Blokuoja milijonus žalingų svetainių

„Vaikų apsauga „Tele2“ yra viena iš prioritetinių sričių. Turime daugiausiai klientų Lietuvoje, todėl dar atsakingiau vertiname savo klientų, ypač vaikų, saugumą. Nuolat blokuojame bandymus pasiekti svetaines su vaikų išnaudojimą vaizduojančiu turiniu. Tikime, kad tarptautinis bendradarbiavimas su teisėsaugos organizacijomis prisideda prie mūsų misijos paversti internetą saugesne vieta visiems“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ ne vienerius metus atlieka aktyvius veiksmus siekiant užkirsti kelią vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimui. Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių.

Bandydamas atverti žalingą svetainę, jos lankytojas nukreipiamas į kitą puslapį, kuriame pranešama apie netinkamą turinį ir pagalbos būdus. Per 2023 m. tokių bandymų Lietuvoje iš viso užblokuota daugiau nei 274,6 tūkst., o visu grupės mastu apsilankymų tokiose svetainėse skaičius per metus išaugo kone dvigubai.

Svarbi kovos su šiuo nusikaltimu dalis – neleisti patekti į svetaines, kuriose pateikiama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga.

 

Pasak IT saugumo eksperto M. Užupio, toks padidėjimas gali būti susijęs su praplėstais ir dažniau atnaujinamais blokuojamų svetainių sąrašais. Prie šių sąrašų „Tele2“ turi prieigą bendradarbiaudama su pasauline kriminalinės policijos įstaiga „Interpol“, kuri renka informaciją apie domenus, talpinančius pornografinį vaikų turinį.

„Svarbi kovos su šiuo nusikaltimu dalis – neleisti patekti į svetaines, kuriose pateikiama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga. Užblokavus prieigą, užkertamas kelias pakartotiniam prievartą patyrusių vaikų išnaudojimui ir daromas auklėjamasis poveikis naudotojams, kurie, žiūrėdami ar parsisiųsdami neteisėtą medžiagą, gali ketinti padaryti sunkų nusikaltimą“, – sakė M. Užupis.

Pastiprino ir kitais veiksmais

2021 m. „Tele2“ vaikų išnaudojimą vaizduojančių svetainių blokavimo procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines. 2017 m. kanadiečių pradėtas įgyvendinti projektas vienija automatinius žalingo turinio aptikimo metodus ir visame pasaulyje dirbančių analitikų komandą iš 14 skirtingų šalių.

„Projekte „Arachnid“ nenaudojama veido atpažinimo technologija. Jame pasitelkiama „hashing“ (liet. „kodavimo“) technologija, padedanti palyginti konkretų vaizdą ar vaizdo įrašą su žinomų žalingų svetainių duomenų baze. Įrankis greitai aptinka turinį ir siūlo sprendimą, kaip nutraukti žalingos medžiagos platinimą. Šią sistemą papildo bendradarbiavimas su vaikų apsaugos organizacijomis visame pasaulyje“, – sakė M. Užupis.

Neseniai „Tele2“ ėmėsi ir kitų veiksmų, kurie padėtų didinti vaikų saugumą už interneto ribų. Operatorius pradėjo partnerystę su Vilniaus arkivyskupijos labdaros ir paramos organizacija „Caritas“ ir jos prevencinę programą, nukreiptą į kovą su prekyba žmonėmis, o ypač – nepilnamečiais.

Surėmė pečius kovai su išnaudojimu

„Turime daugiausiai klientų Lietuvoje, todėl itin atsakingai vertiname savo klientų, ypač vaikų, saugumą. Jau ne vienerius metus blokuojame bandymus pasiekti svetaines, kuriose gali būti žalingos ir prieš vaikus nukreiptos medžiagos, siūlome kitus įrankius saugiam naršymui. Ši partnerystė mums leis prisidėti prie didesnio ir vaikų, ir suaugusiųjų saugumo už virtualios erdvės ribų“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

„Tele2“ rems „Carito“ prevencinę programą, nukreiptą prieš prekybą žmonėmis. Anot Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorės Audronės Kairienės, organizacija jau dešimt metų teikia pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, o su nepilnamečiais dirba prevenciniais tikslais.

