-
Ragina paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos atominių objektų
Šį pareiškimą komitetas priėmė reaguodamas į sparčiai blogėjančią humanitarinę situaciją Ukrainoje bei dėl Rusijos ir Baltarusijos karo veiksmų kilusią riziką Ukrainos teritorijoje esantiems branduoliniams objektams – veikiančioms atominėms elektrinėms ir branduolinių atliekų saugyklai Černobylyje.
Priimtu pareiškimu komitetas taip pat kreipiasi į Europos Sąjungos valstybių parlamentus su raginimu solidarizuotis ir savo šalyse telkti politinę paramą dėl Europos Sąjungos šalies kandidatės statuso Ukrainai, kovojančiai už visos Europos demokratinę ateitį, suteikimo ir derybų proceso pradžios.
„Tarptautinė bendruomenė ir Jungtinių Tautų Organizacija, pasitelkdama turimus veikimo tokiomis situacijomis mechanizmus, tokius kaip JT taikdariai, privalo imtis visų būtinų priemonių užtikrinant karo veikimuose įkalintų žmonių evakuaciją. Taip pat negalime ignoruoti potencialios grėsmės visai Europai, kurią kelia okupantų kariuomenės beatodairiški veiksmai prie strateginių branduolinių objektų Ukrainos teritorijoje ir juose. Užsienio reikalų komitetas mato vienintelę išeitį užtikrinant Ukrainos žmonių ir Europos saugumą – paskelbti neskraidymo zonas virš suformuotų humanitarinių koridorių ir branduolinių objektų“, – sako Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė.
Nepriklausomybės Akto signataras, Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris pareiškė, kad tarptautinė visuomenė privalo atsakyti į prieš keliolika valandų įvykusią ataką griaunant didžiausią Europoje atominę elektrinę.
„Rusija tiksliai nukreipė ir smūgiavo į rizikingiausius jėgainės taškus, kur sprogimo atveju radiacija galėtų pasiekti net Rusijos regionus ir visą Europą. Tai aiškus ženklas, kad Rusija meta galutinį iššūkį tarptautinei bendruomenei. Tad tvirtam atkirčiui Rusijai pasiryžusios šalys turėtų jau šiandien koreguoti pasipriešinimo planus Rusijos tarptautinei agresijai atremti. Šių dienų įvykiai reikalauja galvoti ir apie visų šalių piliečių gyvybių išsaugojimą nepasiduodant“, – sako E. Zingeris.
D. Kreivys ragina „Tateną“
Rusijai atakuojant Ukrainos atomines elektrines Zaporižioje bei Černobylyje, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys kreipėsi į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinį direktorių Rafael Mariano Grossi ragindamas skubiai nustatyti 30 km nekarines zonas aplink Ukrainos branduolines elektrines, kad būtų išvengta branduolinės katastrofos Europoje.
D. Kreivys taip pat primygtinai ragina „Tateną“ tinkamai įvertinti Rusijos veiksmus pagal atitinkamas tarptautinės teisės nuostatas, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn. Atlikus vertinimą prašoma pateikti jį „Tatenos“ valdytojų tarybai, rašoma pranešime spaudai.
„Tatenos“ vaidmuo yra gyvybiškai svarbus, ji turės prisiimti dalį atsakomybės už avariją, jei ji nepanaudos visų turimų priemonių ir savo politinės galios.
Pasak energetikos ministro, labai svarbu sutelkti tarptautines pastangas, siekiant sumažinti branduolinės saugos ir saugumo pavojus Ukrainoje.
„Tatenos“ vaidmuo yra gyvybiškai svarbus, ji turės prisiimti dalį atsakomybės už avariją, jei ji nepanaudos visų turimų priemonių ir savo politinės galios, kad nedelsiant sustabdytų Rusijos karines atakas prieš Ukrainos branduolinės energetikos objektus, rašoma D. Kreivio kreipimesi.
Rusijos ginkluotosios pajėgos perėmė Černobylio AE kontrolę, o Zaporižios AE apšaudymas sukėlė gaisrus AE teritorijoje, tai kelia grėsmę kitiems civiliniams branduoliniams įrenginiams Ukrainoje.
Ministras pabrėžia, kad šie veiksmai akivaizdžiai pažeidžia 2009 metų „Tatenos“ Generalinėje konferencijoje priimtą sprendimą, kad bet koks taikiems tikslams skirtų branduolinių objektų ginkluotas užpuolimas ir grėsmė jiems yra Jungtinių Tautų Chartijos, tarptautinės teisės ir „Tatenos“ statuto principų pažeidimas.
