Svarbu nustatyti priežastis

Nuolat vargina pilvo pūtimas ir skausmas? Sunkumas duobutėje po krūtine ar graužia rėmuo? Jaučiatės taip, lyg skrandis nevirškintų? Nereguliariai tuštinatės? Į pakitusius pojūčius ir į organizmo siunčiamus signalus nederėtų numoti ranka – virškinimo trakto ligomis gali susirgti ir sveikai gyvenantis žmogus.

„Šiuolaikinio gyvenimo tempas ir bloga mityba, lėtinis stresas, netinkami įpročiai, gausus vaistų vartojimas skatina virškinimo sistemos sutrikimų riziką“, – remdamasi savo darbo patirtimi pastebi „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė. Jos teigimu, tai paskatina vystytis įvairias ligas: opaligę, opinį kolitą, Krono ligą, gastroezofaginio refliukso ligą, kepenų, tulžies pažeidimus, storojo žarnyno vėžį ir kt. „Labai svarbu ištirti ir nustatyti paciento negalavimų priežastis“, – priminė medikė.

Dalia Kasperavičiūtė. Įmonės nuotr.

Diagnostiniai tyrimai – pirmas žingsnis į sėkmingą gydymą. Tačiau neretai pacientai, išgirdę, kad jiems būtina atlikti gastroskopiją arba kolonoskopiją, išsigąsta: nerimą kelia ankstesnės patirtys arba artimųjų ir draugų pasakojimai apie nemalonius potyrius.

Naujos kartos technologija

Pasak gydytojos D. Kasperavičiūtės, jos praktikoje faktiškai nepasitaiko tokių nusiskundimų, nes „Biofirst“ klinikoje skrandžio ir žarnyno tyrimai atliekami inovatyvia ir itin geidžiama gastroenterologų darbo priemone – sistema „EVIS X1“.

„Visos komplektacijos sistemą, kurią sudaro vaizdo sistema, dirbtinis intelektas ir naujos kartos endoskopai su EDOF technologija, Baltijos šalyse turi tik „Biofirst“ klinika. Tokia įranga sudaro galimybių žymiai tiksliau nustatyti diagnozę pacientams, sergantiems virškinimo trakto ligomis. Prietaisas nukreipia gydytojo dėmesį į įtartinas sritis tolesniam klinikiniam vertinimui. Pagalbinė kompiuterinės diagnostikos ir aptikimo sistema CAD iš endoskopo vaizdo sistemos centro gautus elektroninius signalus rodo stebėjimo monitoriuje. Su ankstesnių versijų endoskopais tai nebuvo įmanoma“, – teigė gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.

Įmonės nuotr.

Anot jos, tai rafinuota technologija, sukurianti sąlygas maksimaliai pasirūpinti paciento sveikata. Tyrimas gali užtrukti vos 3–6 minutes, priklausomai nuo diagnostinių tyrimų poreikio. Ekrane matomas itin ryškus vaizdas leidžia aptikti net labai ankstyvų onkologinių ligų užuomazgų“, – pranašumus vardija gydytoja gastroenterologė.

Kada reikalinga gastroskopija – virškinimo trakto viršutinės dalies endoskopija?

Gydytojos D. Kasperavičiūtės teigimu, gastroskopija atliekama jaučiant skausmų ar nemalonių pojūčių viršutinėje pilvo dalyje, taip pat esant pavojaus simptomų. „Jeigu vyresniam nei 50–55 metų žmogui ėmė mažėti svoris, pastebimas kraujavimas, sutriko ir pasidarė skausmingas rijimas, neaiški geležies stokos anemijos priežastis, vargina lėtinis vėmimas, pilve čiuopiama darinių arba padidėję limfmazgiai, jeigu jo šeimos nariai sirgo skrandžio ar stemplės vėžiu, būtina atlikti gastroskopiją. Jos metu tiriame stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną“, – paaiškina gydytoja gastroenterologė.

„Biofirst“ klinikoje gastroskopinis tyrimas naująja „EVIS X1“ sistema su dirbtiniu intelektu padeda diagnozuoti gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastroezofaginio refliukso ligą, skrandžio piktybinius ir nepiktybinius navikus, kitas ligas. „Anksti nustačius ligas, jas dažniausiai galima pagydyti vaistais arba endoskopu pašalinti polipus, sustabdyti kraujavimą“, – diagnostikos svarbą pabrėžia gydytoja D. Kasperavičiūtė.

Dar vienas svarbus diagnostinis tyrimas skundžiantis virškinimo trakto negalavimais – kolonoskopija.

„Tai endoskopinis storosios žarnos ir distalinės plonosios žarnos dalies tyrimas, skirtas storosios žarnos ligoms diagnozuoti. Kolonoskopija padeda diagnozuoti medikamentinį, išeminį, opinį kolitą, Krono ligą, storosios žarnos polipus, vėžį, divertikuliozę, divertikulitą ir kitas ligas“, – aiškina „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė.

Tyrimų duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Deja, ši vėžio forma apgaulinga – pacientai ilgai nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai nustatoma jau paskutinė storosios žarnos vėžio stadija, kai nebeįmanoma išgydyti. „Mūsų klinikos tikslas – padėti kuo anksčiau nustatyti kolorektalinį vėžį, žarnų uždegimo ligas, infekcinius ir neinfekcinius kolitus ir polipus, kad būtų išvengta komplikacijų, susijusių su šių ligų progresavimu“, – sakė „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.

Anot medikės, „Biofirst“ klinikoje pasitikrinti žarnyno sveikatą šiandien padeda dirbtiniu intelektu paremta inovatyvi endoskopinė įranga „EVIS X1“, leidžianti pastebėti net menkiausių pakitimų. „Kuo anksčiau fiksuojame pakitimų, tuo anksčiau galime nustatyti paciento ligos diagnozę“, – pridūrė pašnekovė.

Nemalonūs pojūčiai išnyksta

Anot gydytojos gastroenterologės D. Kasperavičiūtės, klinika „Biofirst“ yra viena iš nedaugelio vietų, kur ir gastroskopiją, ir kolonoskopiją galima atlikti taikant nejautrą.

„Ši praktika jau seniai ir sėkmingai taikoma visame pasaulyje. Taikant intraveninę nejautrą, nemalonūs pojūčiai išnyksta – pacientas trumpam užmigdomas, intraveninė nejautra trunka labai trumpai, žmogus kvėpuoja pats, o po tyrimo pabudinamas gan greitai, tačiau gydytojai anesteziologai-reanimatologai visada pasiruošę ateiti į pagalbą“, – labiausiai tyrimų bijančius pacientus ramino medikė.

Tiesa, gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė sako, kad tikrai ne visi pacientai pageidauja nejautros, nors, medikės teigimu, jos bijoti tikrai neverta.

„Esame pasiruošę visokeriopai padėti nusiskundimų turintiems pacientams: naujausia aparatūra atlikti reikalingus tyrimus, profesionaliai pakonsultuoti ir skirti tinkamiausią gydymą, o svarbiausia – patarti, kaip sveikai maitintis ir gyventi, kad nekamuotų virškinimo trakto ligos. Gastroenterologo patarimai gali tapti raktu į sveikesnį ir kokybiškesnį gyvenimą“, – įsitikinusi „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė D. Kasperavičiūtė.

Kuo anksčiau fiksuojame pakitimų, tuo anksčiau galime nustatyti paciento ligos diagnozę.

– Jūsų manymu, nuo ko turėtume pradėti pokalbį? Kas aktualiausia? – pasiteiravome P. Lizdenio.

– Žmonės labiausiai bijo onkologinių ligų. Visa kita ne taip baisiai skamba, nors kitąkart gerybinės ligos būna net ir blogiau už vėžį. Daug gali padėti ankstyva diagnostika. Labai džiugina, kad dabar daug daugiau žmonių ateina profilaktiškai išsitirti. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo labiau galime padėti. Anksčiau žmonės laukdavo, kol pradės ką nors jausti. Kalbant apie žarnyno ligas, kai jau pradedi kažką nemalonaus jausti, tai gali būti labai negeras ženklas.

– Žarnynas – tarsi antrosios smegenys. Kaip jį saugoti? Kaip išvengti ligų ir nemalonių pojūčių?

– Profilaktika yra įvairių priemonių kompleksas. Pradedant mityba. Visi  žinome, kad reikia žiūrėti, ką kasdien valgome. Svarbu laiku  profilaktiškai tikrintis ir atlikti tyrimus. Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa vykdoma nuo 2014 m. ir jau duoda rezultatų. Profilaktinės kolonoskopijos padeda diagnozuoti gerybinius polipus – adenomas, kurios yra priešvėžinės žarnyno ligos. Polipai šalinami endoskopiškai, išvengiant didelių operacijų. Profilaktinių patikrinimų metu pavyksta nustatyti ir ankstyvų stadijų piktybinių navikų, kai jie dar nesukelia jokių simptomų. Tokiais atvejais gydymo rezultatai būna žymiai geresni.

Viena iš divertikuliozės komplikacijų – žarnos prakiurimas, gresiantis sunkiomis komplikacijomis ir operacijomis.

– Kas labiausiai atbaido pacientus nuo patikros programos? Kodėl ne visi ateina?

– Vis dar susiduriame su mitu, kad kolonoskopija – labai baisus tyrimas. Pastaruosius dvejus trejus metus taip tikrai nebėra. Ir privačiose, ir universitetinėse klinikose kolonoskopijas didelei daliai pacientų atliekamos taikant nejautrą. Jaučiamas nebent psichologinis diskomfortas.

– Kas sudaro žarnyną? Kas jame svarbiausia?

– Žarnynas dirba nuolat, be sustojimo. Jame gyvena milijardai bakterijų. Tiesiog reikia netrukdyti normaliai joms ten gyventi. Išsiderinus žarnyno mikroflorai, žarnyno motorikai, keičiasi žarnyno veikla. Sulėtėjus motorikai, maistas žarnyne užsistovi, viduriai pradeda užkietėti. Ilgainiui visa tai turi įtakos atsirasti vienokiems ar kitokiems pakitimams žarnyne  mikroskopiniu lygmeniu.

– Kaip pagreitinti sulėtėjusią žarnyno motoriką?