„Daug dėmesio skiriame tiek pačių nepilnamečių, tiek suaugusių asmenų informavimui ir ugdymui, kad jie galėtų pamatyti, išgirsti ir nukreipti jaunuolius tinkamos pagalbos link. Šiais metais susidūrėme su kritiniu finansavimo trūkumu tolimesnėms veikloms, tad „Tele2“ prisijungia mums tikrai svarbiu momentu. Kasdien jaučiame socialinį pulsą, turime platų bendruomenių ir ekspertų pagalbos veikimo tinklą, todėl kartu su verslo įsitraukimu galime reaguoti greitai ir tikslingai“, – sakė A. Kairienė.

Audronė Kairienė. „Carito“ archyvo nuotr. 

Anot jos, dabar iššūkiu tampa nepilnamečiai, atsirandantys nesaugioje aplinkoje – dėl skirtingų priežasčių bėgantys iš gyvenamosios vietos. Tokie vaikai dažniau susiduria su prekybos žmonėmis grėsmėmis ar išnaudojimu. Dažnai vaikams trūksta žinių ir įgūdžių atpažinti pavojus, identifikuoti prieš juos įvykdytus nusikaltimus, o patyrę traumuojančius įvykius juos neigia, slepia dėl kaltės jausmo. Dėl šios priežasties išauga prevencijos svarba.

Ši partnerystė tapo dar vienu „Tele2“ žingsniu siekiant mažinti vaikų išnaudojimą. Per metus „Tele2“ visos grupės mastu užblokavo daugiau kaip 5 milijonus bandymų pasiekti puslapius, kuriuose talpinamas nepilnamečių seksualinį išnaudojimą vaizduojantis turinys.

Vaikas gali išgirsti ir apsaugoti save laiku atpažįstant grėsmes, o suaugęs asmuo gali ne tik apsisaugoti, bet ir apsaugoti kitus, keisti kitų žmonių gyvenimą.

 

Operatorius automatiškai blokuoja prieigą prie kenkėjiškų, žalingą turinį talpinančių ar vaikų išnaudojimą platinančių svetainių. 2021 m. „Tele2“ šį procesą automatizavo ir įgyvendino projektą „Project Arachnid“, kuris klasifikuoja ir blokuoja seksualinio pobūdžio svetaines. Bendrovė taip pat siūlo tinklo lygmeniu įdiegtą interneto apsaugą, kuri suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį.

Teikia visokeriopą pagalbą

„Carito“ prekybos žmonėmis prevencijos programa apima kelias sritis. Organizacijos darbuotojai ir savanoriai vyksta į regionus, lanko bendruomenes, mokyklas, aukštesnės rizikos vietas – kalėjimus, atviras jaunimo erdves, vaikų globos įstaigas, vaikų dienos centrus ir jose dalijasi informacija apie žmonių išnaudojimo būdus ir formas. „Caritas“ taip pat vykdo plataus spektro mokymus.

„Daug dėmesio kreipiama susitikimams su vaikais, bet ne ką mažiau jo skiriama ir suaugusių švietimui. Vaikas gali išgirsti ir apsaugoti save laiku atpažįstant grėsmes, o suaugęs asmuo gali ne tik apsisaugoti, bet ir apsaugoti kitus, keisti kitų žmonių gyvenimą“, – sakė A. Kairienė.

„Caritas“ padeda ir jau nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims. Organizacija bendradarbiauja su policijos pareigūnais, skatina nukentėjusiuosius bendradarbiauti su teisėsauga. Teikiama ir socialinių darbuotojų pagalba, teisininkų konsultacijos, psichologinė pagalba, emocinė parama bei kiti pagalbos būdai.

„Caritas“ atkreipia dėmesį, kad prekybos žmonėmis ir išnaudojimo problematika yra kompleksiška ir sudėtinga, todėl skleidžiant prevenciją stengiamasi atskleisti sunkų nusikalstamos veikos šydą. Tai padeda žmonėms drąsiau suprasti, dalintis ir spręsti sunkumus.

