Praėjusias metais iš viso gauti 45 758 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus – tai yra 13 proc. daugiau pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nei 2021 metais, skelbiama ketvirtadienį pristatytoje ataskaitoje.

„Pokyčių turime siekti tiek institucinės sąrangos tobulinime, tiek kompetencijų ugdyme ir auginime darbuotojų, kurie rūpinasi šia ypatingai jautria ir svarbia valstybei problema“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Turime daug dalykų, dėl kurių šiandien galime pasidžiaugti. Pasidžiaugti dėl to, kad žmonės yra atsakingi, pasitiki sistema, kad jie reaguoja, kad jie praneša, kad jie kreipiasi“, – pažymėjo ji.

18 proc. pranešimų buvo dėl galimo smurto prieš vaikus. Daugiau nei pusė pranešimų gauta iš policijos – 28 644, dar 2 927 – iš tarnybos atstovo.

Kiti informacijos šaltiniai buvo vienas iš vaiko atstovų, pagal įstatymą gyvenantis skyrium (1927), anoniminiai pranešimai (1616) bei ugdymo įstaigos (1455).

Tarnybos teigimu, 36 proc. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtino.

Pranešimai apie seksualinį smurtą – tik „ledkalnio viršūnė“

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pristatydama ataskaitą pažymėjo, jog 49 proc. žmonių nėra tikri, ar fizinių bausmių taikymas vaikams yra smurtas, 9 proc. mano, kad tai yra auklėjimo priemonė ir 42 proc. supranta, kad tai yra smurtas.

Pernai iš viso fiksuoti 3228 galimo smurto prieš vaikus atvejai, galimai nukentėjo 2866 vaikai. Šie rodikliai augo nuo 2020-ųjų, kuomet buvo atitinkamai fiksuoti 2877 smurto atvejai ir galimai nukentėjo 2486 vaikai. 2021-aisiais nustatyti 2935 galimi smurto atvejai ir 2594 galimai nukentėję vaikai. 

Pasidžiaugti dėl to, kad žmonės yra atsakingi, pasitiki sistema, kad jie reaguoja, kad jie praneša, kad jie kreipiasi.

Anot ataskaitos, galimai fizinį smurtą dažniau patyrė berniukai (1347) nei mergaitės (869), tuo tarpu seksualinį smurtą labiau patyrė mergaitės 256 (44 berniukai).

„Vienas svarbus aspektas, kurį norėčiau išskirti, tai yra seksualinio smurto problema Lietuvoje. Matome iš įvairių ataskaitų, kurios yra pateikiamos, kad seksualinio smurto Lietuvoje skaičius sąlyginai atrodo nedidelis. Todėl manome, kad tai yra tik ledkalnio viršūnė, kiek pasiekia tiek visuomenę, tiek institucijas situacijos, kuomet vaikai galimai gali patirti seksualinį smurtą“, – kalbėjo M. Navickienė.

Pasak jos, 2023-aisiais bus dedamos pastangos siekiant didinti su vaikais dirbančių specialistų žinias bei gebėjimus atpažinti tokį smurtą, gerinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

„Visgi fizinį smurtą daugiau patiria berniukai, jį patiria paauglystės laikotarpiu. Tuo tarpu seksualinį smurtą daugiau patiria mergaitės, bet kaip sako specialistai, kad berniukai patiria ir išgyvena didelę gėdą, todėl tie skaičiai taip pat gali būti kitokie“, – teigė I. Skuodienė.

Ataskaitoje taip pat pastebima, jog šalyje augo globos šeimoje skaičius, bet mažėjo vaikų globos institucijose.

2022-aisias gyvybės langelyje palikti aštuoni vaikai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo gyvybės langelių įsteigimo iki dabar juose buvo palikta 90 vaikų, iš jų 14 tėvai susigrąžino. Praėjusiai metais buvo palikti aštuoni vaikai.

„Karantino metu (...) ir šiais metais daugiausia buvo palikta vaikų ir tai ką signalizuoja, kad turime būti dėmesingi besilaukiančioms mamoms“, – pasakojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė

Taip pat teigiama, jog praėjusiais metais 53 lietuvių šeimos įvaikino 59 be tėvų globos likusius vaikus, septyni buvo įvaikinti užsienio piliečių.

