Pataisos – po STT tyrimų

Posėdžio metu tebuvo svarstyti du klausimai – vietinės reikšmės kelių ir gatvių asfaltavimo objektų eiliškumo.

Kitu klausimu aiškintasi, dėl ko reikia papildyti savivaldybės lėšomis finansuojamų kultūros projektų tvarkos aprašą.

Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė priminė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškinosi, kaip pajūrio savivaldybės skirsto biudžeto lėšas įvairiems kultūriniams renginiams.

Dienraštis "Klaipėda" (2019 12 21) rašė, kad, pavyzdžiui, Neringoje nustatyta, jog konkursą renginiui laimėjo viešoji įstaiga "Improvizatoriai", nors patį renginį organizavo Arūno Valinsko įmonė "Valius".

Nustatyta ir tai, kad įstaiga "Improvizatoriai" buvo įsteigta 2018 m. lapkričio 21 d., o jau 2018 m. lapkričio 30 d. pateikė paraišką dėl finansavimo Neringos savivaldybės administracijai, nurodydama, kad planuoja įgyvendinti projektą "Nida. Šūkis – Benai, plaukiam į Nidą!"

"Improvizatoriai", gavę 35 tūkst. eurų iš Neringos savivaldybės, sudarė sutartį su įmone "Valius".

"Tokiu būdu gali būti sudaromos galimybės pareiškėjams pasielgti nesąžiningai, pavyzdžiui, "apeiti" pareiškėjams keliamus reikalavimus, projekto vykdymą deleguojant subjektui (partneriui arba subrangovui), neturinčiam teisės pretenduoti į finansavimą", – rašoma STT pateiktose pastabose.

Dėl tokių pavyzdžių, Klaipėdos savivaldybė papildė tvarkas, kurios neleistų piktnaudžiauti tokiose situacijose.

Aš kiekvieną vakarą žiūriu Oleksijaus Aristovičiaus interviu.

Iškilo esminis klausimas

Posėdyje dalyvavę tarybos nariai priekaištų ar klausimų E.Deltuvaitės pristatytiems pakeitimams neturėjo.

Komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė kolegoms pristatė kvietimą į Kylį, kur birželį vyks Baltijos miestų sąjungos konferencija. Atsakydami į klausimą, kas norėtų vykti į konferenciją, politikai patikino, kad norėtų, bet neturi laiko.

"Norinčių būtų, bet galinčių nėra", – patikino Viktoras Senčila.

Bediskutuojant tarybos narys Vidmantas Plečkaitis leptelėjo, kad jei jau kas nors važiuos į Vokietiją, tegul ten pasako viską, ką galvoja.

"Man būtų labai įdomu Vokietijoje pateikti vieną klausimą. Tai jūs palaikote Vladimirą Putiną, ar Ukrainą? Vieną tanką veža keturis mėnesius. Vakar pasakė, kad iš viso nebeveš", – išpyškino V.Plečkaitis.

Kiek sudrausmintas, kad konferencijoje karo klausimai nebus svarstomi, V.Plečkaitis nenurimo.

"Juk pasakyta buvo, kad Baltijos šalims bus šakės", – kalbėjo V.Plečkaitis.

Vidmantas Dambrauskas. Vytauto Petriko nuotr.

Pamėgo O.Arestovyčių

Kolegos pastaba dėl padėties Europoje patiko kitam tarybos nariui Vidmantui Dambrauskui.

"Vykstančius į konferenciją galime įpareigoti apsivilkti geltonos spalvos marškinėlius ir mėlynus džinsus. Nes vokiečiai iš tiesų bjauriai elgiasi", – replikavo V.Dambrauskas.

Iš pokalbio pasitraukus kitiems tarybos nariams, V.Dambrauskas tęsė pasisakymą.

"Normali sąjunga bus tik tada, kai susijungs Ukraina, Lenkija ir Lietuva. O su tais visais belzebubais, kurie tik pinigus mato, bl... Aš kiekvieną vakarą žiūriu Oleksijaus Aristovičiaus interviu. Juk jis sako – kiekvieną dieną žūsta žmonės, duokite mums ginklų. O mes vis svarstome, taip ar ne taip nugriauti paminklus", – piktinosi V.Dambrauskas.

Lygiai prieš dvi savaites nutrūko į Seimą naujai išrinktų parlamentarų „valstietės“ L. Girskienė ir konservatoriaus A. Petrošiaus įgaliojimai.

Pastarasis į Klaipėdos tarybą buvo išrinktas su visuomeniniu rinkimų komitetu "Vytautas Grubliauskas ir komanda", bet paskui perėjo pas konservatorius, todėl A. Petrošių pakeitė visuomeninio rinkimų komiteto atstovas, ne konservatorius.

Klaipėdos miesto taryboje vakar prisiekė ir oficialiai pradėjo savo darbą "valstiečių" kandidatė – A. Zarambienė ir V. Plečkaitis.

Beje, išrinktoji parlamentarė L. Girskienė buvo ir Klaipėdos savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininkė, A. Petrošius – Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narys. Kas juos pakeis šiose pozicijose, kol kas neaišku.

Šiuose Seimo rinkimuose dalyvavo septyni Klaipėdos miesto tarybos nariai – liberalai Saulius Budinas (Danės apygardoje) ir Edmundas Kvederis (Marių apygardoje), "valstiečiai" – L. Girskienė (Baltijos apygardoje) ir Arūnas Andziulis (pagal partijos sąrašą), konservatorius A. Petrošius (Baltijos apygardoje), taip pat jo partijos kolega, Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys (Pajūrio apygardoje) ir Centro partijos-Tautininkų atstovė Nina Puteikienė (Baltijos apygardoje).

Lygiai prieš savaitę VRK priėmė sprendimą dėl miestų tarybų narių, kurie išrinkti į Seimą, įgaliojimų nutraukimo ir mandatų naujiems miestų tarybų nariams pripažinimo.

Lietuvoje į Seimą išrinkti 27 savivaldybių politikai, tarp jų – Radviliškio rajono meras.

