Žalia spalva mums asocijuojasi su gaivia atgimstančios gamtos žaluma, todėl kelia geras emocijas. O žalia salotų spalva daugiausia priklauso nuo chlorofilo – grupės žalių, magnio turinčių augalų pigmentų.

„Visos žalios spalvos lapinės daržovės ir salotos mums naudingos tuo, kad jose gausu magnio, kalcio, kalio, folatų, B grupės vitaminų, skaidulų. Maisto medžiagos įvairiose salotose skiriasi labai mažai, panašus ir skaidulų pobūdis. Kadangi skirtumai visai minimalūs, verta salotas rinktis pagal skonį ir išbandyti įvairias“, – sako gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė.

Ekspertė primena, kad salotas išties vertėtų dažniau įtraukti į savo dienos racioną. „Kiekviena jų turi skirtingą skonį, o juk tai – nauja emocija, nauja patirtis. Salota – vienas iš maisto produktų, kurį reikia vartoti kuo dažniau. Sveikos mitybos piramidėje jos priskiriamos prie tamsiai žalios spalvos daržovių, o vertinamos dar ir kaip didelį tūrį, bet mažą kaloringumą turintis maisto produktas“, – paaiškina ekspertė.

Kaip išlaikyti nesuvytusias

• Fasuotus salotų mišinius reikėtų laikyti neatidarytoje pakuotėje, šaldytuve, daržovėms skirtame skyriuje. Jei visko nesunaudojote per vieną kartą, sudėkite salotas į indelį, kurio dugne reikėtų įtiesti popierinio rankšluosčio lapelių drėgmei sugerti. Tokias salotas suvartoti rekomenduojama per dvi paras.

• Jei nusipirkote salotų su šaknimis ir žeme, į šaldytuvą dėkite jas nuskynę. Dažnai Aisbergo salotų išoriniai lapai būna kiek aptrinti, bet jų neišmeskite – nuimkite ir atidėkite. Paskui atsilaužkite reikiamą kiekį lapų, o visą gūžę įvyniokite į tuos išorinius lapus – taip salotos ilgiau išliks šviežios. Šias salotas pjaustykite tik prieš pat vartojimą, nes jos oksiduojasi ir paruduoja.

• Visos salotos vazonėliuose, užaugintos Lietuvoje, parduodamos žemėje, tad jas galima sunaudoti tvariai. Ant jų pakuotės pažymima, kad salotose nėra jokių priedų šviežumui palaikyti, o jas nuskynus šaknis galima pasisodinti į vazonėlį ir užsiauginti savo salotų namuose, tokiu būdu pavyks dar pigiau pasigaminti ir gardžiuotis naminiais salotų patiekalais.

Pavasarinės salotos su žalumynų užpilu

2 ryšulėliai salotų lapų,

1 ryšulėlis krapų,

1 ryšulėlis svogūnų laiškų,

1 ilgavaisis agurkas,

10 ridikėlių,

50 ml kefyro,

pusės citrinos sulčių,

druskos, pipirų pagal skonį.

Supjaustykite salotas ir sudėkite į didelį indą. Nulupkite ir supjaustykite agurką, nupjaukite ridikėlių lapelius ir sudėkite į maisto trintuvą. Suberkite ten pasmulkintus krapų stiebus ir laiškinius svogūnus. Įpilkite kefyro ir citrinos sulčių. Sutrinkite, kol susidarys padažas. Įberkite druskos ir pipirų pagal skonį. Užpilkite padažą ant salotų.

Kaip pirmadienį pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT), kontrabandinių rūkalų krovinys rastas vasario 3 dieną, muitininkams Centriniame Klaipėdos terminale patikrinus į Švediją, maršrutu Klaipėda–Karlshamnas, turėjusį išplaukti keltą ir jame buvusius vilkikus.

Patikrinimo metu muitinės pareigūnams įtarimų sukėlė vienas iš Latvijos atvažiavęs krovininis vilkikas „Volvo“.

Automobilį vairavęs Latvijos pilietis deklaravo gabenantis jungtinį krovinį: į Švediją – 2,8 tonas salotų ir 645 kilogramus marinuotų svogūnų, o į Daniją – 10 tonų dekoratyvinių žvakių.

Patikrinus vilkiką rentgeno kontrolės sistema pastebėta, jog puspriekabės viduje gali būti nedeklaruotų prekių, o po detalesnės apžiūros puspriekabės gale rasta daugybė dėžių su cigaretėmis, užmaskuotų sukrautomis salotomis ir svogūnais.

MKT žiniomis, iš viso rasta 180 tūkst. pakelių cigarečių „Prince“ be banderolių. Įtariama, kad jos galėjo būti padirbtos viename iš Latvijoje veikiančių šešėlinių tabako fabrikų.

Manoma, kad šie rūkalai turėjo būti gabenami į Ispaniją ir Graikiją. Turimais duomenimis, rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau nei 745 tūkst. eurų.

MKT Klaipėdos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Vilkiką vairavęs Latvijos pilietis buvo sulaikytas ir apklaustas, vėliau jam skirta kardomoji priemonė – 10 tūkst. eurų užstatas.

Muitininkai primena, kad pernai rugpjūčio 11-ąją Klaipėdoje buvo sulaikyta panaši 200 tūkst. pakelių nelegalių rūkalų siunta. Cigaretės taip pat rastos vilkike, gabenusiame baldų furnitūrą, kuris ketino keltu plaukti į Švediją.

„Kuo įvairesnių spalvų maistą valgome, tuo daugiau skirtingų vitaminų ir maisto medžiagų gauname. Raudoni pomidorai turi labai daug likopeno. Tai ne tik pigmentas, suteikiantis raudoną spalvą, bet ir stiprus antioksidantas. Tyrimais įrodyta, kad likopenas naudingas norint sumažinti prostatos vėžio riziką ar sveikstant po šios ligos. Tamsiuose pomidoruose (juoduose, violetiniuose) likopeno yra dar daugiau. Šių spalvų pomidorai yra vertinami ir dėl juose esančio antocianino – dar vieno stipraus antioksidanto“, – sako dietistė.

Geltonuose pomidoruose gausu vitamino C ir beta karoteno, kuris teigiamai veikia atmintį. Tiesa, norint, kad organizmas įsisavintų beta karoteną, jį reikėtų vartoti kartu su riebalais. Tad, pasak V. Kurpienės, pomidorų salotos su grietine, jogurtu, aliejumi ar mocarelos sūriu – ne šiaip labai skanūs deriniai, bet ir naudingi sveikatai.