„Šis pokytis – labai svarbus žingsnis, padėsiantis norintiems globoti vaikus greičiau susitvarkyti dokumentus, o vaikams – patekti į šeimą. Džiugu, kad tėvų globos netekusių vaikų kelias iki namų duris atveriančių globėjų bus trumpesnis ir sklandesnis“, – pranešime sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Pasak jos, nauja tvarka padeda išvengti prieš tai vykdytos dokumentų persiuntimo procedūros iš vienos įstaigos į kitą bei sutrumpina gautų prašymų nagrinėjimo terminus. Taip pat tai suteikia realią galimybę atvykusiesiems rūpimais globos klausimais pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais.

Anot I. Skuodienės, bus skiriamas didesnis dėmesys pasirengimui vaiko globai bei atsakingesniam paties globėjo parinkimui – visa tai teigiamai atsilieps be tėvų globos likusiems vaikams.

Šis pokytis – labai svarbus žingsnis, padėsiantis norintiems globoti vaikus greičiau susitvarkyti dokumentus, o vaikams – patekti į šeimą.

Kaip pranešė tarnyba, siekiant užtikrinti geriausius globojamų vaikų interesus, nuo šiol bus vertinami ne tik žmonės, ketinantys globoti vaikus, bet ir kartu su jais gyvenantys vyresni nei 16 metų asmenys.

Jų prašoma pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos bei atitinkamos formos medicininę pažymą, kuri pagrįstų, jog asmuo neserga sunkiomis užkrečiamomis ar mirtinomis ligomis, dėl kurių vaiko globa nebūtų galima. Bus domimasi ir dėl šių žmonių teistumo.

Taip pat pagal naujus vaiko globos organizavimo nuostatus, vaiko globėjas bus parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju bei gebėjimą sukurti ryšį su tėvų globos netekusiu vaiku.

Parenkant globėją, ypatingas dėmesys bus skiriamas ir paties vaiko interesų įvertinimui, teigiama pranešime.

Šiuo metu Lietuvoje yra 1249 vaikai, laukiantys globėjų ir 211 šeimų (asmenų), pasirengusių priimti vaiką, netekusį tėvų globos.

Daugiausia 32 pasiruošę globėjai yra Vilniuje, Kaune – 14, Kauno ir Vilniaus rajonuose po devynis, Klaipėdoje, Jonavos rajone – po septynis.

Kaip teigia tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, jos tikslas – sumažinti smurto atvejų prieš paauglius skaičių, vis dar sudarančių „liūto dalį tarp visų smurto prieš vaikus atvejų“.

„Smurto atvejų prieš vaikus statistika yra stulbinama – nuo 10–17 metų iš 3 tūkst. smurto atvejų beveik 2 tūkst. yra prieš vaikus paauglystės laikotarpiu. Tai rodo, kad tėvai sunkiai randa kalbą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji.

Anot vadovės, tėvai skundžiasi, jog šiuo laikotarpiu vaikai neklauso, negrįžta laiku, sunku susitarti dėl pamokų ruošos.

Pasak jos, pagrindinė kampanijos žinutė yra pabrėžti, jog „paauglystė yra normalu: tiek mes suaugę, tėvai ar globėjai susiduriame su iššūkiais, tiek vaikai, paaugliai susiduria su savo iššūkiais“.

„Skiriame didelį dėmesį prieraišiai tėvystei ir gimusių kūdikių pirmiems trejiems metams, bet norisi atsigręžti ir kitą raidos etapą – paauglystę, nuo 10–11 iki pat 17 metų“, – kalbėjo I. Skuodienė.

S. Bieliūnė, I. Skuodelienė / L. Balandžio / BNS nuotr.

Kampanijos metu bus transliuojamas vaizdo klipas, kuriame paaugliai akcentuoja, kad „juoktis yra normalu“, „verkti yra normalu“, „prieštarauti“, „mylėti yra normalu“.