Iš Klaipėdos į parlamentą pateko du miesto tarybos nariai – "valstiečių" atstovė L. Girskienė ir su visuomeniniu rinkimų komitetu "Vytautas Grubliauskas ir komanda" išrinktas, bet paskui pas konservatorius perėjęs A. Petrošius.

Paskutinė šių tarybų narių įgaliojimų diena yra šiandien, nes jau rytoj vyks pirmasis naujojo Seimo posėdis, kur jie prisieks kaip naujai išrinkti parlamentarai.

Tad Klaipėdos miesto taryboje juos pakeis kiti politikai.

"Valstiečių" atstovę L. Girskienę faktiškai turėjo pakeisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, tačiau jis didelio entuziazmo nerodė ir praėjusią savaitę pranešė VRK, kad tarybos nario mandato atsisako.

Tad vietoj L. Girskienės miesto taryboje dirbs kita "valstiečių" kandidatė – A. Zarambienė.

O į Seimą išrinktą ir su konservatoriais kandidatavusį A. Petrošių pakeis ne Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, bet visuomeninio rinkimų komiteto "V. Grubliauskas ir komanda" narys Vidmantas Plečkaitis, nes A. Petrošius būtent su šiuo komitetu laimėjo tarybos nario mandatą.

Šįkart Seimo rinkimuose dalyvavo septyni Klaipėdos miesto tarybos nariai – liberalai Saulius Budinas (Danės apygardoje) ir Edmundas Kvederis (Marių apygardoje), "valstiečiai" – L. Girskienė (Baltijos apygardoje) ir Arūnas Andziulis (pagal partijos sąrašą), konservatorius A. Petrošius (Baltijos apygardoje), taip pat jo partijos kolega, Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys (Pajūrio apygardoje) ir Centro partijos-Tautininkų atstovė Nina Puteikienė (Baltijos apygardoje).

Akcentavo tris draudimus

Diskusiją apie šunų vedžiojimo ir vežimo viešuoju transportu tvarkų sušvelninimą trečiadienį vykusio miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu inicijavo jo pirmininkas Audrius Vaišvila. Politikas ragina panaikinti tris draudimus.

Pasak A.Vaišvilos, pagal nustatytą tvarką šunis draudžiama vedžioti kapinėse.

„Galvojame, kad negalima tik veikiančiose kapinėse, tačiau į šį apibrėžimą pakliūva ir Skulptūrų parkas. Čia šunis draudžiama vedžioti, nes parkas įkurtas buvusių kapinių vietoje“, – tvirtino politikas.

A.Vaišvila dėstė, kad Skulptūrų parkas yra parkas, o ne kapinės.

„Nieko blogo, jei žmonės su šunimis ateitų ir į pačias kapines, keliuku juos vedžiotų. Svarbiausia, kad susirinktų ekskrementus“, – komentavo politikas.

Tarybos nario nuomone, šeimininkams su šunimis turėtų būti leidžiama ateiti ir į sporto aikštynus. Tai dabar taip pat yra draudžiama.

„Žmonės bėgioja, sportuoja. Galėtų tai daryti su savo augintiniais“, – teigė politikas.

Taisyklės numato, kad vežti gyvūnus viešuoju miesto transportu yra draudžiama, išskyrus tuos, kurie gabenami specialioje talpoje, vadovaujantis gyvūnų vežimo taisyklėmis.

„Vadinasi, didelio šuns, kuris sveria 8–12 kg, autobusu vežti negali. Jo nei į krepšį įdėsi, nei ant rankų paimsi. Tačiau pasaulio praktika rodo visai ką kitą. Šunys gali keliauti lėktuvu, užsienyje juos galima vežtis autobusu ar metro. Reikia tik nupirkti bilietą“, – tvirtino politikas.

A.Vaišvilos teigimu, jei komiteto nariai prieitų prie bendros nuomonės, būtų galima savivaldybės administracijai siūlyti pakeisti taisykles.

Pilna šunų ekskrementų

Miesto tarybos narė Lilija Petraitienė pasisakė prieš pateiktus siūlymus. Pasak politikės, lietuvių tautos mentalitetas dar nėra toks, kad būtų galima panaikinti draudimus. Taip pat tarybos narė pabrėžė, kad kai kurios zonos yra šventos, vertos pagarbos ir jose keturkojams – ne vieta.

„Yra aptverta vieta, kur turi būti atstatyta Šv. Jono bažnyčia. Ten pilna šunų ekskrementų. Pati esu prašiusi, kad šeimininkai susirinktų, atsakymas vienas – ne mūsų. Jei leisime šunis vedžioti po Skulptūrų parką, jame bus vienos šunų išmatos“, – pabrėžė politikė.

Tarybos narė atkreipė dėmesį, kad panaikinus draudimus darbo krūvis padidėtų savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui – reikėtų dar vieno poskyrio, kuris kontroliuotų, ar šunų šeimininkai laikosi taisyklių. Be to, daugiau lėšų reikėtų skirti viešųjų erdvių priežiūrai.

„Jei būtų mano valia, nekeisčiau nė vienos tvarkos. Labai teisinga, kad šunų negalima vedžioti paplūdimiuose, kur vaikai bėgioja, kapinėse, Skulptūrų parke, kur yra menininkų kūriniai. Panaikinti minėtus draudimus galima, kai visuomenė bus aukštesnio lygio, suvoks atsakomybę“, – teigė politikė.

Bute laikė penkis šunis

L.Petraitienė pasidalijo ir savo nemalonia patirtimi su kaimyne, kuri augina šunis.

Tarybos narė pasakojo, kad jos name gyvenanti moteris turėjo penkis šunis. Politikė spėjo, kad šunys buvo veisiami ir parduodami.

„Bandžiau aiškintis, ar apskritai galima tokį skaičių šunų auginti daugiabučiame name. Paaiškėjo, kad taip, jei keturkojams tenka tam tikras būsto plotas“, – pasakojo politikė.

Pasak L.Petraitienės, pasitaikė atvejis, kai minėta kaimynė „nutupdė“ savo keturkojį po jos balkonu.

