Ch. Michelis tai pareiškė atvykęs į Vieną pagerbti praėjusią savaitę Austrijos sostinėje džihadisto surengtos atakos aukų. 

„Labai svarbu šiuo klausimu laikytis tvirtos pozicijos. Manau, kad mums, be kita ko, reikėtų debatų europiniu lygiu dėl prieš kurį laiką iškeltos idėjos steigti europinį institutą imamams rengti“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas žurnalistams.   

Anot Ch. Michelio, „tokia tolerancijos, atvirumo žinia galėtų būti pasiųsta europiniu lygiu... užtikrinant, kad pripažįstama civilinės teisės viršenybė“.

„Terorizmą šlovinančios žinutės internete turi būti nedelsiant šalinamos. Teroristai ir jų liaupsintojai internete negali likti nebaudžiami“, – vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.  

Lapkričio 2-osios išpuolis Vienoje buvo pirmoji didelė ataka šalyje per kelis pastaruosius dešimtmečius ir pirmoji, įvykdyta džihadisto.

Užpuolikas, įvardytas kaip 20-metis Kujtimas Fejzulai (Kuitimas Feizulajus), turėjęs Austrijos ir Šiaurės Makedonijos pilietybę, buvo nukautas policijos. Pernai jis buvo nuteistas ir įkalintas už tai, kad bandė nuvykti į Siriją ir prisijungti prie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“.

„Manome, kad terorizmas yra pagrindinė, didžiulė, grėsmė šiuolaikinės Europos vertybėms“, – sakė Ch. Michelis ir pridūrė, kad „mes nenusiteikę rodyti silpnumo ar neryžtingumo“.

Kad ir kaip radikaliai ši metafora skambėtų, tai yra šiandienos Didžiosios Britanijos politinė realybė, kai į radikalumą ir ksenofobiją linkusi Boriso Johnsono dešinė susiduria su draugo Jeremy Corbyno į radikalizmą linkusia darbo kairiąja.

Valstybė, kuri savo žemes išsaugojo nepriklausomas nuo saksų laikų, pergyvenusi ispanų armadą, Napoleono armiją ir Hitlerio Luftwaffę, panašu, pradeda griūti nuo per daug išpūsto savo ego ir praeities šešėlio, kuris jai kelia tokį pat alkį, kaip Winstono Churchillo sukeltas badmetis Bengalijoje.

Kaip negali kilti nuostaba, kai B.Johnsonas, būdamas premjeru, bando įtikinti tautą, kad nėra nieko blogo, kas neišeitų į gera, net jeigu kalbama apie "Brexit". Mažiau juoko kelia draugo Corbyno pasisakymai, kai jis ryžtingai kalba už lygesnį svietą  turtingųjų sąskaita.

Niekas nesako, kad turtingi žmonės yra geri žmonės, bet arbitriškai paskelbti sumą, nuo kurios tavo turtas (ne likvidūs pinigai) tampa valstybės dalimi, nes leiboristams neužtenka partijos nariams pašalpų, nėra tinkama ar racionali ekonominė politika. Ką jau kalbėti apie atvirą leiboristų narių antisemitizmą, kuris randa vietos net šios partijos prezidiume, o jo raminti nedrįsta net pats J.Corbynas.

Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, politinis chaosas būdingas ne tik Anglijai, bet ir visai Europai, įskaitant ir mūsų Marijos žemę, Lietuvą. Čia jis pasireiškia ne tik piemenų, biurokratų ar technokratų akyse, bet ir politinio elito atstovų kaip Gabrieliaus Landsbergio ar Ramūno Karbauskio. Pvz., Gabrieliaus vedami konservatoriai su liberalia charakteristika neatsispiria genderizmo šarmui, taip atverdami tiesų kelią Rimanto Dagio neosmetonizmui.

Atsižvelgdami į arklio pasagos teoriją, galime daryti prielaidą, kad ponai Corbynas ir Johnsonas rastų daugiau bendrumų negu skirtumų savo politinėje veikloje, tačiau istorija rodo, kad net tokie panašūs tironai kaip Hitleris ir Stalinas kartu sugyventi taikiai negali. Todėl reikia siekti daugiau centrizmo ir sinergijos, galinčių atvesti radikalius judėjimus, kurių pagrindiniai tikslai, nors ir gerai užmaskuoti, – hegemonija ir savo valios primetimas tyliajai daugumai.