„Žalieji pomidorai naudingi dėl juose esančio chlorofilo. Moksliniai tyrimai teikia vilčių, kad chlorofilas gali padėti apsaugoti nuo vėžinių susirgimų. Tik vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kalbu apie tuos pomidorus, kurie sunokę yra žalios spalvos, nes tokia jų veislė. Nesunokusių (todėl žalių) pomidorų valgyti nepatartina, nes gali sukelti virškinimo sutrikimų“ – pataria portalo sulieknek.lt autorė V. Kurpienė.

Pomidorus valgyti skanu, naudinga ir verta. „Pomidorai – antioksidantų šaltinis, jie mūsų organizmui padeda stiprinti imunitetą, apsaugo nuo kraujagyslių ir širdies ligų, teigiamai veikia burnos, akių ir odos būklę. Todėl savo mitybos racioną ne tik galima, bet ir rekomenduojama papildyti pomidorais“, – pataria dietistė.

Įdomu, kad vertingiausi yra ne patys didžiausi, o vidutinio dydžio ar net maži pomidoriukai. Pasak V. Kurpienės, dideliuose pomidoruose naudingų medžiagų koncentracija yra mažesnė. „Beje, didelis antioksidantų ir skaidulų kiekis yra pomidorų žievelėse, tad neturint skrandžio jautrumo ar rūgštingumo problemų pomidorus naudingiau valgyti su žievele.“

Jei pomidorų planuojate įsigyti daugiau – rinkitės, kad vieni būtų gerai sunokę, o kiti – kietesni. Taip ilgesnį laiką galėsite juos naudoti, imdami sunokusius, kol kiti dar noks.

Kaip ir su kuo skaniai derinti pomidorus

1. Pirmiausia, labai skanu pomidorus valgyti vienus, ypač kai jie – skirtingų rūšių. Mažučiukus įmetus į burną ir perkandus taip malonu jausti, kaip jie susprogsta ir kupinos įvairių skonių sultys užlieja mūsų skonio receptorius.

2. Įvairių daržovių salotoms pomidorai suteikia ir saldumo, ir rūgštelės vienu metu.

3. Įvairūs padažai su pomidorais tinka ir salotoms, ir karštiems patiekalams. Galima pasigaminti ilgesniam laikui ir net užšaldyti.

4. Pomidorus tinka parauginti. Nebūtina visos statinės raugti, užteks ir stiklainiuko.

5. Tobulai tinka kepti orkaitėje su vištiena. Viščiukas ar vištienos šlauneles dedame į gilesnį kepimo indą, apdedame daugybe pomidorų ir šauname į orkaitę. Tinka ir su kalakutiena, kiaulienos išpjova.

6. Su kiaušiniais – tinka ir švieži, ir kartu kepti pomidorai (pavyzdžiui, šakšuka – žydiška kiaušinienė).

7. Kai pakaitiname pomidorus – kepame, verdame, troškiname, vitamino C mažėja, tačiau net šešis kartus pagerėja stipraus antioksidanto – likopeno – pasisavinimas. Likopenas, gaudydamas laisvuosius radikalus, mūsų organizmo priešus, galimai sumažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, ne tik suteikia naudos kaulams, burnos ertmės sveikatai, bet ir palaiko vaisingumą, sveikatą.

8. Į sriubą ar troškinį įdėtas pomidoras suteiks ir saldumo, ir rūgštelės.

9. Karšta pomidorinė sriuba, pavyzdžiui, su pupelėmis ar jautienos kukuliukais.

10. Gaminkite šaltas sriubas. Juk ne vien šaltibarščiai egzistuoja, labai tiks paįvairinimui.

11. Gardus bus pomidorų troškinys su baklažanais, avinžirniais, pupelėmis ar kitomis daržovėmis.

12. Viso grūdo makaronai ir ankštinių makaronai, pavyzdžiui, avinžirnių, pupelių, lęšių, puikiai dera su pomidorų tyre ar šviežiai gamintu pomidorų padažu.

13. Pomidorai dera prie košės – galima kaitinti kartu ar šalia papjaustyti. Suteikia gaivos ir vasaros jausmo.

14. Prie bulvių tinka švieži, o prie makaronų – karšti pomidorai. Galima pasigaminti padažą. Skaniai dera su viso grūdo, avinžirnių ir pupelių makaronais.

15. Skanus sumuštinis su pomidoru. Net plonas jo griežinėlis suteiks gaivos.

16. Įdarykite pomidorus mėsa, avinžirniais ar varške. Tinka ir šaltus įdaryti, ir orkaitėje kepti.

17. Pomidorų gerosioms medžiagoms pasisavinti būtini riebalai. Tad valgykite kartu su sūriu, pavyzdžiui, tobulas derinys su mocarela, pomidorų salotoms tinka ir tradicinė grietinė, ir ypač tyras alyvuogių aliejus.

18. Teigiama, kad pomidoruose esančios medžiagos palengvina virškinimą – mėsos ir ypač riebesnių patiekalų (pavyzdžiui, šašlykų), kartu su jais valgydami pomidorus jausitės lengviau. Tik primenu, kad visada labai svarbu gerai sukramtyti kietesnius produktus, – valgote juos su pomidorais ar be jų.

19. Derinkite su varške ar varškės sūriu. Tinka ir šalti variantai, ir kepti.

20. Pomidoras su silke ar kita riebia žuvimi – ideali pora.

Gaivios pomidorų salotos su burata

200 g pomidorų,

125 g buratos,

2 šaukšteliai šaltai spausto ypač tyro alyvuogių aliejaus,

baziliko, druskos, pipirų pagal skonį,

šlakelis balzaminio acto (nebūtinai, bet jis visas dedamąsias dalis sujungia į vieną).

Pomidorus supjaustykite riekelėmis. Ant jų dėkite sūrį. Viską pagardinkite prieskoniais, aliejumi ir balzaminiu actu.

Verta pagyrų daržovė

Vasara yra agurkų ir arbūzų sezonas – šiuo metu jie šviežiausi, skaniausi ir, pasak dietistės Vaidos Kurpienės, verti pasirinkimo, nes gaivina ir neleidžia organizmui dehidratuoti, papildo jį vertingomis medžiagomis. Arbūzas dažnai valgomas kaip saldus užkandis, o švieži agurkai yra nepamainomas salotų, šaltų sriubų ingredientas – pridėjus keletą derančių produktų, šios gamtos gėrybės puikiai papildys dienos racioną.