„Paprašiau, kad susirinktų išmatas, o ji mane iškoneveikė. Kartą parėjau namo, žiūriu, prie lauko laiptinės durų – „dovanėlė“. Paauklėjau chuliganiškai. Gražiai ekskrementus surinkau ant kartono, nunešiau ir padėjau prie šunų augintojos durų“, – pasakojo politikė.

Tarybos narė tvirtino, kad tik tada baigėsi visa velniava. Pasak jos, dabar ši kaimynė jau vedžioja ne penkis, o tris šunis.

„Arba kiti kaimynai neapsikentė ir ši jų atsisakė, arba juos pardavė. Visa tai vyksta daugiabučiame name. Jei liberalizuosime tvarką, nepereisime per šunis. Tikrai nesu nusiteikusi prieš šiuos keturkojus. Tačiau nevalyvi šeimininkai erzina. Apskritai daugiabučiuose turėtų būti auginami maži šuniukai, o dideli – sodybose, individualiuose namuose“, – dėstė politikė.

Siūlė didinti baudas

L.Petraitienei pritarė ir kai kurie kiti komiteto nariai. Tarybos narys Vladimiras Vlasovas pasakojo, kad tenka būti su dukters šunimis, juos vežioti po parodas.

„Galiu pasakyti, kad užsienyje šunys kitokie nei pas mus. Situacija išliks tokia, kol nepasikeis visuomenė“, – pabrėžė politikas.

Tarybos narys Vidmantas Plečkaitis atkreipė dėmesį, kad šunų šeimininkams reikėtų didinti baudas už nesurenkamas augintinių išmatas.

„Šuo – irgi žmogus. Jam taip pat norisi pasivaikščioti. Bėda – ekskrementai. Sutikčiau leisti su šunimis vaikščioti visur, jei išmatos būtų surenkamos. Reikėtų baudas už šį pažeidimą padidinti iki 500 eurų. Žinios greitai pasklistų. Dabar baudos yra per mažos. Žinoma, yra ir tvarkingų šeimininkų, kurie surenka augintinių ekskrementus. Esu pats matęs“, – dėstė politikas.

Tarybos narys Tomas Meškinis bandė apginti šunų augintojus. Politikas pabrėžė, kad yra visokių šeimininkų. Vieni tvarkingi, kiti – ne.

„Žmonės taip pat – visokie. Vieni šiukšlina, kiti renka šiukšles. Dažnai auginami šunys būna kaip šeimos nariai, o vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms ir – lyg vaikai. Be gyvūno jie negali. Yra institucijos, kurios turi kontroliuoti, ar laikomasi taisyklių. Dabar dauguma žmonių turi išmaniuosius telefonus. Jais galima fiksuoti pažeidimus ir pateikti informaciją kontrolieriams“, – komentavo tarybos narys.

Pokyčių tikrai reikia

T.Meškinis pabrėžė, kad reikia keistis, o ne kažko laukti.

„Gal reikia baudas už ekskrementų nesurinkimą ir reikėtų šiek tiek padidinti. Aišku, ne iki 500 eurų. Dabar augintojams nepatogu. Turi apeiti kažkokią teritoriją arba apskritai šuniuką palikti, kaip vaiką, nes negali vestis. Jei močiutė ateina tvarkyti kapų, kodėl ji negali atsivesti šuniuko. Jis galėtų apsaugoti moterį, jei ištiktų bėda“, – dėstė politikas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sutiko, kad jokių problemų dėl šunų nekiltų, jei šeimininkai susirinktų išmatas.

„Dabar greitai viena ar kita vieta tampa nešvari. Be to, nereikia sakyti, kad šuo vaikščios tik takeliais. Juk nepasakysi jam, kur bėgti. Dėl to ir yra zonos, kuriose draudžiama vedžioti šunis“, – komentavo vadovas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė, kad Skulptūrų parke yra šunų vedžiojimo aikštelė. Niekas nedraudžia žmonėms su augintiniais parko takais nueiti iki jos.

A.Vaišvila atkreipė dėmesį, kad leidimas vesti šunis parko ar kapinių takais turėtų būti numatytas taisyklėse. Jam taip pat užkliuvo, kodėl šunų neleidžiama vedžioti K.Donelaičio aikštėje.

Pasak I.Šakalienės, tai draudžiantis ženklas prieš maždaug dešimtmetį pastatytas atsižvelgus į gyventojų skundus. Jie tikino, kad keturkojai dergia aikštę.

Komiteto nariai daugmaž sutiko, kad šunis, kurių svoris siekia 8–12 kg, būtų leidžiama vežti viešuoju transportu, sumokant bilieto kainą. Ji galėtų būti tokia pati, kaip ir suaugusiajam. Bus teikiama tokia rekomendacija.

Taip pat pabrėžta, kad šuo turi būti su antsnukiu. Dabar jie privalomi tik pavojingų veislių šunims, o kitiems – pagal būtinybę. Kai kurie politikai atkreipė dėmesį, kad šunys gali apdergti kitus keleivius. Klausta, kas tada bus.

„Jei autobuse toks arklys driokstelės, bus blogiau nei K.Donelaičio aikštėje“, – šmaikštavo V.Plečkaitis.

Penktą kadenciją miesto taryboje dirbantis Vidmantas Plečkaitis suabejojo, ar kartą prisiekę tarybos nariai turi kartoti šią procedūrą. Politikas įsitikinęs, kad priesaika duodama visam gyvenimui.

Pasižadėjo antrą kartą

Naujoji miesto taryba prisiekė praėjusią savaitę. Kiekvienas narys, uždėjęs ranką ant Konstitucijos, įsipareigojo gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti tarybos nario pareigas bei susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.

Daugiau nei pusė naujosios tarybos narių dirbo ir praėjusią kadenciją. Tarp jų – ir V.Plečkaitis.

Būtent praėjusios kadencijos nariams ir teko pirmą kartą tarti tarybos nario priesaiką. Anksčiau tokios ceremonijos nebuvo.