„Kalbėti apie kažkokį „baubą“ seksualinių nusikaltimų yra tiesiog nesolidu Seimo nariui, man atrodo, ir rodo paprasčiausiai arba visišką nepasirengimą teikiant tokį projektą ir atmestinį darbą, arba, kitas variantas, priešrinkiminius reikalus“, – teigė advokatas Petras Ragauskas.

Esą pagal baudžiamąjį kodeksą savanoriški lytiniai santykiai tarp giminaičių – ne nusikaltimas.

„Aš, tiesą sakant, nesugalvoju pagrindo, kodėl visuomenė turėtų norėti kištis į žmonių privatų gyvenimą“, – pridėjo P. Ragauskas.

Tačiau R. Šalaševičiūtė tikina, kad šis naujas įstatymas galėtų apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo šeimoje, mat, anot politikės, dažnai vaikus seksualiai išnaudoja jų artimieji. Visgi, seksualinis nepilnamečių išnaudojimas yra baudžiamas ir dabar.

„Kai kaltininkas yra tėvas, motina, globėjas arba kitas asmuo, turintis įgaliojimų to vaiko atžvilgiu, tai už šitą nusikaltimą dabar yra numatyta iki šešių metų laisvės atėmimo. Ką siūlo projekto iniciatoriai – iki trejų metų“, – kalbėjo advokatas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vaiko teisių gynėjai tikina pastebėję, kad nors smurto prieš vaikus skaičiai auga, pati problema Lietuvoje nyksta.

„Tikrai nebūtinai reiškia, kad to smurto yra daugiau, tai tiesiog reiškia, kad jis yra geriau atpažįstamas“, – sakė vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė.

Tad papildomas įstatymas esą nebūtinai vaikus apsaugotų geriau. Anot U. Klingerės, viskas priklauso ne nuo to, ar yra pakankamai straipsnių baudžiamajam kodekse, bet labiau nuo to, kaip suveikia visos tarnybos, institucijos, kaip pavyksta surinkti duomenis.

Tačiau Seimo narė įsitikinusi, kad Lietuva atsilieka nuo pasaulio. Esą Jungtinė Karalystė, dalis Europos Sąjungos ir beveik visos Jungtinės Amerikos Valstijos kraujomaišą kriminalizavo jau seniai. O Lietuvoje esą nėra net ir genetinių tyrimų, kurie padėtų nustatyti kraujomaišą. Tiesa, Vilniaus Santaros klinikose veikia Medicininės genetikos centras, jo vadovas tikina, kad esant kriminaliniam įvykiui, ištirti giminystės ryšį būtų įmanoma.

Aš, tiesą sakant, nesugalvoju pagrindo, kodėl visuomenė turėtų norėti kištis į žmonių privatų gyvenimą.

„Pavyzdžiui, atliekant tyrimus, nustatant, koks yra giminystės ryšys, jeigu gimė vaikas, kuriam gali būti, kaip minėjau, genetinė patologija. Taip pat galima daryti tyrimus tam vaikučiui ir abiem biologiniams tėvams“, – tvirtino Medicininės genetikos centro vadovas Algirdas Utkus.

Tačiau retai kada tokių tyrimų prireikia. Pasak A. Utkaus, Lietuvoje tai nėra problema, nes tokia partnerystė čia nėra populiari.

Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą netaikoma devyniose Europos Sąjungos šalyse: Latvijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Lietuvoje.

– Kaip vertinate tokią iniciatyvą?

