Manau, tie, kurie nusprendė nuimti šituos teisingus ir tikrą įtaką prokremliškoms galvoms darančius stendus (daiktus reikia vadinti savais vardais), padarė nusikaltimą, pasidavė Kremliaus propagandai, kuri yra fašištinė propaganda. Kitaip tariant, jie pasidavė fašizmo ir nacizmo įtakai.

Nuėmę tuos stendus mes toliau demonstruojame savo bailumą, bukumą ir neryžtingumą, lyg tebebūtume kolonija, kurioje viskas derinama su „centru“, o už nepaklusnumą, t. y. savos nuomonės turėjimą, baudžiama kalėjimu, kaip kad matome.

Suprantama, kad mūsų Lietuvos rusai jokiais būdais negali būti kaip nors ignoruojami ar net įžeidinėjami (kaip teigia fašistinė propaganda). To nei Klaipėdoje, nei visoje Lietuvoje nėra ir negali būti.

Todėl ir šitas šūkis apie karinį žudikų laivą jokiu būdu nėra ir negali būti taikomas mūsų rusakalbiams gyventojams, kuriuos mes labai gerbiame, su kuriais bendraujame ir šiandien rusiškai, jei matome, kad žmogus negali ko nors pasakyti ar suprasti lietuviškai.

Šia prasme tolerancijos stokos Lietuvai, kurioje veikia dešimtys tautinių mažumų mokyklų, kurioje laisvai veikia tautinės organizacijos, partijos ir susivienijimai, niekas neturi teisės prikišti.

Tie karinį laivą pasiunčiantys šūkiai yra skirti fašistams, nacistams ir žmogžudžiams, kurie šiandien iš Kremliaus valdo Rusiją ir Ukrainoje viską niokoja, griauna ir niekšingai žudo niekuo nekaltus žmones. Kurie Gazos Ruože žudynėms ruošė tuos žydų vaikus gabalais pjausčiusius gyvulius. Kurie visame pasaulyje įvedinėja savo normalų gyvenimą griaunančią antidemokratinę „tvarką“ ir naikina kitų tautų kultūras, o dabar dar ir niekuo dėtus žmones Bučoje, Irpinėje ir kitur. Tai yra būtent jiems, žudikams ir sadistams, skirtas „palinkėjimas“.

Manau, Naujųjų metų proga būtų pats metas vėl visoje Klaipėdoje iškelti tuos reklaminius stendus su naujamečiais palinkėjimais tam kariniam laivui. Būtų tikrai graži iniciatyva, parodanti, kad mes nebijome profašistinių ir pronacistinių elementų su pasisavinta lotyniška Z raide, nes jie tiesiog yra fašistai – žmonijos atmatos, Žemės purvas.

Ir į tų prosovietinių veikėjų burbėjimus nereikia kreipti dėmesio. Kuo toliau, tuo jų girdisi mažiau, ateina nauja intelektualių žmonių karta, kuri suvokia, kad Vakarų demokratijoje gyventi yra kur kas geriau nei ten, kur žmonės užguiti, nuskurdę, apgauti, apiplėšti, suklaidinti fašistų propagandos, bijantys pasakyti tiesą, nes gali tuojau pat būti primušti ir už nieką pasodinti į kalėjimą.

Visi juk matome, kas vyksta Ukrainoje ir kas vyksta Izraelyje, visi suprantame, iš kur visas tas blogis plūsta.

„Knygų mugė skirta publikai. Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė sutapo su karo Ukrainoje pradžia, mes pasiekėme vos 50 proc. rezultato, kurio tikėjomės. 2021 metais knygų mugę sustabdė pandemija. Labai tikimės, kad šie metai bus kitokie – grįšime į senus gerus laikus, į 2020-uosius, kai Vilniaus knygų mugę aplankė daugiau nei 70 tūkst. žmonių“, – sakė renginio organizatorė Lolita Varanavičienė.

Dėmesys Ukrainai

Šių metų Vilniaus knygų mugėje daug dėmesio bus skiriamas Ukrainos kūrėjams ir literatūrai, Europos laisvės kovų literatūrai. Mugės rengėjai lankytojus kvies į rimtas politines ir visuomenines diskusijas, kuriose dalyvaus žinomi Lietuvos ir užsienio rašytojai, politologai, istorikai bei ekspertai.