Pasak V.Plečkaičio, kartą jau prisiekę nariai nebeturėtų to kartoti. Politiko nuomone, ceremonija turėtų būti organizuojama tik naujiems tarybos nariams, kurie dar nė karto netarė priesaikos žodžių.

„Priesaika duodama visam gyvenimui. Tikrai nereikia anksčiau prisiekusiems nariams kartoti jos vėl patekus į tarybą. Juk žmogus, nors ir nepatekęs į miesto tarybą, gerbs ir vykdys Konstituciją ir įstatymus, išliks sąžiningas. Kadencija baigėsi, o priesaika lieka visam gyvenimui“, – tvirtino politikas.

Priesaikos – terminuotos

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas šiuo klausimu buvo griežtas.

„Kodėl jis dar kartą dalyvavo rinkimuose ir siekė patekti į tarybą? Nebūtų išrinktas, nereikėtų dar kartą prisiekti“, – komentavo pirmininkas.

Z.Vaigauskas aiškino, kad ši priesaika yra skirta pareigoms. Pradėjus darbą naujai tarybai, baigiasi praėjusios narių kadencija ir įgaliojimai. Nesvarbu, ar jie buvo perrinkti, ar ne. Todėl reikia prisiekti iš naujo.

Pasak pirmininko, taip pat yra ir su Prezidentu, Seimo nariais. Baigėsi kadencija, baigėsi įgaliojimai.

„Terminuotoms pareigoms, terminuotos ir priesaikos. Tai pareigūno priesaika. Pasibaigus kadencijai, jie neturi tokių pat galių. Pavyzdžiui, Prezidentas negali vadovauti kariuomenei. Įsivaizduokite, kaip atrodytų, jei buvusiam Seimo nariui reikštume priekaištus, kad jis pažeidė Seimo nario priesaiką. Taip pat būtų ir su tarybos nariu. Prisiekti visam gyvenimui jam nepavyksta“, – aiškino pirmininkas.

Klausimas nėra naujas

Z.Vaigauskas atkreipė dėmesį, kad tokių priesaikų yra – kario, piliečio. Jos galioja visą gyvenimą.

Pasak pirmininko, šis klausimas nėra naujas. Dėl priesaikų galiojimo dar 1992-aisiais buvo diskutuota Seime. Tai daryta ir kuriant Konstituciją.

„Yra tokia tradicija. Išrinkti pareigūnai turi duoti priesaiką. Tai reiškia jų darbo pradžią“, – teigė Z.Vaigauskas.

Uostamiesčio motociklininkai jaučiais izoliuoti ir nori važiuoti Sportininkų gatve. Tokiam leidimui priešinasi šio rajono gyventojai. Piktinamasi metalinių žirgų skleidžiamu triukšmu ir tarša.

Prašo nustatyti laiką

Važiuoti Sportininkų, Malūnininkų, Viršutinės gatvėmis motociklininkams uždrausta pernai rugpjūtį. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į Prekybos uosto seniūnaičio Ruslano Schneiderat prašymą.

Dėl besivažinėjančių motociklininkų buvo surinkti parašai iš Sportininkų ir Pušyno gatvių gyventojų, kuriems trūko kantrybė.

Šį kartą į Saugaus eismo komisiją kreipėsi Klaipėdos miesto motociklininkų klubo „Chimeros“, kurių būstinė įkurta Viršutinėje gatvėje, atstovai.

Šie prašo palengvinti draudimą važinėti minėtomis gatvėmis – nustatyti, laiką, kada tai galima daryti.

„Jaučiamės izoliuoti. Motociklais negalima privažiuoti prie tam tikrų viešosios paskirties objektų: universiteto, stadiono, kitų, nors tai tokia pat transporto priemonė kaip ir kitos“, – tvirtino atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabar motociklininkai šiame rajone gali važiuoti tik Stadiono gatve, kurios dalis yra žvyrkelis. Motociklų padangos yra pritaikytos važiuoti plentu. Jomis važiuoti žvyrkeliu nesaugu.

„Motociklininkai yra ignoruojami. Negalima jiems visiškai uždrausti įvažiuoti į rajoną. Gyventojai piktinasi triukšmu, tačiau yra reikalavimai, koks jis turi būti. Tai įvertinama vykdant techninę apžiūra. Triukšmą skleidžia ir autobusai, ir geležinkelis, ir uostas. Tada reikėtų uždrausti viską“, – dėstė atstovas.

Piktinosi triukšmu ir tarša

Ginti savo interesų į posėdį atėjo ir vadinamojo Sportininkų rajono gyventojai. Gyventojai piktinosi, kad norima atšaukti draudimą ir tvirtino, nesuprantantys, kodėl riekia grįžti prie šio klausimo.

„Nors ženklai ir buvo pastatyti, motociklininkai jų nepaisė. Tai ne tie žmonės, su kuriais galima bendrauti ar tartis. Kenčiame nuo triukšmo. Pavažiuojant motociklams, langai dreba, vaikai iš miego pašoka, senyvo amžiaus žmonės geria vaistus. Laksto visi kaip be galvos“, – piktinosi gyventojai.

Klaipėdiečiai teigė, kad kenčia ir nuo uosto, geležinkelio triukšmo. Tačiau dėl jo nesiskundžia, nes tai duoda naudos miestui, o motociklai – pramoga.

„Neasfaltuotos gatvės yra nedidelė atkarpa. Lai patys ją susitvarko. Kodėl tai turi būti daroma už mūsų, gyventojų, pinigus“, – dėstė gyventojai.

Taip pat jie skundėsi, kad policija nekontroliuoja, ar motociklininkai paiso ženklų.

Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis tvirtino, kad kontrolė yra tokia, kokia yra. Trūksta pajėgų nuolat budėti vienoje ar kitoje gatvėje.

„Kiek sugebame, tiek reaguojame. Patys gyventojai turėtų padėti ir fiksuoti pažeidėjus. Prie kiekvieno motociklininko ar pažeidėjo negalime pastatyti po policininką“, – pabrėžė viršininkas.