I. Skuodienės teigimu, dabartinei paauglių emocinei būsenai įtakos turėjo ir karantinas. Kai kurie vaikai būtent šiuo laikotarpiu tapo paaugliais, ėmė kisti jų kūnas, elgesys.

Kad vaikai, paaugliai ieškotų sprendimų ne šiose atsipalaidavimo priemonėse, bet kartu su savo tėvais, globėjais, su jiems artimais žmonėmis.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, net 79 proc. paauglių yra vartoję alkoholį, 54 proc. rūkę, 19 proc. yra vartoję narkotikų.

„Ieškoti sprendimo būdų labai svarbu. Kad vaikai, paaugliai ieškotų sprendimų ne šiose atsipalaidavimo priemonėse, bet kartu su savo tėvais, globėjais, su jiems artimais žmonėmis, kad tą paauglystę tiek tėvams, tiek vaikams pavyktų išgyventi kaip įmanoma lengviausiai“, – teigė I. Skuodienė.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė teigia, kad tėvai, kažkada patys praėję paauglystės laikotarpį, dažnai pamiršta, jog tuo metu jaunas žmogus patiria labai daug iššūkių.

„Pamirštame, kad reikia pamatyti pasaulį ir paauglio akimis“, – teigė patarėja.

Anot jos, paaugliai nurodo, jog patiria sunkumų bendraudami su tėvais, tačiau būtent pokalbiai yra viena svarbiausių priemonių. Ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių paauglių, anot S. Bieliūnės, nurodė, jog šeimoje paramos gauna nepakankamai.

S. Bilieniūnė / L. Balandžio / BNS nuotr.

„Būkime labai atidūs savo vaikams, pastebėkime ženklus laiku. Jei nuotaika ilgą laiką prislėgta, išgyvena vienišumo jausmą, turi žemą savęs vertinimą, negalima ignoruoti“, – sakė S. Bilieniūnė.

Pasak jos, jei vaikas nustoja domėtis jį dominančiais dalykais, sumažėja motyvacija mokytis, kinta elgesys – tai ženklas suaugusiems, kad reikia reaguoti.

Vienas pagalbos būdų, pasak patarėjos, yra emocinės paramos linijos, skirtos tiek jaunimui, tiek tėvams – tai gali padėti atrasti naujų įžvalgų dėl esamos situacijos.

„Ši greita pagalba tinkama tais atvejais, kai reikia išklausymo, pasikalbėjimo apie sunkumus „čia ir dabar“, – teigė sveikatos ministro patarėja.

Ji taip pat sako, kad Lietuvoje plačiai prieinamos psichologinės gerovės paslaugos, atsiradusios COVID-19 pandemijos metu. Psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai ar savitarpio parama teikiama per visuomenės sveikatos biurus visose savivaldybėse.

„Kreiptis pagalbos nereiškia, kad tėvai ar mokytojai yra nesėkmingi, nereiškia, kad nepavyko, reiškia, kad neignoruoja vaiko poreikių ir jie svarbūs, rūpinasi ir nori padėti savo vaikams“, – sakė S. Bieliūnė.

Savivaldybėse taip pat veikia psichikos sveikatos centrai, kurių komandos pasiruošusios padėti tiek paaugliams, tiek jų tėvams. Juose teikiamos psichiatro, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, vykta grupiniai užsiėmimai, kai kuriuose iš jų organizuojamos psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos.

Tarnybos duomenimis, daugiausia į „Vaikų liniją“ kreipiasi būtent paaugliai – pernai jie sudarė 56 proc. besikreipusiųjų. Dažniausiai skambinama dėl įvairių sunkumų – santykių su tėvais, draugais.

Visa ši pagalba teikiama nemokamai ir prieinama visoje Lietuvoje.

Per pirmą šių metų pusmetį užfiksuoti 1 370 galimo smurto prieš vaikus atvejai. Per visus praėjusius metus užfiksuotas 2 841 toks atvejis.  