Į knygų mugė atvyks daugiau nei 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, poetų, iliustruotojų, žurnalistų, kino režisierių, diplomatų, politikų. Su Ukrainos autoriais ir knygomis mugės lankytojai galės susipažinti Ukrainos stende, kuris įsikurs tarp trečiosios ir ketvirtosios LITEXPO salių. Jį kartu su Lietuvos kultūros institutu įrengė Ukrainos knygų institutas.

Vasario 24-ąją vyks karo metinėms paminėti skirtas menininko Eugene Arlovo kino perfomansas „Strička“. Jame bus galima išgirsti ir išvysti nuo karo bėgančių ukrainiečių liudijimus.

Nuo trečiadienio Vilniaus knygų mugės „Facebook“ paskyroje skelbiamas aukcionas. Ukrainos namų Lietuvoje bendraįkūrėjas Aleksas Matvejevas aukcionui perdavė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio džemperį, sidabrinę Lietuvos banko monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę bei tris Charkivo meno ir dizaino akademijos trienalės plakatus, kurie buvo eksponuojami parodoje Vilniuje.

„Visos aukcione surinktos lėšos bus skirtos paremti Ukrainos kovotojus ir Kyjivo miesto teritorinę gynybą“, – sakė A. Matvejevas.

Savo identifikavimo dokumentą pateikę ukrainiečiai į Vilniaus knygų mugę galės patekti nemokamai.

Vilniaus jubiliejaus akcentas

Šiais metais mugėje vyks apie 500 renginių.

„Renginių priplanuota įvairiausiam skoniui, atvyksta svečių iš kitų šalių, į Lietuvą grįžta svetur gyvenantys rašytojai, vyks net keletas literatūros apdovanojimų ceremonijų, bus paskelbtos Metų knygos rinkimų nominacijos. Jau dabar girdime skundų, kad geri renginiai mugėje dubliuojasi, tačiau jų yra daugybė“, – kalbėjo Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Mugėje planuojamas itin ryškus 700 jubiliejų švenčiančio Vilniaus akcentas. Sostinei skirta daugiau nei 20 renginių.

Pokalbyje „Civis Vilnensis Sum“ bus diskutuojama apie Vilniaus miesto kultūrinį dydį, gylį ir plotį, o žinomiausi šalies istorikai nagrinės alternatyvią Vilniaus istoriją.

Renginyje skambės ištraukos iš Gedimino laiškų, miesto sukakčiai skirta poezija, knygų pristatymuose ir pokalbiuose bus narstomi Vilniaus vardai, veidai, skoniai architektūra ir interjerai.

Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys parodos „Aš esu vilnietis“ katalogą, R. Paknio leidykla – Tomo Venclovos „Vilniaus vardai: papildymų knygą“, „Tyto alba“ istorinį Ginos Viliūnės romaną apie Vilnių „Mirtinas arkebuzos šūvis“, „Eugrimas“ – Remigijaus Šimašiaus knygą „Miestas ir meras. Vilniaus pokyčių istorijos“.

Mugės šeštadienį bus įteikta tradicinė Vilniaus klubo premija, skatinanti rašytojus pažinti Lietuvos sostinę, populiarinti Vilniaus miesto istoriją, tradicijas, savitumą.

Muzikos salėje – pusšimtis koncertų

Asociacijos AGATA rengiamoje „Muzikos salės“ programoje – daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių ir beveik 70 stendų.

„Muzikos salėje“ bus galima išgirsti Alinos Orlovos, Nika Ganga, „Sisters on Wire“, „Garbanoto“, Virgio Stakėno, „BIX“ ir daugybės kitų atlikėjų koncertus.

Šiuolaikinės muzikos garsus paįvairins Baroko muzikos orkestras „Cappella Concertante Vilnense“, dainuojantys „Keistuolių teatro“ aktoriai Justas ir Jurgis, šokoteka su vaikų rašytojų Tomo Dirgėlos ir Justino Žilinsko elektrogrupe „Knygų vaikai“.

Pokalbiams „Muzikos salėje“ dedikuota atskira scena – joje apie naujausius savo leidinius pasakos Gabrielius Vagelis, Jessica Shy, grupės „jautì“, „THE ROOP“, „shishi“.

Be kita ko, vyks susitikimai su scenos senbuviais Algirdu Kaušpėdu ir Andriumi Mamontovu.

23-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė „700 eilučių laisvei vyks“ vasario 23–26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei LITEXPO.

Tai pirmieji viešosios erdvės žemėlapiai ir stendai, pagaminti pagal universalaus dizaino principus. Iki 2030 metų Vilniaus mieste visi parkų ir skverų informaciniai stendai bus įrengiami pagal šį standartą.

