Kaip pirmadienį pranešė Šiaulių apylinkės teismas, dvi bendrovės per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo turės nugriauti ūkinį pastatą, stadioną, tvorą ir išardyti sporto salę bei laisvalaikio centrą, sutvarkyti statybvietę. Per mėnesį nuo darbų pabaigos nugriovimo statinius išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Bendrovėms neįvykdžius teismo sprendimo per jame nustatytą terminą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai yra suteikta teisė nugriauti statinius ir sutvarkyti teritoriją.

Bendrovės teismo sprendimu lygiomis dalimis turės sumokėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai per 14 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Anot teismo, atsižvelgiant į aplinkybę, kad savivaldybė, gindama viešąjį interesą, turi teisėtą lūkestį, jog daug metų neprižiūrimi nebaigti statyti pastatai ir funkciškai susidėvėję senos statybos statiniai Šiaulių miesto centrinėje dalyje nebekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai, padarė išvadą, kad ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

Ginčo statiniai turi būti nugriauti, kadangi toks pavojus bendrovių nebuvo pašalintas per savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomųjų nurodymų nustatytus terminus.

Kaip pranešė teismas, žemės sklypas, kuriame pastatyti statiniai, užima 3,7953 hektaro teritoriją Šiaulių miesto centrinėje dalyje. Jame yra registruoti 1994 metais pradėti ir nebaigti statyti sporto salė ir laisvalaikio centras bei 1970 metais pastatyti ūkinis pastatas, stadionas ir tvora.

Prieš daugiau nei dvejus metus buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis ir statinius įsigijo du juridiniai asmenys.

Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.

Senienos žvejų kolūkyje

Senų statinių vieta daugelį metų buvo žvejybos uosto teritorija. Šiuo metu jame daugelis pastatų jau nugriauta. Jų vietoje įrengtas šiuolaikinis „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas.

Senų statinių vieta išlieka buvusio žvejų kolūkio „Baltija“ teritorija. Joje yra pastatų, kurie dešimtmetį, o gal ir ilgiau nenaudojami.

Nemažai tokių pastatų yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdomoje buvusioje žvejų kolūkio teritorijoje, kur dabar yra pagalbinės laivybos bazė.

Avarinės būklės pastatas

Šių metų kovą šioje teritorijoje buvo atlikta kelių pastatų ekspertizė.

Pateikti duomenys apie 1969 metais statytą 1 081 kv. m plotą užimantį gamybinį pastatą Nemuno g. 24. Šalia šio pastato tuo pačiu adresu yra ir dar mažiausiai du seni pastatai, kur anksčiau ar vėliau galėtų prasidėti jų ardymas.

Atlikus 1 081 kv. m ploto pastato ekspertizę nustatyta, kad pradedant pamatais ir baigiant stogu pastatas yra avarinės būklės.

Pagrindinė išvada tokia, kad toliau naudoti šį pastatą dėl jo deformacijų yra nesaugu, gali pradėti kristi jo konstrukcijos, nes jau krinta kiaurai merkiamo pastato sienų plytos.

Pastate išdaužyti langai, kai kur ir su išlaužytais langų rėmais. Drėgmės ir šalčio paveiktos gelžbetoninės pastato perdangų konstrukcijos.

Kol kas nėra sprendimų

Šiuo metu paskelbtas konkursas rengti Nemuno g. 24 pastato ardymo projektą.

Visiškai aišku, kad šį pastatą, o ateityje ir kitus esančius šalia jo, reikės griauti. Statinys yra šalia uosto geležinkelio magistralinio kelio, todėl vibracija daro jį dar pavojingesnį.

Kol kas nėra apsispręsta, kas būtų statoma vietoje nugriauto pastato. Praeityje buvo svarstymų, kad Uosto direkcijos laivyno bazė galėtų būti perkelta kitur, o jos teritorija galėtų būti išnuomota uosto krovai.

Tačiau šalia Baltijos žvejų uosto numatytos įrengti naujos Uosto direkcijos bazės statyba sustojo, nes toje teritorijoje rastos palaidotos buvusio Klaipėdos laivo-restorano „Regata“ liekanos. Kol kas nėra jokio sprendimo nei dėl tų liekanų pašalinimo, nei dėl naujos Uosto direkcijos bazės statybos.

Bet ji išsprendžiama, galima užkirsti kelią kultūrinio paveldo nykimui ir praradimui bei sumažinti apleistų pastatų neigiamą poveikį miesto veidui. „Vilniaus vystymo kompanija“ tai įrodė ne kartą.

Savininkų problemos

„Kiekviena šalis, miestas ar bendruomenė turi stengtis išsaugoti istoriją įveiklindama ar suteikdama „antrą kvėpavimą“ vietoms, kurios yra unikalios. Visos iniciatyvos, skirtos paveldo pastatams išsaugoti, investavimas į jas yra pilietiškumo požymis. Atnaujinant paveldo pastatus sukuriama pridėtinė vertė ir jie išsaugomi ateinančioms kartoms“, – kalba mokslininkai.

Visa Europa susiduria su apleistų, nenaudojamų pastatų problema. Priežastys, kaip ir pas mus: neišspręstas nuosavybės statusas, labai daug paveldėtojų, kurie nesutaria, ką su gautu turtu daryti, savininkų nenoras investuoti, nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų bankrotai, areštas, hipotekos skola ar savininkas įsigijo objektą tik turėdamas tikslą perparduoti, tačiau nesulaukia sau tinkamos kainos.

Sprendimų būdai

Ne taip jau retai tokio likimo sulaukia išskirtinės architektūros pastatai, kurie istoriškai svarbūs miestui, akcentuoja jo tapatybę. Susiduriama su dvejopa problema: nugriauti paveldo vertybių negalima, tačiau savininkų finansinės galimybės atnaujinti namą būna ribotos, o kritinės būklės statiniai kelia pavojų visuomenės saugumui.

Pastatų renovacija dėl natūralaus jų nusidėvėjimo yra neišvengiamas ir begalinis procesas. Jis būtinas, norint užtikrinti pastatų funkcionalumą ir saugų naudojimą. Konkrečius pastatų naudojimo ir priežiūros reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, už jų vykdymą atsako pastatų naudotojai ir valdytojai.

Tokias problemas daugumoje Europos miestų sprendžia savivaldybėms atstovaujančios NT efektyvaus valdymo paslaugą teikiančios įmonės. Jos konsultuoja apleistų ar avarinės būklės NT savininkus, tarpininkauja jiems susitariant dėl pastatų perleidimo potencialiems investuotojams, kurie patraukliose vietose siekia tvariai rekonstruoti nenaudojamus istorinius namus.

Aukso vertės projektas

Paprasčiau vertingus pastatus prikelti antram gyvenimui, kai jie yra savivaldybės nuosavybė. Sostinėje tuo užsiima UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK). Bendrovė, vykdanti sostinės savivaldybės investicinius projektus, turi didelę visuomeninės paskirties pastatų statybos, rekonstravimo bei atnaujinimo, modernizavimo patirtį. Tai garantuoja paslaugų efektyvumą – savalaikį rizikos vertinimą, darbų finansavimą bei darbų kokybę, padeda sutaupyti laiko, tinkamai valdyti visą procesą.

Vienas geriausių pavyzdžių – VVK organizuota Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcija sostinės Žvėryno mikrorajone. Tai – buvusi M.Dobužinskio vidurinė mokykla, kuri apskritai dėl prastos būklės (klasės, tualetai, kitos patalpos net nepriminė erdvių, kokias turėtų turėti moksleiviai) nuo 2012 m. nebeveikė. Po pusantrų metų trukusios modernios rekonstrukcijos 2015 m. Šolomo Aleichemo ORT gimnazija atvėrė duris. Renovuojant pastatą buvo pakeista stogo danga ir apšiltinta, taip pat apšiltintas fasadas, pakeisti langai ir lauko durys, modernizuotos vidaus inžinerinės ir sklypo lauko komunikacijos, paklotos naujos kiemo ir sporto aikštelių dangos. Atnaujintas ir pastato vidus.

Konkurse „Lietuvos metų gaminys – 2015“, kuriame kasmet apdovanojama Lietuvos įmonių gaminama produkcija, kategorijoje „Statybos pramonė“ Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcijos projektas apdovanotas aukso medaliu.

Kitas svarbus VVK projektas – sostinės Šv. Roko ligoninės pastato Antakalnio rajone rekonstrukcijos darbai. Atnaujinta daugiau nei 6 tūkst. kv. m patalpų, pakeisti langai, durys, virš buvusio baseino ir pagrindinio korpuso įrengtos papildomos patalpos. Atnaujintoje sveikatos priežiūros įstaigoje įrengti du papildomi ir pritaikyti lovoms transportuoti liftai. Atnaujinant pastatą didžiulis dėmesys buvo skiriamas žmonių, turinčių negalią, poreikiams. Regėjimo negalią turintiems ligoniams čia įrengtas liftas su Brailio rašto žymeniu. Tikintiesiems įrengta koplyčia. Atnaujintoje ligoninėje yra daugiau nei 80 palatų, kuriose – 240 lovų.

XIX a. viduryje statytos neogotikinės koplyčios, esančios Rasų kapinėse Vilniuje, restauravimas – taip pat VKK projektas. Atnaujinimo metu sutvarkyti koplyčios pamatai, cokolis, mūrinių sienų paviršius, laiptai. Taip pat buvo perdengtas stogas, nudažytas fasadas, atkurtas švieslangis, įrengta žaibosaugos sistema, atlikti valymo, antiseptikavimo ir nudruskinimo darbai, praneša Kultūros paveldo departamentas. Romantizmo laikotarpio neogotikinė koplyčia pagal architekto Tomo Tišeckio projektą pastatyta 1850 m. 1888 m. gydytojas Hiliaras Raduškevičius medinės varpinės vietoje pagal architekto Julijano Januševskio projektą pastatė plytų mūro varpinę.

Mes kiekvieną dieną lankomės objektuose, kurie išsidėstę visame mieste. Puikiai matome, kur kokios infrastruktūros trūksta. Įvertiname naujas investicines galimybes ir teikiame jas savivaldybės administracijai.

