Palestiniečiai, kurie nuo 2012 metų šioje pasaulinėje organizacijoje turi stebėtojų statusą, daug metų siekia visapusiškos narystės. Tai prilygtų palestiniečių valstybingumo pripažinimui.

Bet koks prašymas tapti JT valstybe nare pirmiausia turi gauti pritarimą Saugumo Taryboje, kur Izraelio sąjungininkės Jungtinės Valstijos turi veto teisę, o tada turi būti patvirtintas Generalinėje Asamblėjoje.

Izraeliui tęsiant puolimą Gazos Ruože, palestiniečiai praėjusią savaitę atgaivino 2011 metais pateiktą paraišką dėl narystės JT, todėl Saugumo Taryba pradėjo oficialų peržiūros procesą. Tai apėmė specialų Tarybos šalių narių komitetą, ketvirtadienį taip ir nepasiekusį konsensuso.

Už uždarų durų konsensusas nebuvo pasiektas, sakė balandį Tarybai pirmininkaujanti Maltos ambasadorė Vanessa Frazier (Vanesa Freizir).

Tačiau du trečdaliai narių pritarė visapusiškai palestiniečių narystei, sakė ji, tik nenurodė, kurios tai buvo šalys.

Nors specialus komitetas į priekį gali žengti tik pagal konsensusą, bet kuri Saugumo Tarybos narė dabar gali pateikti balsavimui rezoliuciją šiuo klausimu.

Kaip sakė diplomatiniai šaltiniai, balsavimas galėtų įvykti balandžio 18 dieną, arabų valstybėms Taryboje atstovaujančio Alžyro teikimu.

Net jei būtų gauti būtini devyni iš 15 balsų, JAV pareikštų veto, prognozuoja stebėtojai.

Vašingtonas tvirtina, kad ne Jungtinėse Tautose reikia aptarinėti palestiniečių valstybingumą, ir pabrėžia, kad tai turėtų būti Izraelio ir palestiniečių susitarimo rezultatas.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo mažiausiai 33 tūkst. 545 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Rezoliucija, kurioje reikalaujama „nedelsiant nutraukti ugnį“ per šiuo metu vykstantį musulmonų šventąjį ramadano mėnesį ir sudaryti ilgalaikes paliaubas, buvo priimta, visoms kitoms 14 Saugumo Tarybos narių balsavus „už“.

Karas prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ spalio 7-osios išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 32 tūkst. 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė, kad paliaubos gali būti įgyvendintos tik tada, kai „Hamas“ pradės paleidinėti vis dar laikomus įkaitus.

„Ugnies nutraukimas gali prasidėti iš karto, kai bus paleistas pirmasis įkaitas“, – sakė JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas Grinfild).

„Tai vienintelis kelias, kuriuo galima užtikrinti paliaubas“, – nurodė ji.

Izraelio pasipiktinimas

Baltieji rūmai savo ruožtu nurodė, kad JAV susilaikymas balsuojant dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos nereiškia, kad Vašingtonas keičia savo politiką.

Tai suteikia „Hamas“ vilties, kad tarptautinis spaudimas leis jiems sutikti su paliaubomis be mūsų pagrobtųjų paleidimo.

Tai nereiškia „mūsų politikos pasikeitimo“, žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis), teigdamas, kad JAV remia ugnies nutraukimą, tačiau susilaikė, nes rezoliucijoje nebuvo pasmerkta palestiniečių grupuotė „Hamas“.

Tačiau Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) biuras pirmadienį pareiškė, kad JAV susilaikymas kenkia Izraelio kovai su „Hamas“ ir pastangoms paleisti Gazos Ruože tebelaikomus įkaitus.

„Tai suteikia „Hamas“ vilties, kad tarptautinis spaudimas leis jiems sutikti su paliaubomis be mūsų pagrobtųjų paleidimo“, – sakė B. Netanyahu, atšaukdamas delegacijos, turėjusios išvykti į konsultacijas Vašingtone, išvykimą.

Tuo metu Prancūzija paragino siekti nuolatinių paliaubų tarp Izraelio ir „Hamas“.

„Ši krizė dar nesibaigė. Mūsų Taryba turės išlikti mobilizuota ir nedelsiant grįžti prie darbo. Po ramadano, kuris baigsis po dviejų savaičių, ji turės nustatyti nuolatines paliaubas“, – sakė Prancūzijos atstovas JT Nicolas de Riviere'as (Nikola de Rivjeras).

Taryba dėl Izraelio ir „Hamas“ karo išlieka nevieninga. Ji patvirtino tik dvi iš aštuonių rezoliucijų, abiejose daugiausia kalbama apie humanitarinę pagalbą nuniokotam Gazos Ruožui.