„Nors statistika rodo, kad smurto atvejų prieš vaikus mažėja, tačiau šie duomenys gali būti ne visai teisingi. Žmonės išgyveno didžiulį emocinį sukrėtimą – karantiną. Gali būti, kad žmonės tapo apatiškesni, mažiau reaguoja į smurto atvejus ir rečiau kreipiasi pagalbos“, – teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

Pranešimų skaičius apie vaiko teisių pažeidimus išlieka panašus kaip ir praėjusiais metais. Per pusmetį jų gauta 19 835. Pasak I. Skuodienės, apie pusė pranešimų nepasitvirtina.

„Tačiau yra gerai, kad žmonės praneša apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai rodo, kad mūsų visuomenei rūpi, kaip gyvena vaikai. Net jei atvejis nepasitvirtino, visuomet geriau yra sureaguoti, įvertinti situaciją ir įsitikinti, ar vaikas yra saugioje aplinkoje, jo teisės nebuvo pažeistos, o jei reikia – suteikti pagalbą šeimai“, – sako ji.

Dažniausiai fiksuojama smurto forma – fizinis smurtas. Vis dėlto tarnyba vertina, jog taip gali būti ne dėl to, kad kitos smurto formos vartojamos rečiau, bet todėl, kad jas sunkiau atpažinti.

Per pusmetį tarnybai teko 334 kartus kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš įstatyminių atstovų.

Per visus praėjusius metus tokių kreipimųsi buvo 28 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Šiam pokyčiui įtakos turėjo laikinos priežiūros institutas, kai esat sudėtingai situacijai pasitelkiama senelių ar artimų giminaičių priežiūra, kol šeimai bus suteikta intensyvi pagalba ir vaikas perkeliamas iš šeimos tik kraštutiniu atveju.  

Šiuo metu globojamų vaikų Lietuvoje skaičius siekia 6 427. Daugiausiai globotinių yra šeimose – 4 488 vaikai, šeimynose – 298, globos įstaigose auga 1 466 vaikų, globos centruose – 175.

Didžiosios dalies globos namuose augančių vaikų amžius yra 10-17 metų.

Per pirmąjį pusmetį skaičiuojami 743 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai. Dažniausios globos pasibaigimo priežastys – vaiko grąžinimas tėvams (220 atvejai) ir vaiko pilnametystė (482 atvejai).

Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario. Didžioji dalis būsimų įtėvių yra pasirengę įvaikinti mažesnio amžiaus vaikus – iki trejų metų. 

Gyvybės langeliuose per 2021 m. pirmą pusmetį rasti trys kūdikiai. 2020 metais palikta daugiausiai per paskutinius trejus metus nuo 2018 m. – net 10 vaikų. 

„Žvelgiant į pirmojo pusmečio veiklos rezultatus matome, kad situacija nėra labai vienareikšmiška. Iš vienos pusės matome, kad žmonės tampa labiau įsitraukę ir pasirengę priimti į savo šeimą vaikus, padėti mažiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams ir tai yra labai geras rodiklis. Tačiau iš kitos pusės, emocinės įtampos piko metu mažėjantis pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius verčia sunerimti, ar tikrai visais atvejais esame pakankamai jautrūs kitų skausmui“, – sako tarnybos direktorė.  

Būstai žmonėms nesaugūs

Iš viso miestas aukcione ketina parduoti 36 objektus. Trečdalis jų – kambariai liūdnai pagarsėjusiame bendrabutyje Minijos g. 129.

Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė teigė, kad bendrabučio kambarius šiame Minijos gatvės name savivaldybė ėmė pardavinėti dar prieš šešerius metus.

"Pagal mūsų nustatytą tvarką, bendrabučiai yra naudojami kaip laikinas būstas. Tokių būstų dažniausiai reikia labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms – vienišoms mamoms su vaikais, neįgaliesiems, senjorams. Tačiau apgyvendinti jų šiame bendrabutyje, kur jau daug metų vyksta visokie negeri dalykai, negalime", – tvirtino D.Netikšienė.

Sąlygos – neįmanomos

Vaiko teisių apsaugos tarnyba esą primygtinai rekomendavo neapgyvendinti ten šeimų su vaikais.

