M. Pompeo, anksčiau pirmadienį dalyvavęs derybose Kabule, „susitiks su Talibano pareigūnais Dohoje, įskaitant mulą Baradarą, vyriausiąjį Talibano derybininką, ir dar du kitus, kad paspaustų juos laikytis praėjusį mėnesį pasirašyto susitarimo“, nurodė Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus.

Susitikimas turi įvykti Kataro al Udeido oro pajėgų bazėje, kurią naudoja JAV ir kitų šalių pajėgos. Katare jau metus vyksta derybos tarp talibų ir Jungtinių Valstijų.

Talibanas ir JAV vasario 29-ąją pasirašė susitarimą, pagal kurį ilgiausią savo karą bandančios užbaigti Jungtinės Valstijos pradėjo išvesti iš Afganistano savo karius.

Tačiau nuo susitarimo pasirašymo dienos taikos procesas įstrigo dėl politinės sumaišties Afganistane, kilusios šalies vadovams nuožmiai ginčijantis, kuris jų buvo išrinktas prezidentu.

Dabartinis valstybės vadovas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) ir jo pagrindinis varžovas praėjusių metų prezidento rinkimuose Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) anksčiau kovą pasiskelbė prezidentu per atskiras inauguracijos ceremonijas.

Pirmadienį į Kabulą vizito atvykęs M. Pompeo bandė rasti išeitį iš aklavietės, trukdančios prasidėti Afganistano vidaus deryboms dalyvaujant ir Talibanui. Šis dialogas laikomas kritiniu tolesniu žingsniu įgyvendinant taikos susitarimą, turintį leisti Vašingtonui grąžinti namo savo karius, ir suteikti afganams galimybę pasiekti taiką po beveik du dešimtmečius trukusio karo.

„Mūsų komanda, remdamasi švariais ir biometriniais balsais, yra nugalėtoja, ir mes skelbiame savo pergalę. Klastotojai yra istorijos gėda, ir skelbiame mūsų įtraukiančią vyriausybę“, – per spaudos konferenciją Kabule pareiškė A. Abdullah.

Anksčiau antradienį Afganistano nacionalinė rinkimų komisija paskelbė pernai rugsėjo 28 dieną vykusių rinkimų galutinius rezultatus, rodančius, kad prezidentas A. Ghani užsitikrino antrą kadenciją, gavęs 50,64 proc. balsų.

Rezultatų paskelbimas buvo atidėliojamas beveik penkis mėnesius, kai kaltinimai balsų klastojimu, pareikšti A. Abdullah, privertė surengti perskaičiavimą.

Dabartinis viceprezidentas Abdulas Rashidas Dostumas (Abdulas Rašidas Dostumas) – įtakingas buvęs karo vadas uzbekas ir A. Abdullah bendražygis – taip pat pagrasino suformuoti lygiagrečią vyriausybę, jei bus paskelbti A. Ghani pergalę rodantys rezultatai.

A. Abdullah 2014 metais pralaimėjo A. Ghani prieštaringai vertinamus rinkimus. Po jų į šalies politiką teko įsikišti Vašingtonui, įtikinusiam abu politikus dalytis valdžia.

Dėl pažeidimų nebuvo įskaityti beveik milijonas iš pirminių 2,7 mln. balsalapių, o tai reiškia, kad aktyvumas šiuose rinkimuose buvo mažiausias per visą Afganistano istoriją.

Galiausiai buvo įskaičiuota tik 1,8 mln. balsų. Šis skaičius yra labai mažas, atsižvelgiant į faktą, kad Afganistanas turi maždaug 35 mln. gyventojų, įskaitant 9,6 mln. registruotų rinkėjų.

Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) antradienį mini savo pirmąsias 100 dienų valdžioje, iki galo dar nesuformavęs vyriausybės, naujai politinei aklavietei galint pakurstyti Talibano sukilimą.

Aklavietė dėl aukštų postų vyriausybėje akcentavo iššūkius dėl vadovavimo „vienybės vyriausybei“, suformuotai rugsėjo mėnesį po rinkimų, kuriuos temdė sukčiavimas ir rezultatų ginčijimas.