– Čia buvo vienas iš pasiūlymų, kurį girdėjom šiandien, kol kas labai sunku komentuoti, bet aš bendrai sakau, kad visos iniciatyvos, kurios gali padėti užkardyti fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą prieš vaikus yra labai sveikintinos, labai svarbios. Kiekvienas ar bent vienas nukentėjęs vaikas yra labai didelė trauma, labai didelė žala, nepataisoma patirtis vaikui. Tad visos iniciatyvos yra svarstytinos, tik aš gal atkreipčiau dėmesį, kad kalbant apie bylas, tokiose bylose reikia kuo labiau saugoti vaiką kaip nukentėjusį, kad nebūtų antrą kartą viktimizuojamas. Tiek kalbant apie teisminius procesus, tiek kalbant ir apie visą informaciją, kuri yra viešoje erdvėje, kad tie vaikai, kurie yra nukentėję, nebūtų atpažįstami per viešą erdvę, per teisminius procesus, per atliekamus tyrimus, kad kuo įmanoma labiau pavyktų išsaugoti jų konfidencialumą.

Jeigu mes išgirsime iš vaikų, iš tėvelių, iš artimųjų ar žmonių, kurie einant pro šalį pamatys netinkamą elgesį su vaikais, mes į visus tuos pranešimus reaguosime be išimties.

– Istorija, kuri šiomis dienomis aprašoma žiniasklaidoje, konkrečiai portale „Delfi“, mini advokatą, kuris kažkaip pateko į vaikų vasaros stovyklas ir galimai galėjo išnaudoti mergaites. Ką darys jūsų tarnyba – dar iki šios bylos jūs svarstėte tikrinti vaikų vasaros stovyklų darbuotojus, tiksliau, tikrinti, ar vaikų vasaros stovyklos turi visą informaciją apie savo darbuotojus. Ką jos turi žinoti apie tuos žmones, kurie prižiūrės vaikus?

– Jūs labai gerai įvardinote. Nežinome, kaip atsidūrė žmogus, tai dar kartą tikrai norisi kreiptis į stovyklų organizatorius, vadovus ir dar kartą priminti, kad kol yra vaikai stovykloje, kol jie leidžia ten laiką, kai yra perduodami tėvų stovyklų vadovams, jie yra atsakingi už vaikų saugumą – tiek fizinį, tiek emocinį. Todėl labai svarbu, kad tie asmenys, kurie rūpinsis vaikais, kurie bus stovykloje, kurie teiks paslaugas vaikams, kad tai būtų pasiruošę, apmokyti asmenys, jeigu reikia, kad tai atitiktų visus išsilavinimo reikalavimus. Ir vienas svarbiausių dalykų – jeigu tai yra darbo sutartis, kad patys stovyklų vadovai kreiptųsi į Ryšių ir informatikos departamentą ir gautų pažymą iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, ar žmonės, dirbantys su vaikais, nėra teisti už seksualinius ir kitus sunkius nusikaltimus. Antras dalykas, savanoriai taip pat turi išsiimti pažymas ir jas pateikti stovyklų vadovams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai galioja ir įvairiems kitiems kūrybiniams darbuotojams, kurie atvyksta į stovyklą vienai dienai, edukacijoms ir panašiai? Net ir tie, kurie dirba savarankiškai – jie gali gauti tokią pažymą?

– Taip, netgi dirbantys ir teikiantys paslaugas savarankiškai, atvykstantys, pavyzdžiui, kas antrą dieną skaityti paskaitų, mokyti plaukti. Visi, esantys šalia vaikų asmenys, turi turėti šias pažymas. Ir aišku, noriu atkreipti dėmesį į stovyklų organizatorius, kad pašaliniai asmenys, kurie atvyko pabūti, pažaisti laisvu laiku tik dienai ar pusdieniui tikrai turi būti rimtai įvertinti, ar tikrai šiuo metu šie asmenys turi būti stovykloje ir leisti laiką su vaikais.

– Jūs nė vieno patikrinimo dar neatlikote, nors vaikų vasaros stovyklos jau vyksta, teisingai suprantu?