Nuolatinis Tarybos narys ir pagrindinis Izraelio rėmėjas Vašingtonas vienareikšmiškai parėmė žydų valstybės teisę gintis po kruvinų „Hamas“ išpuolių.

Praėjusį penktadienį Saugumo Taryba balsavo dėl Jungtinių Valstijų pateikto projekto, kuriame raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir paleisti „Hamas“ laikomus izraeliečių įkaitus.

Kinija ir Rusija vetavo tą rezoliuciją, kritikuodamos ją dėl to, kad joje aiškiai nereikalaujama, jog Izraelis visiškai nutrauktų savo karinį puolimą.

„Kinija remia šį rezoliucijos projektą ir giria Alžyrą bei kitas arabų šalis už jų sunkų darbą šioje srityje, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas). – Tikimės, kad Saugumo Taryba kuo greičiau jį priims ir pasiųs stiprų signalą dėl karo veiksmų nutraukimo.“

Karas prasidėjo beprecedenčiu „Hamas“ spalio 7-osios išpuoliu, per kurį Izraelyje, oficialiais duomenimis, žuvo apie 1  tūkst. 160 žmonių, daugiausia civilių.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo mažiausiai 32 tūkst. 226 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai.

Taryba dėl Izraelio ir „Hamas“ karo išlieka nevieninga. Ji patvirtino tik dvi iš aštuonių rezoliucijų, abiejose daugiausia kalbama apie humanitarinę pagalbą nuniokotam Gazos Ruožui.

Nuolatinis Tarybos narys ir pagrindinis Izraelio rėmėjas Vašingtonas vienareikšmiškai parėmė žydų valstybės teisę gintis po kruvinų „Hamas“ išpuolių.

Tarptautinė bendruomenė tikisi, kad Saugumo Taryba praktiškai ir visapusiškai vykdys savo pareigas.

Praėjusį penktadienį Saugumo Taryba balsavo dėl Jungtinių Valstijų pateikto projekto, kuriame raginama nedelsiant nutraukti ugnį ir paleisti „Hamas“ laikomus izraeliečių įkaitus.

Kinija ir Rusija vetavo rezoliuciją, kritikuodamos ją dėl to, kad joje aiškiai nereikalaujama, jog Izraelis visiškai nutrauktų savo karinį puolimą.

Naujajame tekste, su kuriuo sekmadienį susipažino naujienų agentūra AFP, reikalaujama nedelsiant nutraukti ugnį per musulmonų šventąjį ramadano mėnesį ir siekti nuolatinių ir tvarių paliaubų.

Taip pat reikalaujama nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus įkaitus ir panaikinti visas kliūtis, trukdančias dideliu mastu teikti humanitarinę pagalbą.

Pasak su anonimiškumo sąlyga AFP kalbintų diplomatų, tekstą siūlo nenuolatinės Saugumo Tarybos narės, kurios savaitgalį kartu su Jungtinėmis Valstijomis dirbo stengiantis išvengti veto.

Kinija, kuri yra nuolatinė Tarybos narė ir turi veto teisę, pirmadienį pareiškė, kad pritaria rezoliucijai.

„Šiame projekte užimama aiški pozicija reikalaujant nutraukti ugnį ir išplėsti humanitarinės pagalbos teikimą Gazos Ruožui, todėl jis atitinka teisingą Saugumo Tarybos veiksmų kryptį“, – sakė Lin Jianas.

„Šiuo metu konfliktas Gazoje tęsiasi, sukeldamas humanitarinę krizę, – pridūrė jis. – Tarptautinė bendruomenė tikisi, kad Saugumo Taryba praktiškai ir visapusiškai vykdys savo pareigas.“

Balsavimas bus surengtas po to, kai Rusija ir Kinija vetavo ankstesnį tekstą, kurį pasiūlė JAV.

Nuo spalio 7-osios išpuolių Taryba yra susiskaldžiusi dėl Izraelio ir „Hamas“ karo ir priėmė tik dvi rezoliucijas iš aštuonių. Abiejuose dokumentuose daugiausiai kalbama apie humanitarinės pagalbos pristatymą į nuniokotą Gazos Ruožą.

Nuolatinės Tarybos narės ir pagrindinės Izraelio rėmėjos Jungtinės Valstijos tvirtai palaiko Izraelio teisę gintis po precedento neturinčių „Hamas“ atakų. Tačiau humanitarinei krizei Gazos Ruože gilėjant, JAV parama Izraeliui dėl to, kaip jis kariauja su palestiniečių smogikų grupuote, sumenko.

Gazos karą sukėlė spalio 7 dieną surengta beprecedentė „Hamas“ ataka, per kurią Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 160 žmonių, rodo oficialiais izraeliečių duomenimis paremti naujienų agentūros AFP skaičiavimai.