Beveik 200 projektų vienu metu

Naujų darželių ir mokyklų statybos, ugdymo įstaigų atnaujinimo darbai, poliklinikų remontai, viešų erdvių tvarkymas ir infrastruktūros plėtra. Trumpiau tariant, viešosios infrastruktūros projektų valdymo ir statybos techninės priežiūros paslaugos – pagrindinė „Vilniaus vystymo kompanijos“ veikla. Šiuo metu įmonės darbotvarkėje beveik 200 projektų.

Vienas jų – Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje. Jis taps nauja įspūdinga traukos vieta sostinėje: po rekonstrukcijos ir naujų statybų čia bus analogų Lietuvoje neturinti moderni ir interaktyvi ekspozicija, nuo muziejaus stogo atsivers Vilniaus panoramos apžvalgos aikštelė, veiks kūrybinės dirbtuvės, kavinė. Muziejuje bus įrengtas liftas, kurio ligi šiol čia nebuvo, todėl muziejus taps prieinamesnis dar didesniam lankytojų srautui: senjorams, judėjimo negalią turintiems, šeimoms su kūdikiais. Atsinaujinęs Energetikos ir technikos muziejus planuoja dar daugiau interaktyvumo, patrauklių veiklų visai šeimai. Po vienu stogu tilps energetikos ir technikos istorija bei naujos edukacinės erdvės kūrybai, šiuolaikiniam mokslui. Cokoliniame aukšte įsikurs atviros prieigos kūrybinės erdvės, laboratorijos ir dirbtuvės, kuriose bus rengiami edukaciniai užsiėmimai, dirbtuvės visų amžių grupių lankytojams. Čia bus galima kurti ir mokytis, pasitelkiant naujausias 3D technologijas, fotogrametriją, CAD, CAM sistemas, mechanikos ir elektronikos įrenginius.

„Rūpinamės efektyviu miesto viešųjų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimu, architektūros ir inžinerijos veikla bei su ja susijusiomis techninėmis konsultacijomis. Vilnius yra pasirinkęs teisingą kelią, savivaldybės nekilnojamojo turto vystymo paslaugas telkdamas vienose rankose. Mes kiekvieną dieną lankomės objektuose, kurie išsidėstę visame mieste. Puikiai matome, kur kokios infrastruktūros trūksta. Įvertiname naujas investicines galimybes ir teikiame jas savivaldybės administracijai“, – sako VVK direktorė Rasa Čeponytė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis yra sakęs, jog miesto nekilnojamojo turto valdymas, administravimas ir vystymas iš vieno centro sukuria didesnę pridėtinę vertę. Be to, artimiausiu metu ketinama kurti nekilnojamojo turto kompetencijų centrą, kuriuo taps „Vilniaus vystymo kompanija“.

Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.

„Darydami pokyčius policijoje, jau šiemet dalį lėšų nuo pastatų nukreipėme į savo darbuotojus, todėl atsirado galimybė skirti lėšų tinkamam pareigūnų aprūpinimui. Darau tai, ką esu žadėjęs nuo pat pradžių – kad visi į gatves dirbti išeinantys pareigūnai būtų tinkamai aprūpinti, nes tik gerai ekipuotas pareigūnas gali apsaugoti žmones ir save“, – sako policijos generalinis komisaras Linas Pernavas.

Dalį lėšų nuo pastatų nukreipėme į savo darbuotojus, todėl atsirado galimybė skirti lėšų tinkamam pareigūnų aprūpinimui. Darau tai, ką esu žadėjęs nuo pat pradžių – kad visi į gatves dirbti išeinantys pareigūnai būtų tinkamai aprūpinti.

Jau artimiausiu metu policijos pareigūnai bus aprūpinti nauja modernia technika. Policijos departamento sandėlius jau pasiekė pirmieji įrangos komplektai, kurie artimiausi metu bus išdalinti pareigūnams.

Linas Pervanas, A. Ufarto / BFL nuotr.

Policijos įstaigoms bus skirta beveik 500 elektros impulsinių prietaisų (elektros šoko įrenginių) „Taser“, 1800 užtaisų, 450 baterijų, 2500 vienkartinių antrankių, 181 tūkst. 650 šovinių pistoletams, skelbia Policijos departamentas.

Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnams bus skirta 60 šarvinių liemenių, 500 vienkartinių antrankių, atsarginės pistoletų dalys, šoviniai pistoletams, automatams ir snaiperiniams šautuvams.

Policijos vadovybė žada, kad kitų metų pradžioje pareigūnai gaus gelbėjimo komplektus, naują patogią tarnybinę uniformą, kitą būtiną įrangą. Šiemet yra patvirtinti nauji pareigūnų aprūpinimo standartai: policijos pareigūno, reaguojančio į įvykius, ekipažo mobilios ir stacionarios darbo vietų.

Seni policijos pastatai, kurių šiemet atsisakyta, sudarė 10 proc. visų turimų pastatų. Jų patalpų plotas siekė beveik 26 tūkst. kvadratinių metrų.