– Taip, visiškai teisingai. Mes prieš savaitę davėme informaciją apie tai, kad startuosime su šita kampanija, tikrinsime stovyklas, esančias skirtingose Lietuvos vietose. Tai yra svarbi žinia stovyklų organizatoriams ir tėveliams, kad jie dar kartą įvertintų ir perklaustų stovyklų organizatorių, ar asmenys, kurie bus su vaikais yra pasiruošę, ar jie yra apmokyti ir ar yra išimtos pažymos. Kaip ir minėjau prieš savaitę, dar kartą pakartosiu, kad liko dvi savaitės išsiimti pažymas, susitikrinti visus dokumentus ir, aišku, atsitiktinumo būdu bus atrinktos stovyklos, kurias mes kartu su Valstybine darbo inspekcija aplankysime. Dar svarbu pasakyti, kad jeigu mes išgirsime iš vaikų, iš tėvelių, iš artimųjų ar žmonių, kurie einant pro šalį pamatys netinkamą elgesį su vaikais, mes į visus tuos pranešimus reaguosime be išimties, atvyksime į stovyklą, kalbėsime su vaikais, tėveliais, stovyklų organizatoriais, vertinsim situaciją. Ir jeigu ta situacija bus platesnė ir svarbi kitoms institucijoms, būtinai ją perduosim atsakingoms institucijoms, kurios gali būti susijusios ir priimti sprendimus dėl stovyklos veiklos ir organizavimo.

– Jūs minėjote, kad tie žmonės, kurie organizuoja stovyklą, yra atsakingi už vaikus, kurie yra tose stovyklose. Ar yra kokių nors bylų, kur nukentėję vaikai ar jų tėvai galėtų reikalauti kokios nors žalos atlyginimo iš organizatorių? Ar jūs turite praktikoje tokių įvykių?

– Turbūt tą informaciją galėtų pasakyti teismų atstovai, ar yra tokių bylų, kur tėvai bylinėjasi su stovyklų organizatoriais dėl netinkamos priežiūros, netinkamos veiklos organizavimo. Aš kol kas nežinau tokių bylų, nesu girdėjusi ar užfiksavusi. Tačiau tėvai tikrai prieš pasirašant sutartį turi susipažinti su visais punktais, kuriuos įgyvendina stovykla ir stebėti, kaip tos sutarties sąlygos yra vykdomos.

„Tikrai tai, ką matome ir iš vaikų patirčių ir iš vėlesnių liudijimų, kad tam tikra dalis smurtinių nusikaltimų, tam tikra dalis seksualinių nusikaltimų įvyko būtent vasaros metu, vasaros stovyklose arba būreliuose“, – žiaurią tiesą atskleidė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

I. Skuodienė neįvardina nė vienos stovyklos konkrečiai, nei nukentėjusių vaikų skaičiaus, tačiau įvardina naują žingsnį kovoje su galimu vaikų išnaudojimu.

„Būtina atlikti tam tikrą patikrinimą, išsiimti pažymas iš ryšių ir informatikos departamento, kad žmonės, kurie yra šalia vaikų nėra įvykdę tam tikro pobūdžio nusikaltimų“, – teigia I. Skuodienė

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Stovyklose galės dirbti tik žmonės, neturintys kriminalinės praeities.

Patikrinimai dalyje stovyklų prasidės jau po kelių savaičių. Organizatoriai turės pateikti minėtas pažymas. Inspektavimai bus atliekami neinformavus iš anksto.

Pažymas taip pat turės pateikti individualiai dirbantys ir savanoriai, o informacijos apie teistumą iš organizatorių gali reikalauti ir tėvai.

Tam tikra dalis seksualinių nusikaltimų įvyko būtent vasaros metu, vasaros stovyklose arba būreliuose.

Organizatoriams pažymų nepateikus, bus stabdoma veikla arba taikoma administracinė atsakomybė.

Sostinės vaikų ir jaunimo centro direktorė Vilma Smaliukienė pritaria naujam įstatymui apie pažymų pateikimą, teigia, kad tėvams tokiu atveju būtų daug saugiau.

Pranešama, jog inspektavimų metu bus tikrinamos ne tik stovyklos, bet ir jaunų asmenų darbas, sąlygos ir tai, ar jie neįdarbinti nelegaliai.

Portugalijos Katalikų bažnyčioje vaikų seksualinį išnaudojimą tiriantis komitetas teigia, kad apie tai pranešė 512 įtariamų aukų.

Vyresnieji Portugalijos bažnyčios pareigūnai anksčiau tvirtino, kad tokių atvejų buvo tik keletas.