Tačiau ne ką saugiau bendrabutyje Minijos g. 129 buvo ir senukams bei neįgaliesiems, kuriems savivaldybė ten suteikdavo kambarį.

"Žmonės buvo ir mušami, ir visaip išnaudojami ten gyvenančių ar ateinančių asmenų. Todėl priėjome prie išvados, kad geriau mums atsisakyti šitokio turto, nei kankinti žmones. Geresnius būstus dar pasiliekame, o tokius, kuriuose žmonėms gyventi sąlygos neįmanomos, stengiamės parduoti. Atsikratysime tų kambarių, o už gautus pinigus pirksime normalius socialinius butus", – teigė D.Netikšienė.

Žmonės buvo ir mušami, ir visaip išnaudojami ten gyvenančių ar ateinančių asmenų.

Savivaldybė Minijos g. 129 turėjo 16 kambarių, dabar parduodama 12.

Žmonės juose neapgyvendinami mažiausiai penkerius pastaruosius metus.

Atsisako nugyventų pastatų

Dar ketinama parduoti butus tuose pastatuose, kuriuose jau seniai niekas negyvena, nes statinių būklė avarinė.

Vienas jų – Rumpiškės g. 14. Šį namą dar baigiantis sovietmečiui ketinta kapitaliai remontuoti, tačiau nespėta.

Vėliau savivaldybė jame leido įsikurti daugiavaikėms šeimoms su sąlyga, kad jie tą namą aptvarkys.

Tačiau įnamiai susitarimo nesilaikė, ilgainiui pastatas tapo visiškai nebegyvenamas.

O toms šeimoms, priėjus eilę, suteikti socialiniai butai.

Patį pastatą, nurašius kaip netinkamą naudoti, nuspręsta parduoti aukcione.

Parduodamas ir 280 kv. m dydžio gyvenamasis namas Liepojos g. 15.

Jį kažkada miestas nuomojo 17 asmenų šeimai, kuri dabar iš ten išsikėlė.

Šio pastato globos namų vaikams esą pritaikyti nepavyko, nes jis yra per didelis ir, teigiama, kad jo pritaikymas našlaičių šeimynoms kainuotų brangiau, nei pirkti naują.

Dar aukcione bus parduodamos ir negyvenamos patalpos Šilutės plente 38, jų plotas siekia beveik 700 kv. m.

Anksčiau čia veikė vaistinė, yra įrengti ir bendrosios praktikos gydytojų kabinetai.

Pasak tarnybos, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos, išskyrus atvejus, kai atsižvelgiant į vaiko interesus tėvų valdžia yra laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas atskirtas nuo tėvų įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, tarnyba pažymėjo, kad palikus vaiką pas senelius ilgesniam laikui, vaikas lieka be įstatyminio atstovo. Asmuo, nesantis vaiko įstatyminiu atstovu, pagal galiojančius teisės aktus neturi teisės, pavyzdžiui, vesti vaiko į gydymo įstaigą, priimti sprendimų dėl jo tolesnio gydymo, gauti informaciją apie vaiką iš gydymo, ugdymo įstaigos, registruoti vaiko į ugdymo ar gydymo įstaigą ir kt.

Po šios informacijos paskelbimo feisbuke kilo aštrios diskusijos. Vėliau tarnyba turėjo atsiprašyti tėvų ir senelių. 

„Gerbiami tėveliai ir seneliai, atsiprašome, kad biurokratinis ir sausas įrašas sukėlė jums tiek nerimo.

Atsiprašome, kad biurokratiškai pristatydami teisės aktus nepateikėme jums ir aiškių tų teisės aktų taikymo aplinkybių.

Užtikriname, kad vaiko palikimas seneliams per atostogas ar išvykus nėra ir negali būti priežastimi nustatyti grėsmę vaiko saugumui.

Atsiprašome senelių, jei jiems kilo bent menkiausia mintis, kad mes abejojame jų gebėjimu pasirūpinti anūkais.

Senelių ir anūkų santykiai yra labai svarbūs ir mes esame dėkingi seneliams už jų dėmesį ir meilę mažiesiems.