Komisiją sprendimą atidėjo

Komisijos narių nuomonės, ar leisti motociklininkams važiuoti Sportininkų ir kitomis rajono gatvėmis, išsiskyrė. Vieni siūlė suteikti tokią teisę tam tikromis valandomis: nuo 9 iki 21, nuo 7 iki 19 val., nuo 10 iki 22 valandos. Kiti tvirtino, kad nieko keisti nereikia.

„Per trejus metus motociklininkams suteikėme daug laisvės mieste. Jie gali važiuoti Manto, Tiltų gatvėmis, kas buvo draudžiama. Šiuo atveju reikia įvertinti, kas svarbiau pramoga ar gyvenimas. Atsakyčiau, kad gyvenimas ir palaikyčiau gyventojų prašymą“, – tvirtino vicemeras Artūras Šulcas.

Tarybos narys Vidmantas Plečkaitis tvirtino, kad šiuo atveju nemato jokios problemos.

„Jei motociklininkai žvyrkeliu važiuos nedideliu greičiu, tikrai jokio pavojaus nebus. O prie visuomeninės paskirties objektų galima patekti ir šalutinėmis gatvėmis“, – teigė politikas.

Motociklininkai tvirtino, jog tokios galimybės nėra.

Komisija nusprendė atidėti šį klausimą, nes reikia geriau išanalizuoti situaciją, įvertinti galimybes išasfaltuoti dalį Stadiono gatvės. Motociklininkams jie patarė bandyti bendrauti su gyventojais.

Savaitgalį ar po darbo valandų staiga suskaudęs dantis gali tapti rimtu išbandymu net ir tvirčiausių nervų klaipėdiečiui. Jei neturi pažįstamų medikų ir nesugebi be recepto gauti antibiotikų dozės, supūliavęs dantis gali smogti kraujo užkrėtimu ar net rimtesnėmis pasekmėmis.

Be talono – nė žingsnio

Mažametei, kuriai supūliavo dantis, o tėvai taip ir nerado savaitgalį mieste budinčio odontologo, dabar teks dvejus ar trejus metus gydyti dantį. Aštuonmetė per plauką išvengė kraujo užkrėtimo ir savaitę vartos antibiotikus.

"Bėdų sukėlė nuolatinis dukros dantis, kuris buvo sutaisytas spalį. Kadangi dukra turi problemų dėl dantukų, mes esame dažni gydytojų lankytojai", – pasakojo Gintarė B.

Praėjusio penktadienio pavakarę moteris buvo priversta mesti visus darbus, kai po muzikos mokyklos užsiėmimų pas mamą užsuko ašarojanti dukra. Mergaitė skundėsi, kad jai skauda dantuką.

"Pirmiausia nubėgome į arčiausiai darbovietės esantį privatų odontologo kabinetą. Žinojau, kad viršuje jai dygsta kitas dantukas. Paprašiau, kad gydytojas apžiūrėtų dukrą. Tačiau buvo paaiškinta, kad turi pacientą ir negalės priimti. Pasiūlė apsilankyti pirmadienį", – kalbėjo klaipėdietė.

Moteris mėgino susisiekti su savo gydytoja, kuri nuolat prižiūri dukros dantukus, bet ragelio niekas nekėlė.

"Nuskubėjau į Klaipėdos miesto stomatologijos polikliniką. Pirmiausia išgirdau, kad niekas mūsų neapžiūrės, nes neturime talono. Patikinau, kad už apžiūrą sumokėsiu. Vis tiek išgirdau neigiamą atsakymą, esą nėra kam. Aš nustebau ir tiesiai paklausiau, kaip tokioje įstaigoje gali nebūti budinčio odontologo?" – šiurpo Gintarė B.

Vakarais nenori dirbti

Moteris paklausė, kur jai dėti sergantį vaiką, tačiau išgirdo abejingą pareiškimą, kad tai esą ne įstaigos reikalas.

"Mane pasiuntė prie tuo metu dirbusios gydytojos kabineto durų. Esą, jei susitarsiu, gydytoja priims. Paaiškinau daktarei situaciją ir išgirdau, kad lauksiu mažiausiai pusę valandos ir galbūt ji priims", – pokalbį prisiminė mama.

Moteriai toks pareiškimas nuskambėjo labai nepatikimai, tad laukdama prie durų ji skambino įvairiais privačių klinikų telefonais. Aštuoniose Klaipėdos įstaigose, kurios nurodo dirbančios iki 19 arba 20 val., neatsirado nė vieno laisvo gydytojo.

"Nepatekome net ir į vienintelę savaitgaliais veikiančią kliniką. Laimei, atsivėrė durys ir mus su dukra priėmė odontologė, prieš tai garsiai padejavusi, kad penktadienį tikėjosi anksčiau baigti darbą. Aš nežinau, kodėl valstybinėje įstaigoje galima anksčiau baigti darbą?" – stebėjosi Gintarė.

Uždegimo nepastebėjo?

Gydytoja apie 19 val. baigė mergaitės apžiūrą ir patikino, kad mama laiku suskubo ieškoti pagalbos. Moteris už paslaugą sumokėjo.

"Supūliavo plombuotas dantis, teko išvalyti kanalus. Gavome nurodymą pirmadienį kreiptis į savo odontologą. Tačiau kitą dieną, šeštadienį, dukrai pakilo temperatūra iki 38,3 laipsnio", – pasakojo Gintarė.

Moteris vėl puolė ieškoti pagalbos. Tačiau šeštadienį šeimos gydytojas nedirba, gydytojo, kuris sutiktų išrašyti receptą antibiotikams, neįmanoma rasti.

"Teko susitarti su pažįstamu vaistininku ir gauti vaistų už pažadą, kad pirmadienį pristatysiu receptą. Kitaip vaikui juk kraujo užkrėtimas gali išsivystyti. Gerai, kad aš turėjau pažįstamą, o ką reikėtų daryti kitoms mamoms, kurios neturi tokių draugų? Mane stebina, kad tokia didelė Stomatologijos poliklinika neturi budinčio gydytojo", – kraupo moteris.