– Valgyti daugiau maisto, kuriame yra skaidulų: daugiau daržovių, vaisių, kruopų, riešutų. Skanios bandelės tam netinka. Būti daugiau fiziškai aktyviems. Kuo mažiau judame, tuo rečiau norisi į tualetą. Nė vienas maratonininkas nesiskundžia vidurių užkietėjimu. Maratonų bėgti neprivaloma, bet norint, kad žarnynas funkcionuotų normaliai, judėti būtina.

– Ar dar ko nors nežinome apie žarnyną? Ar mokslas jį jau gerai ištyrinėjo?

– Daug tyrinėta, bet tikrai yra daug ką atrasti. Dabar populiarūs  mikrofloros / mikrobiotos, bakterijų, gyvenančių žarnyne, poveikio, jų pusiausvyros tyrimai, persodinimas. Žarnynas, ypač plonoji žarna, iš dalies ir storoji, yra ir imuninis organas. Žarnų sienelėse yra įvairių ląstelių, kurios dalyvauja imuniniame atsake. Dėl šios priežasties susidurta su problema, kad vis dar nepavyksta transplantuoti žarnų. Tai labai imunologiškai aktyvus organas. Kepenis, širdį, plaučius persodinti galime, o žarnų – dar ne.

– Kaip progresuoja žarnyno ligų gydymas? Kas atsirado naujo per pastaruosius penkerius metus?

– Tai jau labiau ne chirurgijos sritis, o genetikų. Naujieji gydymo metodai yra darbas su genais.

Profilaktiškai: medikas akcentuoja, kad daug bėdų išvengti padeda ankstyva diagnostika. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Žarnyno neskauda. Kaip suprasti, kad kažkas negerai?

– Žarnyne yra nervų. Jaučiame tam tikrų pojūčių, susijusių su žarnynu. Jis taip pat yra inervuotas, tik neturi skausmo receptorių. Pavyzdžiui, kai atliekamas endoskopinis tyrimas, biopsija arba šalinamas žarnų polipas – neskauda, bet jaučiamas spaudimas, tempimas, pūtimas.

– Kaip kuo anksčiau suprasti, kad kažkas negerai? Kokie pirmieji signalai, kad reikia kreiptis į gydytoją?

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į viduriavimą. Tai kartais gali būti blogesnis simptomas nei vidurių užkietėjimas.

– Jeigu pasikeitė tuštinimosi rutina. Pavyzdžiui, jei anksčiau į tualetą eidavote vos pavalgę pusryčius, pietus, o dabar tai pasikeitė, atrodytų, be jokios priežasties, nelaukite metus. Ateikite pasikonsultuoti. Atkreipti dėmesį reikėtų ne tik į vidurių užkietėjimą, bet ir į viduriavimą. Tai kartais gali būti blogesnis simptomas nei vidurių užkietėjimas.

– Kaip nutinka, kad nuo streso suskausta skrandį, pradedama  viduriuoti?

– Kūne viskas susiję. Čia kalbame apie psichosomatiką. Iš baimės paleidžia vidurius dėl žarnyno inervacijos. Nerviniais impulsais į žarnyną perduodamas signalas suintensyvinti veiklą. Labai suaktyvėjus peristaltikai, prasideda viduriavimas. Tai natūrali reakcija į stresą.

– Ką manote apie vidurių laisvinamuosius vaistus, žarnyno plovimą kaip būdą sulieknėti?

– Vidurių laisvinamieji vaistai, ypač vyresniems žmonėms, tikrai reikalingi. Jų žarnyno veikla lėtėja, neretai šie vaistai yra vienintelis išsigelbėjimas. Yra žmonių, kuriems nebepadeda skaidulų dietos. Kai kurie gimsta turėdami lėtai veikiantį žarnyną. Noriu akcentuoti, kad vidurių laisvinamuosius vaistus vartoti reikėtų tik pasitarus su gydytoju, o ne su kaimyne ar pasiskaičius internete. Savigyda gali turėti labai neigiamų padarinių. Kai kurie vidurių laisvinamieji vaistai dirgina žarnyną. Jis ilgainiui pripranta ir, kai tikrai prireiks, vaistai nebeveiks taip, kaip tikimasi. Kalbant apie lieknėjimą, jis susijęs su tuo, ką ir kiek suvalgai, o ne kaip tuštiniesi.

– Dalis žmonių kenčia nuo pilvo pūtimo. Ką daryti?

– Tai gali būti vienas iš kurios nors ligos simptomų, bet ne pagrindinis. Iš pradžių reikėtų atkreipti dėmesį į mitybą, o jei tai nepadeda – pasikonsultuoti su gydytojais.

– Kokių negalavimų ir ligų daugėja?

– Kalbant apie ligų populiaciją Lietuvoje, mūsų mityba keičiasi labiau į vakarietišką, todėl ir tendencijos – kaip Vakarų šalyse. Daugėja gerybinių storosios žarnos ligų, pavyzdžiui, storosios žarnos divertikuliozės atvejų. Divertikuliozė – liga, kai storojoje žarnoje susidaro divertikulų – žarnos išplonėjimų ir gleivinės išvaržėlių per raumeninį sluoksnį. Viena iš divertikuliozės komplikacijų – žarnos prakiurimas, gresiantis sunkiomis komplikacijomis ir operacijomis. Pasaulinė tendencija – divertikuliozė labai jaunėja. Anksčiau tai buvo vyresnių kaip 60 metų žmonių liga. Dabar yra nemažai 30–40 metų pacientų, kuriuos jau reikia operuoti dėl komplikacijų, netgi išvesti stomas. Daugėja ir storosios žarnos uždegimo ligų, Krono ligos, kolitų atvejų.

– Stoma – chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė. Kaip dažnai to prireikia? Ar galima tokiu atveju kokybiškai gyventi?

Maratonų bėgti neprivaloma, bet norint, kad žarnynas funkcionuotų normaliai, judėti būtina.

– Anksčiau storosios žarnos, ypač tiesiosios žarnos, vėžys reikšdavo, kad daugeliu atveju, šalinant žarnos dalį su naviku, prireiks stomos. Keičiasi technologijos, tobulėja metodai ir gydytojai, vyrauja pacientą tausojantis požiūris. Stengiamės, kad žmogus ne tik išgyventų, bet ir po operacijos galėtų kiek įmanoma kokybiškai gyventi. Onkologinė storosios žarnos liga tikrai nereiškia, kad visais atvejais reikės stomos, o jei reikės, nereiškia, kad ji bus visam gyvenimui. Anksčiau tiesiosios žarnos vėžys reiškė pjūvį per visą pilvą ir stomą. Dabar didelę dalį pacientų operuojame laparoskopiškai ir, pašalinę žarnos dalį, jei tik įmanoma, žarnos galus sujungiame, taigi stomos neprireikia. Jei vis dėlto prireikia išvesti stomą, tokių pacientų gyvenimo kokybė šiandien yra daug geresnė nei anksčiau. Gaminamos daug pažangesnės priemonės nei anksčiau.

– Kuris atvejis jums, kaip chirurgui, labiausiai įstrigo?

– Daug tų atvejų, kiekvienas pacientas, kurį operuojame, tuo metu yra pats svarbiausias, norime, kad kiekvienas pasveiktų, o pasveikęs toliau džiaugtųsi gyvenimu. Žmogaus galimybių ribos, pasitelkiant medicinos pažangą ir specialistų profesionalumą, – neįtikimos. Svarbiausia žinutė visuomenei vis dar išlieka raginimas nepraleisti profilaktinių patikrinimų. Jie gali padėti išvengti didžiulių sveikatos problemų.

Laikas – kritinis veiksnys

Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama. Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link – nesudėtingas slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai turime atlikti, kai esame sulaukę rizikos amžiaus.

Kovą – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį – ligonių kasos primena, kad jau keliolika metų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti tam tikro amžiaus gyventojai gali ir turėtų nemokamai tikrintis pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Sulaukus tokio amžiaus atsiranda didelė rizika susirgti šia liga.

Pirminė patikra – paprastai atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kuris parodo, ar net ir gerai besijaučiančiam žmogui reikia imtis tolesnių veiksmų.

„Vyrai ir moterys, sulaukę 50 metų ir ne vyresni nei 74 metų, sutikę dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje, atlieka slapto kraujavimo testą išmatose. Tai iFOBT testas, kurį skiria šeimos gydytojas. Jis gali būti atliekamas namuose ar poliklinikoje. Atlikus testą paaiškėja, ar jis teigiamas, ar neigiamas. Jeigu neigiamas, dvejus metus žmogus gali būti ramus. Po 2 metų šį testą reikia pakartoti. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją. Šio tyrimo metu specialiu aparatu apžiūrima visa storoji žarna. Jeigu pacientas pageidauja, tyrimas gali būti atliekamas taikant intraveninę nejautrą. Tyrimo metu, jei gydytojas mato įtartinų gleivinės vietų, atlieka jų biopsiją. Galima iš karto pašalinti ir nedidelius polipus.

„Jei, atlikus kolonoskopiją, patologijos storajame žarnyne nenustatoma, kitas slapto kraujo išmatose testas tokiam pacientui bus siūlomas po 10 metų. Jeigu nustatoma patologija, pacientas siunčiamas gydytis į specializuotą įstaigą“, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja gastroenterologė, Endoskopinių tyrimų poskyrio vyresnioji ordinatorė Inga Kildušienė.

Gydytoja pabrėžia, kad ši programa skirta pacientams, kurie neturi jokių nusiskundimų, jaučiasi sveiki. Tikslas – profilaktiškai tikrinti jokių simptomų nejaučiančius žmones, nes storosios žarnos vėžys praktiškai yra besimptomis iki galutinių stadijų. Jeigu šeimos gydytojas pagal paciento nusiskundimus įtaria storosios žarnos patologiją, jis turėtų būti iš karto siunčiamas išsitirti į specializuotą įstaigą.

Sergant kai kuriomis storosios žarnos ligomis, galimas kraujavimas į žarnyną, iFOBT testas gali būti teigiamas dėl šių ligų.

Higienos institutas ir toliau fiksuoja nerimą keliančią tendenciją: mirčių skaičius dėl šios ligos nemažėja. Vadinasi, ši liga dažnai nustatoma vėlai. Naujausiais ligonių kasų turimais duomenimis, dėl storosios žarnos vėžio prevenciškai tikrinasi maždaug kas antras galintis tai padaryti žmogus (46 proc.), kuriam pagal amžių yra rizika susirgti šia liga.