Laikinosios globos tėvų prašymu įforminimas yra tėvų teisė ir tai reikalinga įgyvendinti tik atvejais, kai norima gauti tas paslaugas, kurioms reikia tėvų sutikimo – medicinos įstaigose (jei asmuo nenurodytas, kaip galintis gauti medicininius duomenis), keičiant mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir kt.

Jei buvimo pas senelius metu kitoms įstaigoms nereikalingas tėvų raštiškas patvirtinimas, dokumentų forminimas nėra būtinas.

Labai atsiprašome!“, – feisbuke atsiprašė Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Iš kandidatų reikalaujama turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį), ne trumpesnę nei ketverių metų vadovaujamo darbo patirtį bei finansų valdymo ir strateginio planavimo patirties.

Konkursas rengiamas baigiantis dabartinės direktorės Alinos Jakavonienės kadencijai.

Ji tarnybai vadovauja nuo 2015 metų.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba per metus nuo 2018 iki 2019 metų liepos gavo apie 28,6 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, beveik pusė jų pasitvirtino.

Anot tarnybos, pirmas grėsmės vaikui lygis nustatytas 12,2 tūkst. atvejų, aukščiausia grėsmė nustatyta 1,8 tūkst. atvejų. Grėsmė vaikui nenustatyta 13,4 tūkst. atvejų.

Pirmas grėsmės lygis reiškia, kad vaiko teisės pažeistos, tačiau nėra pavojaus jo sveikatai, saugumui ar gyvybei. Aukščiausias – antrasis – lygis reiškia, kad vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei gresia pavojus.

Tarnybos specialistų teikimu, savivaldybės administracijos 1,5 tūkst. atvejų nustatė laikinąją globą vaikams, netekusiems tėvų globos.

Baisiausia šioje istorijoje yra tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba atėmė berniuką iš Pakruojyje gyvenančios šeimos dėl vieno vienintelio skundo, net nesant jokiems realiems įrodymams, kad prieš vaiką buvo smurtaujama.

Įprastą vakarą šeima ramiai ruošiesi vakarienei, kai netikėtai į jų kiemą su sirenomis ir įjungtais švyturėliais įlėkė policijos ekipažas. Pareigūnai patikrino tėvų blaivumą, apžiūrėjo vaiką. Jokių smurto požymių nei aplinkoje, nei ant berniuko kūno policininkai nenustatė, tėvai buvo visiškai blaivūs, o pats vaikas neigė buvęs muštas. Po kelių minučių atvyko ir Vaiko teisių apsaugos specialistai. Jie taip pat apklausė ir apžiūrėjo vaiką, ir, nors nerado jokių smurto požymių, berniuką išsivežė.

Jokių smurto požymių nei aplinkoje, nei ant berniuko kūno policininkai nenustatė, tėvai buvo visiškai blaivūs, o pats vaikas neigė buvęs muštas.

Tėvai iki šiol ištikti šoko ir negali suprasti, už ką iš jų atimtas vaikas? Jau ilgiau  nei pusmetį vykstantis tyrimas iki šiol nepateikė jokių smurto įrodymų. Aplinkiniai, pažįstantys šeimą daugelį metų, kaip susitarę tvirtina, kad rūpestingesnius ir labiau mylinčius tėvus turbūt būtų sunku rasti, pabrėžia šiltus sūnaus santykius su mama, nuo kurios vaikas negailestingai buvo atplėštas ir kurios nematė jau 7 mėnesius.

Galime tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi mažas berniukas, kuris gyvena jau pas trečius globėjus, lanko svetimą mokyklą, nuo tėvų yra visiškai atribotas ir jau du kartus taip smarkiai sirgo, kad buvo paguldytas į ligoninę. Kas dedasi jo mažoje galvelėje ir širdelėje? Kas ir kaip jam paaiškino šią situaciją? Kokią psichologinę pagalbą suteikia?

