„Tikrai nemanau, kad koalicija sužlugs iki rinkimų“, – LRT televizijai trečiadienį sakė premjerė. 

Ji tvirtino nesutinkanti, kad Vyriausybė nesusitaria.

„Tai, kad mokesčių diskusijos Seime visada yra labai sudėtingos, nėra nei šitos, nei kitų koalicijų unikali situacija, – tai buvo visada. (...) Lygiai taip pat klausimas yra keliamas dėl partnerystės, kai mes turime žmonių, tarkime, savo bendruomenėje, kurie nepritaria partnerystės įteisinimui ir visą laiką yra tarsi toks lūkestis, kad dėl vieno ar kito ims koalicija ir sužlugs“, – tvirtino I. Šimonytė. 

Valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinėje taryboje rugpjūčio pabaigoje buvo nutarta neskubėti mokesčių reformos Seime tvirtinti šiais metais.

Tada Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad mokesčių reforma nėra tas klausimas, kuris sugriautų valdančiąją koaliciją.

Valdantieji  birželį atnaujino koalicijos sutartį ir įkūrė naują sprendimus koordinuojantį formatą – koalicinę tarybą. Vadinamojo čekiukų skandalo įkarštyje sulaukę priekaištų iš koalicijos partnerių dėl sprendimų nederinimo, kai vienašališkai pranešė inicijuojantys pirmalaikius rinkimus, konservatoriai savo poziciją pakeitė.

Kitąmet Lietuvoje vyks prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.

„Šiuo metu, aš neslėpsiu, diskutuoju su įvairiomis politinėmis jėgomis, išskyrus aš nediskutuoju ir nekalbu su dabartinę koaliciją sudarančiomis politinėmis jėgomis, valdančiąja koalicija“, – penktadienį publikuotame interviu „15min“ sakė I. Vėgėlė.

Jis sakė, kad valdančiojoje koalicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai (TS-LKD) yra tapusi kairės jėga, joje nebeliko krikščioniškų vertybių.

Anot I. Vėgėlės, TS-LKD neatliepia gyventojų lūkesčių, nemažos dalies partiečių ideologijos arba vizijos. Jis taip pat sakė nematantis realios galimybės šios partijos vadovybei keistis.

Advokatas pridūrė dėl politinės ateities diskutuojantis ir su į Seimą nepatekusiomis partijomis. Galimybę sukurti naują partiją jis vadino ribota dėl trumpo laiko resurso.

I. Vėgėlė sakė sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose ir apskritai politikoje skelbsiantis iki lapkričio mėnesio.

Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad I. Vėgėlė yra vienas lyderių tarp galimų kandidatų į prezidentus. Rugpjūtį skelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą per prezidento rinkimus balsuotų 22,9 proc. apklaustųjų, už I. Vėgėlę – 8,6 procento.

Trečia vieta apklausoje teko premjerei Ingridai Šimonytei, surinkusiai 7,1 proc. respondentų palaikymą.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę, Seimo – kitų metų rudenį.

„Deriname galutinį tekstą. Man atrodo, kad politikas prišnekėjo tiek dalykų, ir toliau tęsia antisemitinę komunikaciją, nesantaikos kurstymą, taip pat ir socialiniuose tinkluose, kad nėra mums kito kelio, kaip tą procesą inicijuoti“, – BNS sakė Laisvės frakcijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Liepos pradžioje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad apkalta R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų turėtų būti rengiama net ir tuo atveju, jei jis atsiprašys už savo pareiškimus.

R. Žemaitaitis savo paskyroje feisbuke birželį paskelbė keletą antisemitinio pobūdžio pasisakymų: piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje, apkaltino žydus lietuvių trėmimu, žudymu.

Parlamentaro pasisakymus pasmerkė Lietuvos vadovai, kitų šalių diplomatai.

Dėl vieno iš šių pasisakymų – apie nugriautą palestiniečių mokyklą – partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R. Žemaitaičio narystę partijoje.

Seimo narys tvirtina savo teiginius apie žydus grindžiantis archyvuose rasta medžiaga.