„Agurkai – puikus skysčių šaltinis: viename agurke yra net apie 95 proc. vandens. Suvalgius penkis trumpavaisius agurkus, sveriančius apie 100 g, gautume beveik pusę litro vandens, kupino vertingų medžiagų. Toks pats kiekis agurkų organizmui suteiks reikiamą visos paros vitamino K kiekį. Taip pat gausite vitaminų B ir C kartu su mineralais, tokiais kaip varis, fosforas, kalis ir magnis. Ši daržovė tikrai verta pagyrų“, – sako dietistė ir primena, kad agurkai puikiai dera kaip garnyras, tinka salotoms, padažams, sriuboms, taip pat gana paprasta juos marinuoti ir raugti.

Skanus desertas

Arbūzas – milžiniška, sultinga ir saldi uoga, vis dažniau užauginama ir tautiečių šiltnamiuose. Tai ne tik skanus desertas, puikiai gaivinantis karštą vasaros dieną, bet ir vertingas pagalbininkas sportuojantiems.

„Vienas puodelis supjaustyto raudono arbūzo gausus vitaminų C ir A ir turi 1,5 karto daugiau antioksidanto likopeno nei maždaug tokio pat tūrio didelis pomidoras, garbinamas būtent dėl šios medžiagos. Be to, arbūzai gali sumažinti kraujospūdį, o juose esančios medžiagos gali padėti greičiu atsistatyti po fizinio krūvio ir sumažinti raumenų skausmą – tad juos tikrai pravartu valgyti aktyviai sportuojantiems“, – pataria V. Kurpienė.

„Rekomenduojama arbūzo suvalgyti ne daugiau nei 300 gramų per dieną, geriausiai – iki pietų. Priešpiečiams vaisius derinkite su varške, feta ar avokadu. Beje, arbūzas gali padėti išvengti persivalgymo. Jei esate išalkę, suvalgykite riekę arbūzo ir šiek tiek palaukite – alkis apmalš ir galėsite ramiau reaguoti į maistą, saikingai rinksitės kaloringesnius patiekalus“, – pataria V. Kurpienė.

Geras pasirinkimas

Daržovių ir makaronų salotas lengva ir pigu paruošti. Salotoms galima naudoti bet kokias daržoves, paskaninti keptos vištienos gabaliukais ar sūriu, improvizuoti su padažais.

Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė siūlo atkreipti dėmesį į makaronus. „Makaronai yra toks produktas, kuris gali būti įtraukiamas į sveikatai palankios mitybos racioną, bet svarbu tai, iš ko jie gaminami. Jeigu makaronai yra viso grūdo ar iš kietagrūdžių kviečių, grikių ir praturtinti špinatais ar burokėliais – jie tampa maistingesni. Kartais, ypač vaikams, kurie nėra kruopų mėgėjai, taip praturtinti makaronai gali atstoti ir kruopas“, – teigia ekspertė.

Pasak jos, makaronai aprūpina žmogaus organizmą kompleksiniais angliavandeniais, tad nors ir nepasižymi didele mineralinių medžiagų gausa, juose yra šiek tiek kalcio, magnio ir geležies, o kai kuriose rūšyse – ir cinko. Priklausomai nuo miltų, iš kurių yra pagaminti makaronai, juose gali būti ir B grupės vitaminų.

Gydytoja priduria, kad vertėtų atkreipti dėmesį ir į makaronų gaminimo būdą: „Sveikatai palankiau rinktis nepervirtus makaronus, kurie Italijoje vadinami „al dente“. Taip pagamintų makaronų glikemijos indeksas (GI) mažesnis. Jei makaronai yra neištižę, neišbrinkę, jų GI mažesnis, o tai reiškia, kad cukraus lygis kraujyje kyla lėčiau. Be to, ilgiau jaučiamas sotumo jausmas.“

Arbūzo ir agurkų salotos su feta

Redakcijos archyvo nuotr.

200 g arbūzo,

85 g fetos sūrio,

2 trumpavaisiai agurkai,

1 nedidelis raudonasis svogūnas (galima nedėti),

druskos,

pipirų,

1 šaukštas alyvuogių aliejaus.

Arbūzą ir fetą supjaustykite kubeliais, agurkus – griežinėliais. Jei naudosite svogūną, jį pjaustykite kuo smulkiau. Pagardinkite druska, pipirais, alyvuogių aliejumi ir gerai išmaišykite. Papuoškite šviežiais žalumynais.

Gaivios salotos

Redakcijos archyvo nuotr.

1 žalioji citrina,

1 askaloninis česnakas, smulkiai supjaustytas,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus,

žiupsnelis druskos,

šparaginių pupelių,

konservuoti kukurūzai, nukošti,

raudona paprika, supjaustyta kubeliais,

ilgavaisis agurkas, supjaustytas plonais griežinėliais,

vyšninių pomidorų, perpjautų per pusę,

raudona aitrioji papriką (čili), supjaustyta labai plonais apskritimais,

avokadas, nuluptas, supjaustytas kubeliais,

laiškiniai svogūnai, supjaustyti smulkiai,

šviežių kalendrų lapų, supjaustytų stambiai.

Į dubenį patarkuokite žaliosios citrinos žievelės, įspauskite sulčių. Suberkite česnaką, supilkite aliejų. Pagal skonį pagardinkite druska. Šparagines pupeles 1–2 minutes apvirkite pasūdytame vandenyje (nepervirkite, kad išliktų žalios ir traškios), išgriebę atvėsinkite ir sumeskite į dubenį. Ten pat sudėkite kukurūzus, papriką, agurką, pomidorus, čili, avokadą, suberkite svogūnus ir kalendras. Viską lengvai pamaišykite ir patiekite.

Uogų ir gražgarsčių salotos

Redakcijos archyvo nuotr.

Braškių, supjaustytų griežinėliais,

gervuogių,

aviečių,

mėlynių,

gražgarščių,

svogūno, supjaustyto plonais griežinėliais,

pelėsinio sūrio, trupinto,

pistacijų, paskrudintų.

Užpilui:

0,5 stiklinės natūralaus jogurto,

0,5 šaukšto medaus,

2 šaukštų obuolių sidro acto,

1 skiltelė česnako, susmulkinta,

žiupsnelis druskos,

2 šaukštai alyvuogių aliejaus,

1 šaukštas aguonų.

Užpilui skirtus produktus (išskyrus aguonas) sumaišykite smulkintuvu, tuomet suberkite aguonas. Į dubenį dėkite braškes, gervuoges, avietes, mėlynes, gražgarstes, svogūnus, suberkite trupintą pelėsinį sūrį, sumeskite paskrudintas pistacijas. Užpilkite padažu, lengvai sumaišykite ir patiekite.