Nors tėvai klusniai vykdo visus nurodymus: lankosi pas psichologus, vaikšto į pozityvios tėvystės kursus, varsto visų įmanomų institucijų duris bandydami išprašyti grąžinti jiems vaiką – jų pastangos bevaisės. Posėdis pratęsė kardomąją priemonę – nesimatyti su vaiku jie negalės dar iki vasario mėnesio, t.y., iš viso bus 9 atskirties mėnesiai.

Kauniečių šeimos istorija – geras pavyzdys kaip viešumo dėka situacija buvo išspręsta per mėnesį. Ar ir Pakruojo šeimos atveju tik viešumas gali tapti vieninteliu kovos būdu prieš absurdiškumą?

Išsamiau apie tai, kas įskundė šeimą, kokios tokio elgesio priežastys ir kaip atsakingos institucijos „rūpinasi“ vaikų gerove  – šį vakarą laidoje „Prieš srovę“ 19.30 val. per TV3.

Laiško turinys pribloškė

Nuo šių metų sausio įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui, tėvai stebimi tarsi pro didinamąjį stiklą.

Klaipėdietė Danutė Janušonytė tuo įsitikino savo kailiu, kai išsiblaškęs sūnus maršrutinio autobuso bilietą panaudojo dukart.

Užuot gavusi raginimą susimokėti baudą, moteris sulaukė laiško iš Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Jame rašoma, kad trylikametis jos sūnus balandžio 22 d. padarė nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 446 str. 3 d.

Trumpiau tariant, važiavo be bilieto keleivine transporto priemone.

Todėl tėvai esą neatliko savo pareigos ir neužtikrino teisėtų vaiko interesų.

"Pakartotinai padarius nusižengimą, Vaiko teisių apsaugos skyriuje bus renkama informacija dėl galimo vaiko teisių pažeidimo šeimoje, vaiko tėvams bus surašomas protokolas pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 73 str. ir medžiaga perduodama nagrinėti teismui", – dėstoma laiške.

Toks formalizmas pašiurpino Danutę.

Laukiau baudos, o gavau laišką, kad pažeistos vaiko teisės. Viršūnė.

"Pavyzdys, kaip dirba biurokratai. Vaikas per žioplumą du kartus pažymėjo tą patį bilietėlį. Buvo išlaipintas. Atsiprašė, gražiai paaiškino kontrolierei, kad įvyko nesusipratimas. Taip sutriko, kad net mano telefono numerį pamiršo, namo grįžo iš siaubo didelėm akim, persigandęs. Laukiau baudos, o gavau laišką, kad pažeistos vaiko teisės. Viršūnė", – skėsčiojo rankomis mama.

Prilygino absurdo teatrui

D.Janušonytė paviešino gautą laišką interneto socialiniame tinkle. Netrukus į jos žinutę atsiliepė ir kiti aklu biurokratizmu besipiktinantys tėvai.

Kai kurie jų teigė gavę tokius pat įspėjimus.

"Kai dukra pažymėjo ir suglamžė bilietą, pamaniusi, kad daugiau jo neprireiks, mes gavome lygiai tokį patį raštą. Tikrai nekoks jausmas", – dalijosi įvykiu tėvai.

Esą taip elgdamiesi Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai  varo stresą ir vaikams, ir jų tėvams.

"Tai tėvų pažeminimas, ne kitaip. Juk vaikai užmaršūs, visko nesužiūrėsi. Absurdo teatras", – vaizdžiai išsireiškė viena klaipėdietė.

"O jeigu vaikas iškrės ką nors susilažinęs su savo bendraamžiais? Iškuls mokyklos langą ar susimuš. Juk visko gyvenime pasitaiko, patys pridarydavome visokių išdaigų. Vadinasi, tokiu atveju iš mūsų atims vaiką dėl prasto auklėjimo?" – audrinosi moterys.

Prievolė įspėti tėvus

"Matyt, vaiko teisių tarnyba persidirbo. Kur rimtos bėdos, ši institucija nemato, bet jeigu vaikas bilieto neturi, tai tėvus gali ir į teismą paduoti. Reikia skųsti tokius raštus, kad atsipeikėtų ir nenaudotų prieš mus psichologinio smurto", – kritikos negailėjo klaipėdiečiai.