„Pasigirdus kalboms apie Gerovės valstybės kūrimo pradžią sukirbo viltis, kad gal užstrigęs valstybės pertvarkų vežimas pajudės iš mirties taško. Prezidentas, laikydamasis žodžio, po rinkimų pateikė pirmąsias idėjas, kaip gerovės galėtų Lietuvoje rastis daugiau. Tačiau išgirdus, kad Vyriausybė „viskam pritaria“, bet niekuo prezidentui nepadės, galime suprasti, kad prezidento žadama gerovė bent metams bus padėta ant valstietiško ledo ir jos įgyvendinimas greičiausiai nepajudės nė per milimetrą (...)“, - sakė G. Landsbergis.

TS-LKD lyderis taip pat teigė, kad visos garsiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei senų-naujų koalicijos partnerių reklamuotos reformos ir pertvarkos absoliučiai žlugo arba jas dar teks perdaryti, o tuščių įstatymų leidimas – populiarus koalicijos darbų imitavimas.

„Tiesą sakant, turiu pripažinti vieną klaidą – esu pasakęs, kad valstiečių darbus reikės atšaukti. Atsiimu šitą pasakymą – atšaukti iš tikrųjų nereikės, nes nebus labai ką atšaukti. Pagalvokime – buvo ir šešios struktūrinės reformos, ir universitetų jungimas, ir vaučeriai, ir prekybos centrų kvietimas Lietuvon, ir viešojo sektoriaus pertvarka. Nepamirškime ir regioninių ligoninių pertvarkos. Viskas sustabdyta, užstrigę teismuose arba tyliai atšaukta. Netgi ta pati urėdijų reforma, kuria dar kažkiek laiko buvo mėginama pridengti nieko nenuveikimą, atšaukta Konstitucinio Teismo ir turės grįžti į Seimą naujam balsavimui (...)“, - sakė konservatorių partijos pirmininkas. Galų gale TS-LKD pirmininkas aiškiai įvardijo, kaip turi keistis politika ir kokie svarbiausiai klausimai vis dar neišspręsti.

Pirmiausiai turime stabdyti pliurpalų malūną. Gana kalbėti apie nuolatines reformas, pertvarkas, pokyčius.

„Pirmiausiai turime stabdyti pliurpalų malūną. Gana kalbėti apie nuolatines reformas, pertvarkas, pokyčius. Žmonės pavargo nuo nuolatinės netvarkos. Taip pat turime įgyvendinti tai, dėl ko jau esame susitarę. Kaip mes galime kalbėti apie naujus susitarimus dėl švietimo, jeigu nėra aišku, ar bus vykdomas susitarimas dėl gynybos. Kartu ir Astravo grėsmė. (...) Ir valstiečiai, ir socdemai, ir liberalai – visi pripažino, kad Astravas yra gyvybinė grėsmė Lietuvai. (...) Visos atsakingos partijos, įvertinusios savo politinės valios galimybes, turi sutarti, kiek ir kur jos gali įgyvendinti pokyčius (...)“, - TS-LKD tarybos posėdyje sakė G. Landsbergis.

Konservatorių partijos pirmininkas, kviesdamas „nepasiduot nei radikalizmui, nei pliurpalizmui, o nuosaikiai, ramiai užtikrinti, kad ir rytoj, taip kaip vakar, būtų Lietuva“, pažymėjo, kad „Lietuvai nebereikia dar vienos revoliucijos. Ar valstietiškos, ar kokios nors dar žadančios nepasiekiamus dalykus. Pagrindinis uždavinys – tausoti ir saugoti tai, kas sutarta ir kas pasiekta, po truputį tobulinant tai, dėl ko dar galima susitarti su galimais partneriais“.

„Manau, kad Europai gali pavykti atsilaikyti (prieš kraštutinių dešiniųjų bangą). Yra pagrindo teigti, kad Nyderlanduose buvo toks didelis rinkėjų aktyvumas, nes nuosaikieji rinkėjai mobilizavosi, o tai įvyko tikriausiai dėl to, kas pernai nutiko per referendumą Jungtinėje Karalystėje ir prezidento rinkimus Jungtinėse Valstijose“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Nyderlandų rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose trečiadienį balsavo 82 proc. rinkėjų.

Yra pagrindo teigti, kad Nyderlanduose buvo toks didelis rinkėjų aktyvumas, nes nuosaikieji rinkėjai mobilizavosi, o tai įvyko tikriausiai dėl to, kas pernai nutiko per referendumą Jungtinėje Karalystėje ir prezidento rinkimus Jungtinėse Valstijose.

Pasak R.Vilpišausko, toks didelis rinkėjų aktyvumas rodo, kad dėl britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) išrinkimo JAV prezidentu sunerimę rinkėjai ne tik aktyviau plūdo prie balsadėžių Nyderlanduose – tokia istorija gali pasikartoti ir vėliau šiemet vyksiančiuose prezidento rinkimuos Prancūzijoje ir parlamento rinkimuose Vokietijoje.