Izraelis pažadėjo sunaikinti smogikus, kurie taip pat paėmė apie 250 įkaitų. Izraelis spėja, kad apie 130 belaisvių vis dar yra Gazos Ruože, įskaitant 33 asmenis, kurie, kaip manoma, yra negyvi.

Sveikatos apsaugos ministerija „Hamas“ valdomame Gazos Ruože sekmadienį nurodė, kad bendras aukų skaičius šioje teritorijoje pasiekė 32 tūkst. 226, ir pažymėjo, jog ankstų sekmadienį žuvo 72 žmonės, įskaitant mažiausiai 26 asmenis, kurie gyvybių neteko per antskrydžius, nukreiptus į penkis namus pietiniame Rafos mieste.

Praėjusį penktadienį Saugumo Taryba balsavo dėl JAV pateikto projekto, raginančio nedelsiant paskelbti paliaubas, susietas su įkaitų paleidimu.

Kinija ir Rusija vetavo šią rezoliuciją. Šios šalys pažėrė kritikos, kad dokumente aiškiai nereikalaujama, jog Izraelis nutrauktų savo kampaniją.

Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu „Amerikos balsui“ pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia.

„Jei pažvelgsime į JT Saugumo Tarybą, tai pasipriešinimo Rusijos agresijai prieš Ukrainą kontekste ji neįstengė nei pakeisti situacijos, nei priimti esminių sprendimų. Pagrindinė priežastis yra ta, kad Saugumo Tarybos narės, o ypač Saugumo Tarybos nuolatinės narės, ir toliau laikosi pozicijos, jog Rusija yra visateisė jos narė. Jos leidžia Rusijai naudotis veto teise. Jos nepasirengusios ne tik žengti praktinius žingsnius, kad būtų panaikinti visi Rusijos įgaliojimai, jos nepasiruošusios net ir pradėti politinę diskusiją šiuo klausimu“, – pabrėžė jis.

S. Kyslycia pridūrė, jog net susiklosčius sudėtingai situacijai Gazos Ruože JT Saugumo Tarybai pavyko priimti sprendimą dėl naujų humanitarinių perėjų atidarymo, o Rusijos ir Ukrainos karas tebėra bene vienintelis konfliktas, kuriame jokių sprendimų nėra.

Ukrainos nuolatinis atstovas taip pat pažymėjo, kad, kalbant apie Rusijos Federaciją, situacija yra aiški – diktatoriškas ir nusikalstamas režimas naudoja veto teisę savo nusikalstamiems tikslams.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose S. Kyslycia apibūdino Rusijos nuolatinį atstovą Vasilijų Nebenzią kaip asmenį, kurio „sąžinė amputuota, o orumas nupjautas“.

Laiške Saugumo tarybai jis trečiadienį pirmą kartą nuo savo kadencijos pradžios 2017 m. rėmėsi JT chartijos 99 straipsniu, kuris generaliniam sekretoriui suteikia galimybę atkreipti Saugumo Tarybos dėmesį į „bet kokį klausimą, kuris, jo nuomone, gali kelti pavojų tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimui“.

„Raginu Saugumo Tarybos nares daryti spaudimą, kad būtų užkirstas kelias humanitarinei katastrofai, – sakoma laiške. – Kartoju, kad būtinos humanitarinės paliaubos. Tai skubu. Reikia apsaugoti civilius gyventojus nuo didesnių kančių“.

Anot Jungtinių Tautų, A. Guterresas nusprendė pasiremti JT chartijos 99 straipsniu dėl daugybės Gazos Ruože ir Izraelyje per palyginti trumpą laiką žuvusių žmonių. JT istorijoje taip iki šiol yra nutikę labai retai. Taip generalinis sekretorius savo raginimui simboliškai suteikia didesnę reikšmę, tačiau tiesioginių padarinių tai neturi.

Paprastai Saugumo Tarybos narės pačios sprendžia, kas, jų nuomone, kelia grėsmę pasaulio taikai ir todėl turi būti įtraukta į darbotvarkę.

Rusija, viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, šeštadienį pradėjo pirmininkauti Tarybai. Šalys narės rotacijos tvarka po mėnesį pirmininkauja šiai 15 narių turinčiai institucijai.

„Nors Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, ji nuolat pažeidinėja pačią JT teisinės sistemos esmę“, – vėlai šeštadienį tviteryje parašė ES užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis (Žozefas Borelis).

„ES pasipriešins bet kokiam pirmininkaujančios Rusijos piktnaudžiavimui“, – sakė jis.

Dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijos ryšiai su Vakarais nusmuko iki žemiausio taško nuo Šaltojo karo laikų.

Kyjivas pavadino Rusijos pirmininkavimą „spjūviu į veidą“.

Rusija neturės didelės įtakos JT Saugumo Tarybos sprendimams, tačiau bus atsakinga už darbotvarkės sudarymą.