Gintarė B. prisiminė 2011 metais Klaipėdoje nuskambėjusią tarybos nario Vidmanto Plečkaičio kelių dantų netekties istoriją vieną savaitgalį.

"Tuomet odontologai viešai baksnojo pacientams, jog šie patys kalti, kad nesilanko pas medikus. Taip esą tik pablogina situaciją. Tačiau mano dukra kas 2 ar 3 mėnesius yra vedama pas odontologą", – pastebėjo Gintarė B..

Vakar mažametę apžiūrėjęs endodontas nusistebėjo, kad per savo praktiką mato tik antrą tokio stipraus uždegimo atvejį.

"Šį dantį teks gydyti 2–3 metus, nes vaikui nesusiformavusios šaknys. Gydytojas konsultacijos metu stebėjosi, kad mergaitė su atviru infekcijos židiniu buvo paleista penktadienio vakarą be rimtesnio gydymo. Viskas galėjo baigtis implantu, o dantukus juk gydėme", – tvirtino mergaitės mama.

Priekaištavo dėl skandalo

Klaipėdos savivaldybės tarybos narys V.Plečkaitis tikino, kad po viešai aprašytos jo dantų istorijos iš tiesų būta daugybė posėdžių dėl to, kaip klaipėdiečiams yra užtikrinama medikų priežiūra ekstra atveju.

"Iš tos istorijos tik viena nauda – sužinojau privačios klinikos adresą, kuri vienintelė Klaipėdoje dirba iš šeštadienį, ir sekmadienį. Man juk bėda nutiko per ilgąjį savaitgalį, kai iš tiesų negavau pagalbos. Paskui 5 dantis išrovė.  Mane tuomet puolė medikai, kad be reikalo sukėliau skandalą. Esą trūksta lėšų papildomiems budėjimams. Bet kai dantis skauda, niekas apie pinigus negalvoja", – dūsavo V.Plečkaitis.

Tačiau tarybos narys pripažįsta, kad nuo tos istorijos iki šių dienų uostamiestyje niekas nepasikeitė šioje srityje.

"Man atrodo, ne lėšų trūksta. Čia dviejų centų vertės klausimas. Bėdos prispausti žmonės iš tiesų skuba į valdišką Stomatologijos polikliniką, tačiau jei ši nedirba, tegul atspausdina telefono numerius tų klinikų, kurios teikia paslaugas. Tereikia pakabinti ant durų, kad žmogus rastų pagalbą. Taisyklė, kad ligos prasideda savaitgaliais", – kalbėjo politikas.

Aiškinsis situaciją

Vicemeras Vytautas Čepas aiškino, kad, jo galva, 90 proc. odontologų paslaugų teikiamos privačiai.

"O biznis eina ten, kur pelną mato. Per ketverius metus girdžiu antrą tokį sudėtingą atvejį, kai žmogus nerado tinkamos pagalbos. Man pačiam yra buvę, kai dantis suskaudo savaitgalį. Teko skambinti pažįstamam odontologui į namus", – pastebėjo vicemeras.

V.Čepas žadėjo, kad artimiausiu metu apsvarstys problemą iš naujo su savivaldybės darbuotojais.

"Jei paslauga teikiama už savivaldybės ar valstybės pinigus, ta paslauga ir turi būti teikiama. Visi dabar gudrūs, – odontologai bet kada gali išeiti į privatų sektorių", – tvirtino politikas.

Paklaustas, ar žino, kad viešosios įstaigos Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos vyriausioji gydytoja Gražina Macnorienė neranda galimybės įsteigti budinčio odontologo etato, bet turi jėgų ir noro kiekvieną pusdienį dirbti privačiai, V.Čepas net nustėro.

"Blogai, kad taip yra. Čia, vadinasi, yra absoliutus abejingumas. Visa tai reikia vieną kartą sutvarkyti", – rėžė vicemeras.

Gydytojai galvos nekirs

Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė tvirtino taip pat tik viena ausimi girdėjusi, kad Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinikos vyriausioji gydytoja pluša dviejuose darbuose.

"Taip negali būti. Juk jos darbo sutartyje nurodytos darbo valandos. Ir jos darbo grafikas suderintas su administracijos direktoriumi. Aš tik girdėjau apie tai. Tačiau kol niekas nepasiskundžia administracijai, niekas nesiima aiškintis. Aš nesakau, kad mes G.Macnorienei galvą nukirsime. Nekirtome ir anuomet. Tiesa, ir neglostėme", – atsakė J.Asadauskienė.

Komentuodama situaciją, į kurią papuolė klaipėdietė Gintarė B. su savo dukrele, J.Asadauskienė priminė, kad ekstra atveju mergaitei galėjo būti suteikta pagalba ir Klaipėdos vaikų ligoninėje.

"Situacija yra likusi neišspręsta. Tačiau odontologai aiškina, kad ekstra pagalba apsiriboja analgetinių vaistų davimu. O tai gali padaryti bet kuris gydytojas. Šeimos gydytojai, jei patys nebudi, turi sutartis su kitomis įstaigomis. Tai gali būti kitas privatus medicinos centras, gali būti ligoninės priimamasis. Tai yra susitarimo klausimas, neprivalu visam miestui budėti dėl vieno skaudančio danties", – aiškino J.Asadauskienė.

Tačiau valdininkės žodžius paneigia realybė, nes analogiškoje situacijoje atsidūręs V.Plečkaitis ligoninės priėmimo skyriuje sutiko tik budintį chirurgą, kuris jokio recepto nepasiūlė.

"Jei medikai atsisako suteikti pagalbą žmogui, kuris atvyko su skausmais, jam pakilusi temperatūra, tuomet tikrai tai reikia vertinti kaip nesuteiktą pagalbą. Tam galioja apskundimo tvarka.

Reikia skundo, kad įstaiga susitvarkytų", – kalbėjo specialistė.

J.Asadauskienė pabrėžė, kad tabletę nuo skausmo Klaipėdoje turėtų pacientui duoti bet kuri medicinos įstaiga.