„Atrodo, kad tos diskusijos dėl Britanijos referendumo ir prezidento rinkimų JAV (...) veikia daugelį rinkėjų Europos šalyse“, – teigė politologas.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė) lengvai įveikė kraštutinių dešiniųjų atstovo antiislamiškų pažiūrų populisto Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) parlamento rinkimuose mestą iššūkį, paaiškėjo ketvirtadienį dalinai suskaičiavus rinkėjų balsus.

Suskaičiavus daugiau kaip 54 proc. balsų paaiškėjo, kad M.Rutte Liberalų partija (VVD) gaus 32 mandatus 150 vietų parlamente, o G.Wildersas ir jo Laisvės partija (PVV) liko antri ir kartu su dar dviem partijomis gaus po 19 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose.

VU TSPMI politologas Linas Kojala teigė, jog nepaisant liberalų pergalės, G.Wildersas sustiprins savo įtaką Nyderlandų parlamente.

„G.Wildersas, neslėpęs simpatijų Trumpui ir siūlęs referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, liko antroje vietoje ir gavo penkiais mandatais daugiau, nei praėjusiose rinkimuose, o valdantieji VVD prarado aštuonias pozicijas“, – BNS sakė L.Kojala.

„Net jei tai neatitinka Wilderso ambicijų, jo partija sustiprėjo, bus girdima ir matoma parlamento opozicijoje. Be to, panašu, jog tą (nuosaikiųjų pergalę Nyderlandų rinkimuose) lėmė įvairios aplinkybės, kurios nebūtinai pasikartos Prancūzijoje ir Vokietijoje“, – pridūrė jis.

Anot L.Kojalos, premjeras M.Rutte prieš rinkimus pademonstravo lyderystę ir gebėjimą perimti dalį G.Wilderso argumentų neperžengiant tradicinių centro dešiniesiems būdingų ribų.

Daugelis ekspertų pripažįsta, jog ministro pirmininko vadovaujami liberalai šiek tiek pasistūmėjo į dešinę politinio spektro pusę, jog sumažintų Laisvės partijos įtaką, o tai įrodo pastarųjų dienų Nyderlandų vyriausybės konfliktas su Turkija.

Nyderlandų pareigūnai uždraudė Turkijos ministrams dalyvauti mitinguose ir agituoti šalyje gyvenančią turkų bendruomenę dalyvauti referendume dėl prezidento galių išplėtimo.

Laisvės partijos lyderis G.Wildersas per rinkimų kampaniją žadėjo uždaryti sienas musulmonams imigrantams, taip pat uždaryti mečetes, uždrausti pardavinėti Koraną ir išvesti šalį iš Europos Sąjungos.

Dauguma kitų partijų lyderių, įskaitant M.Rutte, pažadėjo nedirbti kartu su G.Wildersu, ir pasmerkė jo kurstytojišką retoriką bei nesiskaitymą su kitais.

Prancūzijos prezidento rinkimai vyks balandžio pabaigoje, juose dalyvaus kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen (Marin Le Pen). Rugsėjį vyksiančiuose parlamento rinkimuose Vokietijoje dalyvaus kraštutinių dešiniųjų atstovai „AfD“.

Latvijos musulmonų bendruomenę veikia radikalizavimo tendencijos, pirmadienį pranešė saugumo policijos vadovas Normundas Mežvietas, dalyvaudamas Latvijos televizijos ryto laidoje.

„Deja, Latvijos musulmonų bendruomenę taip pat paveikė šios radikalizavimo tendencijos, nors ta bendruomenė yra labai nedidelė, lyginant su musulmonų (bendruomenėmis) kitose ES šalyse. Kasmet mes nustatome keletą žmonių, kuriuos laikome krypstančiais į ekstremizmą. Augant musulmonų skaičiui, auga ir šių ekstremistinių polinkių turinčių žmonių skaičius. Internetas, žinoma, yra svarbus veiksnys“, – kalbėjo N.Mežvietas.

Latvijoje užregistruota atvejų, kai jauni žmonės, vyrai ir moterys, priėmė islamo tikėjimą, ir tai, pasak pareigūno, „nėra problema“, bet juos labai sudomino radikalios idėjos.  Saugumo policija gavo žvalgybinės informacijos apie keletą asmenų, kurie išreiškė norą dėtis prie „Islamo valstybės“ teroristinės grupuotės, tačiau jiems to nepavyko padaryti.

N.Mežvieto žodžiais, Olegą Petrovą, buvusį Latvijos Islamo kultūros centro vadovą, vieną iš kelių Saudo Arabijoje Islamą studijavusių šalies piliečių, jau daugiau nei dešimtmetį stebi policija.