Galiausiai, rugsėjo 29-ąją, A.Ghani buvo inauguruotas – po to, kai sutiko susitarti dėl valdžios pasidalijimo su savo varžovu rinkimuose Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), kuris buvo paskirtas „vyriausiuoju vykdomuoju pareigūnu“. Ši nauja pareigybė yra panaši į premjero.

Tas susitarimas buvo vertinamas kaip apsaugantis Afganistaną nuo realios pilietinio karo rizikos, bet politikai greit įklimpo į nesutarimus dėl to, kurios ginčo šalies žmonės užims svarbius postus, tokius kaip vidaus reikalų ir gynybos ministrų.

A.Ghani ne kartą praleido savo paties terminus dėl vyriausybės suformavimo ir prašė afganų demonstruoti kantrybę jam priimant svarbius sprendimus dėl personalo.

Politinis vakuumas susidarė opiu metu, kai Talibano sukilėliai stengiasi pasinaudoti tuo, kad gruodžio 31 dieną, po 13 metų kovų, šalyje buvo užbaigta NATO kovinė misija.

Naujasis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį atvyko į Kabulą derybų su Afganistano prezidentu Ashrafu Ghani (Ašrafu Ganiu), koalicijai ruošiantis ateinantį mėnesį užbaigti savo kovinę misiją šioje šalyje po 13 metų trukusio karo su Talibanu.

J.Stoltenbergas, buvęs Norvegijos premjeras, pradėjo savo pirmąjį vizitą Afganistane po to, kai praeitą mėnesį pradėjo eiti NATO vadovo pareigas.

NATO Tarptautinės saugumo pagalbos pajėgos (ISAF) misija baigsis šių metų gale, o ją pakeis mokymo ir pagalbos misija „Ryžtingas palaikymas“ (Resolute Support).
2010 metais ISAF turėjo 130 tūks. karių, bet dabar jų likę mažiau negu 34 tūkstančiai.

Apie 12,5 tūkst. karių, daugiausiai amerikiečių, liks šalyje iki 2015 metų, tęsdami afganų armijos ir policijos mokymus, o vietos saugumo pajėgos bus atsakingos už pastangas neleisti atsigauti Talibanui.

„Generalinis sekretorius susitiks su prezidentu Ashrafu Ghani ir vyriausiuoju vykdomosios valdžios pareigūnu Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), kad aptartų NATO ir Afganistano bendradarbiavimą, įskaitant misijos „Ryžtingas palaikymas“ pradžią 2015 metais“, – sakoma Aljanso pranešime.

„(Jis) susitiks su NATO ir partnerių kariais, kad padėkotų jiems už tarnybą per 13 metų vykdytas ISAF operacijas bei pagerbtų kritusius“, – pridūrė NATO.

Afganistano prezidento posto siekęs Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) ketvirtadienį pasveikino išrinktąjį šalies vadovą Ashrafą Ghani (Ašrafą Ganį) ir pažadėjo palaikyti jį nacionalinės vienybės vyriausybėje.

Rinkimų pareigūnai sekmadienį paskelbė A.Ghani nugalėtoju, tačiau atsisakė atskleisti, kokie buvo balsavimo rezultatai arba rinkėjų aktyvumas. Toks žingsnis išprovokavo kaltinimus, kad rinkimų rezultatai neskaidrūs.

A.Ghani ir A.Abdullah sekmadienį sudarė susitarimą suformuoti „vienybės vyriausybę“ po kelis mėnesius trukusių ginčų, kuris iš jų yra teisėtas rinkimų nugalėtojas. Klastojimų aptemdyti prezidento rinkimai vyko birželio 14 dieną.

„Nacionalinės vienybės vyriausybėje“ A.Ghani užims prezidento, o A.Abdullah – aukščiausio vykdomosios valdžios pareigūno postą. Šios naujos pareigos maždaug atitiks premjero postą.

„Noriu pasveikinti daktarą Ashrafą Ghani, būsimąjį Afganistano prezidentą, ir padėkoti už jo poziciją dėl politinio susitarimo sukurti nacionalinės vienybės vyriausybę“, – sakė A.Abdullah, kreipdamasis į didelę savo šalininkų minią.