„Pagal programą reikia tikrintis kas antrus metus, todėl vertiname dvejų metų rezultatus. Matome, kad nuo 2020 m. vidurio iki 2022 m. vidurio slapto kraujavimo testas pagal prevencinę programą atliktas maždaug 0,5 mln. gyventojų. Iš jų teigiamą rezultatą gavo nedidelė dalis – apie 50 tūkst. žmonių, o likusiems jokių papildomų tyrimų nereikėjo. Vis dėlto kita pusė milijono gyventojų, tuo dvejų metų laikotarpiu priklausiusių rizikos grupei, pagal programą nepasitikrino. Taigi jie rizikavo, kad nejuntama liga, jei jie ja serga, bus aptikta, kai gydyti taps gerokai sunkiau arba grės pavojus gyvybei“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo padarinių, kuriuos gali sukelti tokios ligos kaip storosios žarnos vėžys, prevencinei patikrai dėl šios ligos apmokėti kasmet skiriama vis daugiau lėšų: 2021 m. – 5,2 mln. eurų, 2022 m. – 5,7 mln. eurų, šiemet – 6,1 mln. eurų. Tačiau, pasak J. Grigarienės, akivaizdu, kad vien pinigai sveikatai nepadeda ir gyvybės negelbsti – svarbu, kad žmonės rūpintųsi sveikata laiku tikrindamiesi prevenciškai ir nebijotų tirtis toliau, gavę teigiamą slapto kraujavimo testo rezultatą.

Apdraustieji nemokamai pagal prevencines programas tikrinami ir dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Žmonės, nepriklausantys rizikos grupei pagal amžių, sutrikus sveikatai, taip pat turėtų nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis skirtų reikalingus tyrimus ir gydymą, – jie apdraustiesiems apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa

Kauno klinikų gastroenterologas Gediminas Kiudelis sako, kad daugiausiai tai yra dvi ligos – opinis kolitas ir Krono liga.

„Jos nėra pagydomos ta prasme, kad žmonės su jomis gyvena visą gyvenimą ir turi nuolat gydytis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė gydytojas.

„Tačiau tai nereiškia, kad tas gyvenimas yra bevertis, nekokybiškas ar neperspektyvus – taip nėra“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, šių ligų atsiradimas nėra iki galo aiškus, iš aplinkos veiksnių, kurie padidina riziką susirgti Krono liga, yra rūkymas, tačiau įrodymų dėl kitų veiksnių trūksta.

„Todėl sumažinti šių ligų paplitimą visuomenės sveikatos metodais nelabai galima“, – kalbėjo G. Kiudelis.

Anot jo, šios ligos kiek retesnės, tačiau susirgimų jomis Lietuvoje daugėja.

„Opinio kolito ir Krono ligos per paskutinius 10 metų padaugėjo daugiau negu tris kartus. Pasaulyje didėjimo tendencijos stebimos jau apie 30-40 metų, pas mus tas didėjimas prasidėjo maždaug po Nepriklausomybės paskelbimo. Tų sergančiųjų nuolat daugėja“, – teigė Kauno klinikų medikas.

Pasak mediko, pagrindiniai šių ligų simptomai yra lėtinis viduriavimas, pilvo skausmas, mažakraujystė, silpnumas, gali būti ir sisteminių ligos požymių.

„Kai serga ne tik virškinamasis kanalas, bet ir kitos organų sistemos gali būti pažeistos, pavyzdžiui sąnariai, pasitaiko kepenų pažeidimų (...) dažni odos pažeidimai“, – pasakojo G. Kiudelis.

Anot jo, šiomis ligomis sergantiems pacientam dažnai kyla įvairiausių iššūkių, tačiau jų gydymas yra veiksmingas, ligos yra gerai kontroliuojamos ir pacientai gyvena maksimaliai ilgai.

„Tam reikia gydytojų, visuomenės ir visuomenės institucijų susitelkimo ir tada ta gyvenimo kokybė būna labai nebloga ir pacientai gali gyventi visiškai pilnavertį gyvenimą“, – teigė Kauno klinikų gydytojas.

Santaros klinikų medikė Goda Sadauskaitė sakė, kad jaunesni susirgę pacientai viduriuoja, kartais su krauju, tampa nedarbingi.

„Kyla klausimas, kaip mokytis, kaip dirbti, kaip produktyviai, aktyviai gyventi? Ar galima kurti šeimą, gimdyti“, – teigė medikė.

Pasak jos, tam, kad gydymas būtų efektyvus, reikalingos bendros pastangos.

„Mūsų visų bendromis pastangomis mes tikrai galime pasiekti, kad žmonės gyventų pilnavertį gyvenimą įvairiame amžiaus tarpsnyje, netgi tada, kai ligos gan komplikuotos“, – kalbėjo G. Sadauskaitė.

Santaros klinikų gastroenterologas Benediktas Kurlinkus pristatė specialiai šiomis ligomis sergantiems pacientams skirtą programėlę „For you, with you“, kurioje galima rasti naudingos informacijos, stebėti gydymo eigą.

„Ji yra lengvai naudojama, joje pateikiama aktuali pacientams skirta informacija, ją galima parsisiųsti nemokamai, ja galima naudotis ir neturint interneto ryšio“, – teigė medikas.

Jo teigimu, programėlė prisitaiko prie paciento ligos – pateikia tokią informaciją, kuri susijusi tik su konkrečia liga.

„Žmogus, užsiregistravęs programėlėje, pasirenka, kuria liga jis serga ir atitinkamai programėlė optimizuojama pagal tą jo ligą  ir visos joje pateikiamos priemonės, informacija yra atitinkamai pagal tai adaptuojama“, – pasakojo B. Kurlinkus.

Anot jo, programėle gali naudotis ir gydytojai, jie gali keistis informacija, stebėti paciento gydymo eigą.

Gegužės 19-ąją minima pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena.

Ši liga vis labiau plinta, ypač tarp 20–50 metų žmonių, kurių nuolatiniai gyvenimo palydovai yra stresas ir įtampa. Dirgliosios žarnos sindromas gerokai pablogina šiuolaikinių aktyvių žmonių gyvenimo kokybę, riboja jų aktyvios veiklos galimybes, varžo dienotvarkę. Gydytoja gastroenterologė Dalia Gruslienė atkreipia dėmesį į tai, kas gali sukelti dirgliosios žarnos sindromą, į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį, kaip elgtis įtarus šį negalavimą.

– Kas yra dirgliosios žarnos sindromas ir kaip jis atsiranda?

– Dirgliosios žarnos sindromas – tai lėtinis žarnyno veiklos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus intensyvumo pilvo skausmais, susijusiais su nenormaliu tuštinimusi (pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija). Ligos priežastys ne visai aiškios, bet nustatyti kai kurie veiksniai, neabejotinai turintys įtakos ligos pradžiai ir tolesnei eigai. Vienas pagrindinių – psichologinis. Nuolatinis stresas, įtampa, psichologinis diskomfortas, būsto ar darbo vietos, šeiminės padėties pasikeitimas, netgi vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali sukelti cheminių pokyčių centrinėje ir vegetacinėje nervų sistemoje, kurie sutrikdo įprastą, gerai koordinuojamą virškinamojo trakto veiklą.

Išryškėja skausmo suvokimas, kai anksčiau buvę nejuntami žarnų judesiai tampa skausmingi, pakinta žarnyno sekrecinė funkcija, atsiranda žarnų gleivinės mikrouždegimas, ilgainiui pasikeičia įprasta žarnyno mikroflora, gali atsirasti bakterijų pertekliaus sindromas.

Depresija yra kita galima dirgliosios žarnos sindromo priežastis.

Pastebima ir maisto daroma įtaka. Chaotiška mityba arba pernelyg griežtas dietos laikymasis, alkoholio vartojimas ir kiti žalingi įpročiai, gazuoti gėrimai, greitai paruošiamas ir kitas riebus, su cheminiais priedais maistas, per didelis kofeino kiekis „padeda“ atsirasti šiam sindromui.

– Kokie simptomai išduoda dirgliosios žarnos sindromą?

– Dažniausi požymiai yra bent tris pastaruosius mėnesius, ne mažiau kaip tris kartus per mėnesį pasikartojantis pilvo skausmas ir pakitę tuštinimosi įpročiai – viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pasikeitusios išmatos. Taip pat gali būti juntamas pilvo pūtimas, skausmas tuštinimosi metu, neretai atsiranda pojūtis, kad gerai neišsituštinote. Būdingas savijautos pagerėjimas pasituštinus.

Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, gali jausti ir įvairių kitų negalavimų: galvos, raumenų, krūtinės skausmus, skrandžio negalavimus, gali kankinti nemiga.

Pilvo skausmai gali būti įvairūs – nuo stiprių, beveik sąrėminių, iki sunkiai apibrėžiamo diskomforto. Gali skaudėti įvairias pilvo vietas, tos vietos gali keistis. Šie simptomai nebūtinai turi pasireikšti vienu metu. Įvairiais sindromo periodais jų gali atsirasti kartu, po vieną arba galbūt kurį laiką nepasireikšti visiškai. Dažniausiai nuolat juntamas diskomfortas, susijęs su virškinamuoju traktu, trikdo normalią kasdienę veiklą ir pablogina gyvenimo kokybę, versdamas ieškoti pagalbos. Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, gali jausti ir įvairių kitų negalavimų: galvos, raumenų, krūtinės skausmų, skrandžio negalavimų, gali kankinti nemiga.

– Kas dažniausiai patiria dirgliosios žarnos sindromą?

– Dirgliosios žarnos sindromas dažniausiai pasireiškia gana jauno amžiaus žmonėms. Pirmieji simptomai pajuntami dar nesulaukus 30 metų. Šis sindromas moterims pasireiškia dažniau nei vyrams. Manoma, kad tam įtakos gali turėti ir moteriški hormonai. Tik Vakarų šalyse moterys šiuo sindromu serga dažniau. Galimas genetiškai paveldėtas polinkis sirgti. Akivaizdi yra užsitęsusios psichologinės įtampos įtaka.