Makaronų salotos su daržovėmis

Redakcijos archyvo nuotr.

350 g makaronų (geriausiai tiktų kaspinėlių ar sraigtelių formos),

2 pomidorai,

1 nedidelė cukinija,

1 gabalėlis sviestinio moliūgo,

1 indelis konservuotų paprikų,

0,5 raudonojo svogūno,

0,5 puodelio smulkintų petražolių.

Padažui:

0,5 puodelio alyvuogių aliejaus,

1/3 puodelio raudonojo vyno acto,

1 šaukštas Dižono garstyčių,

1 šaukštelis džiovintų raudonėlių,

1 skiltelė česnako, susmulkinta,

3/4 šaukštelio druskos,

1/4 šaukštelio maltų juodųjų pipirų.

Sumaišykite alyvuogių aliejų, raudonojo vyno actą, garstyčias, raudonėlį, smulkintą česnaką, druską ir pipirus. Atidėkite padažą į šalį. Makaronus išvirkite pagal pakuotės nurodymus (virkite 7–10 minučių arba kol suminkštės), tada sietelyje perplaukite juos šaltu vandeniu ir nuvarvinkite. Kol makaronai verda, pasiruoškite daržoves. Supjaustykite pomidorus, cukiniją, moliūgą ir petražoles, taip pat paprikas ir raudonąjį svogūną. Į dubenį sudėkite makaronus ir supjaustytas daržoves, užpilkite padažu, gerai išmaišykite ir patiekite.

Braškės. Braškes ne vienas įvardija kaip mėgstamiausias uogas, tad jomis mėgautis birželis – geriausias mėnuo. Raudonosios gražuolės ne tik skanios, bet ir be galo naudingos – suvalgę stiklinę braškių gausite 150 proc. vitamino C paros normos. Jos yra ir vertingas vitaminų A, E ir B grupės vitaminų, skaidulų šaltinis, padeda malšinti uždegimus ir stiprinti organizmo imunitetą. Braškių sezonas gana trumpas, todėl vertėtų iki valios prisivalgyti jų šviežių, ruošti užkandžius ir desertus. Taip pat – nepamiršti užsišaldyti ar išsivirti uogienių.

Išbandykite braškių ir mangų salsą. Kubeliais supjaustykite puodelį braškių ir puodelį mangų, susmulkinkite vieną Chalapos papriką be sėklų, du šaukštus raudonojo svogūno ir du šaukštus šviežių kalendrų arba petražolių lapelių. Išspauskite vienos žaliosios citrinos sultis, įmaišykite į jas du šaukštelius medaus ir apliekite vaisius. Puikiai tiks prie grilio patiekalų.

Sausmedžio uogos. Šios jaunystės eliksyru vadinamos uogos dar nėra gerai pažįstamos lietuviams, bet jų nauda – milžiniška. Šilauoges primenančios mėlynos pailgos uogos vadinamos vienomis sveikiausių pasaulyje, tačiau jų derlius trunka vos kelias savaites. Azijos šalyse dar nuo seno žinomos gydomosios ir sveikatą stiprinančios sausmedžio uogų savybės. Jose apstu antioksidaciniu poveikiu pasižyminčių polifenolių, vitaminų C, A, ypač daug geležies. Jos gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio, gliukozės kiekį kraujyje. B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos veiklą, o bioelementai, pavyzdžiui, magnis, mažina streso poveikį.

Išbandykite sveikuolišką kokteilį. Tereikia sutrinti plaktuvu 120 g braškių, 60 g bananų, 60 g sausmedžio uogų, 5 g saulėgrąžų sėklų ir 200 ml pieno (tinka ir įprasto pieno pakaitalas). Viskas – mėgaukitės sveiku kokteiliu! Jeigu norite, kad jis ir vėsintų, prieš gamindami vaisius ir uogas pusvalandžiui įdėkite į šaldiklį.

Salotos. Naujos technologijos lietuviškomis salotomis leidžia mėgautis ištisus metus, tačiau birželį jos kaip niekad traškios ir sultingos. Salotų rūšių gausu, ir visose jose rasite daug folio rūgšties ir skaidulų, dėl kurių sumažėja cukraus ir riebalų įsisavinimas. Jos taip pat yra geras B, E ir C grupės vitaminų, geležies, kalio ir magnio šaltinis. Jas ypač lengva įtraukti į savo mitybos planą, kadangi dera tiek prie mėsos, tiek prie vegetariškų patiekalų.

Išbandykite salotas su apelsinų padažu. Į stiklainį įpilkite alyvuogių aliejaus ir perpus mažiau išspaustų apelsinų sulčių. Įdėkite susmulkintą česnako skiltelę, druskos ir pipirų. Uždengę stiklainį stipriai suplakite – ingredientai susimaišys į vientisą padažą. Pilkite ant salotų ir išmaišykite.

Krapai. Ne veltui šviežių krapų taip dažnai dedame į patiekalus, ypač vasarą, kai jų gausu. Krapai ne tik pasižymi viliojančiu aromatu, bet ir suteikia daug naudos sveikatai. Juose gausu antioksidantų, flavonoidų, tad krapai gali padėti ir širdies darbui. Jų vertėtų naudoti tiems, kurie cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs. Be to, krapai gali padėti nuo menstruacijų skausmo, o dėl kalcio, magnio ir fosforo kiekio – stiprinti kaulus.

Išbandykite česnakinį sviestą su krapais. Į 200 g kambario temperatūros sviesto įmaišykite tris išspaustas skilteles česnako, pusę ryšulėlio smulkintų krapų ir perpus mažiau smulkintų petražolių. Gerai ištrinkite, suvyniokite į aliuminio foliją ir dėkite į šaldytuvą. Bus puiki užtepėlė ant šviežios duonos riekės, arba gabalėlį tokio sviesto galėsite uždėti ant iškepto kepsnio.

Šviežios bulvės. Po plonyte jau kasamų bulvių odele slypi daug vertingų ingredientų. Visų pirma, organizmui jos suteikia kalio ir vitamino C. Be to, jos yra geras vitamino B6, atsakingo už tinkamą organizmo funkcionavimą, šaltinis. Palyginti su vėlesnėmis veislėmis, ankstyvose bulvėse yra daugiau vandens, vadinasi, jos mažiau kaloringos nei rudeninės. Jos pasižymi stipriomis šarminančiomis savybėmis, kurios leidžia geriau reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme.