Pluša dviejuose darbuose

G.Macnorienė tikino, kad viešoji įstaiga Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika dirba iki 20 val. Tačiau šeštadienį ir sekmadienį durys čia užvertos.

"Mes neturime tiek specialistų, kad būtų budėjimo grafikai. O ir pacientų mažai", – aiškino vyriausioji gydytoja G.Macnorienė.

Paklausta, kaip pati spėja suktis dviejuose darbuose, gydytoja tikino, jog jos darbo sutartyje įrašyta, kad ji dirba iki 16 val., tad privačiai praktikai turi laiko.

"Prieš aiškinantis, kodėl žmogus negavo pagalbos, reikia žinoti, kur jis yra prisirašęs. Visi šeimos centrai turi savo odontologus. Jie dirba tokiomis valandomis, kaip ir mūsų poliklinika", – paaiškino G.Macnorienė.

Vyriausioji gydytoja pabrėžė, kad poliklinika aptarnauja Kuncų ambulatorinės klinikos, S.Stanislovaitienės šeimos gydytojo kabineto pacientus bei įmonės "Paslaugų orbita" pacientus.

"Kaip žinoma, vaikų gydyti niekas nenori ir juos siunčia į mūsų polikliniką. Tačiau mes nesame centrinė įstaiga, mes teturime 2,1 tūkst. vaikų. Mus juk mažino, kai atsidarinėjo kiti centrai. O kai reikia teikti pagalbą, siunčia pas mus", – piktinosi  įstaigos vadovė.

Paprašyta paaiškinti, kur bet kuris klaipėdietis turėtų kreiptis rimtai bėdai ištikus, medikė nurodė privačią kliniką Nidos gatvėje.

"O kokią įstaigą priversi dirbti sekmadienį? Po V.Plečkaičio istorijos buvo daug posėdžiauta, tačiau nuspręsta, kad užtenka privačios klinikos. Ne mūsų įstaigos jėgoms išspręsti tokią problemą", – aiškino G.Macnorienė.

Lietuva vėl gyvena rinkimų laukimu – kitų metų gegužę vyks ir šalies prezidento, ir Europos Parlamento rinkimai. Prieš kiekvienus rinkimus, ne išimtis – ir artėjantys, pasigirsta siūlymų, jog kandidatai turėtų pasitikrinti savo psichikos sveikatos būklę ir apie ją viešai informuoti rinkėjus. Taip esą būtų galima apsisaugoti nuo politikų, kurie vėliau gali pridaryti bėdų ir sau, ir valstybei. Tačiau tokios idėjos priešininkai atkerta, jog tikrintis psichikos sveikatos būklės nereikia, nes ji esą yra nestandartinė. Ar į savivaldybės tarybą, Seimą, prezidento postą, Europos

Parlamentą kandidatuojantiems politikams turėtų būti privaloma pasitikrinti savo psichikos sveikatos būklę?

Už
Vidmantas Plečkaitis, Klaipėdos miesto tarybos narys:

– Manau, jog tokia procedūra tikrai turėtų būti privaloma ir pats ją jau savanoriškai išbandžiau. Kai pastarąjį kartą dalyvavau Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje, pats nuvykau į Klaipėdos psichikos sveikatos centrą. Ten gavau pažymą, jog nesu įskaitoje, vadinasi, mano psichinė sveikata yra gera. Pasitikrinti ir apie tai informuoti rinkėjus tikrai yra neskausminga, o naudinga. Kodėl taip dariau? Manau, kad rinkėjai turi teisę žinoti, kokia yra kandidato būklė, ar jis nesigydo pas psichiatrą ar narkologą. Jei nori gauti vairuotojo pažymėjimą, turi gauti pažymą iš Psichikos sveikatos centro, kad esi sveikas. Ir tai suprantama, nes kai sėdi prie vairo, turi būti sveikas, priešingu atveju gali kelti riziką kitiems. Politikai "vairuoja" miestą, valstybę ar net Europą, todėl jiems taip pat turėtų būti privaloma pasitikrinti savo sveikatą ir apie ją pranešti rinkėjams. Kai ėjau tikrintis, daugelis sakė, kad politikuoju, darau šou, tačiau išties nuoširdžiai siekiau rinkėjams įrodyti, kad esu sveikas ir adekvačiai vertinu situaciją, kad esu psichiškai įgalus.

Prieš
Naglis Puteikis, Seimo narys:

– Manau, jog politikams tikrintis psichikos sveikatą neturėtų būti privaloma. Esmė ta, jog ir mokslinėje literatūroje rašoma, kad bet kuris žmogus, kuris taiko į aukštesnį politinį postą, turi nukrypimų nuo standartinio elgesio. Pirmiausia tai pasireiškia tuo, kad jis pasižymi iracionalia drąsa. Tą patį galima pasakyti ir apie sportininkus. Tokia beatodairiška drąsa yra nukrypimas nuo standarto. Vakarų Europoje tokie faktai yra žinomi, todėl iš politikų niekas ir nereikalauja pažymų, kad jie yra psichiškai sveiki. Be to, manau, kad tos pažymos tik sukeltų papildomų aistrų. Faktas tas, jog tie, kuriems tų pažymų reikėtų, o realiai jiems nebūtų galima jų išduoti, jas vis tiek "susiveiktų". Antra, tam, kad tikrai būtų ištirta psichikos sveikatos būklė, reikia savaitę pagulėti specialioje ligoninėje, kur atliktų ekspertizę. Trečia, daugelis kandidatų turi vairuotojo pažymėjimus, o norint juos gauti, juk reikia pristatyti pažymą iš Psichikos sveikatos centro apie savo būklę, kad ji normali. Kitaip tariant, vairuotojo pažymėjimu galima mojuoti lyg sertifikatu, jog esi sveikas ir nereikia kitų apkrauti papildomais darbais.

Klaipėdiečiams nuo sausio 1 dienos gali tekti atverti plačiau pinigines – patiems mokėti už kiemų priežiūrą. Skaičiuojama, kad 50 kvadratinių metrų ploto butui per mėnesį ši paslauga gali atsieiti nuo 7,50 iki 9 litų.

