„Jos savininkas mirė 2015 m., o namų šeimininkė yra labai garbaus amžiaus. Šiuo metu ją prižiūri giminaičiai. Sodyba, kuri ne itin daug verta, veikiausiai pagal susitarimą turėtų pereiti giminaičių nuosavybėn, kurie ir prižiūri močiutę. Tačiau šie žmonės niekuo dėti, jie nei užkasė tas talpykles, nei galėjo žinoti apie jas. Labai gaila žmonių“, – kalbėjo Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas.
Be dviejų talpyklių, kurios buvo rastos užkastos sodybos kieme, mažesnių būta ir ūkiniame pastate.
„Jos buvo užkrautos metalo laužu. Įmonės, kuri surenka tokius teršalus, darbuotojai išpumpavo apie 5–6 t dyzelino. Bet po žeme buvusios statinės nebuvo prakiurusios. O teršalai galėjo sunktis ir iš ūkiniame pastate buvusių statinių“, – pasakojo seniūnas.
Iškraustyti ūkiniame pastate esančių rakandų dar nepavyko, kai kurie daiktai sveria itin daug.
Per tą laiką iš upės patvankos buvo išvežti 75 kubiniai metrai vandens, sumišusio su dyzelinu.
„Spėjama, kad grynas teršalų kiekis gali siekti ir 2–3 t“, – spėjo K.Galdikas.
Už toną – iki 42 tūkst.
Aplinkos apsaugos departamento Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Ričardas Kašėta tikino, kad žala gamtai vertinama pagal į aplinką patekusio gryno teršalo kiekį.
„Už vieną toną dyzelino, patekusio į aplinką, gali būti paskaičiuota žala nuo 41 iki 42 tūkst. eurų“, – tikino R.Kašėta.
Ar tai reiškia, kad sodybos paveldėtojams gali tekti pakloti apvalią sumą, nors patys žmonės niekuo nenusikalto?
„Pagal dokumentus, lyg ir yra sodybos paveldėtojas. Bet kas norės tokio palikimo? Juk tai yra bomba. Dar dabar kasant gruntą matyti, kad sunkiasi dyzelinas. Gali būti, kad bus kalba apie grunto išvežimą. Kas tai atliks, sunku pasakyti. Gali būti, kad tuo turės užsiimti savivaldybė. Neeilinė situacija“, – kalbėjo R.Kašėta.
Perspėjo dėl šulinių
„Tai yra tragedija. Tas žmogus, kuris turėtų paveldėti turtą iš močiutės, dalyvavo darbuose. Juk visą dieną ieškojome taršos šaltinio. Pasiūlėme jam užkąsti, žmogus atsakė, kad po tokių žinių veikiausiai visą savaitę nevalgys. Taip, gali būti grėsmė netekti net ir savų namų, jei teismai užsisuks. Jie juk nežinojo, ką paliko sodybos šeimininkas. O paliko tikrą tragediją“, – sakė seniūnas.
Penktadienį darbai dar buvo tęsiami, žvalgytas sodybos kiemas.
Salantiškiai perspėjami stebėti šachtinių šulinių vandens kokybę.
„Preliminariais duomenimis, teka kuras, skirtas krosnims kūrenti. Įvykio vietoje budintys priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai prižiūri, kad teršalai nepatektų už boninių užtvarų, ir užterštą vandenį pumpuoja į specialias talpykles. Aplinkosaugininkams padeda seniūnijos darbuotojai“, – pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.
Taip pat buvo iškviesti Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijos specialistai paimti mėginių.
Kretingos savivaldybės nuotr.
Tikrina drenažą
Kad būtų nustatytas taršos šaltinis, tyrimas tęsiamas ir toliau. Teršėjui gresia bauda, jis turės atlyginti aplinkai sukeltą žalą.
Aplinkos apsaugos departamento Kretingos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Ričardas Kašėta tikino, kad labai sudėtinga surasti, iš kur į Salanto upę atitekėjo dyzelinas.
Kretingos savivaldybės nuotr.
„Pasitelkėme vandentiekininkus, jie specialia dūmų įranga gali padėti aptikti taršos šaltinį. Jei tai būtų lietaus arba nuotekų kanalizacijos vamzdynai, iš karto atrastume. O šiuo atveju dyzelinas atiteka drenažo sistemomis, kurios, pagal turimus planus ir schemas, neatitinka realios situacijos. Melioracijos trasomis teka, o jos yra giliai, po žeme“, – stebėjosi R.Kašėta.
Pirminiais duomenimis, į upę galėjo patekti apie du kubinius metrus dyzelino ar vandens sumaišyto su dyzelinu. Tikslūs teršalų kiekiai bus nustatyti vėliau.
Kelia versijas
Aplinkosaugininkai išvaikščiojo visą miestelį, patikrino visus drenažinius šulinius. Kol kas neaptikta, iš kur atiteka dyzelinas.
„Keliame versiją, kad atiteka iš už miestelio ribų. Net taip gali būti. Išnaršėme visą miestelį ir negalime nustatyti šaltinio. Iki nakties slampinėjome, net pagal kvapą ieškojome“, – patikino R.Kašėta.
Iš pradžių buvo kelta versija, kad prarūdijo po žeme užkastas metalinis bakas su jame buvusiu dyzelinu.
„Tačiau tokiu atveju būtų išbėgęs tik likutis teršalų, o čia nuolat teka. Teka užterštas vanduo. Todėl abejojame“, – garsiai svarstė R.Kašėta.
Vietiniai gyventojai kėlė versiją, ar tik dyzelinas į drenažo sistemą negalėjo patekti iš sovietmečiu Salantuose, už ligoninės buvusios degalinės teritorijos. Esą jos vietoje po žeme galėjo būti užkasta nemažai teršalų.
Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas tikino, kad kai kuriose vietose uždaros drenažo sistemos pasiekia net dviejų metrų gylį.
„Nelaimė. Labai sunku surasti. Įšalo neturime. Ne dėl jo čia. Savaime galėjo prakiurti kokia nors talpyklė. Gal žmogus net pats nežino, kad jo sklype taip nutiko“, – pastebėjo Salantų seniūnas.
Aptiktas schemose nepažymėtas vamzdis
Antradienį popiet pranešta, kad aplinkosaugininkai aptiko nepažymėtą vamzdį, nešantį teršalus. Departamento teigimu, vamzdį specialistai atrado nusprendę rankiniu būdu atkasti žemę, esančią maždaug 30 metrų atstumu nuo paskutinio užteršto šulinio.
„Kadangi turimi planai neatitinka realios situacijos, ieškoti taršos šaltinio yra vienas būdas – kasti pagal vamzdžio kryptį. Kasama kas keliasdešimt metrų“, – teigiama aplinkosaugininkų pranešime.