Pasaulyje yra pasklidę tūkstančiai pranešimų apie pedofiliją Katalikų bažnyčioje, o popiežius Pranciškus spaudžiamas spręsti šį skandalą.

Portugalijos vyskupų konferencijos vadovas, vyskupas Jose Ornelasas (Žozė Ornelas), turi vėliau pateikti savo komentarus.

Konfidencialus priedas

Ekspertų grupei vadovavęs psichiatras Pedro Strechtas (Pedras Strektas) teigė, kad, jo vertinimu, tikrasis aukų skaičius per šį laikotarpį yra mažiausiai 4 815. Jis nepaaiškino, kaip buvo atlikta ekstrapoliacija.

Ekspertų grupė neskelbia aukų pavardžių, įtariamų išnaudotojų tapatybių ir vietų, kuriose galimai buvo įvykdyta prievarta.

Tačiau jos galutinėje ataskaitoje pateikiamas atskiras konfidencialus priedas, kuriame nurodomos visų bažnyčios narių, apie kuriuos pranešta komisijai, pavardės ir kuris siunčiamas Portugalijos vyskupų konferencijai ir policijai.

Ataskaitoje teigiama, kad 77 proc. įtariamų išnaudotojų buvo kunigai, o kiti kaltininkai buvo susiję su bažnytinėmis institucijomis.

48 proc. liudijimus pateikusių žmonių apie prievartą kalbėjo pirmą kartą. Dauguma įtariamų aukų buvo vyrai, tačiau 47 proc. aukų buvo moterys, sakoma ataskaitoje.

Joje teigiama, kad Portugalijoje yra vietų, pavyzdžiui, kai kurios seminarijos ir religinės institucijos, kurios yra „tikri juodieji taškai“.

Spalio mėnesį šešių ekspertų grupė teigė užregistravusi 424 teisėtus įtariamų aukų liudijimus. Jų parodymai rodo, kad bendras aukų skaičius buvo daug didesnis, sakė ji.

Liudijimai atskleidė „rimtas situacijas, kurios tęsėsi dešimtmečius, o kai kuriais atvejais pasiekė epidemijos mastą“, tuomet teigė ekspertų grupė.

Žvelgiant atgal, prievarta buvo akivaizdi, pridūrė ji.

Daugumos įtariamų nusikalstamų veikų atveju jau suėjo senatis.

Tačiau policijai perduota apie 20 bylų ir jau pradėti keli tyrimai.

Vienas iš tokių retų atvejų yra susijęs su 43 metų moterimi, kuriai suteiktas Aleksandros vardas, nes ji pageidavo likti nežinoma. Ji teigia, kad ją išprievartavo kunigas per išpažintį, kai ji buvo 17-metė vienuolė naujokė.

Ignoruota ir pasibjaurėjusi

„Labai sunku kalbėti apie šiuos dalykus Portugalijoje“, kurioje 80 proc. žmonių sakosi esą katalikai, teigė Aleksandra, kuri dabar yra motina, baigusi informacinių technologijų mokslus ir dirbanti pagalbine virtuvės darbuotoja.

„Daugelį metų laikiau tai paslaptyje, tačiau vienai su tuo susidoroti darėsi vis sunkiau ir sunkiau“, – teigė ji interviu telefonu naujienų agentūrai AFP.

Galiausiai ji pranešė apie užpuoliką Bažnyčios vadovybei, bet sakė, kad buvo ignoruojama. Atsakingas vyskupas nieko nepadarė, tik perdavė jos skundą Vatikanui, kuris iki šiol neatsakė.

Praėjus trejiems metams ji teigia, kad nepriklausomoje komisijoje rado supratimą ir psichologinę pagalbą, kurios jai reikia.

Praėjusių metų balandį Lisabonos patriarchas kardinolas Manuelis Clemente (Manuelis Klementė), aukščiausio rango Portugalijos prelatas, sakė, kad yra pasirengęs „pripažinti praeities klaidas“ ir paprašyti aukų atleidimo.

„Vyskupai, prašantys atleidimo, man nieko nereiškia. Mes nežinome, ar jie tai galvoja rimtai“, – atkirto Aleksandra, kuri teigė esanti pasibjaurėjusi Bažnyčia ir jos seksualinio išnaudojimo dangstymu.

„Atsikratyti šios rykštės“

Popiežius Pranciškus, kuris rugpjūčio mėnesį lankysis Portugalijos sostinėje, gali susitikti su kai kuriomis įtariamomis aukomis, neseniai sakė Lisabonos vyskupas augziliaras Americo Aguiaras (Amerikas Agijaras).

Susidūręs su tūkstančiais visame pasaulyje išaiškėjusių dvasininkų seksualinio išnaudojimo atvejų ir kaltinimais dėl dangstymo, pontifikas 2019 metais pažadėjo su šaknimis išrauti pedofiliją Bažnyčioje.

Jam daromas spaudimas spręsti šį skandalą, o tyrimai pradėti keliose šalyse, įskaitant Australiją, Prancūziją, Vokietiją, Airiją ir Nyderlandus.

Portugalijos vyskupai susirinks kovo mėnesį, kad padarytų išvadas iš nepriklausomos ataskaitos ir „kiek įmanoma labiau atsikratytų šios rykštės“, sausio mėnesį sakė Portugalijos vyskupų konferencijos vyresnysis narys tėvas Manuelis Barbosa (Manuelis Barboza).

Aleksandra, kuri su viltimi ir skepticizmu laukia vyskupų atsakymo, mano, kad nepriklausoma komisija yra „geras pirmas žingsnis“ aukoms, norinčioms „pralaužti tylos sieną“, kuri taip ilgai jas supo.

Per spaudos konferenciją lėktuve, grįždamas iš Bahreino, kur skatino dialogą su islamu, pontifikas sakė, kad vaikų išnaudojimas Bažnyčioje yra „tragiškas dalykas“.

„Dirbame kaip įmanydami, tačiau Bažnyčioje yra žmonių, kurie to aiškiai nemato“, – grįždamas į Romą pripažino 85 metų argentinietis.

„Tai tęstinis procesas, kurį drąsiai vykdome“, – pridūrė jis.

Dirbame kaip įmanydami, tačiau Bažnyčioje yra žmonių, kurie to aiškiai nemato.

Aštuntojo XX a. dešimtmečio antroje pusėje kilęs piktnaudžiavimo skandalas sukėlė laviną kaltinimų dėl kunigų pedofilų visame pasaulyje – nuo Australijos iki Čilės, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų.

Popiežius Pranciškus primygtinai reikalauja, kad Bažnyčia netoleruotų išnaudojimo, tačiau kritikai teigia, kad daugelyje šalių ši problema dar nėra rimtai sprendžiama.

Nors anksčiau „kai kurie dalykai buvo paslėpti“, sekmadienį popiežius tvirtino, kad dabar „viskas aišku ir judame į priekį“.

„Bažnyčia turi gėdytis blogų dalykų ir dėkoti Dievui už gerus,“ – teigė jis.

Keturias dienas trukusį vizitą Bahreine, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai, Pranciškus išnaudojo susitikimams su aukšto rango musulmonų pareigūnais ir Persijos įlankos gyventojais katalikais.

Popiežius emeritas, kuris nuo 1977 iki 1982 metų buvo Miuncheno ir Freizingo arkivyskupas, nesustabdė dvasininkų, kaltinamų keturiose vaikų išnaudojimo bylose, paskelbė firma „Westpfahl Spilker Wastl“, pristatydama Bažnyčios užsakyto tyrimo ataskaitą.

Buvęs pontifikas „griežtai“ paneigė bet kokią atsakomybę, sakė advokatas Martinas Puschas (Martinas Pušas) iš „Westpfahl Spilker Wastl“, kuriai Bažnyčia pavedė atlikti tyrimą.

Tačiau ekspertų tai neįtikino, pridūrė jis.

Dviejose iš bylų figūruoja dvasininkai, kurie įvykdė kelis įrodytus prievartos aktus, tačiau jiems buvo leista tęsti ganytojišką darbą, sakė M. Puschas.