Prižiūrės grupė namų

Atnaujintas Miesto tvarkymo ir švaros taisykles, kuriose numatyta, kad gyventojai patys turi prižiūrėti kiemus, trečiadienį svarstė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.
Siūloma, kad klaipėdiečiai patys rūpintųsi daugiabučių kiemų žaliųjų plotų šienavimu, šiukšlių rinkimu, sniego valymu, medžių genėjimu. Dabar tai daro miesto savivaldybė.
„Jei miesto taryba pritartų tokiam sprendimui, savivaldybė sutaupytų lėšų, tačiau finansinė našta tektų gyventojams“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Numatyta, kad gyventojai turėtų rūpintis teritorija, kuria naudojasi.

I.Šakalienė pasakojo, kad beveik prie visų daugiabučių namų yra detaliaisiais planai suformuoti sklypai.

Tai nėra padaryta tik dviejuose rajonuose – vadinamajame Žvejybos uosto ir Jūrininkų prospekto. Ši teritorija sudaro mažiau nei 20 proc. viso miesto.
„Teritorija, kurią reikėtų prižiūrėti, būtų priskirta ne vienam namui, o jų grupei. Jie turėtų bendrai mokėti už kiemų priežiūrą“, – aiškino vedėja.

Liks „tuščių“ teritorijų

Anot I.Šakalienės, siūloma, kad namų, prie kurių nėra suformuoto sklypo detaliuoju planu, gyventojai rūpintųsi 20 metrų aplink pastatą esančia teritorija.

„Žinoma, geriau, kad būtų numatyta 50 metrų aplink namą. Tada neliktų vadinamųjų tuščių plotų. Tačiau apie tai negalime net galvoti“, – pabrėžė vedėja.
Komiteto nariai taip pat svarstė, ką reikėtų daryti su tais mažiau nei 20 proc. namų, prie kurių nėra suformuoti sklypai detaliaisiais planais.

Vienas iš siūlymų buvo, kad jie neturėtų mokėti tol šio mokesčio, kol nebus priskirtas sklypas. Galiausiai sutarta, kad dėl šių namų bus apsispręsta tarybos posėdžio metu.

Brangiau mokės tris kartus

Komiteto nariai taip pat domėjosi, kiek kainuos gyventojams kiemų priežiūra.

I.Šakalienė neslėpė, kad paslaugos tarifai bus didesni nei tie, kuriuos dabar turi miesto savivaldybė, tačiau pabrėžė, kad viskas paaiškės konkursų, kurie turės skelbti administratoriai, metu.
Miesto savivaldybė 1 kv.m nuvalymą rangovams moka 0,05 lito. Numatoma, kad gyventojams šis tarifas bus tris kartus didesnis – apie 0,15 lito.

Skaičiuojama, kad 50 kv.m ploto butui kiemų priežiūra gali atsieiti nuo 7,50 iki 9 litų per mėnesį.

„Akivaizdu, kad įkainiai bus tikrai ne tokie, kokius turime mes. Rangovai pripažįsta, kad paslaugos tarifas yra labai mažas. Jie tikrai nevalys toliau kiemų už tokį įkainį“, – pasakojo vedėja. Anot jos, kad namų valdos neprieštarauja naujovėms.

Kiemų remontui – 2,6 mln. litų

Jei kiemų priežiūra būtų perkelta ant gyventojų pečių, miesto savivaldybė per metus sutaupytų apie 2,6 mln. litų. Šias lėšas siūloma skirti daugiabučių namų kiemų remontui.
„Dėl šios problemos dabar sulaukiame daugiausiai nusiskundimų. Per metus kiemų remontui gauname tik 150 tūkst. litų. Už šiuos pinigus mažai ką galime padaryti. Jei sutaupytus pinigus naudotume kiemų duobių lopymui, šaligatvių tvarkymui, tai būtų kaip kompensacija“, – pasakojo I.Šakalienė.

Siūloma, kad gyventojai už kiemų valymą mokėtų jau nuo kitų metų sausio 1 dienos. Diskutuota, kad šį mokestį būtų galima rinkti ir nuo pavasario, tačiau šios minties atsisakyta.

Pasigedo Vyriausybės atstovo

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narys Vidmantas Plečkaitis pasigedo Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje pozicijos šiuo klausimu.

„Prieš 7-8 metus gyventojai mokėjo už kiemų valymą ir jokių problemų nebuvo. Savivaldybė prisiėmė šią funkciją nes toks buvo Vyriausybės atstovo reikalavimas. Kodėl dabartinis Vyriausybės atstovas šiuo klausimu tyli? Jis turi ginti ir gyventojų interesus, ir savivaldybės pinigus. Kodėl Vyriausybės atstovas nerašo, kad savivaldybė 2,6 mln. litų naudoja neteisingai, o sėdi krūmuose?“, – klausė tarybos narys.

V.Plečkaitis piktinosi, kodėl gyventojams nėra aiškinama apie detaliuosius planus, kad prisiskyrus sklypą galima įsirengti žaidimų ar automobilių stovėjimo aikšteles.
„Kol kas susilaikau šiuo klausimu. Kadangi „Facebook“ atjungtas, rytoj paskaitysiu laikraščius, internetinius portalus ir įvertinsiu gyventojų nuomonę“, – tvirtini politikas.

Elgetos – į naujus rajonus

Į taisykles įtrauktas ir draudimas visame mieste duoti išmaldą pinigais ir elgetauti senamiestyje.

Kai kuriems komiteto nariams kilo klausimų, kodėl pasirinkta ši teritorija. Jie tvirtino, kad benamiai persikels į naujuosius rajonus. I.Šakalienė paaiškino, kad senamiestis yra prioritetinė teritorija.

Taip pat siūloma, kad kasinėjimo darbus atliekančios įmonės rūpintųsi tvarka ne tik statybvietėje, bet ir už jos ribų: neterštų gatvių, šaligatvių.