„Mes prognozavome, kad sugrįžęs į Latviją jis gali daryti neigiamą poveikį kitiems bendruomenės nariams ir, deja, šios prognozės pasitvirtino“, – sakė N.Mežvietas.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius analizuoja gautą metodinę medžiagą iš Lietuvos teisėsaugos institucijų ir užsienio šalių gerąją patirtį, identifikuojat radikalias idėjas propaguojančius suimtus ar nuteistus asmenis.

Šiemet į Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriaus funkcijas įtraukta radikalizmo apraiškų stebėsenos laisvės atėmimo vietose funkcija. Šią funkciją nusprendė įtraukti Teisingumo ministerija.

„Situacija yra stebima, ji stabili. Iš jų (nuteistųjų) pusės viskas ramu, yra nuolatinis stebėjimas. Vyksta instruktažai, į ką atkreipti dėmesį ir kaip reaguoti. Dirba psichologai, stebi įstaigų tarnybos situaciją“, - BNS sakė Kriminalinės žvalgybos skyriaus vadovas Saulius Kiela.

Praėjusią savaitę Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyrius pakvietė kolegas iš pavaldžių įstaigų į seminarą apie šių dienų radikalizmą laisvės atėmimo vietose. Seminare dalyvavo daugiau kaip 30 pareigūnų iš Kriminalinės žvalgybos, Apsaugos ir priežiūros ir Socialinės reabilitacijos skyrių.

Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Donatas Matuiza sakė, jog matydami pastarojo meto išpuolius Europoje, pareigūnai turėtų išlikti budrūs ir stebėti bet kokias galimos agresijos apraiškas.

„Laisvės atėmimo vietose vyksta aktyvi komunikacija tarp įkalintų asmenų, juos nesudėtinga paveikti, todėl turime kontroliuoti ir užkirsti kelią bet kokiems radikaliems įvykiams,“ - Kalėjimų departamento pranešime cituojamas D. Matuiza.

Anot S.Kielos, Lietuvos bausmių vykdymo sistema neturi daug patirties kovoje su radikalizmu.

„Tačiau esame visada pasiruošę, apmokome darbuotojus, stebime bet kokius riziką keliančius faktorius,“ - teigė pareigūnas.

S.Kielos teigimu, pastaruoju metu Lietuvoje yra pastebimas vadinamųjų antisisteminių visuomeninių organizacijų suaktyvėjimas. Jos organizuoja ir vykdo akcijas, nukreiptas prieš valstybės pagrindines veiklos kryptis Europos Sąjungoje, stambių energetinių projektų įgyvendinimą, viešojoje erdvėje stengiamasi sukurti nepasitikėjimo valstybės institucijomis aplinką.

„Labai svarbu, kad tokių organizacijų veikla ir veiksmai neperžengtų teisėtumo ribos ir nebūtų imamasi smurtinių veiksmų,“ - sakė S.Kiela.

Danijos žvalgybos agentūra antradienį pripažino, kad įtariamas mirtinas šaudynes Kopenhagoje surengęs užpuolikas atkreipė kalėjimo pareigūnų dėmesį kaip linkęs į radikalizaciją.

Tačiau jie sakė neturėję jokių įrodymų, kad įtariamasis, Danijoje gimęs už kriminalinius nusikaltimus teistas 22 metų vyras būtų planavęs kokius nors išpuolius.

Remiantis Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (PET), kalėjimų tarnyba rugsėjį pranešė, kad šis už užpuolimą bausmę atliekantis asmuo yra „linkęs radikalizuotis“.

Tačiau nebuvo „jokios priežasties manyti, kad dabar jau nukautas 22 metų užpuolikas būtų planavęs atakas“, nurodė PET.

Užpuolikas, kurį žiniasklaida ir jo draugai įvardino kaip Omarą El Husseiną (Omarą Huseiną), gimė palestiniečių šeimoje Danijoje. Jis buvo policijos nukautas sekmadienį prieš aušrą per susišaudymą.

Pasak vietos žiniasklaidos, O.El Husseinas, kuris buvo teistas už paprastus ir ginkluotus užpuolimus, iš kalėjimo išėjo vos dvi savaitės iki išpuolių.

Laikraštis „Berlingske“, cituodamas neįvardintus šaulio draugus pranešė, kad iš kalėjimo išėjo „pasikeitęs žmogus“.

„Jis užsiaugino barzdą, daugiau nekalbėjo apie automobilius ir merginas, bet daug apie religiją, aukas Gazoje ir pabaigą rojuje“, – rašoma laikraštyje.

Per išpuolius, kurie yra kruviniausi Danijoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, žuvo sinagogą saugojęs 37 metų žydas ir 55 metų filmų kūrėjas, dalyvavęs debatuose apie islamą ir spaudos laisvę sostinės kultūros centre.