Anot jo, Benediktas XVI neparodė, kad jam rūpi lytinio išnaudojimo aukos.

Vienoje iš bylų figūruojantis liūdnai pagarsėjęs kunigas pedofilas Peteris Hullermannas (Pėteris Hūlermanas) buvo perkeltas į Miuncheną iš Vokietijos vakaruose esančio Eseno, kur buvo apkaltintas lytiškai išnaudojęs 11-metį berniuką.

P. Hullermannui buvo leista tęsti ganytojišką darbą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

1986 metais, kai Benediktas jau dirbo Vatikane, P. Hullermannas buvo nuteistas už nepilnamečių lytinį išnaudojimą. Jam buvo skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

Netgi po nuosprendžio P. Hullermannas toliau daugelį metų dirbo su vaikais. Jo atvejis laikomas dešimtmečius trukusio lytinių nusikaltimų dangstymo Bažnyčioje pavyzdžiu.

Buvęs pontifikas tvirtino nieko nežinojęs apie šio kunigo praeitį. Tačiau teisininkai sakė esantys tikri, jog tai netiesa.

M. Puschas sakė, kad popiežius emeritas iš pradžių laikėsi „gynybinės pozicijos“, kai atsakinėjo į ataskaitos rengėjų klausimus. Tačiau vėliau jis pakeitė požiūrį ir pateikė išsamius rašytinius atsakymus.

Kardinolas Reinhardas Marxas (Reinhardas Marksas), dabartinis Miuncheno ir Freizingo arkivyskupas, taip pat kaltinamas nesiėmęs jokių veiksmų dėl dviejų įtariamų lytinio išnaudojimo atvejų.

Vatikanas ketvirtadienį dar kartą išreiškė „gėdą ir apgailestavimą“ dėl katalikų dvasininkų vykdyto vaikų lytinio išnaudojimo.

Šventojo Sosto atstovas Matteo Bruni (Matėjas Brunis) pabrėžė, kad Vatikanas dar turi išstudijuoti ataskaitą, „kurios turinys šiuo metu nežinomas“, tačiau pakartojo, kad Vatikanas jaučia gėdą ir apgailestavimą dėl dvasininkų vykdyto vaikų lytinio išnaudojimo.

Prancūzijos vyskupų konferencija savo metiniame susirinkime taip pat pripažino Bažnyčios kaltę, kad ji leido šiam išnaudojimui tapti „sistemingam“, sakė vyskupų konferencijos vadovas Ericas de Moulinsas-Beaufort'as (Erikas de Mulensas-Boforas).

Ši pozicija buvo išreikšta praėjus mėnesiui, kai buvo paskelbta atskaita, kurioje tvirtinama, kad  216 tūkst. asmenų patyrė kunigų ir kitų dvasininkų lytinį išnaudojimą.

Spalio 5 dieną nepriklausoma komisija, tyrusi 1950–2020 metais įvykdytus nusikaltimus, pavadino juos „masiniu reiškiniu“, kurį dešimtmečius gaubė „tylos skraistė“.

Beveik 2,5 tūkst. puslapių ataskaitoje nurodoma, kad „didžioji dauguma“ aukų buvo paauglystės dar nesulaukę berniukai iš įvairiausių socialinių grupių.

E. de Moulinsas-Beaufortas iškart po šių išvadų kalbėjo apie išgyvenamą „gėdą ir siaubą“, o popiežius Pranciškus sakė jaučiantis „didelį sielvartą“.

Nors Prancūzijos vyskupų konferencijos metinis susirinkimas nebuvo sušauktas atsakui į šio tyrimo išvadas, 120 iš visos Prancūzijos suvažiavusių vyskupų didelę dalį diskusijų laiko skyrė „kovos su smurtu ir prieš mažamečius nukreipta lytine agresija“ temai.

Išnaudojimą patyrusios aukos ragino vyskupus pripažinti ne tik nusikaltimus prieš juos įvykdžiusių Bažnyčios atstovų, bet ir pačios Bažnyčios kaip institucijos kaltę.