Dėmesys visiems gyventojams

„Universalus dizainas – tai pirmiausia dėmesys kiekvienam gyventojui ir visiems lygiai prieinamas miestas. Šiuo atveju kalbame apie universalaus dizaino principais sukurtą stendą ir žemėlapį, kuriame informacija vienodai prieinama ir aukštam, ir žemam, ir sėdinčiam, ir matančiam, ir neregiui“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Informacinį stendą ir taktilinį žemėlapį Vingio parke įrengė bendrovė „Vilniaus planas“. Jie sukurti bendradarbiaujant su Lietuvos silpnaregių ir neregių sąjunga bei kitomis žmonių su negalia organizacijomis, Lietuvos aklųjų biblioteka. Žemėlapį gamino viešųjų pirkimų procedūras laimėjusi įmonė „Verslo ir neįgaliųjų vystymo grupė“, kurioje taip pat dirba regėjimo negalią turintys darbuotojai.

„Kadangi tai pirmieji kelrodystės sistemos elementai, prašėme įvairių bendruomenių išbandyti juos ir teikti pastabas. Pagal jas tobulinome stendų dizainą ir žemėlapį ir patys mokėmės“, – Savivaldybės atstovams apžiūrint žemėlapį pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji patarėja Rūta Matonienė.

Įrengs ir daugiau

Žemėlapyje yra Vingio parko teritorijos lytimoji schema su išskirtinių, svarbių, lankytinų objektų vietomis ir kita svarbia informacija – apčiuopiamai atvaizduoti tokie elementai kaip Neris, miškas ir pievos, paplūdimys, Vingio parke esantys takai ir gatvės bei kiti elementai.  Tekstinė informacija pateikta ir Brailio raštu.

Greitu laiku universalaus dizaino stendai atsiras ir kituose sostinės parkuose bei skveruose.

Universalaus dizaino esmė – viešai naudojami gaminiai turi būti tinkami visiems – vaikams, senjorams, gyventojams su specialiaisiais poreikiais. Vienas gaminys turi tikti visiems, todėl nereikia kurti gaminių atskirai kiekvienai grupei. Pavyzdžiui, atsisakoma laiptų ir projektuojami takai, kuriais galėtų naudotis žmonės tiek su vežimėliais, tiek ir be jų, prausimosi kriauklės, kurias pasiektų ir suaugusieji, ir vaikai, ir pan.

Universalaus dizaino principai apima gaminių pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems asmenims, galimybę pritaikyti individualiems poreikiams (pvz., reguliuojamas aukštis). Naudotis universalaus dizaino gaminiais turi būti intuityvu ir paprasta, informacija apie juos turi būti aiški ir pateikiama įvairiomis formomis, įskaitant Brailio raštu, garsu. Aplinka ir produktais gali pasinaudoti ir mažesnę fizinę jėgą turintys asmenys. Šių principų laikomasi Skandinavijos šalyse, ypač Švedijoje, JAV ir kitose šalyse.

„Kauno dienos“ skaitytoja Marija atkreipė dėmesį į tai, kad įvairiose miesto vietose atsirado naujo dizaino informacinių stendų.

„Naujų stendų mačiau net keliuose parkuose. Rodyklės rodo kryptį, kaip nueiti iki lankytinų objektų, jos gal daugiau reikalingos centrinėje miesto dalyje, nes čia tiesiog didžiausia koncentracija žymiausių miesto vietų. Šiaip labai gerai, kad visame Kaune yra vienodo dizaino stendų ir rodyklių. Toks vientisumas prideda tvarkos“, – savo nuomonę išsakė Marija.

Nauji ženklai padeda surasti lankytinus objektus ir sužinoti apie tam tikrą vietovę. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Moteris tikino, kad malonu skaityti ir juose pateiktą informaciją, galima atrasti ir nežinomų faktų.

„Manau, tai naudinga ne tik į Kauną atvykstantiems turistams, bet ir vietiniams, nes kai kurie objektai yra pasislėpę, tad dabar bus lengviau juos rasti“, – iniciatyvą gyrė kaunietė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė nurodė, kad Kaune įrengti 73 stendai su žemėlapiais.

73 – tiek stendų su žemėlapiais įrengta Kaune.

Stendai įrengti Antakalnio, Santakos, Vytauto, Ąžuolyno, Aukštųjų Šančių ąžuolyno, Dainavos, Draugystės, Gričiupio, Kalniečių, Naugardiškių ir Kleboniškio miško parkuose.

