia dalyvauti jos politiniame gyvenime, savotiškai turi kiekvieną niuansą pažymėti, kiekvieną savo žingsnį.

„Jei žiūrėsime, ką partijos skelbia socialiniuose tinkluose apie save, ką jos skelbia, ką jos propaguoja, tai niekas tų skelbimų nežymi kaip politinė reklama, (tokiu atveju) visi turėtų žymėti didžiąją dalį savo įrašų kaip politinė reklama“, – sakė M. Čerkauskas.

L. Petronienė pažymėjo, kad „įrašai yra sukurti vaizdo klipai, kuriais raginama prisijungti dalyvauti savivaldos rinkimuose, propaguojama partija, ir tai atitinka politinės reklamos apibrėžimą, partijos populiarinimą“.

Komisijos narys Andrius Vaišnys teigė, jog situacija yra paradoksali, bet nulemta įstatymo apibrėžimo.

„Situacija neabejotinai paradoksali, ir įstatymų leidėjas turėtų atkreipti dėmesį, nes parlamentinėj politinėj partijų demokratijoj bet kuri partija, kuri informuoja, kviečia dalyvauti jos politiniame gyvenime, savotiškai turi kiekvieną niuansą pažymėti, kiekvieną savo žingsnį“, – kalbėjo A. Vaišnys.

VRK narys Maksimas Reznikovas atkreipė dėmesį, jog politikai visada kalba apie savo idėjas, veiklą, pozityvioje šviesoje, ir „tokia yra politinė komunikacija“.

L. Petronienė atsakydama teigė, jog „savaime nėra blogis žymėti politinę reklamą“, ir ji skirta tam, kad žmonės būtų informuoti, jog tai politinė reklama. Ji taip pat pažymėjo, kad iš trijų du įrašai buvo apmokėti, turinys buvo specialiai sukurtas ir bus apmokėtas.

Justas Pankauskas sakė, jog tai yra „metai iš metų besitęsianti problema, užkoduota įstatymo leidėjo“.

„Mano manymu, politikas, kalbėdamas apie save ir savo darbus, juos konstatuodamas, visada tuo pačiu save ir propaguoja. Praktiškai neįmanoma atskirti, nėra takoskyros, kaip atskirt, kada yra politinė reklama, (kada nėra), kai kalba politikas“, – kalbėjo J. Pankauskas.

VRK narys Andrius Puksas pažymėjo, kad sprendimas parengtas vadovaujantis dabartiniu reglamentavimu ir juo siūlė vadovautis.

„Dabartinis reglamentavimas reikalauja žymėti ir iš raginčiau vadovautis dabartiniu reglamentavimu, o ne pageidaujamu“, – teigė VRK narys.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, politinės reklamos skleidimo reikalavimų nesilaikymas gali užtraukti 300–1450 eurų baudą.