Nesusipratę žmonės, gavę tokius laiškus, atakuoja ir Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Įstaigos darbuotojams tenka aiškinti tėvams, kad raštai siunčiami vadovaujantis naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu.

"Reaguoti mes privalome. Visa informacija apie nepilnamečius, tai yra vaikus iki 16 metų, padariusius pažeidimus, perduodama savivaldybės administracijos direktoriui. Jis savo ruožtu deleguoja šiuos raštus mūsų skyriui", – aiškino Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininko pavaduotoja Virginija Gelažnikienė.

Valdininkė ramino, jog tėvai neturėtų gąsdintis, visi jie gauna iš anksto paruoštus vienodo turinio laiškus.

"Kol kas jokių bausmių vadinamiesiems zuikiams netaikome, tėvams protokolų nerašome ir atvykti į mūsų skyrių nekviečiame. Gauname begalę pranešimų dėl važiavimo be bilieto. Ir iš pačių tėvų sulaukiame skambučių su priekaištais. Bet paaiškiname, kad tai tik įspėjimas pakalbėti su vaikais. Žinoma, jei pažeidimai kartosis nuolat, būsime priversti imtis priemonių", – teigė V.Gelažnikienė.

Pašnekovė patikino, kad dėl bilieto dar nė viena šeima uostamiestyje nebuvo nubausta ar įrašyta į apskaitą.

Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (VPK) šią savaitę surengtas specialus pasitarimas. "Kauno diena" neseniai rašė, kaip vaikus norėję apklausti policininkai ilgokai nesulaukė atvykstančių Vaiko teisės apsaugos specialistų, o vaikus teko globoti pareigūnėms.

"Mūsų institucijas apipynė neigiamos tendencijos, tam tikri nesusipratimai. Tačiau, kad ir kaip būtų, tikslas visų išlieka tas pats – dirbti kartu. Matome, kad reikia tam tikrų sprendimų. Darbuojamės seniai, natūralu, kad susiduriame su problemomis, ypač kai po darbo valandų reikia priimti sprendimus", – pastebėjo Kauno apskrities VPK viršininkas D.Žukauskas.

"Šiandien tikriausiai vienas pagrindinių klausimų – budėjimo grafikai darbo dienomis nuo 17 iki 8 val. ryto ir savaitgaliais, o juk tokiais atvejais sprendimus reikia priimti kuo skubiau", – pritarė Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Nomeda Urbonavičienė.

Susitikime dalyvavusi Kauno miesto mero patarėja Irena Segalovičienė patikino, kad dar šią savaitę planuojama priimti sprendimą dėl budėjimo grafikų Kauno mieste.

Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė teigė, kad kol kas rajone budėjimo grafikai po darbo valandų ir savaitgaliais nesudaryti.

"Visų pirma reikia užtikrinti darbo ne darbo metu teisėtumą, kad informaciją būtų galima panaudoti ikiteisminiame tyrime. Žinau, kad ministerija sprendžia šį klausimą, todėl laukiame žinių. Įstatymai išties mus apriboja, o ir priklausome savivaldybei, ne ministerijai", – akcentavo ji.

Vedėja užsiminė, kad Kauno rajono teritorija yra nemaža, todėl budintiems specialistams gali kilti keblumų pasiekti įvykio vietą.

D.Žukauskas patikino, kad po darbo valandų ar savaitgaliais vaiko teisių apsaugos darbuotojams susidūrus su atvažiavimo į įvykio vietą problema, pareigūnai padės atvykti, jei reikės atsiveš ir parveš, kad techninės kliūtys netrukdytų sklandžiam visų darbui.

Specialūs mokymai

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Dariaus Valkavičiaus iniciatyva bus organizuojami mokymai, kurių metu psichologams suteikiamos specialios žinios, kaip reikia apklausinėti vaikus. Kviečiami psichologai iš Vaiko teisių apsaugos skyrių, Kauno miesto ir rajono savivaldybių. Pakviesti lektoriai, turintys daugiametę patirtį apklausiant vaikus.