Taip pat informacija pateikiama ir Botanikos sode, Kauno marių prieplaukoje, prie Marvelės kaskadų, Nemuno ir Nevėžio santakoje, A. Mickevičiaus slėnyje, Nemuno saloje, Panemunės šile. Paženklinti ir miesto teritorijoje esantys piliakalniai ir fortai.

„Projekto metu mieste taip pat įrengti 105 turizmo informaciniai kelio ženklai (rudi ženklai prie kelio, kurie nukreipia į turizmo lankytiną objektą), 219 turizmo informacinių stendų ir rodyklių (metaliniai stendai arba lentos ant pastatų, kryptinės rodyklės pėstiesiems)“, – nurodė specialistė.

Pasak A.Lukaševičiūtės, stenduose pateikiama informacija apie vietovę, taip pat įterpti parkų arba miesto žemėlapiai, kurie rodo, kurioje vietoje yra žmogus.

Turizmo informaciniai stendai pradėti montuoti 2021 m. rudenį ir pakeisti per tris mėnesius.

Investicijų ir projektų skyriaus vedėja informavo, kad projektas įgyvendintas kartu su Kauno rajono savivaldybe, tad tiek mieste, tiek rajone galima pamatyti vienodo dizaino ženklus. Bendra Kauno miestui skirta projekto vertės dalis siekia 256 tūkst. eurų. 15 proc. sudaro miesto biudžeto lėšos, likusią sumą – ES parama.

„Prie karjerų Gargžduose galima sužinoti, kokie gyvena paukščiai. Klaipėdos rajono savivaldybė pastatė gražų stendą maudykloje. Toks savivaldos požiūris džiugina. Parinkau tik dažniausiai matomus sparnuočius, o Lietuvos ornitologų draugija atsiuntė puikius Sauliaus Karaliaus piešinius. Yra visai įdomių rūšių, tereikia įsižiūrėti ir išgirsti“, – tikino Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis, taip pat prisidėjęs prie stendų kūrimo.

Prie Gargždų yra du dideli vandens telkiniai – Skaidrusis ir Didysis karjerai.

Jų pakrantėse vietiniai leidžia laiką ne tik vasaromis. Šalia karjerų įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai naudojami sveikos gyvensenos mėgėjų, jais dažnai važinėja ir tėvai su vaikų vežimėliais.

Vėlyvą vakarą virš Didžiojo karjero pasigirsta didžiojo ir mažojo baublio skleidžiami garsai.

Gargždiškiai savomis akimis galėjo stebėti, kaip kitas sparnuotis, remeza, kuria savo augintiniams kabantį lizdą, skrupulingai pindamas it vilnos pirštinę.

Karjeruose gyvena ausuotieji kragai, mažosios žuvėdros, retai sutinkamos upinės žuvėdros, didieji ančiasnapiai. Pakrantėmis skraido nendrinės startos ir dar daugybė įvairių paukščių.

E. Paplauskio nuotr.

Keičia kasmet

„Teoriškai stendai turi galiojimo laiką, bet anksčiau ar vėliau beveik visi jie apgadinami. Tenka atnaujinti“, – tikino Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Per metus apgadinama po keletą stendų ir informacinių rodyklių. Ekologas sakė, kad tvarkyti tenka iš karto po kelis.

„Anksčiau prie paukščių nuotraukų dėdavome kodus, kuriuos nuskenavus išmaniuoju telefonu buvo galima paklausyti čiulbėjimo. Bet visus kodus nudraskydavo greičiau nei per savaitę. Jau nebėra kantrybės juos kabinti“, – apgailestavo E.Paplauskis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Parko direkcijos vadovas Darius Nicius teigė, kad nuostoliai priklauso nuo žalos ir paties stendo dydžio.

„Jei sugadintas tekstas, visos plokštumos pakeitimas kainuoja nuo vieno iki trijų šimtų eurų“, – skaičiavo D.Nicius.

Jei tektų keisti didesnį stendą su visu rėmu ar stogeliu, išlaidos gali išaugti ir iki tūkstančio eurų.

Ne tik finansinė žala

Kiek tiksliai kainuoja chuliganų apgadintų ženklų remontas, parko direkcija neskaičiuoja. Dažniausiai viskas sutvarkoma kartu, atnaujinant ir natūraliai nusidėvėjusius medinius takus ar laiptus. Tam naudojamos lankytojų bilietų ir pakrantėms tvarkyti skirtos lėšos.

„Per metus viešajai infrastruktūrai palaikyti išleidžiame apie porą tūkstančių eurų“, – sakė D.Nicius.

E.Paplauskis pastebėjo, kad vandalų žala – ne tik finansinė.

„Mes žiūrime paprastai: gamtai nuo to nei geriau, nei blogiau. Bet ne sezono metu mes savaitgaliais nedirbame, tad žmonės, atvažiavę iš kitų Lietuvos kraštų, informaciją gauna tik stenduose. Kai jos neranda, lankytis nebe taip įdomu“, – kalbėjo E.Paplauskis.

Chuliganų mažėja

Kovoti su ženklus gadinančiais žmonėmis beprasmiška.

„Čia kaip moralizuoti liūtą, kad jis nepjautų zebro. Jei žmogaus prigimtis – daryti bloga, jis tai ir darys“, – atsiduso E.Paplauskis.

„Vienas žmogus buvo pagautas. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, prie lankytojų centro stovi kameros. Ten nė vienas stendas nesuniokotas. Bet prie kiekvieno kameros nepastatysi,“ – apgailestavo E.Paplauskis.

„Pavyzdžiui, 2012 m. ties Olando Kepure buvome įrengę visą informacinę sistemą. Kad taip greitai nesupūtų, panaudojome ąžuolą. Stendus pavogė per mėnesį. Tiesiog išardė detalėms. Išmontavo ir visas iki vienos medines rodykles. Darbus atlikusi įmonė dar buvo nespėjusi visko atiduoti vertinti. Kvietėme policiją, kreipėmės į spaudą, už informaciją net prizinis fondas buvo įsteigtas. Bet vagių taip ir neradome“, – prisiminė D.Nicius.

Tačiau, anot jo, bėgant metams žmonės vis dėlto tampa sąmoningesni.

Lietuvos čempionai sirgalius ir toliau kvies pramogauti iš namų bei mylimą komandą palaikyti virtualiai, o netrukus sirgaliai sulauks ir staigmenų.

Sirgalių nuotraukos tribūnose

Neseniai savo sirgalių Kauno klubas prašė pasidalinti savo svajonėmis, kaip „Žalgirio“ palaikymą pandemijos sąlygomis padaryti dar įdomesnį.

„Žalgiris“ jau pirmosiose 2021-ųjų Eurolygos namų rungtynėse pateiks naujovę ir išpildys vieną iš populiariausių ekipos sirgalių norų. Sausio 8 dieną „Žalgirio“ arenoje vyksiančiose rungtynėse su Maskvos srities „Chimki“ ekipa krepšinio gerbėjai turės galimybę savo atspausdintą atvaizdą išvysti ir tribūnose.

Bilietą įsigiję žiūrovai sulauks laiško su nuoroda, į kurią reikės įkelti savo nuotrauką iki pusės, o tai užtikrins stendo su žmogaus atvaizdu atsiradimą „Žalgirio“ arenos tribūnose.

Visi tokia galimybe pasinaudoję sirgaliai save galės nuolat matyti ir televizijos ekranuose – stendai su jų atvaizdais atsitiktine tvarka bus išdėlioti tribūnoje už komandų atsarginių žaidėjų suolelių bei sekretoriato.

Pradžiuginti žalgiriečius komandos sirgaliai gali į tribūnas pasodindami ne tik save, bet ir įteikdami puikią kalėdinę dovaną savo artimiesiems ar draugams, tik privalo užtikrinti, kad tas asmuo sutiktų, kad jo atvaizdas būtų naudojamas. Įsigyti tokius bilietus galima iki sausio 7 dienos, bet sirgaliai skatinami būti supratingais ir įsigyti bilietus iš anksčiau – kad būtų lengviau užtikrinti sklandžią asmeninėmis nuotraukomis papuoštų stendų gamybą.

Dvigubos Eurolygos savaitės paketas

Lietuvos čempionų klubas kitą savaitę ir toliau vykdys jau anksčiau pradėtą virtualių bilietų kampaniją. Gruodžio 15 ir 17 dienomis kauniečiai namuose priims atitinkamai Vitorijos „Baskonia“ ir Stambulo „Fenerbahče“ komandas.

Transliacijų metu su žiūrovais tradiciškai sveikinsis „Žalgirio“ arenos balsas Andrius Žiurauskas, kuris ne tik pristatys komandas, bet ir ves protmūšio žaidimą.