-
URK parengė rezoliuciją dėl karo Ukrainoje: atsakomybė tenka ir A. Lukašenkai 1
URK komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė teigia, kad į rezoliucijos projektą, kurį ketinama teikti neeilinėje Seimo sesijoje, buvo įtraukta ir Baltarusija, įvertinus tai, kad atsakomybė už ataką prieš Ukrainą tenka ne tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet ir Baltarusijos režimo lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai.
„Yra parengtas rezoliucijos projektas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Toks originalus pavadinimas. Dabar mes jį papildėme, įvertinę situaciją, kadangi Baltarusija dalyvauja. Iš jos teritorijos juda šarvuočiai, karinė technika į Ukrainą“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
„Iki galo dar nežinome, iš kur buvo paleistos balistinės ir sparnuotosios raketos naktį ir ankstyvą rytą, bet tai nustatinėjama“, – pridūrė ji.
Iki galo dar nežinome, iš kur buvo paleistos balistinės ir sparnuotosios raketos naktį ir ankstyvą rytą, bet tai nustatinėjama.
Todėl, pasak URK pirmininkės, pakoreguotas rezoliucijos pavadinimas yra „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“.
„Tikiuosi, kad bus priimta ši rezoliucija, todėl, kad frakcijų vadovai dalyvavo redaguojant jos baigiamąjį variantą ir visa atsakomybė už tai, kas vyksta, tenka ne tik Vladimirui Putinui, bet ir Aliaksandrui Lukašenkai“, – taip pat pažymėjo politikė.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį teigė, kad griežtas sankcijas būtina skelbti ne tik Rusijai, bet ir Baltarusijai, kurios teritorija naudojasi karinius veiksmus prieš Ukrainą pradėję rusų kariai. Tą šalies vadovas teigia ketinąs siūlyti ketvirtadienio vakarą rengiamoje Europos Vadovų Taryboje (EVT).
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes priešingu atveju pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies kariuomenė nedalyvauja Rusijos vykdomame Ukrainos puolime.
-
Ž. Pavilionis: bandau suprasti, kokius kaltinimus man meta partijos bendražygiai 9
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos iš komiteto pirmininko pareigų raginamas trauktis Ž. Pavilionis viešai kreipėsi į kitą konservatorių, keldamas klausimus dėl Vyriausybę sudrebinusios baltarusiškų trąšų istorijos.
„Per tas dienas, duotas man pasvarstymui, vis dar bandau suprasti, kokius kaltinimus (be to, kad nemoku kalbėti), man meta partijos bendražygiai. Andriau Vyšniauskai, tikrai („situacija susijusi su kalio trąšų eksportu galėjo būti išspręsta pakankamai nepolitizuotame techniškame lygyje...“)? Ar tikrai galėjo? Galėjo, bet nebuvo? Ar todėl nebuvo, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas „apnuodijo viešąją erdvę“?“, – trečiadienį socialiniuose tinkluose rašė Ž. Pavilionis.
Gal turėkime truputį daugiau sąžinės kalbėdami, Andriau? Imkime ir prisipažinkime, kodėl patys to nepadarėme?
Be to, kreipdamasis į kolegą konservatorių A. Vyšniauską, Ž. Pavilionis rašė, kad vienintelis Užsienio reikalų komitetas dar prieš įsigaliojant sankcijoms Baltarusijai paragino nutraukti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą.
„Beje, Andriau, ar atkreipei dėmesį, kad vakar „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas, atsakinėdamas į panašius klausimus, aiškiai teigė, kad vienintelis aiškus politinis signalas sustabdyti kalio tranzitą buvo būtent š.m. gruodžio 7 d. Seimo Užsienio reikalų komiteto sprendimas? Gal turėkime truputį daugiau sąžinės kalbėdami, Andriau? Imkime ir prisipažinkime, kodėl patys to nepadarėme?“ – rašė Ž. Pavilionis.
ELTA primena, kad TS-LKD frakcija kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Ž. Pavilionį, ragindama trauktis iš pareigų. Tai žurnalistams Seime antradienį pranešė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Žygimantą, prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą, įvertinus visas aplinkybes, buvo vienbalsis pasiūlymas ir sprendimas“, – antradienį prieš Seimo posėdį kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo balsavime dėl 2022 metų valstybės biudžeto nedalyvavęs ir iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų konservatorių frakcijos raginamas trauktis Ž. Pavilionis trečiadienį neatvyko ir į komiteto posėdį. Komiteto pirmininkas kolegoms teigė posėdyje negalįs dalyvauti dėl to, kad prastai jaučiasi.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl užimtos laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Ž. Pavilionis po savo siųstų klausimų prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei bei viešų pareiškimų, esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, susilaukė Prezidento kanceliarijos kanclerės rašto. TS-LKD frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neslėpė, kad kai kuriems frakcijos kolegoms kilo klausimų dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.