– Ką daryti pajutus dirgliosios žarnos sindromo simptomus?

– Jei atpažįstate simptomus, turite kreiptis į savo šeimos gydytoją ar, jei tik yra galimybė, į gydytoją gastroenterologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Prieš einant pas gydytoją, rekomenduojama stebėti savo būseną, užsirašyti simptomų kartojimąsi, fiksuoti maisto produktus ar kitus veiksnius, po kurių padažnėja negalavimai.

Taip pat labai svarbu stebėti savo psichologinę būseną ir fiksuoti streso sukėlėjus, kurie turi ryšį su simptomų pasikartojimu, žinoti vartojamus vaistus ir jų poveikį savijautai. Kuo tiksliau ir išsamiau gydytojui papasakosite apie savo savijautą, pateiksite anksčiau atliktų tyrimų rezultatus, tuo greičiau ir tiksliau jis įvertins jūsų būklę, sudarys individualų jūsų ištyrimo planą, o tai leis patikslinti diagnozę, atmesti kitas panašių simptomų turinčias ligas. Tai kitos, sunkesnės ligos, kurias reikia nedelsiant gydyti.

Pavyzdžiui, uždegiminės žarnų ligos (opinis kolitas, Krono liga), celiakija, lėtinis kasos uždegimas, piktybiniai virškinamojo trakto augliai, įvairių vaistų (dažniausiai nuskausminamųjų – nuo uždegimo) sukeltas virškinamojo trakto pažeidimas, žarnyno kraujotakos sutrikimai, žarnyno infekcijos, maisto alergija ir kitoks tam tikrų produktų (pavyzdžiui, pieno) netoleravimas ir kt. Be to, tik gydytojas gali įvertinti, ar simptomai, panašūs į dirgliosios žarnos sindromą, nėra sukelti visai kitų sistemų ligų – skydliaukės hiperfunkcijos ar kitų hormonų disbalanso, kraujo ligų ir (arba) imuniteto nepakankamumo, inkstų funkcijos nepakankamumo ir kt.

– Kaip gydomas šis sindromas?

– Kadangi nėra aiškių ir tikslių dirgliosios žarnos sindromo priežasčių, nėra ir vieno vaisto, gydančio šią ligą. Yra tik šalinantys simptomus vaistai, parenkami kiekvienam ligoniui individualiai. Dažniausiai skiriami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir subalansuojantys nervų sistemą vaistai, probiotikai, išmatų tūrį didinantys ar rūgimo procesus žarnyne skatinantys preparatai, viduriavimą stabdantys vaistai; kartais tinka ir gydymas vaistažolėmis. Gydymas taikomas labai individualiai, nuolat koreguojamas, atsižvelgiant į paciento savijautą.

Dirgliosios žarnos sindromu sergantys pacientai neretai skundžiasi ir kitų organų ir sistemų sutrikimais, todėl jiems kartais tenka lankytis pas įvairius gydytojus. Siūlau pradėti nuo gydytojo gastroenterologo konsultacijos, tada gali ir nebeprireikti kai kurių kitų konsultacijų.

Nors maistas ir nėra tiesioginė dirgliosios žarnos sindromo priežastis, netinkami valgymo įpročiai prisideda prie simptomų atsiradimo. Tad, pajutus minėtus požymius, patariama subalansuoti mitybą, riboti riebų maistą, atsisakyti gazuotų ir daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, daug cheminių priedų turinčių maisto produktų. Taip pat labai svarbu stebėti, koks maistas skatina atsirasti simptomus, ir jo vengti. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau skaidulų turinčio maisto: visų grūdo dalių dribsnių košių, vaisių ir daržovių, bet vengti didelio kiekio produktų, sukeliančių pilvo pūtimą – kopūstų, pupelių, žirnių. Rekomenduojama išgerti 6–8 stiklines skysčių per dieną. Beje, reikėtų mažinti ir vienu kartu suvalgomą maisto porciją – valgyti po nedaug, bet dažniau (idealu – kas 3–4 val.), neskubant, gerai sukramtant.

– Kiek svarbu vengti streso?

– Tai labai svarbu, siekiant sumažinti simptomų pasikartojimą. Kadangi tai sunkiai reguliuojamas procesas, stenkitės kiek įmanoma vengti stresinių ar įtampą keliančių situacijų, gerai išsimiegokite. Taip pat patartina reguliariai užsiimti malonia fizine veikla – sportas padeda atsipalaiduoti, numalšinti susikaupusią blogąją energiją. Joga arba atpalaiduojamieji masažai taip pat kai kam padeda išsivaduoti nuo įtampos. Gydomąją galią turi ir buvimas gamtoje, įvairi maloni kūrybinė veikla.

Patartina peržiūrėti savo gyvenimo būdą, net perkainoti vertybes, atrasti tikrą gyvenimo džiaugsmą, užsiimti prasminga, malonumą teikiančia veikla nors laisvalaikiu, o jis labai svarbus. Gydomąjį poveikį turi ir bendravimas su bendraminčiais, artimos sielos žmonėmis.

Iš esmės sveika gyvensena yra svarbus būdas atsikratyti nemalonumų sukeliančių simptomų, ilgai išlikti sveikam ir darbingam.

Simptomai, kurių esant reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• kraujavimas iš virškinamojo trakto;

• naktinis pilvo skausmas ir (arba) viduriavimas;

• liesėjimas;

• uždegimo požymiai (karščiavimas, uždegiminiai kraujo rodikliai);

• mažakraujystė;

• nuolatinis sveikatos blogėjimas;

• vyresnis susirgusio žmogaus amžius (daugiau kaip 40 metų);

• naujai atsiradę ir per 1–2 savaites neišnykstantys pilvo skausmai ar tuštinimosi sutrikimai.

Svarbus priminimas

Įspūdingai nušviesti fontanai ir bazilika Kaune pažymėjo ligas, tokias kaip opinis kolitas ir Krono liga, kuriomis Europos Sąjungoje serga daugiau nei 3 mln. žmonių. Gydytojai įsitikinę, kad tai priminti yra svarbu, nes sergantieji ne tik patiria spaudimą, bet jaunėja ir jų amžius.

LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. Gediminas Kiudelis sako, kad tokios lėtinės žarnų ligos kaip opinis kolitas ir Krono liga yra autoimuninės, o tai reiškia, kad jų išvengti negalime. Jas sukelia imuninės sistemos ir žarnyno mikrofloros sąveikos sutrikimas.

„Tiesa, opinio kolito atvejų Lietuvoje nustatoma keturiskart daugiau nei Krono ligos. Panaši situacija yra ir Suomijoje. Tačiau, pavyzdžiui, Vakarų Europoje sergamumas abiem ligomis yra toks pats“, – pastebėjo Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. G.Kiudelis.

Gydytojai vis dar negali tiksliai paaiškinti, kas sukelia minėtas žarnyno ligas, tačiau kol kas aiškiausia ir tiksliausia atrodo hipotezė, jog susirgimai ir ligos paplitimas gali būti susijęs su ekonominiu šalies išsivystymu.

Organizatorių nuotr.

Paprastai sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga yra būdingas labiau išsivysčiusioms, hiperhigiena pasižyminčioms šalims. Anot prof. G.Kiudelio, higiena ir sterilumas lemia mikrobiotos įvairovės sumažėjimą ir mažina atsparumą mikrobams.

„Nors priežastys nėra iki galo aiškios, neabejojama, kad rūkymas yra Krono ligos rizikos veiksnys. Tačiau metimas rūkyti yra dažnai susijęs su opiniu kolitu. Nėra įrodymų, kad ir sveika gyvensena, nutukimas ar fizinis pasyvumas veikia, tačiau, žinoma, sveika mityba ir sportas dar niekam nepakenkė“, – kalbėjo pašnekovas.

Simptomų panašumai ir skirtumai

Žinomo gydytojo pasiteiravus, į kokius simptomus atkreipti dėmesį, specialistas pabrėžė, jog nors daugelis požymių yra panašūs, tačiau keletas simptomų skiriasi. Susirgus opiniu kolitu gali būti būdingas padažnėjęs tuštinimasis arba viduriavimas su kraujingomis išskyromis, o Krono ligos atveju gali atsirasti tik karščiavimas ar pilvo skausmas.

Vaikams pasitaiko atvejų, kai atsiranda aiškių priežasčių neturinti mažakraujystė. Kartais pacientams atsiranda išskirtinai tik kitų sistemų pakenkimo požymių, tokių kaip sąnarių skausmas, odos bėrimas ar burnos uždegimas.

„Negydoma ar gydymui nepasiduodanti, nekontroliuojama liga gali tapti ir kitų susirgimų priežastimi. Maždaug po 8 m. nuo opinio kolito ar Krono ligos diagnozavimo pacientui padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, todėl bėgant metams reikalinga dar dažnesnė stebėsena ir reguliarūs tyrimai“, – įspėjo specialistas.

Organizatorių nuotr.

Jam antrino ir Lietuvos Krono ir opinio kolito ligų asociacijos prezidentas gydytojas patologas Gediminas Smailys, kurio teigimu, nors kartais susergama ir vaikystėje ar vyresniame amžiuje, didesnė dalis sergančiųjų yra jauni, darbingi žmonės, kurie tik pradeda kabintis į gyvenimą. Tai 15–30 m. pacientai, ir didžiausias iššūkis tampa prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo.

„Juk tai amžius, kai pradedami mokslai, darbai, o papildomai tenka galvoti, kada išgerti reikalingus vaistus, pasidaryti reguliarius kraujo tyrimus, kaip gyventi su pilvo skausmu ar nuolat lakstyti į tualetą. Aplinkiniai tai pastebi, ir tai sukelia papildomą įtampą.

Dažnai žmonės iš tiesų nelabai supranta, ką reiškia lėtinė žarnyno liga, todėl neretai ji lyginama su apsinuodijimu ar kai viduriuojama kažką negero suvalgius. Tačiau paprastai sergantysis gali skausmingai viduriuoti ir po 10–15 kartų per parą. Lėtinė liga, kuria sergama visą gyvenimą, apsunkina kasdienybę“, – sakė asociacijos prezidentas.