Generalinė prokuratūra po politiko pareiškimų birželio pabaigoje pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Tolesnius sprendimus prokuratūra žadėjo priimti gavusi ekspertų išvadas.

Koaliciją sudarė keturios politinės jėgos – politinis komitetas „Kretingos kraštas“, turintis vienuolika mandatų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ trys atstovai. Prie daugumos jungiasi du politinio komiteto „Už šviesią Kretingą“ nariai ir vienas Darbo partijos atstovas.

„Drauge su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Darbo partija kartu sėkmingai dirbome besibaigiančioje kadencijoje, todėl natūralu, kad ir toliau kartu tęsime darbus. Taip pat džiaugiuosi, jog kvietimą jungtis prie tarybos daugumos priėmė ir politinis komitetas „Už šviesią Kretingą“, nes daugeliu atvejų sutampa mūsų vertybinės bei programinės nuostatos“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Tarybos dauguma sutarė, kad politinis komitetas „Kretingos kraštas“ deleguos savo atstovus į Finansų ir inovacijų, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetų pirmininkus, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – į Švietimo komiteto pirmininkus, politinis komitetas „Už šviesią Kretingą“ – į Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkus, Darbo partija – į Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto pirmininkus.

Pasak mero, savivaldybės administracijos direktoriumi bus skiriamas Povilas Černeckis, buvęs ilgametis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, savivaldybės administracijos direktorių skiria nebe taryba, o meras.

„Tarybai bus teikiamas siūlymas pritarti dviejų vicemerų pareigybėms. Bendras savivaldybės vadovų skaičius išliks nepakitęs, nes nebelieka savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės“, – sakė A. Kalnius.

Pasikeitus Vietos savivaldos įstatymui, keičiasi ir vicemerų funkcijos – vicemerai tampa nebe politinėmis figūromis, kaip buvo iki šiol, o vykdomosios valdžios atstovais.

Tad renkantis vicemerų kandidatūras pirmiausia dėmesys buvo skiriamas jų kompetencijoms skirtingose srityse. Į vicemerus bus siūlomos Vaidos Jakumienės, šiuo metu einančios savivaldybės tarybos narės pareigas, ir Vilijos Venckutės-Palaitienės, šiuo metu einančios savivaldybės tarybos sekretorės pareigas, kandidatūros.

Valdančioji koalicija Klaipėdos rajono taryboje turės 18 mandatų iš 27.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 11 mandatų, socialdemokratai taryboje turės du atstovus, tiek pat politikų atstovaus Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.

„Rinkėjai aiškiai pasakė – tarybos daugumoje nori matyti kairiąsias politines jėgas. Mes sulaukėme daugiau nei dvigubai didesnio palaikymo nei dešinieji. Todėl, formuojant koaliciją, mano užduotis buvo įsiklausyti į tokią rinkėjų valią“, – tikino Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Meras akcentavo, kad pastaruosius metus su dviem politinėmis jėgomis – socialdemokratais bei Tautos ir teisingumo partija pavyko dirbti užtikrintai ir stabiliai.

„Manau, kad per rinkimus tai gyventojai ir įvertino. Todėl toks tęstinumas yra natūralus ir lauktas žmonių. Sveikinu prie mūsų koalicijos prisijungusius demokratus, neabejoju, kad jų tikslai yra tokie, kaip ir mūsų – kad Klaipėdos rajonas tvirtai žengtų į priekį“, – teigė B. Markauskas.

Koalicijos susitarimu, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga į vicemerų pareigas deleguoja Violetą Riaukienę ir Vytautą Butkų.

Į Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos bei Švietimo, kultūros ir sporto pirmininkus – Raimundą Daubarį ir Loretą Motuzienę.

Tautos ir teisingumo sąjunga į administracijos direktorius siūlo Sigitą Karbauską.

Socialdemokratai į Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkus deleguoja Vaclovą Dačkauską, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkus – Edmundą Zbarauską.