Ukraina ragina pašalinti Rusiją iš Saugumo Tarybos dėl praėjusių metų vasarį pradėtos invazijos.

Rusija praėjusį kartą Tarybai pirmininkavo 2022-ųjų vasarį, kai Kremlius pasiuntė savo karius į Ukrainą.

„Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė. Dėl to, ką ji daro Ukrainoje, ji neturėtų ja būti, bet [JT] įstatai neleidžia keisti jos nuolatinės narystės“, – ketvirtadienį iš Kosta Rikos, kur dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime demokratijos klausimais, sakė L. Thomas-Greenfield.

Rusija šeštadienį turi mėnesiui perimti pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai pagal rotacijos principą.

JAV ambasadorė sakė, jog tikisi, kad Rusija pirmininkavimo metu elgsis profesionaliai, tačiau išreiškė abejonių.

„Taip pat tikimės, kad jie ieškos galimybių plėtoti dezinformacijos kampaniją prieš Ukrainą, Jungtines Valstijas ir visus mūsų sąjungininkus“, – sakė ji.

„Kiekviena proga reikšime savo susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų“, – sakė ji ir pakartojo, kad Vašingtonas smerkia Maskvos „karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus“ Ukrainoje.

„Žinome, kad Rusijos Federacija pateikė oficialų skundą dėl įtarimų, kad Ukrainoje [vykdomos] biologinių ginklų programos“, – Saugumo Taryboje sakė JT vyriausiosios įgaliotinės nusiginklavimo klausimams pavaduotojas Adedeji Ebo (Adededžis Ebas).

„Kaip šių metų kovą ir gegužę Tarybą informavo vyriausioji įgaliotinė Izumi Nakamitsu (Idzumi Nakamicu), Jungtinės Tautos nežino apie jokias tokio pobūdžio biologinių ginklų programas“, – sakė jis ir pažymėjo, kad JT neturi mandato ar techninių galimybių atlikti tyrimą.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) atmetė Rusijos pareiškimus dėl „karinės biologinės veiklos“ Ukrainoje ir pavadino tai „grynais prasimanymais“.

„Visi žinome, kad šie pareiškimai yra gryni prasimanymai, pateikti be menkiausio įrodymo“, – sakė ji.

Protestą Gabonui dėl Lietuvai nesuteiktos galimybės dalyvauti ir pasisakyti Saugumo Tarybos posėdyje Lietuvos nuolatinis atstovas JT ambasadorius Rytis Paulauskas pareiškė remiamas Latvijos, Estijos ir Čekijos. Lietuva šiame posėdyje turėjo kalbėti Baltijos šalių bei Čekijos vardu.

„Spalio mėnesį JT Saugumo Tarybai pirmininkaujantis Gabonas likus pusvalandžiui iki posėdžio pradžios pakeitė savo ankstesnį sprendimą ir nebesuteikė galimybės Lietuvai dalyvauti bei pasisakyti spalio 21 dieną vykusiame posėdyje, skirtame taikai ir saugumui Ukrainoje. Išvakarėse buvome gavę patvirtinimą, kad dalyvauti ir pasisakyti galėsime. Toks paskutinės minutės sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes daugumai to prašiusių šalių tokia galimybė buvo suteikta. Jis taip pat sunkiai dera su deklaruojamu Saugumo Tarybos darbo skaidrumo principu“, – sako ambasadorius R. Paulauskas.

URM praneša, kad pasisakymas Saugumo Tarybai išplatintas oficialiu laišku. Jame Baltijos šalys ir Čekija akcentavo, kad Rusija, sunaikinusi trečdalį Ukrainos energetikos infrastruktūros artėjant žiemai, siekia palaužti Ukrainos žmonių ryžtą ir dvasią, kas tik įrodo, jog Rusija elgiasi kaip teroristinis režimas, o jos veiksmai turi genocido prieš ukrainiečių tautą bruožų.

Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad naujausios Rusijos atakos prieš civilius Ukrainos gyventojus ir kritinę infrastruktūrą rodo naują Rusijos agresijos prieš Ukrainą etapą, o Irano Rusijai teikiami bepiločiai orlaiviai, pažeidžiant Saugumo Tarybos rezoliuciją, leidžia laikyti Iraną agresijos bendrininku drauge su savo teritorija Rusijai leidžiančiu naudotis Baltarusijos režimu.

JT valstybės narės paragintos didinti paramą Ukrainai bei dėti visas pastangas, kad būtų užtikrinta Rusijos atsakomybė už šį agresijos nusikaltimą. Saugumo Taryba informuota ir apie Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų išplatintą bendrą pareiškimą, raginantį padėti Ukrainai įsteigti Specialų tribunolą, kuris tirtų agresijos nusikaltimą.