Išbandykite graikiško stiliaus keptas bulves. Kruopščiai nuplaukite bulves (skusti nereikia). Kiekvieną bulvę įpjaukite peiliu per vidurį pailgai, bet neperpjaukite iki galo. Į įpjovą įdėkite po lauro lapą. Sudėkite į karščiui atsparų indą, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, berkite šiek tiek pipirų ar kitų mėgstamų prieskonių ir kepkite 180 °C temperatūroje 35 minutes. Tuo tarpu paruoškite padažą: susmulkinkite skardinę konservuotų pomidorų, sumaišykite su žiupsneliu raudonėlių, pagardinkite paprikos ir česnako milteliais. Pabarstykite padažą trupinta feta ir patiekite su keptomis bulvėmis.

Daugiau nei 50 rūšių

Pasaulyje egzistuoja apie 50 skirtingų rūšių arbūzų. Kad būtų lengviau klasifikuoti, arbūzai paprastai skirstomi į keturias pagrindines kategorijas: su sėklomis, be sėklų, geltonus ir oranžinius. Viena iš populiariausių veislių – tai sėkliniai arbūzai su tamsiai raudonu, saldžiu minkštimu. Tarp neįprastesnių – arbūzai, kurių žievė sunokusi tampa geltona, o minkštimas yra kreminės spalvos.

Arbūzas, ypač karštą dieną, yra puikus užkandis. Mat net 92 proc. arbūzo sudaro vanduo, todėl jis – puikus pasirinkimas norint organizme palaikyti tinkamą skysčių kiekį. Be to, per dieną suvalgius bent dubenėlį arbūzo, organizmas įsisavins daugybę naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminai A ir C, kalcis, magnis, kalis, natris.

Ne tik užkandis

Nors daugelis nežino, tačiau valgomas ne tik arbūzų minkštimas, bet ir žievė. Kinijoje arbūzo žievė yra kepama arba troškinama, o pietiniuose kraštuose jas net mėgstama marinuoti. Tuo tarpu Artimuosiuose Rytuose valgomos ne tik žievelės, bet ir sėklos, kurios yra džiovinamos, skrudinamos ir, panašiai kaip ir moliūgų, valgomos kaip lengvas užkandis.

Arbūzais galima paįvairinti įvairiausius patiekalus: salotas, šaltas sriubas. Įvairiausius gėrimus: kokteilius, glotnučius, netgi naminius limonadus.

Vienas populiariausių patiekalų, prie kurių derinami arbūzai, – salotos. Joms pasigaminti užtenka to, ką turite šaldytuve. Prie arbūzų puikiai dera įvairiausios rūšies sūriai, uogos, avokadai, raudonieji svogūnai, netgi mėsa ar žuvis. Dar vienas puikus salotų priedas – skrudintos arbūzų sėklytės. Jas tereikia išsirinkti iš arbūzo, šiek tiek paskrudinti sausoje keptuvėje ir užberti ant salotų.

Arbūzų, bazilikų ir fetos sūrio salotos

Jums reikės:

½ arbūzo be sėklų

150 g fetos sūrio

1 žiupsnelio baziliko lapų

2–4 šaukštų kreminio balzaminio acto

Gaminimas:

Supjaustykite arbūzą nedidelio dydžio kubeliais ir susmulkinkite baziliko lapelius. Didelėje lėkštėje išdėliokite arbūzus. Ant arbūzo pabarstykite trupintą fetos sūrį. Galiausiai salotas pagražinkite bazilikais. Ant salotų užpilkite balzaminio acto.

Arbūzų ir uogų salotos

Jums reikės:

3 puodelių kubeliais supjaustyto arbūzo

2 puodelių griežinėliais supjaustytų braškių

1 puodelio griežinėliais supjaustytų trešnių be kauliukų

1 puodelio aviečių

1 puodelio šilauogių

1 šaukštelio agavų sirupo

Kelių smulkintų mėtų lapelių papuošimui

Šalavijo sėklų papuošimui

Šlakelio žaliųjų citrinų sulčių

Gaminame:

Dideliame dubenyje sumaišykite arbūzą, braškes, trešnes, avietes bei šilauoges. Atskirame dubenėlyje sumaišykite citrinos sultis ir agavų sirupą bei užpilkite ant vaisių. Galiausiai pabarstykite šalavijo sėklomis ir mėtų lapeliais.

Persikų ir arbūzų salotos

Jums reikės:

3 persikų

Pusės nedidelio arbūzo

1 vidutinio dydžio agurko

Padažui:

2 šaukštų alyvuogių aliejaus

3 šaukštų klevų sirupo

2 šaukštų citrinos sulčių

1 puodelio bazilikų lapelių

½ puodelio mėtų lapelių

½ šaukštelio druskos

½ šaukštelio juodųjų pipirų

Gaminame:

Persikus, agurką ir arbūzą supjaustykite kubeliais ir sudėkite juos į didelę lėkštę ar dubenį. Tuomet visus padažui skirtus ingredientus sutrinkite trintuvu. Užpilkite padažą ant vaisių ir išmaišykite. Skanaus!

Nors žvelgiant į Lietuvą pastarųjų metų statistinės tendencijos ir nuteikia optimistiškai, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur. Atsižvelgdamas į tai, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ dalijasi keliomis nesudėtingomis idėjomis bei gudrybėmis, kurios besisukant virtuvėje leis dar labiau sumažinti nereikalingą maisto švaistymą.

Svarbus ir žmonių, ir verslo indėlis

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė akcentuoja, kad sprendžiant maisto švaistymo problematiką svarbus yra kiekvieno – tiek verslo, tiek pirkėjų – indėlis. Šiuo atveju pastarieji prie teigiamų pokyčių prisidėti gali atsakingai planuodami savo pirkinius.

„Kruopštus ir atsakingas planavimas leidžia optimizuoti pirkinių krepšelį ir padėti išvengti maisto švaistymo. Be abejo, toks atsakingas elgesys yra ekonomiškai naudingas ir patiems pirkėjams. Savo ruožtu mes, kaip verslas, taip pat suprantame, kad veikdami prekybos rinkoje nuolat turime galvoti apie tai, kaip veikti tvariai bei prisidėti prie maisto tausojimo. Todėl noriai prisidedame prie įvairių iniciatyvų, bendradarbiaujame su partneriais ir ieškome įvairiausių sprendimų“, – pasakoja E. Dapkienė.