Rungtynių metu loterijos būdu bus renkami bilietų pirkėjai, kuriems atiteks krepšinio kamuoliukas su mėgstamiausio žaidėjo parašu, o prieš pat Kalėdas, gruodžio 23 d., per rungtynes su Miuncheno „Bayern“ vienam sirgaliui, kuris bus įsigijęs bilietą į kiekvienas virtualias rungtynių pramogų transliacijas, loterijos būdu bus padovanoti marškinėliai su visos komandos parašais.

Be vaizdų iš „Žalgirio“ arenos užkulisių virtualių bilietų savininkai taip pat turės galimybę pabendrauti ir su „Žalgirio“ nariais – po dvikovos su „Baskonia“ į virtualią platformą prisijungs traumą patyręs amerikietis Steve‘as Vasturia, o po ketvirtadienio dvikovos su „Fenerbahče“ – klubo sporto direktorius Robertas Javtokas.

Po kiekvienų rungtynių bus keliamasi į spaudos konferencijų kambarį, kur pasisakys ne tik abiejų komandų vyriausieji treneriai, bet ir du geriausiai rungtynėse pasirodę „Žalgirio“ krepšininkai. Jiems ir komandos treneriui Martinui Schilleriui bus užduoti ir keli įdomiausi su rungtynėmis susiję virtualių žiūrovų klausimai.

Į abejas Eurolygos dvigubos savaitės rungtynes sirgaliai gali įsigyti vieną bendrą bilietą arba pirkti juos atskirai. Perkant virtualius bilietus galima nurodyti bet kokią norimą sumą, viršijančią 10 eurų (perkant paketą – 16 eurų). Taip nereikės pirkti daugiau bilietų tiems, kurie neketina visų jų panaudoti, o tiesiog nori daugiau prisidėti finansiškai.

Kasmet vykstanti paroda sulaukia didelio maisto produktų ir gėrimų sektoriaus gamintojų, esamų ir potencialių vartotojų – importuotojų, eksportuotojų, didžiųjų prekybos centrų atstovų, didmenininkų dėmesio. Šiemet vyksiančioje parodoje ketina dalyvauti daugiau nei 5000 dalyvių, laukiama apie 95 tūkst. prekybos atstovų iš 180 pasaulio šalių. Parodoje bus pristatomi gėrimai, šaldyti produktai, mėsos, pieno produktai, duona ir jos kepiniai, ekologiški produktai ir kt. Parodos „GULFOOD 2017“ metu vyks įvairūs seminarai, konferencijos, inovacijų apdovanojimai.

Parodos „Gulfood 2017“ metu dviejuose Lietuvos stenduose pieno produktus pristatys bendrovės „Žemaitijos pienas“, „Rokiškio sūris“, „Vilkyškių pieninė“, „Marijampolės pieno konservai“, „Pieno žvaigždės“, „Litamilk“, „Pienas LT“. Konditerijos gaminius – „Vilniaus pergalė“, „Naujoji rūta“, „Viktorija ir partneriai“, „Mantinga“. Gaminius iš grūdų, bulvių – „Kauno grūdai“, „Amber pasta“, „Malsena plius“, „Grainmore“, „Cerera foods“, „Naujasis Nevėžis“. Daržoves ir grybus  – „AUGA Group“, žuvies gaminius – „Vičiūnai ir ko“. Alų ir kitus gėrimus  – „Gubernija“.

Šių įmonių dalyvavimą parodoje organizuoja VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. Šioje parodoje Lietuva dalyvauja jau septintą kartą.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. lietuviškos kilmės produktų į Jungtinius Arabų Emyratus buvo eksportuota už 31 mln. EUR. Palyginus su 2015 m., eksportas išaugo 4 kartus. Daugiausiai į JAE eksportuota gaminių iš javų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto, pieno ir pieno produktų, kiaušinių, natūralaus medaus ir kt.

Plastiko gaminius purškiamuoju būdu gaminanti Šiaulių bendrovė "Frilux" yra viena sparčiausiai augančių šalies įmonių. "Lietuvos rytas" rašo, kad "Neaustinių medžiagų" įmonių grupei priklausanti bendrovė šiemet planuoja milžinišką šuolį - padidinti apyvartą nuo 12 iki 17 mln. eurų.

"Gali būti, kad dar daugiau, nes laimėjome labai didelį konkursą", - sakė įmonės vadovas Rimantas Damanskis.

Šiauliečiai jau pradėjo gaminti stendus kosmetikos milžinėms "L'Oreal", "Revlon", OPI - perėmė šį milžinišką užsakymą iš Didžiosios Britanijos bendrovės.

Tarp šiauliečių užsakovų minimi "Ikea", "Fiskars".