„Politinis susitarimas, pagal kurį bus sukurta nacionalinės vienybės vyriausybė, yra geriausia alternatyva ir geriausias pasirinkimas dėl Afganistano žmonių, – pabrėžė jis. – Jeigu matote dabartinę Afganistano padėtį, geresnės alternatyvos nėra.“

„Ši nacionalinės vienybės komanda, jeigu Dievas panorės ... susikibs rankomis ir bendradarbiaus“, – pridūrė A.Abdullah.

Abu nesutariantys kandidatai į Afganistano prezidento postą penktadienį pasirašė sutartį, kurioje patvirtinama, jog jie suformuos nacionalinės vienybės vyriausybę, kai bus baigtas klastojimų aptemdytuose rinkimuose atiduotų balsų auditas ir bus paskelbtas jų nugalėtojas.

„Šiandien aš, mūsų komanda ir dr. (Ashrafas) Ghani (Ašrafas Ganis) bei jo komanda atliko dar vieną žingsnį į priekį, siekdami sustiprinti nacionalinę vienybę šalyje ... taip pat norėdami atnešti geresnės ateities viltį Afganistano žmonėms“, – sakė kandidatas Abdullah Abdullah (Abdula Abdula).

Afganistane antradienį per savižudžio sprogdintojo išpuolį šalia neramaus pietinio Kandaharo miesto žuvo kadenciją baigiančio prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) pusbrolis, pranešė pareigūnai.

Šis išpuolis dar padidins įtampą šalyje vykstant politinei kovai dėl ginčijamų prezidento rinkimų rezultatų.

Hashmatas Karzai (Hašmatas Karzajus) buvo Ashrafo Ghani (Ašrafo Ganio) rinkimų kampanijos vadovas pietinėje Kandaharo provincijoje.

A.Ghani yra vienas iš dviejų kandidatų į prezidento postą, įsivėlusių į politinį ginčą dėl balsavimo rezultatų, kuris gali padidinti etninį nestabilumą šalyje.

Hashmatas Karzai, kuris, be kita ko, pagarsėjo tuo, kad namuose augino liūtą, buvo nužudytas prie savo namų Kandaharo miesto prieigose, kai vienas iš svečių, atėjęs pasveikinti jo musulmonų šventąjį Ramadano mėnesį užbaigiančios Id al Fitro šventės proga, susprogdino savo turbane slėptus sprogmenis.

„Mirtininkas sprogdintojas, apsimetęs svečiu, prasmuko į Hashmato Karzai namus pasveikinti jo su Id al Fitro švente“, - naujienų agentūrai AFP sakė Kandaharo provincijos gubernatoriaus atstovas spaudai Dawa Khan Minapalas (Dava Chanas Minapalas).

„Apkabinęs šeimininką, jis detonavo sprogmenis ir nužudė Hashmatą Karzai“, - pridūrė pareigūnas.

Tai buvo ne pirmasis išpuolis prieš prezidento H.Karzai šeimos narius. Jo brolis Ahmadas Wali Karzai (Ahmadas Valis Karzajus) prieš septynerius metus buvo nužudytas nežinomų užpuolikų savo namuose Kandaharo mieste.

A.Ghani ir jo varžovas prezidento rinkimuose, buvęs Talibano režimo opozicijos lyderis Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), ginčijasi dėl birželio 14 dieną vykusio antrojo rinkimų turo, kurį lydėjo kaltinimai dėl masinio balsų klastojimo, rezultatų.

A.Ghani rinkimų štabas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad patyrė „didžiulį šoką“, kai sužinojo, kad buvo nužudytas Hashmatas Karzai, kuris, kaip dauguma prezidento šeimos narių, buvo pasiturintis verslininkas ir įtakinga figūra Kandahare.

Afganistane anksčiau jau buvo įvykdyti keli išpuoliai, kurių metu buvo detonuoti turbane paslėpti sprogmenys. Per vieną jų, surengtą 2011 metais Kabule, buvo nužudytas buvęs prezidentas Burhanuddinas Rabbani (Burhanudinas Rabanis).

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) šeštadienį per antrąją derybų su besivaidijančiais kandidatais į Afganistano prezidento postą dieną, ragina juos susitarti, kad būtų „išvalytas rezultatas“ po ginčijamų rinkimų.

Nors penktadienį surengti susitikimai su varžovais Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) ir Ashrafu Ghani (Ašrafu Ganiu) bei kitais pareigūnais užsitęsė iki nakties, JAV pareigūnai sakė, kad susitarimas dar nebuvo pasiektas.

Aklavietė po praeitą mėnesį vykusio antrojo rinkimų rato, turėjusio atskleisti, kuris kandidatas pakeis kadenciją baigiantį prezidentą Hamidą Karzai (Hamidą Karzajų), sukėlė politinę krizę Afganistane ir išsklaidė JAV viltis, kad valdžios perėmimas bus sėkmingas, Vašingtonui siekiant išvesti visus savo karius iš tos šalies iki 2016 metų pabaigos.

J.Kerry šeštadienį vėl susitiko su A.Abdullah; jiedu bendravo apie valandą ir 20 minučių; vėliau numatytas susitikimas su A.Ghani, sakė JAV pareigūnai.

Pagal Jungtinių Tautų (JT) pateiktą pasiūlymą, šalies rinkimų komisija turėtų peržiūrėti balsavimo rezultatus tik daugiau nei 8 000 rinkimų apylinių, iš kurių buvo pranešta apie įtariamą balsų klastojimą.

A.Ghani kampanija pritarė JT planui, tačiau A.Abdullah komanda išlieka nusiteikusi skeptiškai, argumentuodama, jog pasiūlymai peržiūrėti tik apie 35 proc. visų balsų ne visiškai patenkintų jos pretenzijas.

Penktadienį J.Kerry pabrėžė, kad pirmadienį paskelbti rezultatai, rodantys, jog A.Ghani pirmauja, surinkęs apie 56 proc. balsų, tėra „preliminarūs“.

„Jie nėra nei sprendžiantys, nei galutiniai – ir niekas šiuo metu neturėtų skelbti pergalės“, – sakė diplomatijos vadovas.

„Mes norime vieningo, stabilaus, demokratinio Afganistano. Kad ir kas taptų prezidentu – svarbu, kad žmonės pripažintų, jog jis prezidentu tapo per legitimų procesą“, – pažymėjo J.Kerry.

A.Abdullah, kuris jau yra pralaimėjęs vienus prezidento rinkimus prieštaringai vertinamomis aplinkybėmis, paskelbė esantis tikrasis laimėtojas, sakydamas, jog didžiulio masto balsų klastojimas atėmė iš jo pergalę per birželio 14-ąją vykusį rinkimų antrąjį ratą.

JAV pareigūnai penktadienio vakarą sakė žurnalistams, kad „svarstoma daug variantų“, kaip būtų galima išeiti iš aklavietės šiame ginče.

Afganistanui dabar yra pereinamojo laikotarpio „kritinis momentas“, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), gilėjant rinkimų krizei šalyje, kai vienas iš kandidatų į prezidentus nepripažino preliminarių rinkimų rezultatų.

Būgštaujama, kad po birželio 14 dienos antrojo rinkimų turo Afganistane nepasikartotų 1992–1996 metų pilietinio karo tarp etninių grupuočių scenarijus.

Preliminarūs rinkimų rezultatai parodė, kad Abdullah Abdullah (Abdula Abdula), buvęs kovotojas su Talibanu, rinkimuose užėmė antrą vietą, nusileisdamas savo varžovui Ashrafui Ghani (Ašrafui Ganiui). Tačiau A.Abdullah pareiškė, kad rezultatai buvo suklastoti ir jis tikisi tapti kitu šalies prezidentu.

„Dabar kritinis pereinamojo laikotarpio momentas, kuris yra esminis šalies valdymui ateityje“, – sakė J.Kerry žurnalistams Pekine ir išreiškė viltį, kad per kelias artimiausias dienas Afganistanas suras būdą kaip suvaldyti ateitį.