„Mes matome, kad yra fiksuotas koalicinės sutarties 1.2 punkto pažeidimas, kuriuo koalicijos partneriai yra įsipareigoję remti Vyriausybės politiką. Mes manome, kad biudžetinis įstatymas yra viena svarbiausių Vyriausybės politikos ašių ir mes tai traktuojame kaip pasitikėjimo tarp koalicijos partnerių pažeidimą“, – trečiadienį Seime po prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė konservatorių vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Jis taip pat pabrėžė, jog be šio konstatavimo valdantieji jokių kitų veiksmų dėl koalicijos partnerių prieš Vyriausybės valią inicijuoto pasiūlymo, dėl kurio biudžetas neteks apie 60 mln. eurų planuotų pajamų, nesiims.

„Prezidiumas nusprendė, kad jokių papildomų sankcijų, veiksmų dėl šio klausimo imtasi nebus, tikrai konstatuojamas pasitikėjimo pažeidimas, ir tuo įvertinimu mes šį klausimą traktuojame kaip uždarytą“, – reziumavo G. Landsbergis.

Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė komentuodama TS-LKD prezidiumo sprendimą kvietė neieškoti priešų bendraminčių gretose.

Veiksmų dėl šio klausimo imtasi nebus, tikrai konstatuojamas pasitikėjimo pažeidimas, ir tuo įvertinimu mes šį klausimą traktuojame kaip uždarytą.

„Kartu įveikėme ne vieną didelį iššūkį, kurių pastaraisiais metais netrūko Lietuvai, kartu galime nuveikti daug svarbių darbų. Kviečiu neieškoti priešų bendraminčių gretose ir susitelkti šiems darbams. O jų laukia labai daug – nuo ekonomikos, energetikos ir švietimo iki visų porų lygybės prieš įstatymą“, – BNS sakė A. Armonaitė.

Seimas antradienį prieš patvirtindamas 2023 metų valstybės biudžetą priėmė Laisvės partijos siūlymą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo sektoriui pratęsė iki 2023 metų pabaigos, o ne pusmečiui, kaip planavo Vyriausybė.

Už Laisvės partijos siūlymą, kuris, pasak premjerės, biudžete atvėrė apie 60 mln. eurų skylę, balsavo 12 valdančiosios koalicijos narių iš 74: du konservatoriai – Mykolas Majauskas ir Mindaugas Skritulskas, devyni Laisvės frakcijos nariai (nedalyvavo Kasparas Adomaitis ir Ewelina Dobrowolska) bei liberalas Andrius Bagdonas.

Konservatorių vadovas teigė, jog Vyriausybė siekė kompromiso su mažesniaisiais koalicijos partneriais dėl PVM lengvatų ir svarstant klausimą Vyriausybėje prieštaravimų dėl to nebuvo.

„Partijos prezidiumo vertinimu, Vyriausybė dėjo visas pastangas, kad būtų rastas tinkamas ir koalicijai priimtinas biudžeto kompromisas, buvo ne vienas derybų raundas, Vyriausybėje buvo bendru sutarimu pritarta tam projektui, ir mes vertiname, kad tai yra koalicijos nuomonę atspindintis balsavimas. Vėliau  salėje mes matėme šiek tiek kitą palaikymą“, – sakė G. Landsbergis.

Iki šiol įstatymas numatė, kad lengvatinis 9 proc. PVM apgyvendinimo, maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto bei atlikėjų paslaugoms galioja iki šių metų pabaigos.

Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad neterminuota lengvata turėtų būti taikoma viešbučiams, o poilsio ir sporto bei atlikėjų paslaugoms – pusmečiui, tačiau Laisvės partija lengvatą maitinimo sektoriui siūlė pratęsti metams.

Išsiskyrus koalicijos partnerių pozicijoms dėl PVM lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė kaip kompromisą pasiūlė neterminuotą lengvatinį 9 proc. tarifą kultūrai, tačiau Seimas antradienį priėmė Laisvės frakcijos inicijuotas pataisas.

Pagal naująjį reguliavimą, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.

Neterminuotai 9 proc. PVM bus taikomas apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.   

„Koalicijai, mano supratimu, yra pavykę sutarti, kad sprendimas yra pratęsti (PVM lengvatą – BNS) laikinai ir pritarti tiems mano pasiūlymams, kurie yra šiandien teikiami Seime dėl renginių. Mano pasiūlymas yra toks, jei bus kitų pasiūlymų, Seimas dėl jų balsuos“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.