„Maximos“ atstovė detalizuoja, jog siekiant sumažinti išmetamų produktų kiekius prekybos tinklo parduotuvėse, darbo dienos pabaigoje visuomet taikomos nuolaidos šviežiam maistui, pavyzdžiui, sveriamai šviežiai mėsai ar žuviai, sveriamoms salotoms, nefasuotoms bandelėms, grilio vitrinos gaminiams. Taip pat jau ne vienerius metus bendradarbiaujama su „Maisto banku“, kuriam kasmet perduodama vartojimui tinkamų produktų už daugiau kaip 0,5 mln. eurų. Be to, perdirbimui vien pernai buvo atiduota 11,5 tūkst. tonų maisto atliekų

Prieš išmetant – pagalvoti apie kitokius sunaudojimo būdus

Tuo metu „Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė įsitikinusi, kad ekologija ir maisto tausojimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus virtuvės.

„Kartais tikrai nutinka taip, jog nusiperkame daugiau produktų, nei reikia, o tuomet iškyla nerimas, ar spėsime viską suvartoti laiku. Žinoma, čia svarbus pirkinių planavimas, bet jo nėra lengva išmokti. Bet jei jau nutiko taip, kad maisto produktų galiojimas artėja prie pabaigos, visada galime sugalvoti alternatyvių būdų, kaip išsisukti iš padėties. Pavyzdžiui, jogurtą galime panaudoti kaip pakaitalą grietinei, o pernokusius vaisius ar daržoves paversti gaiviais ir vitaminų kupinais kokteiliais“, – pasakoja B. Baratinskaitė.

Anot maisto ekspertės, pasitelkus fantaziją bei keletą gudrybių, net ir kai kurių produktų galiojimo terminus nesunkiai įmanoma pratęsti: vaisiai ir daržovės šaldytuve noks lėčiau, šaltai laikoma duona ilgesnį laiką bus tinkama vartojimui, o sviestas bus tinkamas naudoti net ir ką tik ištraukus iš šaldiklio.

Pasidalijusi keletu nesudėtingų gudrybių, ta proga B. Baratinskaitė ne tik skatina surasti įvairesnių susikaupusio maisto panaudojimo būdų, bet ir dalijasi receptais, leisiančiais pajusti maisto tausojimo malonumus virtuvėje.

Bananų duona – visų mėgstamas skanėstas, kuriam puikiai tinka pernokę bananai

Reikės:

6 bananų;

2 kiaušinių;

125 g sviesto;

200 g cukraus;

1 a. š. vanilės ekstrakto;

200 g miltų;

1 a. š. kepimo miltelių;

1 a. š. kepimo sodos;

1 a. š. druskos.

„Patogiame inde iki kreminės masės suplakite sviestą su cukrumi. Vieną po kito įmuškite kiaušinius ir gerai viską suplakite. Vėliau kartu sudėkite ir bananus. Suberkite visus kitus ingredientus ir gerai sumaišykite, kol masė taps vientisa. Tuomet supilkite tešlą į kepimo popieriumi ištiestą kepimo indą ir kepkite apie 45 min. Galiausiai, leiskite atvėsti ir supjaustykite norimomis riekelėmis. Skanaus!“ – linki maisto ekspertė.

„Panzanella“ salotos – puikus būdas sunaudoti apdžiūvusį batoną

Salotoms reikės:

pusės pradėjusio džiūti prancūziško batono;

4 pomidorų (itin tinka rūšis „jaučio širdis“);

1 ilgojo agurko; 

½ raudonojo svogūno;

20-25 šviežių ir smulkiai sukapotų baziliko lapelių bei keleto nepjaustytų papuošimui;

tarkuoto parmezano;

druskos ir šviežiai maltų pipirų.

Padažui reikės:

¼ puodelio alyvuogių al.;

1 š. raudonojo vyno acto;

druskos ir šviežiai maltų pipirų.

Įkaitinkite orkaitę iki 135 laipsnių. Supjaustykite batoną į nedidelius kubelius ir tolygiai išdėkite į skardą su kepimo popieriumi. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir kepkite, kol šie apskrus. Vėliau leiskite jiems atvėsti. Tuomet į nedidelį indelį supilkite alyvuogių aliejų ir actą, sudėkite druską ir pipirus bei visa tai gerai suplakite. Tada smulkiai supjaustykite pomidorus, agurką, svogūną.

Dideliame dubenyje sumaišykite daržoves, duoną ir padažą. Sudėkite pjaustytą baziliką ir patarkuokite parmezano bei viską lengvai sumaišykite. Užbarstykite dar druskos ar pipirų pagal skonį ir nepamirškite papuošti pilnais baziliko lapais.

Trys svarbiausios taisyklės

"Dažnai patys sveikiausi ingredientai yra lengviausiai randami ir nebrangūs – pavyzdžiui, kruopos, ankštinės ir šakninės daržovės, kiaušiniai, paukštiena. Renkantis vietines, sezonines daržoves per patį derliaus piką, sumokame daug mažiau, nei pirkdami atvežtas iš už jūrų marių, ypač ne sezono metu", – teigia kulinarė.

Sveika mityba N.Degutienei reiškia sezoninius ir visaverčius patiekalus, kuriuos reikėtų gaminti iš kokybiškų, šviežių ingredientų. Kulinarė kritikuoja dietų kultūrą, nebent tai daryti lieptų medikai. Pradedantiems sveikos mitybos kelionę svarbu žinoti, kad žmogui reikia įvairovės: vitaminų ir mineralų, ląstelienos, baltymų, riebalų ir angliavandenių.

"Jeigu žmonės maistą gamina patys, jie dviem trečdaliais lenkia tuos, kurie pasikliauna pirktiniais patiekalais ir pusgaminiais", – sako N.Degutienė. Kulinarė pabrėžia, kad vertėtų įgyti įprotį skaityti produktų etiketes. Jeigu ingredient pavadinimai skamba pažįstamai – toks maistas tikrai gali keliauti į virtuvės spintelę.

"Jeigu etiketėje esantys užrašai primena chemijos pamokoje išmoktą periodinę elementų lentelę – turėtų užsidegti raudona lemputė. Toks maistas greičiausiai nebus labai naudingas, jame gali būti pernelyg daug konservantų, cukrų ar riebalų, jis tik trumpam numalšins alkį", – sako kulinarijos knygų autorė.

Renkantis produktus, reikėtų atsižvelgti ir į sezoniškumą – atvežtiniai pomidorai žiemą nebus tokie pat vertingi kaip vidurvasarį užaugę vietos ūkiuose. Todėl žiemą kur kas parankiau naudoti konservuotas daržoves – jos juk į stiklainius pateko tada, kai buvo pačios skaniausios. Svarbu valgyti kuo daugiau daržovių, žuvies produktų, o sportuojantiems nepamiršti baltymų. N.Degutienė įvardijo tris sveikos mitybos taisykles: sezoniškumas, vartojamų produktų įvairumas ir kuo pastovesnis mitybos režimas.