Buvusio Pasaulio banko ekonomisto rinkėjų stovykloje yra daugiausia tadžikai ir kitos šiaurinės etninės grupės, tuo tarpu A.Ghani daugiausia palaiko puštūnų gentys šalies pietinėje ir rytinėje dalyje – toks rinkėjų pasidalinimas primena etninį susiskaldymą pilietinio karo laikais.

Abu varžovai paragino šalį išlikti vieninga, nepaisant būsimo sunkaus valdžios perdavimo, kai 50 tūkst. JAV vadovaujamų NATO karių baigia kovą su Talibano kovotojais ir mažėja užsienio finansinė parama šaliai.

J.Kerry sakė, kad „keletą kartų“ buvo susisiekęs su abiem kandidatais ir kadenciją baigiančiu prezidentu Hamidu Karzai (Hamidu Karzajumi).

„Mes raginame juos nedidinti jų šalininkų lūkesčių, viešai demonstruoti pagalbą perskaičiavimo procesui ir atsiskaitymo procesui, taip pat pademonstruoti valstybės valdymo ir lyderiavimo sugebėjimus tokiu metu, kai Afganistanui to reikia“, – sakė J.Kerry baigdamas viešnagę Kinijos sostinėje.

Musulmonai didelėje Azijos dalyje sekmadienį pradėjo šventąjį Ramadano mėnesį, bet Indonezijoje net griežtosios linijos šalininkų grasinimai pulti „nuodėmingus“ barus nesustabdė futbolo sirgalių, traukusių į naktinio pasisėdėjimo vietas žiūrėti pasaulio čempionato rungtynių.

Visame musulmoniškajame pasaulyje tikintieji per Ramadaną pasninkauja nuo aušros iki sutemų ir stengiasi būti dievobaimingesni. Šventasis mėnuo baigiasi Id al Fitro švente.

Ramadanas jau prasidėjo Azijos šalyse, tarp jų – Indonezijoje, kurioje gyvena didžiausia pasaulyje, 225 mln. musulmonų bendruomenė, taip pat karo draskomame Afganistane, Malaizijoje, Šri Lankoje ir Filipinuose.

Griežtosios linijos šalininkai Indonezijoje pažadėjo pulti barus, kuriuose ir toliau bus pardavinėjamas musulmonams draudžiamas alkoholis ar kurie naktį dirbs pernelyg ilgai. Valdžia nurodė barams ir naktiniams klubams šventąjį mėnesį dirbti trumpiau.

Ramadanas taip pat iškelia dilemą pasaulio čempionate dalyvaujantiems žaidėjams musulmonams, nes pasninkas paveiktų griežtą dietą, kurios jie paprastai turi laikytis.

Ši problema ypač aktuali komandai iš musulmoniško Alžyro, kurios pirmadienį laukia sunkios varžybos su Vokietijos rinktine.

Afganistane visų dėmesio centre yra politika ir per pokalbius prie iftaro, šventinio pasninko nutraukimo po saulėlydžio, stalo tikriausiai dominuos ginčijamas prezidento rinkimų balsų skaičiavimas.

Rezultatai turi būti paskelbti per Ramadaną, bet kandidatas Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) jau pareiškė, kad rinkimai, kuriuose jis varžėsi su Ashrafu Ghani (Ašrafu Ganiu), buvo smarkiai klastojami. Naujojo prezidento inauguracija yra numatyta rugpjūčio 2 dieną, netrukus po to, kai baigsis Ramadanas.

Ramadanas prasideda tada, kai pirmą kartą pasirodo jauno Mėnulio pjautuvas.

Šventasis mėnuo taip pat prasideda Artimuosiuose Rytuose, kruviniems konfliktams siaučiant Irake ir Sirijoje.

Sekmadienį Ramadano pradeda laikytis Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos regiono monarchijos, tarp jų – Bahreinas, Kuveitas, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Ramadanas musulmonams yra šventas todėl, kad, pasak tradicijos, per jį pranašui Muhammadui (Muhamadui) buvo apreikštas Koranas.