„Aš manau, kad čia yra tokia situacija, kai kartais būna, kad vienas akmuo bando išversti vežimą. Bet tas akmuo tikrai nėra tokio didumo, kad dėl to turėtų sužlugti koalicija. Aš neturiu nieko konkrečiai omenyje“, – tvirtino I. Šimonytė, paklausta, ar omenyje turi BFK komiteto pirmininką M. Majauską.

Bet tas akmuo tikrai nėra tokio didumo, kad dėl to turėtų sužlugti koalicija.

M. Majausko vadovaujamas BFK ketvirtadienį nepakeitė savo sprendimų ir nutarė, kad PVM lengvata maitinimo verslui būtų taikoma visus 2023 metus.

Vyriausybė siūlo lengvatą taikyti pusmetį iki liepos.

Be to, komitetas nutarė, kad neterminuota 9 proc. PVM lengvata būtų taikoma ne tik meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, kaip siūlo I. Šimonytė, bet ir sporto renginiams, klubams bei atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, šokėjo) paslaugoms.

Sportui ir atlikėjams I. Šimonytė siūlo PVM lengvatą irgi numatyti iki 2023 metų liepos.

Įprastas PVM tarifas yra 21 procentas.

Klausiama, kaip vertina M. Majausko pasiūlymą dėl PVM lengvatos maitinimo verslui visiems 2023-iesiems, premjerė atkreipė dėmesį, kad trečiadienį ji net nebuvo pakviesta į BFK pateikti savo argumentų.

„Džiaugiuosi, kad pirmininkas pats su savimi padarė kompromisą, vakar suorganizavęs posėdį, į kurį mane pamiršo pakviesti. Bet, turbūt, čia tą diskusiją ir pabaigsiu. Tai nėra kompromisas (...). Bet vakar, kada buvo komiteto posėdis ir kada aš privalėjau būti pakviesta, mane pamiršo pakviesti. O šiandien pakvietė tuo metu, kada aš turėjau kitą darbotvarkę“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji tvirtino, kad M. Majausko ir opozicijos atstovų BFK nuomonės veikiausiai nebūtų pakeitusi.

„Kaip tą vertinti, juoba kai komitetas sprendimą jau yra priėmęs? Ar jūs įsivaizduojate, ar aš būčiau tiek naivi ir galvočiau, kad aš galiu komiteto pirmininko koaliciją su opozicija komitete kažkokiu būdu perkalbėti? Aš galėčiau giedoti angelų kalba ir tikrai jie nepakeistų savo sprendimo. Tai spręsime Seimo salėje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Mano manymu, ne, kadangi tai šiek tiek ir dėl asmenybinių priežasčių klausimas atrodo svarbesnis, nei jis turėtų būti“, – ketvirtadienį žurnalistams į klausimą, ar ginčą tarp valdančiųjų įžiebęs PVM lengvatų klausimas gali turėti įtakos koalicijos stabilumui, atsakė parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė teigė, kad didžiausias dėmesys turi būti skiriamas biudžeto projektui, o ne atskiram PVM lengvatų restoranams, kultūros, sporto paslaugoms klausimui.

„Mes turėtume kalbėti apie biudžetą, kuris yra geras, kuris atliepia praktiškai visų sluoksnių poreikius, ypatingai šiuo sudėtingu laikotarpiu, todėl aš sakyčiau, kad susikoncentravimas į PVM lengvatą, į vieną labai siaurą aspektą, yra šiek tiek dirbtinis. Aš prognozuočiau, kad praeis šiandiena, antradienis, ir mes pamiršime tą klausimą“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Mano manymu, ne, kadangi tai šiek tiek ir dėl asmenybinių priežasčių klausimas atrodo svarbesnis, nei jis turėtų būti.

Pasiūlymai dėl PVM lengvatų svarstant kitų metų biudžetą tapo nesutarimų valdančiojoje koalicijoje ašimi.