Brangu – nebūtinai vertinga

Maisto tinklaraštininkė pabrėžia, kad svarbu planuoti maisto racioną bent kelioms dienoms į priekį. Statistika negailestinga: ne restoranai ar parduotuvės, bet būtent namų ūkiai išmeta didžiausią dalį nesuvartoto maisto, vadinasi, išmeta ir pinigus.

"Aš visada einu į maisto parduotuvę su sąrašu reikalingų produktų, taip mano krepšelyje neatsiranda atsitiktinių prekių. Planuodama racioną, pagalvoju ne tik ką skanaus paruošiu, bet kurie patiekalai bus vertingiausi savo maistinėmis savybėmis. Nebūtinai vertingiausi reiškia brangiausi: paradoksalu, bet, pavyzdžiui, kuo mažiau apdorotos kruopos – tuo jos pigesnės, bet kartu ir naudingesnės sveikatai", – teigia N.Degutienė.

Kulinarė įvardijo pagrindinius produktus, kurių visada derėtų turėti namuose: kruopų, ankštinių, viso grūdo miltų, makaronų, konservuotų pomidorų, tunų, kiaušinių. Nė vienas iš šių produktų nėra brangus, tačiau visi jie naudingi sveikatai.

"Pravartu šaldiklyje turėti ne tik užšaldytų vaisių, daržovių, prieskoninių daržovių, bet ir išmirkytų pupelių arba avinžirnių – šiais maistingais priedais galima papildyti sriubas ir troškinius. Jie ypač naudingi mūsų sveikatai, be to, išmirkius iš anksto, labai sutrumpėja maisto pagaminimo laikas", – atskleidžia kulinarė.

Dažniausios klaidos apsiperkant

Planavimas yra sveikos ir ekonomiškos mitybos pagrindas. "Man patinka tiksliai suplanuoti, ką gaminsiu visą savaitę. Tada parduotuvėse sugaištu mažiau laiko, išleidžiu mažiau pinigų ir įsigiju tik tai, ko reikia būtent tiems patiekalams pagaminti", – sako N.Degutienė.

Kulinarė nemėgsta išmesti maisto, todėl vieną dieną per savaitę skiria sunaudoti visiems susikaupusiems maisto likučiams ir tai daryti pataria  kitiems.

"Laimingi tie, kurie turi galimybę bent kai kurių produktų užsiauginti patys", – teigia N.Degutienė. Sezono metu produktai ne tik skaniausi, vertingiausi, bet ir pigiausi – jų reikėtų ieškoti ir turguje. Pasak kulinarės, lietuviška vasara gana trumpa, bet ir itin gausi gėrybių, todėl patartina pasiruošti ir žiemai – užsišaldyti, užkonservuoti, užsūdyti arba išdžiovinti. Tai visais atvejais pigiau, nei pirkti jau paruoštas daržoves, padažus ar kitus gaminius.

"Instinktyvus pirkimas ir ypač pirkimas tada, kai esi alkanas, – rizika prisipirkti padrikų ingredientų, kurie greičiausiai taip ir suges nepanaudoti. Taip pat per kišenę smarkiai gali suduoti ir maisto pirkimas be plano ir sezoniškumo nepaisymas", – pašnekovė įvardijo dažniausiai daromas maisto pirkimo klaidas.

N.Degutienė tvirtina, kad paprastų vasariškų receptų visai šeimai, kurie džiugins ne tik skrandį, bet ir piniginę, gausu. Pavyzdžiui, sočios pastos salotos su tunais tiks ir pietums, ir lengvai vakarienei, ir piknikui.

Pastos ir tunų salotos

(4 asm.)

1 skiltelė susmulkinto česnako,

2 šaukšteliai nutarkuotos citrinos žievelės,

2 šaukštai citrinų sulčių,

2,5 stiklinės susmulkintų petražolių lapelių,

1,5 stiklinės susmulkintų krapų,

1 šaukštelis druskos,

¼ stiklinės (60 ml) baltojo balzaminio acto,

½ stiklinės (120 ml) alyvuogių aliejaus,

1 stiklinė supjaustytų žaliųjų alyvuogių be kauliukų,

400 g pastos (rinkitės stambesnius makaronus – vamzdelius, kriaukleles ar kt.),

2x120 g konservuotų tunų (skystį nupilkite),

gražgarsčių lapellių ir grūstų juodųjų pipirų patiekti.

Dideliame dubenyje sumaišykite česnaką, citrinų žievelę ir sultis, petražoles, krapus, druską, balzaminį actą ir aliejų. Pastą išvirkite al dente (šiek tiek trumpiau, nei nurodyta ant pakuotės), perliekite lediniu vandeniu, nusausinkite ir sudėkite į paruoštą padažą. Suberkite alyvuoges ir gerai išmaišykite, kad pasidengtų padažu. Viską sudėkite į didelį serviravimo indą. Ant viršaus dėkite tuną, gražgarsčių lapelius ir pabarstykite grūstais juodaisiais pipirais.

Saugo ir stiprina sveikatą

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, rūpestis savimi šiuo metu tapo daugumos lietuvių prioritetu. Todėl, pasak jos, vis daugiau pirkėjų parduotuvių lentynose dairosi sveikatai naudingų produktų.

„Mūsų atliktos lojalių klientų apklausos rodo, jog per pandemiją ypač išaugo susidomėjimas subalansuota ir visaverte mityba. Pirkėjai vis dažniau atsižvelgia į perkamų produktų maistingumą, naudą organizmui, yra ypatingai reiklūs jų kokybei, natūralumui“, – akcentuoja E. Dapkienė.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė ragina visus į savo kasdienę mitybą įtraukti kuo daugiau daržovių, kurių teikiamą naudą netruks pajusti kiekvienas. Anot maisto ekspertės, pavasaris yra puikus laikas mėgautis šiais produktais, nes derliaus metas lemia didžiausią šviežumą, kokybę, skonį ir maistingumą.

„Pastaruoju ypač išsiskiria lapinės daržovės, dar vadinamos vienu iš septynių pagrindinių superproduktų. Jos yra energijos, sveikatos, geros nuotaikos pagrindas, taip pat vitaminų, mineralų, organizmui būtinų naudingųjų medžiagų šaltinis. Pavyzdžiui, špinatai turi daugybę kalcio, geležies, antioksidantų, puikiai gerina smegenų veiklą, saugo imuninę sistemą. Tuo tarpu lapiniai kopūstai mažina kraujo spaudimą, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, o vienoje jų stiklinėje tėra vos 7 kalorijos. Todėl daržoves tiesiog būtina įtraukti į kasdienę mitybą. Be to, jas renkantis, lėkštėje reiktų sudėti kuo daugiau spalvų. Taip maistas atrodys gražiau ir labiau žadins apetitą. Kartu kiekvieną daržovių spalvą lemia vis kitoks antioksidantas, skirtingai bei teigiamai veikiantis sveikatą“, – pastebi B. Baratinskaitė.