Pagalba sergantiesiems

Siekiant palengvinti žarnyno ligos eigą, buvo sukurta programėlė „For You, With You“, kuri tampa skaitmeniniu kompanionu ir primena apie vizitus pas gydytoją, tyrimus, vaistus, suteikia visą kitą reikalingą informaciją.

Savo išmaniajame įrenginyje turėdami šią programėlę, galėsite susikurti savo asmeninį profilį ir individualizuoti visą čia esančią informaciją. Profilyje esanti informacija suteiks grįžtamąjį ryšį prižiūrintiems sveikatos priežiūros specialistams, kad jie žinotų, kaip sekasi, ir galėtų atsakyti į klausimus arba išsklaidyti kilusį nerimą.

Ši skaitmeninė programėlė telefone ar planšetėje suteikia informaciją, gyvensenos patarimų, kurie padės kovoti su liga. Keliaujant ar atsidūrus nepažįstamoje vietoje ji taip pat padės rasti ir reikalingą infrastruktūrą, viešuosius tualetus.

„For You, With You“ kūrėjai pasirūpino priminimais, kuriuos galėsite nustatyti, atsižvelgdami į vizitų pas gydytojus bei tyrimų laiką, ir sudaryti savo grafiką.

Kadangi neretai susirgus žarnyno liga kyla klausimų, ar reikia atsisakyti kokių nors maisto produktų ir kaip maitintis, norint padėti sau, programėlėje galima rasti ir patiekalų receptų, pridėti juos prie savo pasirinkimų bei įtraukti į individualų mitybos planą.

„Programėlė „For You, With You“ pirmiausia suteikia koncentruotą, aiškią ir tikslią informaciją. Ji padeda suprasti pačią ligą, atsakyti į klausimus, ką valgyti, ar galima sportuoti, kaip tai paveiks santykius su šeima, partneriu, ar galėsiu susilaukti vaikų. Programėlė padės žmonėms planuoti, susidėlioti savo dienotvarkę, pasižymėti vizitų pas gydytojus laiką, vaistų gėrimo laiką“, – jos nauda neabejojo gydytojas G.Smailys.

Žarnyno ligomis sergančius pacientus gydantys gydytojai visame pasaulyje taip pat pažymi, kad sergant lėtine žarnyno liga svarbu subalansuota ir tinkama mityba, todėl „For You, With You“ didelis dėmesys skiriamas tinkamų patiekalų receptams, kuriuos kiekvienas vartotojas galės įsitraukti į savo maitinimosi planą.

C-ANPROM/LT/ENTY/0017

Gėdijasi ir kalbėti

Skelbiama, kad daugiau nei 3 mln. Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių serga opiniu kolitu ir Krono liga. Daugeliui šios žarnyno ligos vis dar atrodo gėdingos ir mažai žinomos, tačiau dažnėjant sergamumui, gydytojai garsiai skambina pavojaus varpais sakydami, kad turime naikinti su tuo susijusias stigmas.

„Opinis kolitas ir Krono liga yra autoimuninės ligos, o tai reiškia, kad jų išvengti negalime. Jas sukelia imuninės sistemos ir žarnyno mikrofloros sąveikos sutrikimas. Tiesa, opinio kolito atvejų Lietuvoje nustatoma keturiskart daugiau nei Krono ligos. Panaši situacija yra ir Suomijoje. Tačiau, pavyzdžiui, Vakarų Europoje sergamumas abiem ligomis yra toks pats“, – pastebėjo Gastroenterologijos klinikos gydytojas prof. G. Kiudelis.

Profesorius taip pat pastebėjo, kad čia galime pamatyti koreliaciją tarp šalies ekonominio išsivystymo bei susirgimų žarnyno uždegiminėmis ligomis. Paprastai sergamumas lėtinėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas ir Krono liga, yra būdingas labiau išsivysčiusioms, higiena itin besirūpinančiomis šalims. Tai lemia mikrobiotos įvairovės pokyčius ,o hyperhigiena ir sterilumas mažina atsparumą mikrobams.

Opinis kolitas ir Krono liga yra autoimuninės ligos, o tai reiškia, kad jų išvengti negalime.

Ir nors simptomai susirgus šiomis ligomis yra panašūs, LSMUL Kauno klinikų gydytojas pastebi, kad susirgus opiniu kolitu gali būti labiau būdingas padažnėjęs tuštinimasis arba viduriavimas su kraujingomis išskyromis, o Krono ligos atveju gali atsirasti tik karščiavimas ar pilvo skausmas. Vaikams pasitaiko aiškių priežasčių neturinti mažakraujystė. Kartais pacientams atsiranda išskirtinai tik kitų sistemų pakenkimo požymiai, tokie kaip sąnarių skausmas, odos bėrimas ar burnos uždegimas.

Suserga vis jaunesnio amžiaus žmonės

Pastebima, kad Krono liga susergama iki 40 m., o opiniu kolitu – iki 50 m. Vis dėlto dažniausiai Krono liga susergama sulaukus 30 m., o opiniu kolitu – dešimtmečiu vėliau. Tačiau prof. G. Kiudelis pastebi, kad bėgant metams pacientų amžius tik jaunėja.

„Niekas pasaulyje negali pasakyti, kodėl žmonės suserga lėtinėmis žarnyno ligomis. Yra tik įvairių hipotezių, kurios ne visada turi mokslinius pagrindimus. Viena iš jų yra ir hiperhigienos teorija, kuri teigia, kad išsivysčiusiose šalyse, kur labai gera higiena ir susiduriama su mažai bakterijų iš išorės, yra mažai infekcinių žarnyno ligų, sterilus maistas, vystosi mažiau įvairi žarnyno mikroflora, kuri turi mažiau štamų, bakterijų, nei gyventojų tų šalių, kur higienos standartų yra kiek žemesni. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Rytų Azijoje, Indijoje ar kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse sergamumas yra mažesnis. Ir nors priežastys nėra iki galo aiškios, neabejojama, kad rūkymas yra Krono ligos rizikos veiksnys. Tačiau metimas rūkyti yra dažnai susijęs su opiniu kolitu. Nėra įrodymų, kad ir sveika gyvensena, nutukimas ar fizinis pasyvumas veikia, tačiau, žinoma, sveika mityba ir sportas dar niekam nepakenkė“, – savo įžvalgomis dalijosi gydytojas.

Prof. Gediminas Kiudelis.

Negydoma ar gydymui nepasiduodanti,  nekontroliuojama liga gali tapti ir kitų susirgimų priežastimi. Maždaug po 8 m. nuo opinio kolito ar Krono ligos diagnozavimo pacientui padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, todėl bėgant metams reikalinga dar dažnesnė stebėsena ir reguliarūs tyrimai.

Neišvengiami gyvenimo būdo pokyčiai

Dažniausiai pacientus į gydytojo gastroenterologo kabinetą atveja pilvo skausmas ir viduriavimas. Pasak prof. G. Kiudelio, tai ir pirmieji lėtinių žarnyno ligų simptomai, kuriems nesitraukiant keturias savaites ir ilgiau rekomenduojama atlikti išsamius tyrimus. Pagrindiniu tyrimu yra laikoma žarnyno apžiūra endoskopu – kolonoskopija.

„Paprastai to pakanka diagnozei nustatyti. Tačiau jei sergama Krono liga, prireikia radiologinių tyrimų metodų – magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tam, kad būtų galima nustatyti komplikacijas“, – sakė prof. G. Kiudelis.

Maždaug po 8 m. nuo opinio kolito ar Krono ligos diagnozavimo pacientui padidėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu, todėl bėgant metams reikalinga dar dažnesnė stebėsena ir reguliarūs tyrimai.

Po šių tyrimų patvirtinus diagnozę paprastai neišvengiami ir gyvenimo būdo pokyčiai, paliečiantys tiek darbą, tiek asmeninį gyvenimą. Sergant lėtine liga gydymas paprastai trunka visą gyvenimą, todėl svarbu išmokti gyventi su liga.

„Kaip ir sergant bet kuria lėtine liga, vartoti vaistus tenka visą gyvenimą. Jei liga būna sunki, tenka ir dažnai kartoti endoskopinius bei kraujo tyrimus, vartoti įvairių vaistų. Pacientas gali būti nedarbingas. Gali atsirasti skausmai, kurie gali trukdyti žmogui normaliai funkcionuoti. Su tuo reikia išmokti gyventi ir tai pacientui būna didžiausias iššūkis“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip vieną iš pagalbininkų sergantiems lėtinėmis žarnyno ligomis profesorius paminėjo ir naują skaitmeninę programėlę „For You, With You“. Sergant opiniu kolitu ir Krono liga tenka atlikti tam tikrus praktinius veiksmus ir pakeisti gyvenseną. Ši programėlė yra intuityvus ir visuomet pasiekiamas informacijos šaltinis, kuris padės suprasti, kaip savo kasdieniame gyvenime praktiškai taikyti sveikatos priežiūros specialistų patarimus.

Savo išmaniajame įrenginyje naudojantis programėle „For You, With You“ pacientas gali įtvirtinti pokyčius ir prisitaikyti prie jų. Šis skaitmeninis kompanionas padės lengvai gauti  patikimą informaciją, pagalbą bei patarimus kaip įveikti visus nepatogumus, kylančius sergant opiniu kolitu arba Krono liga.

„Labai pozityviai žiūriu į tai, kad atsiranda tokios programėlės ir man atrodo, kad jos tik tobulės. Sergant lėtine liga svarbus paciento įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Jei pacientas pats išmano ligą, sugeba gerai įvertinti ir atskirti įvairius savo kūno pojūčius, supranta, kam vartoja vaistus, kam jam reikalingi tyrimai, gydymas tampa daug veiksmingesnis. Programėlė „For You, With You“ padeda geriau organizuoti ligos stebėseną, fiksuoti simptomus, gauti reikiamą informaciją, palaikyti ryšį su gydytoju, susireguliuoti savo vizitus, užfiksuoti savo savijautos pokyčius, kad ir gydytojui būtų suteikiama visa reikalinga informacija. Rūpinimasis savo kūnu trunka visą gyvenimą, ir ši programėlė padeda tai palengvinti ir efektyviau sekti pokyčius ir savo pastangas“, –  įsitikinęs Gastroenterologijos klinikos gydytojas.

Pagalba ir keliaujant

Neretai sergantieji opiniu kolitu ar Krono liga nerimauja, kad gali būti sudėtinga keliauti nežinant, ar visada pavyks rasti tualetą, ar pavyks rasti reikiamą pagalbą, todėl išmaniosios programėlės „For You, With You“ kūrėjai naudotojams pateikia ir daug informacijos apie įvairius keliavimo aspektus, reikalingas pagalbos ir paslaugų vietas. Atsidūrus nepažįstamoje vietoje programėlė padeda rasti reikalingą infrastruktūrą, įskaitant ir viešuosius tualetus.

Tapus registruotu vartotoju sukuriamas unikalus profilis, kuris leidžia suasmeninti savo patirtį ir gauti aktualią informaciją. Pacientas gali nustatyti reikalingus priminimus, kurie padeda nepamiršti suplanuoto apsilankymo pas gydytoją bei sudaryti apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigoje grafiką ir jį sekti.

Profilyje esanti informacija suteikia grįžtamąjį ryšį, prižiūrintiems sveikatos priežiūros specialistams, kad jie žinotų, kaip sekasi ir galėtų atsakyti į klausimus ar išsklaidyti kilusį nerimą.

Gydytojai taip pat pažymi, kad sergant lėtine žarnyno liga svarbu subalansuota ir tinkama mityba, todėl „For You, With You“ galima rasti tinkamų patiekalų receptus, kuriuos kiekvienas vartotojas galės įsitraukti į savo maitinimosi planą.

„Visos šios žinios ir aktyvus dalyvavimas savo ligos gydyme bei bendradarbiavimas su gydytoju padeda pasiekti geriausią rezultatą. Tai, kad technologijos yra nepamainoma mūsų gyvenimo dalis pamatėme jau per pandemiją. Tokia savistebėsena daugeliui žmonių padeda pasiekti įgyvendinamą visiškai normalios gyvenimo kokybės ir normalaus funkcionavimo tikslą. Žmogus išlieka visiškai darbingas ir neturi koreguoti savo karjeros ar fizinio aktyvumo. Toks ir yra pagrindinis mūsų tikslas, kurį tikrai galima pasiekti“, – optimizmo neslėpė gydytojas.

C-ANPROM/LT/ENTY/0013

Ūmines žarnyno infekcines ligas, dažniausiai pasireiškiančias pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, pvz., bakterijos, virusai, pirmuonys. Ligų sukėlėjų šaltiniu gali būti žmonės ir gyvūnai.

Žarnyno virusai plinta fekaliniu – oraliniu būdu, į organizmą dažniausiai patenka per burną, skirtingai nuo bakterijų, maiste šie virusai nesidaugina, yra atsparūs  išdžiūvimui, ilgai pakelia užšaldymą. Užkrečiamoji dozė yra labai maža. Dauguma bakterijų esant 20–30 laipsnių aplinkos temperatūrai maiste sparčiai dauginasi, o didelis jų kiekis gali būti ligos priežastimi. Jei maistas laikomas šaldytuve, bakterijos nežūsta, bet ir nesidaugina. Tačiau keletą mėnesių šaldiklyje laikytoje vištienoje „atitirpusios“ bakterijos, pvz., salmonelės – atgyja, o nesunaikintos tinkamu karščiu – gali sukelti sunkią ligą.

Maistas šventiniam stalui gali būti užterštas:

– jį gaminant užterštomis ir netinkamai nuplautomis rankomis, nesilaikant maisto ruošimo higienos taisyklių;

– vadinamu kryžminiu būdu, netinkamai išvalytais ir išplautais įrankiais, naudojamais žaliems ir termiškai apdorotiems produktams ruošti;

– laikant šaldytuve, jei vartojimui paruoštas maistas liečiasi su termiškai neapdorotu gyvūniniu maistu.

ULAC medikai ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja prisiminti kelias pagrindines taisykles, kaip saugiai tvarkyti maistą:

1. Laikykitės švaros:

– plaukite rankas prieš maisto ruošimą, kiekvieną kartą po sąlyčio su žalia mėsa;

– plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir prieš valgį;

– pagaminę maistą, išplaukite ir dezinfekuokite visus virtuvės paviršius, įrankius, indus, naudotus maisto ruošimui.

Kodėl?

Į maistą patogeniniai mikroorganizmai gali patekti ir nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjais užterštų virtuvės paviršių bei įrankių. Todėl maisto saugumui yra labai svarbi rankų higiena ir aplinkos, kurioje tvarkomas maistas, švara. Bakterijomis, sukeliančiomis žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti užterštas bet kuris gyvūninis maistas, dažniausiai vištiena, kiaušiniai, mėsa. 

Jūs galite paklausti, kuo čia dėtos rankos? Ar nepakanka to, kad nusiplovėme rankas prieš maisto tvarkymą? Taip, jei jūs ruošiatės sutepti sumuštinį, to pakaks. Tačiau ruošiant kelis patiekalus, vienkartinis rankų plovimas prieš maisto tvarkymą gali neužtikrinti maisto saugumo.

2. Atskirkite žaliavą nuo vartojimui paruošto maisto

– laikykite atskirai žalią mėsą, paukštieną, žuvį nuo kitų maisto produktų;

– žalios mėsos, paukštienos, žuvies dorojimui naudokite atskiras lenteles ir peilius. Arba po sąlyčio su šiuo maistu juos gerai nuplaukite vandeniu su indų plovikliu ir išdžiovinkite;

– šaldytuve laikykite maistą taip, kad jis nesiliestų su žaliava;

– maistą gaminkite taip, kad blogosios bakterijos, esančios gyvūniniame maiste, nepatektų į vartojimui paruoštą maistą, valgomą be papildomo terminio apdorojimo. Todėl gaminant maistą būtina kuo dažniau plauti rankas, ypatingai kiekvieną kartą po sąlyčio su gyvūniniu maistu, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos neturi lašėti ant kitų produktų.

Kodėl?

Žalioje mėsoje, paukštienoje, žuvyje ir jų skysčiuose gali būti pavojingų mikroorganizmų, kuriais maisto ruošimo metu gali būti užterštas kitas maistas.

3. Gerai termiškai apdorokite maistą

– gerai išvirkite ar iškepkite gyvūninį maistą: mėsą, vištieną, kiaušinius, žuvį ir kt.;

– iš šių produktų gaminami patiekalai turi būti pakaitinami iki ne žemesnės nei 70 laipsnių temperatūros;

– gerai paruoštos mėsos ar paukštienos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas;

– iš anksto paruoštą ar ilgiau šaldytuve laikytą maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.

Kodėl?

Tyrimais įrodyta, kad aukštesnėje nei 70 laipsnių temperatūroje žūsta beveik visi ligas sukeliantys mikroorganizmai. Patiekalai iš smulkintos mėsos, dideli mėsos gabalai, viščiukas turi būti ypatingai gerai termiškai apdoroti.

4. Tinkamai laikykite maistą

– nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas;

– nedelsdami atvėsinkite nesuvartotą ar greitai gendantį maistą;

– karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 laipsnių temperatūros;

– nelaikykite maisto ilgai, net šaldytuve;

– atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

Kodėl?

5-60 laipsnių temperatūroje pavojingi mikroorganizmai labai greitai dauginasi. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gali gaminti toksiną (nuodą), kuris gali būti mirtinai pavojingas sveikatai. Žemesnėje nei 5 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje užkrečiamųjų ligų sukėlėjų dauginimasis sulėtėja arba nutrūksta.

5. Rinkitės šviežią ir nesugedusį maistą

– maistui gaminti vartokite švarų geriamąjį vandenį.

– nevartokite nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jo produktų.

– kruopščiai plaukite daržoves ir vaisius, ypatingai vartojamus be šiluminio apdorojimo.

– nevartokite maisto su pasibaigusiu galiojimo terminu.

Kodėl?

Nešvariame vandenyje, nepasterizuotame ar nevirintame piene ir jo produktuose gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Termiškai apdorotas ar tinkamai nuplautas maistas yra saugesnis. Daržovių ar vaisių gedimo vietose gali būti susikaupę daug patogeninių mikroorganizmų, ypač ilgai šaldytuve laikytose. Maisto galiojimo arba suvartojimo datos reiškia, kad maisto gamintojas maisto saugumą užtikrina iki šios datos.

Dar keletas praktinių patarimų:

– neruoškite maisto kitiems, jei turite žarnyno funkcijos sutrikimų;

– užklijuokite bet kokias žaizdeles ant rankų;

– prieš gamindami maistą nuimkite laikrodžius, apyrankes, žiedus. Pavyzdžiui, po žiedu gali būti tiek bakterijų, kiek gyventojų yra Europoje. Milijonai įvairiausių ligų sukėlėjų gali tarpti po laikrodžiu ar apyranke;

– ruošdami maistą nelieskite plaukų, kadangi ant vieno plauko gali būti apie 50 tūkst. mikroorganizmų;

– gamindami maistą venkite kosėti, čiaudėti, pūsti nosį, nelieskite akių, dantų, plaukų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kad maistas buvo nesaugus, pajuntama tik po kelių dienų. Rimtai sunerimti ir kreiptis gydytojų pagalbos būtina, jei pasireiškia šie ligos simptomai:

– aukšta kūno temperatūra;

– viduriavimas su krauju;

– dažnas vėmimas;

– dehidratacijos požymiai (sausumas burnoje, sumažėjęs šlapimo kiekis, galvos svaigimas)

– ligos požymiai tęsiasi ilgiau nei 3 dienas.

– Koloproktologija – medicinos sritis, apie kurią neįprasta kalbėti, skųstis, jei kankina storosios žarnos, išeinamosios angos, tarpvietės bėdos. O gal jos iš tiesų nėra pavojingos?

– Žarnynas – labai jautrus organas, jo ligos ne mažiau pavojingos nei širdies, kvėpavimo sistemos ar bet kurios kitos. Štai šiandien operavome pacientą, sergantį tiesiosios žarnos piktybine liga. Atlikome rezekciją – pašalinome visą tiesiąją žarną ir dalį riestinės. Storąją žarną sujungėme prie pat išeinamosios angos, visuomet stengiamės išsaugoti tai, kas įmanoma, kad išliktų natūralaus tuštinimosi funkcija. Nuo to priklauso gyvenimo kokybė.

– Ar tiesa, kas žarnyno vėžys – vienas lengviausių iš onkologinių ligų?

– Taip galima sakyti, kai jis nustatomas ankstyvoje stadijoje. Išoperavus pirmos stadijos storosios žarnos vėžį, penkerius metus išgyvena devyni ligoniai iš dešimties. Ši liga ilgai neparodo jokių simptomų, todėl labai svarbu tikrintis sveikatą ir ateiti pas medikus laiku, nepavėlavus. Tam skirta Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa ir labai norime, kad kuo daugiau šalies gyventojų ja pasinaudotų. Kuo anksčiau ateis pas mus susirgusieji, tuo geresni bus jų gydymo rezultatai. Ligonių amžius tikrai nesvarbu: operuojame ir labai garbaus amžiaus – 90, 95 metų ligonius, neretai sergančius ne vien šia liga, ir rezultatai gana geri.

– Kaip dažnai reikia tikrintis? Kartą per metus?

– Sulaukusiems 50-ies slapto kaujavimo testą rekomenduojama atlikti kas dvejus metus, kolonoskopiją – žarnyno tyrimą, užtenka atlikti kartą per dešimt metų, jei nėra papildomų rizikos veiksnių, šeimoje niekas neserga ir nesirgo žarnyno vėžiu.

Piktybinės ląstelės plinta iš storosios žarnos į limfmazgius, dažniausiai metastazuoja į kepenis. Kai taip nutinka, gydymo rezultatai būna prastesni.

– Sveiko žmogaus atlikti kolonoskopijos niekas nesiunčia.

– Šeimos gydytojas visiems pacientams, sulaukusiems 50 metų, turi atlikti slapto kraujavimo testą. Jei testas neigiamas, to pakanka, jei teigiamas ir yra įtarimų, toks pacientas siunčiamas išsamiau ištirti.

– Jei profilaktika bus labai aktyvi, jūs neturėsite pacientų?

– Tokia tendencija jau ryškėja pažangiose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Japonijoje, kur labai toli pažengusi ligų diagnostika ir endoskopinis gydymas, chirurgams darbo mažėja.

– Endoskopija skirta gydyti?

– Ji skirta ir diagnostikai, ir gydyti – šalinti polipus, gerybinius auglius, kuriuos įmanoma saugiai pašalinti. Jei jie dideli ar piktybiniai, taikomas chirurginis gydymas: laparoskopinė ar net atvira operacija. Pirmąsias laparoskopines operacijas chirurgai atlikdavo kartu su endoskopuotoju, tačiau praktika parodė, kad tai turi daryti chirurgas, ne endoskopuotojas.

– Jūs operuojate laparoskopu, nors tai daro ne visi?

– Anksčiau dominavo nuostata, kad dauguma pilvo ertmės operacijų gali būti atliekamos laparoskopiškai. Dabar dirbame kaip komanda, nes tokiam metodui reikia dviejų chirurgų. Taip ir rezultatai daug geresni, greičiau įgyji patirties. Operuojant laparoskopiškai lieka mažesni pjūviai, ligoniai daug greičiau pasveiksta. Deja, ne visiems šis metodas tinka. Atrenkame, kam jis galimas, o kam geriau atvira operacija. Pastaroji dažniausiai atliekama nutukusiems pacientams arba kai vėžys labai pažengęs.

– Chirurgams lengviau operuoti per atvirą pjūvį?

– Kaip moki, taip lengva (juokiasi). Daug priklauso nuo ligos pobūdžio. Turime pašalinti ir limfmazgius, ir kraujagysles, kartais techniškai tai padaryti per atvirą pjūvį yra lengviau. Piktybinės ląstelės plinta iš storosios žarnos į limfmazgius, dažniausiai metastazuoja į kepenis. Kai taip nutinka, gydymo rezultatai būna prastesni. Apmaudu, kad storosios žarnos vėžys jaunėja, esame turėję dar nė 35-erių nesulaukusių pacientų.

– Kas tai lemia?

– Sunku pasakyti. Tikriausiai tai susiję su aplinkos poveikiu, mityba. Jauni žmonės dažnai serga agresyvesnėmis vėžio formomis ir būna, kad niekuo negalime padėti. Aišku viena, kad ir jauniems, ir pagyvenusiems žmonėms šią ligą lemia genetika. Yra paveldimų sindromų, kai 100 proc. garantuota, kad anksčiau ar vėliau storosios žarnos vėžys tikrai išsivystys. Tuomet storžarnę reikia išoperuoti profilaktiškai.

– Pašalinti dalį storosios žarnos? Kaip krūtis nusipjovė Holivudo aktorė Angelina Jolie?

– Pašaliname visą storąją žarną, ir šie žmonės gyvena toliau. Esant paveldėjimo sindromui reikėtų tai padaryti jauniems žmonėms, iki 20 metų, kol vėžys dar nepradėjo vystytis.

– Ir jūs tai darote?

– Turėjome tokių pacientų. Šeimos gydytojai turi atkreipti dėmesį į paveldėjimą, tirti visą šeimą, visus pirmos eilės giminaičius.

– Storosios žarnos nelieka, ir nieko?

– Gyvenimo kokybė suprastėja, dažnai pacientas po operacijos lieka su stoma, per kurią pasišalina išmatos. Galima rekonstrukcinė operacija, kai iš plonosios žarnos suformuojame rezervuarą. Dažniausiai tai darome jauniems, uždegiminėmis ligomis persirgusiems žmonėms. Stomos nereikia bijoti, nes kartais tai geriau, nei sujungus žarną prie pat išeinamosios angos, kai tokiu atveju tuštinimosi funkcija neretai būna bloga, tenka vaikščioti su sauskelnėmis. Stoma nėra absoliutus blogis, labiau nepriimtini psichologiniai niuansai.

– Ji gyvenimo nesutrumpina?

– Pašalinus dalį storosios žarnos ir išvedus storosios žarnos stomą gyvenimo trukmė nesikeičia. Pašalinus visą storąją žarną ir palikus tik plonąją, rizikų daugėja. Pagrindinė storosios žarnos funkcija – rezorbuoti skysčius iš žarnų turinio. Šios funkcijos nelikus labai padidėja rizika netekti per daug skysčių ir elektrolitų, todėl būtina sekti jų balansą.

– Ar negalima sukurti ir implantuoti dirbtinę storąją žarną?

– Mokslas tiek dar nepažengęs. Pasaulyje bandoma plonųjų žarnų transplantacija, bet kol kas nesėkmingai. Žarnynas yra labai jautrus išemijai – kraujo pritekėjimo sutrikimui. Būna ligų, kai, sutrikus kraujotakai žarnyne, reikia labai skubėti pas medikus, bet žmonės to neįvertina. Įvykus žarnyno nekrozei ligonis pasmerktas mirti.

– Vadinasi, reikia saugoti žarnyną, o mes bijome nebent apendicito.

– Labai pavojingas ne tik žarnyno vėžys. Vis daugiau žmonių serga uždegiminėmis žarnyno ligomis, Vakarų Europoje ir JAV – dar daugiau nei Lietuvoje. Daugėja sergančiųjų opiniu kolitu, Krono liga. Jas gydo gastroenterologai, bet neretai prireikia ir chirurgų, kaip ir gydant storosios žarnos divertikuliozę. Tai degeneracinė uždegiminė žarnyno liga, išsivystanti dėl to, kad žmonės valgo vis mažiau skaidulinio maisto. Dėl to mažėja žarnų turinio tūris, storoji žarna turi stipriai susitraukti, kad turinys slinktų toliau, trinka žarnų motorika. Susidaro divertikulai – išsigaubia suplonėjusi žarnos sienelė, ji gali prakiurti. Dėl tokios komplikacijos reikia skubios chirurginės intervencijos. Tokių pacientų daugėja ir Lietuvoje, ir pasaulyje.

– Daugėja ir sergančiųjų hemorojumi – liga, kurios gėdijamasi?

– Galbūt žmonės tiesiog nebebijo apie šias ligas garsiai kalbėti. Hemorojus, tiesiosios žarnos įplėša taip pat kartais gydomos chirurginiu būdu. Kauno klinikose šiuo metu hemorojus dažniausiai operuojamas harmoniniu skalpeliu, kuris veikia, panaudojant ultragarsą: vienu metu ir pjauna, ir koaguliuoja. Dėl to pacientui mažiau skauda po operacijos, mažiau kraujuoja operacijos metu, o chirurgui patogu. Iš tikrųjų šie pacientai mūsų vengia. Pacientės – gal dėl to, kad dauguma koloproktologų yra vyrai ir moterys mūsų drovisi. Patariu nebijoti, jei hemorojiniai mazgai kraujuoja, skauda – skubėti pas mus. Kiek bijančių buvo, išeidami sako: be reikalo bijojau. Tiems, kurie mūsų labai drovisi, sakau, kad ligoninė – ne bažnyčia.

– Stresas, baimė neretai išprovokuoja viduriavimą. Kodėl?

– Įtempta centrinė nervų sistema suaktyvina motoriką, skysčiai žarnyne nespėja rezorbuotis, ir prasideda viduriavimas.

– Kaip jūs kovojate su stresu? Kaip jaučiatės, kai ligoniai elgiasi nepagarbiai, nevykdo nurodymų?

– Didžiausias streso priešnuodis – kolegų palaikymas. Mūsų skyrius – Storosios žarnos ir tarpvietės chirurgijos – gana draugiškas, stengiamės vienas kitą palaikyti.

– Ar neapsaugotų nuo klaidų, nesėkmių medikų draudimas?

– Tendencija kaltinti gydytojus ryškėja, mes – ne dievai, tik paslaugos teikėjai, pagaliau – tik įrankiai. Nuo profesinių nesėkmių niekas neapsaugotas, kad ir kaip besistengtume. Kai bandoma apkaltinti – skaudu.

– Ar nekyla minčių apie emigraciją?

– Migruojantys vis dėlto grįžta. Pinigai nėra viskas.

– Jums, iš prigimties žemaičiui, tėvynė itin brangi?

– Yra sakoma, kad žemaičiai – didžiausi Lietuvos patriotai.

– O medicina jūsų kraujyje yra paveldėta?

– Tėtis – gydytojas, mama – felčerė, visą gyvenimą dirbusi greitosios medicinos pagalbos srityje. Dėdė, teta, ne vienas pusbrolis ir pusseserė yra gydytojai. Yra ir užsienyje dirbančių.

– Jūs mokslinį darbą apsigynėte taip pat užsienyje? Kokia jo tema?

– Taip, Vokietijoje, Heidelbergo universitete, eksperimentinės medicinos tema. Apie leukocitų transmigraciją iš kraujagyslių į audinius, kas ją aktyvina, kas blokuoja.

– Kodėl klinikiniam darbui pasirinkote koloproktologiją?

– Taip susiklostė. Baigęs rezidentūrą likau dirbti Kauno klinikų Bendrosios chirurgijos sektoriuje. Šis darbas man patiko, koloproktologijos sektoriui vadovavęs profesorius Dainius Pavalkis pasiūlė dirbti pas jį, ir sutikau. Pagalvojau: kodėl gi ne?

Negalvokite, kad chirurgai visuomet skuba operuoti. Visuomet ieškome pacientui geriausio gydymo metodo.

– Dabar belieka tapti profesoriumi?

– Mūsų klinikoje pedagogų ir profesorių labai daug, jų užtenka. Manau, svarbiausia yra kokybė, nes kol kas akcentuojama kiekybė.

– Kiek operacijų atliekate per dieną?

– Negalvokite, kad chirurgai visuomet skuba operuoti. Visuomet ieškome pacientui geriausio gydymo metodo. Būna, kad pasiseka išgydyti net ir vėžį be operacijos. Operacijų skaičius per darbo dieną būna įvairus: ir dešimt, ir nė vienos.

– Nuo to atlyginimas nesikeičia. Kaip jį vertinate?

– Mediko profesija labai nuvertinta, nepaisant, kad paslaugų kokybė aukšto lygio, jos nesunkiai prieinamos. Vasarą Lietuvos gydymo įstaigas užplūsta emigrantai, ir tai liudija, kad kainos bei kokybės santykis labai geras. Gydytojų atlyginimai iš dalies priklauso nuo krūvio, yra diferencijuoti, bet slaugytojų – žemiau kritikos. Bedugnė sveikatos sistemoje atsivers per slaugytojas, nes neliks kam dirbti. Kol kas gelbsti tai, kad gyventojų Lietuvoje mažėja.

– Galbūt sistemos gelbėjimo ratas – ministro Aurelijaus Verygos numatoma reforma uždaryti rajonų ligonines?

– Uždaryti – per daug garsiai pasakyta. Nemanau, kad jas uždarys, gal tik skyrius, kurie neturi pakankamo darbo krūvio, gal palaipsniui. Išties, ar būtina kiekviename miestelyje, kur gyventojų sumažėjo perpus, dirbti ir reanimatologams, ir chirurgams. Pagaliau reikia pradėti skaičiuoti, ir viskas sueis į savo vietas.

Gydytojams reikia darbo, tikra tiesa, kad chirurgas praras kvalifikaciją neoperuodamas. Jei mokėsi jam didelį atlyginimą, bet neturės ko operuoti – nebus laimingas. Dabar daug kur taip yra. Kiekvienam svarbu turėti darbo ir būti įvertintam. Rajonų ligoninėse reikia palikti tas funkcijas, kurių ten reikia, nors jos ir nesudėtingos. Jas turi teikti gydytojai pagal savo kompetenciją ir gauti atitinkamą atlyginimą. Gerai, jei ši Vyriausybė imsis nepopuliarių sprendimų, nes pokyčių reikia. Žinotina ir tai, kad didžiosios ligoninės visų šalies gyventojų nesutalpins.

– Gal kada nors tapsite ministru ir nebijosite nepopuliarių reformų?

P.S. Į šį klausimą jaunas perspektyvus gydytojas neatsakė, tik skambiai nusijuokė.

Daugeliu atvejų, skrandžio ar žarnyno ligos būtų laiku nustatytos ankstyvos stadijos, jeigu kiekvienas kartą per metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą. Tačiau vien mintis apie endoskopinį tyrimą atbaido daugelį pacientų.

Apie tai, kam reikalingi endoskopiniai tyrimai ir kaip išvengti nemalonių pojūčių jų metu, kalbamės su Kaune įsikūrusios „Biofirst“ klinikos gydytojais.

Kodėl reikia tirtis skrandį ir žarnyną, net jei nesijaučiame blogai?

Elžbieta Rambynienė, gydytoja gastroenterologė

Diskomfortas duobutėje, jausmas, kad nevirškina, pykinimas ar rėmuo – vieni dažniausių nusiskundimų, kuriuos siejame su netinkamu maisto pasirinkimu. Deja, anot „Biofirst“ klinikos gyd. gastroenterologės Elžbietos Rambynienės, panašūs simptomai ne visada reiškia trumpalaikį negalavimą: „Esama įvairių simptomų, liudijančių apie viršutinio virškinimo trakto patologiją – skausmingumas, pykinimas, jausmas, kad nevirškina, rėmuo, ankstyvas sotumo jausmas, skausmingas rijimas, kąsnio jausmas gerklėje ir t.t. Ignoruojant ar nesureikšminant minėtų simptomų, laiku nesikreipiant į gydytoją, galimos įvairios ligos komplikacijos, su kuriomis susiduria jau stacionaro gydytojai: kraujavimas iš opų, jų prakiurimas, virškinimo trakto susiaurėjimas, onkologinis procesas ir kt. Stemplės uždegimo, gastroezofaginio refliukso, opaligės ir panašias viršutinio virškinimo trakto dalies ligas, gastroenterologai sprendžia gana sėkmingai.“

Rasa Makarevičienė, gydytoja gastroenterologė

Gyd. gastroenterologė Rasa Makarevičienė pažymi, kad ypač klastinga ir sunki patologija skrandyje – vėžys: „Taip yra todėl, kad tik apie 6 proc. onkologinių pacientų per pradines ligos stadijas jaučia aliarmo simptomus. Tai mažakraujystė, rijimo sutrikimai ar vėmimas krauju. Deja, žarnyno vėžys (užimantis antrą vietą tarp vėžinių susirgimų apskritai) neretai spėja metastazuoti dar prieš diagnozės nustatymą. Todėl tiek gastroskopiją (skrandžio endoskopiją), tiek kolonoskopiją (žarnyno endoskopiją) pravartu atlikti ir profilaktiniais tikslais.“

Ar galima išvengti nemalonių pojūčių endoskopinių tyrimų metu?

Nors daugeliui vien mintis apie skrandžio / žarnyno tyrimą endoskopu kelia šiurpą, gyd. E.Rambynienė teigia, kad bijoti nebėra ko: „Biofirst“ klinika yra viena nedaugelio vietų, kur tiek gastroskopiją, tiek kolonoskopiją galima atlikti su nejautra. Ši praktika jau seniai sėkmingai taikoma visame pasaulyje. Taikant intraveninę nejautrą, nemalonūs pojūčiai išnyksta – pacientas trumpam užmigdomas, po tyrimo išbudinamas gan greitai.“ Anot gyd. R.Makarevičienės, tyrimo trukmę nulemia ir medicininės įrangos parametrai: „Kadangi „Biofirst“ klinikoje dirbame su itin patikima japoniška vaizdo sistema „Olympus Evis Exera III“ – diagnostika ir visa darbo eiga vyksta greičiau bei sklandžiau. Pvz.: gastroskopija gali užtrukti vos 3–6 minutes, priklausomai nuo diagnostinių manipuliacijų poreikio. Ekrane matomas itin ryškus vaizdas leidžia aptikti net labai ankstyvas onkologinių ligų užuomazgas. Net jeigu skrandžio / žarnyno tyrimas ir yra nemalonus (nors neskausmingas), bet netrunka labai ilgai. Ne visi pacientai pageidauja nejautros, bet jos bijoti tikrai neverta“.

Nosies, nosiaryklės ir gerklaryklės tyrimas endoskopu – pažangiausia diagnostika

Vykintas Liutkevičius, gydytojas otorinolaringologas, medicinos mokslų daktaras

Nors endoskopinius tyrimus yra įprasta sieti su epigastriumo problemomis, vaizdinės diagnostikos priemonės pasitarnauja ir LOR pacientų apžiūrai. Anot med.mokslų daktaro, gydytojo otorinolaringologo Vykinto Liutkevičiaus, endoskopiją galima pasitelkti diagnozuojant tiek ūmines, tiek lėtines nosies, nosiaryklės, burnaryklės, gerklaryklės ir gerklų ligas, kurios negydomos gali sukelti rimtų padarinių: „Negydant lėtinės slogos ar lėtinio rinosinusito galimas uoslės praradimas, akiduobės ląstelyno uždegimas ar pūlinys, galvos smegenų dangalų uždegimas ar galvos smegenų pūlinys. Negydomos lėtinės nosiaryklės ir gerklės gleivinės uždegimas gali progresuoti ir atsirasti piktybinis navikas, kurio gydymas gali labai pabloginti paciento gyvenimo kokybę. Todėl pas otorinolaringologą svarbu lankytis profilaktiškai, bent kartą per metus. Ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ausų, nosies ir gerklės ligomis, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, ikimokyklinio amžiaus vaikams. Intensyviai balsą naudojantiems pacientams ir rūkantiems didesnė rizika susirgti lėtinėmis gerklų ligomis bei gerklų vėžiu. Tokie pacientai gali skųstis svetimkūnio ar nuolatinio kąsnio pojūčiu ryklėje ar gerklėje, išliekančiu balso prikimimu, sutrikusiu rijimu ar net dusuliu. Didžiausias „Olympus Evis Exera III“ sistemos pranašumas – galimybė anksti diagnozuoti vėžinius ir ikivėžinius pakitimus gleivinėse. Endoskopinio tyrimo neverta bijoti, nes jo metu nepatiriamas didelis diskomfortas; vietinė gleivinės nejautra nebūtina. Tyrimo metu perteikiamus vaizdus pacientas gali stebėti monitoriuje, klausytis gydytojo pateikiamų aiškinimų.“

„Biofirst“ kliniką rasite adresu: Studentų g. 37, Kaunas. Registruotis tel. +370 686 40 115.

Daugiau informacijos: www.bioklinika.lt, e.paštas info@bioklinika.lt