Konservatoriaus Mykolo Majausko vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė siūlymui dėl neterminuotos 9 proc. PVM lengvatos kultūros ir sporto renginiams, klubams bei atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, šokėjo) paslaugoms.

Premjerė Ingrida Šimonytė tuo tarpu teikė siūlymą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą neterminuotai taikyti meno ir kultūros įstaigų bei renginių lankymui, elektroninėms knygoms bei elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams.

Tuo metu maitinimo paslaugoms, atlikėjams (aktoriams, dainininkams, muzikantams, šokėjams) bei sporto renginių ir klubų lankymui lengvata, anot Vyriausybės vadovės, turėtų būti taikoma laikinai – iki 2023 metų liepos. Konservatorių atstovo vadovaujamas BFK tuo tarpu lengvatą maitinimo paslaugoms siūlo taikyti ilgiau – metus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas yra įpareigojęs frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe.

Premjerė yra sakiusi, kad balsavimas dėl kitų metų valstybės biudžeto priėmimo Seime parodys, ar Vyriausybė turi parlamento paramą.

Dėl lengvatinių PVM tarifų Seimas per svarstymą balsuos šį ketvirtadienį, o pakeitimų priėmimas numatytas kitą antradienį.

Visgi mažieji valdančiosios koalicijos partneriai neslepia – klausimų jie atskiriems ministrams surastų. Tačiau tik klausimų ir pastabų, o ne imperatyvių reikalavimų konkrečiam ministrui trauktis. Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos atstovai neatmeta, kad jei valdančiųjų gretose pagreitį įgautų inercijos keisti vieną ar kitą ministrą, valdančioji dauguma galėtų susvyruoti. Todėl, akcentuoja Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, visiškai logiška ir priimtina, kai dėl ministrų kabineto sudėties paskutinį žodį sakė ir toliau sakys premjerė. Kitu atveju, anot E. Gentvilo, Lietuvai gali iškilti pirmalaikių rinkimų grėsmė.

Iš esmės jam pritaria ir koalicijos kolega iš Laisvės partijos – Seimo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Mitalas. Visgi pastarasis politikas leidžia suprasti, kad valdančiosios daugumos stabilumui iššūkių kelia ne tik Vyriausybės sudėtis ar paskirų ministerijų darbas. V. Mitalas tarsi užsimena, kad „laisviečių“ frakcijos kantrybė dėl civilinės sąjungos ar mažo kiekio marihuanos dekriminalizavimo nėra geležinė. Nors ir abstrakčiai, bet politikas primena – be Laisvės frakcijos dešiniųjų koalicija turėtų tik 63 parlamentarus.

„Visi tai supranta ir tiek žinių“, – sako politikas prieš tai pažymėdamas, kad Laisvės partijos interesas yra civilinės sąjungos ar dekriminalizavimo iniciatyvas priimti būtent šiame Seime.

Dėl daugumos stabilumo dėl ministrų likimo turėtų spręsti I. Šimonytė

Kaip Eltai sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas, keliant klausimą dėl tolesnio Vyriausybės sudėties likimo būtina įvertinti, kad I. Šimonytės vedamas ministrų kabinetas jau susitvarkė su ne viena Lietuvą ištikusia krize.

„Ši Vyriausybė nepaisant vienu metu užgriuvusių kelių krizių, parodė, kad ji gali dirbti. Pavyzdžiui, pradėjus darbą Bilotaitė atrodė prastai, kad nesusitvarko. Tačiau viskas įsibėgėjo į gerą. Gal ir gerai, kad nepaskubėta kažkokių veiksmų imtis“, – sakė liberalas, teigiamai įvertindamas I. Šimonytės nusiteikimą Vyriausybės sudėties nejudinti.

„Buvo paburnojimo. Pavyzdžiui, dėl ministro Navicko. Tačiau aš turiu pripažinti, kad premjerė Šimonytė yra kieta ir ji pasakė: aš spręsiu“, – teigė E. Gentvilas ir pažymėjo, kad tokia premjerės laikysena jį tenkina.

Kritikuokimės, bet nedarykime veiksmų, kurie gali palikti Lietuvą pirmalaikių rinkimų akivaizdoje.

„Paradoksalu, bet tenkina. Aš esu linkęs ir į diskusijas, ir į viešus pasakymus, ir pats sakiau, kad ministras Navickas yra prastas... Bet, klausykite, kas būtų jei mes pasileistume plaukus. Gentvilui nepatinka vienas, kam nors nepatinka kitas. Ir tada prasideda balaganas. Klaidų yra, silpnesnių ministrų yra, tačiau dėl kažkurio ministro spręs ne Pranckietis, ne Gentvilas, bet Šimonytė“, – sakė liberalas.

Galiausiai jis neatmetė tikimybės, kad jei valdančiųjų gretose atsirastų primygtiniai raginimai atnaujinti Vyriausybės sudėtį, tai galėtų turėti ir drastiškų pasekmių.

„Jeigu kas nors mano, kad paburbuliavimas, kurį lydės veiksmai prieš ministrą, stabilizuoją šią Vyriausybę... Paburbuliuoti tai maksimum ką mes galime, bet kažkokių veiksmų ėmimasis gali reikšti šios Vyriausybės griūtį, naujos Vyriausybės neatsiradimą, pirmalaikius rinkimus, tarprinkiminį chaosą“, – scenarijus braižė politikas.

„Man daug gali kas nepatikti, bet kokia to išeitis – gali sugriūti koalicija ir viskas“, – pridūrė E. Gentvilas.

M. Morkevičiaus / BNS nuotr.

Todėl, tęsė liberalas, geriausia būtų, jei ir toliau sprendimą dėl Vyriausybės sudėties turėtų I. Šimonytė.  

„Jeigu mes norime elgtis atsakingai ir nenorime pirmalaikių rinkimų, tai maksimumas ką mes galime pasakyti yra, kad vienas ar kitas ministras nėra pakankamai gerai, bet dėl jo likimo Vyriausybėje spręs Šimonytė. Aš tikrai nesu už tai, kad visos koalicijos gyventų amžinai ir nebūtų kritikuojamos iš vidaus ar iš išorės. Kritikuokimės, bet nedarykime veiksmų, kurie gali palikti Lietuvą pirmalaikių rinkimų akivaizdoje. Iš vienos pusės pirmalaikių rinkimų akivaizdoje, iš kitos pusės juk rūsti meška dantis iššiepus“, – sakė E. Gentvilas.

Klausimų ministrams turi, tačiau juos išsako asmeniškai

Tai, kad poreikio keisti Vyriausybės sudėtį šiuo metu nėra ir, kad toks siekinys galėtų išbalansuoti valdančiąją daugumą, pritarė ir Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.

„Racijos šiame pasvarstyme yra, nes formuojant šią Vyriausybę premjerė demonstravo didelį pasitikėjimą koalicijos deleguojamomis kandidatūromis, koalicijos partnerių deleguojamomis kandidatūromis į Vyriausybės ministrų postus. Dabar, jei mes pradėtume bendrai eiti per sąrašą ir vertinti konkretaus ministro darbus, tai natūralu, kad turėtume konstatuoti, kad principas pasitikėti koalicijos deleguojamomis kandidatūromis yra pažeistas arba keičiasi. Tai galėtų sukelti papildomų įtampų. Bet tai neužkerta kelio kalbėtis atvirai, kaip mums sekasi įgyvendinti Vyriausybės darbus ir kokiose srityse to progreso norėtųsi daugiau“, – Eltai sakė politikas, neslėpdamas, kad pats įvairiai vertina skirtingų ministrų nuveiktus darbus.

„Skirtingų ministrų darbu aš labai skirtingai patenkintas. Bet iš kolegiškumo ir iš bendro darbo vienoje koalicijoje tas pastabas iškomunikuoju asmeniškai, o ne viešai“, – sakė V. Mitalas.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Galiausiai teigė „laisvietis“, kol kas, jo manymu, nėra Vyriausybėje narių, kurių likimas bei pozicijos būtų stipriai susvyravusios.

„Kad ministras dirbtų poste yra reikalingas premjero, premjerės, prezidento ir partijos pirmininko palaikymas. Jei kažkurio iš šitų žmonių palaikymo nelieka, tai natūralu, kad konkretus ministras lieka pavojingoje situacijoje“,– sakė jis.

 „Laisviečiai“ nusiteikę ryžtingai

Visgi kalbantis su V. Mitalu galima pajausti, kad valdančiojoje daugumoje įtampos dėl kelių „laisviečiams“ itin svarbių, tačiau koalicijoje kontraversiškai vertinamų įstatymų niekur nedingo. Tai, pirmiausiai iniciatyvos dėl civilinės sąjungos ir nedidelio marihuanos kiekio legalizavimo.

V. Mitalas tvirtino, kad dėl jo atstovaujamos partijos programoje įrašytų ir su šia politine organizacija tapatinamų iniciatyvų „laisviečiai“ jau ir taip sutiko eiti į kompromisą. Todėl, leido suprasti politikas, galimybė, jog šis Seimas minėtų įstatymų nepriims, Laisvės partijos gretose yra net nesvarstoma.  

„Dirbame siekdami įstatymų priėmimo, o ne kažkokių tarpinių laimėjimų ir mes dirbsime toliau ir niekada nesustosime ties tuo dirbę, nes tikime, kad Lietuva tuos dalykus gali įgyvendinti jau dabar, o ne po 20 metų. Tarpiniai laimėjimai yra smagu, bet mūsų tikslas yra ne toks, ne parodyti, kad atskiram klausimui, vienoje fazėje sutelkėme kažkiek balsų. Mūsų tikslas yra, kad šie įstatymai būtų priimti Lietuvos Seime“, – sakė V. Mitalas.

Politikas leido suprasti, kad koalicijos partnerių parama šiems projektams jam kelia klausimų ar net tam tikrą nepasitenkinimą. Laisvės partijos frakcijos seniūnui užkliuvo ir anksčiau premjerės I. Šimonytės pasakyti žodžiai, kad siekiant Partnerystės įstatymo priėmimo, iniciatoriai turėtų kliautis ne tiek valdančiąja dauguma, kurios nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, bet telkti opozicija.

Skirtingų ministrų darbu aš labai skirtingai patenkintas. Bet iš kolegiškumo ir iš bendro darbo vienoje koalicijoje tas pastabas iškomunikuoju asmeniškai, o ne viešai.

„Iš koalicijos partnerių esame sulaukę tokio pasiūlymo pasikalbėti su opozicija ir mažiau dairytis į koaliciją. Ką aš iš tikro apie tai galvoju pasakysiu turbūt knygoje po šios valdančiosios, o ne dabar“, – teigė „laisvietis“, pridurdamas, kad koalicijos partneriai turėtų suprasti, jog būtent dekriminalizavimo ir Partnerystės įstatymų iniciatoriai jau žengė žingsnį ir leidosi į kompromisus.

Abstrakčiai, bet kalba apie tai, ar Laisvės partija galėtų iškelti sąlygas partneriams: mūsų pagrindinis argumentas yra 11 balsų

Paklaustas kaip elgsis, jei visgi koalicijos partneriai nesusitelks ir nepagelbės Laisvės partijai ir jos elektoratui svarbių iniciatyvų, V. Mitalas prabilo užuominomis. O jas, tvirtina politikas, valdančioji dauguma turėtų gerai suprasti.

„Mūsų pagrindinis argumentas yra 11 balsų, kurie absoliučią dauguma atvejų yra Seime, yra per visus kritinius balsavimus, kurių valdančiajai koalicijai reikia ir su mumis didesnių problemų nekyla, nei per biudžeto svarstymą, nei kituose sudėtinguose klausimuose. Be 11 balsų dabartinė koalicija turėtų 63“, – valdančiosios daugumos trapumą primindamas sakė politikas.

„Aš to nevaikštau kartodamas visiems kas turi ausis, bet, man rodos, visi tai supranta ir tiek žinių. Dirbame toje dvasioje kur atrodo, kad visi supranta“, – paklaustas, ar tokius pačius skaičiavimus jis pateikia ir koaliciniams partneriams, atsakė V. Mitalas.