Todėl, pasidalijusi šių produktų nauda sveikatai, maisto ekspertė siūlo dvi kulinarines idėjas, kuriomis vadovaujantis pavyks pasigaminti ypač gardžias bei organizmą praturtinsiančias salotas.

Gaivios ir sveikos salotos

Reikės: 300 g špinatų, pusės stiklinės graikinių riešutų, pusės pakelio fetos sūrio, 1 granato, ketvirčio svogūno, 3 valgomųjų šauktų balzaminio acto.

Špinatų lapelius nuplaukite, nusausinkite, sudėkite į salotų indą. Ant daržovių sudėkite supjaustytą svogūną, fetos sūrį, riešutus. Granato sėklas išimkite ir apibarstykite jomis salotas. Tuomet viską apšlakstykite balzaminiu actu, sumaišykite bei ragaukite.

„Šios salotos ypatingos dėl savo ingredientų. Jose visapusišką špinatų naudą papildo graikiniai riešutai bei granatai. Pirmieji yra tikras supermaistas smegenims, kartu gerinantis nuotaiką, užtikrinantis stabilų miegą. Tuo tarpu granatai mažina kraujospūdį, atkuria hormonų pusiausvyrą organizme, sumažina gliukozės kiekį kraujyje ir netgi veikia kaip natūralus insulinas. Be to, šioms salotoms jie suteikia saldaus rūgštumo, todėl jos ir yra tokios išraiškingos, gaivios bei turtingos skonių“, – sako B. Baratinskaitė.

Saldžios ir spalvingos salotos

Reikės: poros persikų, poros slyvų, pusės šviežio agurko, pakelio mocarelos sūrio, saujos šviežio baziliko lapelių, šlakelio alyvuogių aliejaus, žiupsnelio druskos ir juodųjų pipirų.

Persikus, slyvas ir mocarelos sūrį supjaustykite griežinėliais. Tuomet kubeliais supjaustykite agurką ir salotas, kartu su bazilikais sudėkite į lėkštę. Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apibarstykite prieskoniais, viską išmaišykite ir skanaukite.

„Šios salotos netgi gali tapti puikiu desertu. Jos – natūraliai saldžios, išraiškingo skonio ir nustebins kiekvieną, ieškantį naujų kulinarinių idėjų. Nors daržovių čia yra mažiau, toks patiekalas taip pat praturtintas vitaminais bei organizmui naudingomis medžiagomis. Vien slyvose gausu mineralų, ląstelienos ir antioksidantų, leidžiančių sumažinti kai kurių lėtinių ligų tikimybę“, – tikina B. Baratinskaitė.

„Kalbant būtent apie salotų padažus, pardavimai rodo, kad pirkėjai labiausiai pamėgę alyvuogių aliejaus ir citrinų bei medaus ir garstyčių padažus. Taip pat matome tendenciją, kad salotų padažų pardavimai labiausiai išauga vasaros sezono metu“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

B. Baratinskaitė dalijasi, kad tam, jog salotos dubenyje išliktų traškios, svarbu žinoti keletą taisyklių. Prieš gamindami salotas, žaliuosius lapus ir daržoves ar vaisius nuplaukite šaltu vandeniu. Geriausia – po tekančiu švelnia srove. Nuplovę daržoves ir salotų lapus būtinai nusausinkite – tam labai tinka popierinis rankšluostis ar įprastas virtuvinis rankšluostis.

„Ruošdami salotas būkite atsargūs gamindami padažą: jis gali salotas paskaninti, bet gali ir sugadinti. Todėl ruoškite jį itin kruopščiai ir stenkitės nepadauginti prieskonių“, – sako B. Baratinskaitė.

Balzaminis padažas

Jums reikės:

– 180 ml alyvuogių aliejaus;

– 60 ml balzaminio acto;

– 1 šaukštelio medaus arba klevų sirupo;

– 1 šaukštelio mėgstamų garstyčių;

– pagal skonį druskos, pipirų;

„Šios salotos puikiai tiks žalioms įvairių daržovių salotoms gardinti. Visus ingredientus sudėkite į stiklainiuką ar dubenėlį, uždenkite dangteliu ir gerai supurtykite iki vienalytės konsistencijos“, – dalijasi B. Baratinskaitė.

Medaus ir garstyčių padažas

Jums reikės:

– 50 g medaus;

– 50 g Dižono garstyčių;

– 50 g citrinos sulčių;

– 50 g alyvuogių aliejaus;

– pipirų, druskos pagal skonį.

Šį padažą tikrai drąsiai galima pavadinti amžinąja klasika. Sumaišykite medų ir garstyčias, gerai išplakite. Supilkite citrinų sultis, suberkite druską, pipirus. Aliejų pilkite lėtai, plakdami šluotele.

Jogurtinis padažas

Jums reikės:

– 280 g tiršto graikiško jogurto;

– 2 šaukštų alyvuogių aliejaus;

– 1 šaukšto citrinų sulčių;

– 1 smulkiai sukapotos česnako skiltelės;

– kelių šakelių smulkiai kapotų krapų arba kitų prieskonių žolelių;

– pagal skonį druskos, pipirų.

Šis padažas labai paprastas ir greitai paruošiamas. Graikišką jogurtą, citrinų sultis, česnaką išplakite šluotele. Plakdami šluotele, po truputį supilkite aliejų. Padažą pagardinkite druska, pipirais, sukapotais krapais. Išplakite šluotele.

Citrininis padažas

Jums reikės:

– 100 ml alyvuogių aliejaus;

– citrinos sulčių;

– 1 citrinos žievelės;

– šaukštelio Dižono garstyčių;

– smulkiai sukapotų česnako skiltelių;

– 0,5 šaukštelio druskos;

– žiupsnelio juodųjų pipirų.

„Tai – klasikinis salotų padažas, kuris tiks įvairioms lapinėms salotoms ir daržovėms gardinti. Sumaišykite visus ingredientus, išskyrus aliejų. Išplakite šluotele iki balkšvos ar kreminės spalvos konsistencijos. Po truputį, plakdami šluotele, pilkite aliejų. Padažas turėtų tapti kremo konsistecijos“, – pataria „Maximos“ maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė.