Kaip trečiadienį pranešė partijos Kauno skyrius, į tarybą taip pat sieks patekti buvęs Kauno vicemeras Steponas Vaičikauskas bei buvęs miesto administracijos direktorius Romaldas Rabačius.

Sąrašo lyderis – socialdemokratų kandidatas į merus Darius Razmislevičius.

79 kandidatų sąraše taip pat advokatės Kristina Lukauskaitė-Valatkė bei Eglė Grucytė, teisės ekspertas Mantas Rimkevičius, Kauno technologijos universiteto profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Juodagalvis bei kiti profesinių sąjungų atstovai, verslininkai.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

33 metai ant bačkos

Pusmetį Kauno meru buvęs, o vėliau šį postą iškeitęs į Seimo nario kėdę Vytautas Šustauskas šiomis dienomis – ne itin pakilios nuotaikos. "Dviese su Jolanta gyvenam. Sveikata šlubuoja. Vaistai brangūs. Kaip gali išgyventi iš 204 eurų pensijos? O turiu 35 metus darbo stažo. Politikoje dar judinam, judinam. Tai vieną piketą padarom, tai kitą. Iš valstybės nesam gavę nė vieno cento. Sunku verstis. Nematau, kuo džiaugtis", – pasakojo dabar jau Kovotojų už Lietuvą sąjunga pervardintos partijos vadovas, buvęs jūreivis, mechanikas, inžinierius, trumpai dirbęs ir taksistu.

Vis tik prakalbus apie šalia esančią moterį jo balsas suskambo visai kitokiais tonais. "Mes jau 17 metų kartu. Aišku, paburba, kad kojinės mėtosi. Bet šiaip nesam nei susipykę, nei susimušę. Nuostabi moteris. Taip ją myliu!" – pareiškė politikas.

Gyvena jie bendrabutyje, kurį prieš dvejus metus parūpino sūnus. Vietos – ne per daugiausia, bet ne tokie žvėriški mokesčiai. "Kai įkūriau pirmąją partiją, turėtą butą pardaviau, nes reikėjo pinigų jai reklamuoti. Jau 33 metai esu politikoje. Pasirinkau vieną kelią. 33 metus ant bačkos pratriūbijau, – apie pasirinkimą kalbėjo emocingumu išsiskiriantis V.Šustauskas ir pridūrė: – Koks čia gali būti džiaugsmas? Atėję noraginiai. Esame iškraustyti iš partijos būstinės. Reikėjo išsinešdinti. Daug ką palikom, daug ką išmetėm. Buvo daug susikaupę popierių, vežimais reikėjo vežti. Susitinkam, jeigu yra reikalas, kokioje nors kavinukėje."

Jis nepraleido progos pasigirti, kad prieš tapdamas meru "pirmasis iš konservų atėmė Kauną". "Buvo trys judesiai: ubagų žygis, magistralės blokada ir Vienos valso šokis. Tris judesius padariau, ir nušlaviau visas partijas", – prisiminė politikas.

Vos nesusimušė

V.Šustauskas pasakojo, kad labiausiai pasiilgsta aktyvaus bendravimo su žmonėmis. "Esu dar partijoje, dar ir mitingą rengiame, bet tokio aktyvaus bendravimo, koks buvo, kai buvau meru, nebėra. Ne tas dabar. Tada susitikdavau su įžymiais žmonėmis, ambasadoriais", – kalbėjo ubagų karaliumi save titulavęs politikas, pagarsėjęs ne vienu skandalu.

Viena iš labiausiai įsimintinų jam akimirkų, būnant meru – įvykusi S.Dariaus ir S.Girėno stadiono, kuris šiuo metu griaunamas, remontas. "Sėdžiu ložėje, ir viešai dėkojama Kauno merui Vytautui Šustauskui. Tai sukėlė daug emocijų. Net šiurpas nuėjo per kūną", – prisiminė kaunietis, pridūręs, kad stadiono būklė tuomet buvo apverktina.

Dar vienas ryškus įvykis – aistros dėl šilumos kainų. "Prisimenu tą įvykį, kai Mažojoje savivaldybės salėje vos nekilo muštynės, kai neleidau pakelti šilumos kainų", – gyrėsi V.Šustauskas.

Pasak jo, 2000-ieji, kai jis tapo meru, Kaunui buvo sunkus metas, po Rusijos krizės. "Biudžetas buvo nedidelis, vos 280 mln. litų. Dabar – milijardas eurų. Dabar gali mandravoti. Ir durniai gali valdyti, kai toks biudžetas", – lygino Kovotojų už Lietuvą sąjungos vadovas.

Vytautas Šustauskas/ Laimio Steponavičiaus nuotr.

V.Šustauskas teigė nesiekęs būti meru. "Kai miesto taryboje laimėjome trim mandatais daugiau nei Naujoji sąjunga, atvažiavo Viktoras Uspaskichas ir trenkė į stalą su kumščiu: meras bus mūsiškis. Jeigu jis būtų gražiau kalbėjęs, būčiau nusileidęs. Susiklostė taip, kaip susiklostė. Pirmą dieną, atsimenu, sėdžiu, Jėzau Jėzau. Kokių velnių aš čia ėjau? Bėgti lyg gėda", – pasakojo apie tai, kad sprukti iš mero kabineto jam neleido ambicijos.

Labiausiai V.Šustauską išgąsdino darbo krūvis. "Panašu, kad ilgai niekas nebuvo tvarkęs dokumentų. Netvarkytų popierių ant stalo buvo prikrauta apie metro aukščio krūva. Net nežinojau, nuo kurių pradėti. Nebūčiau sugebėjęs dirbti, jeigu prieš tai nebūčiau penkis metus dirbęs savivaldybės tarybos nariu ir susigaudęs visuose procesuose", – kalbėjo V.Šustauskas.

Galvojo, kad gyvena rojuje

Buvęs inžinierius, verslininkas Henrikas Tamulis – pirmasis Kauno meras, šiame poste norėjęs ir sugebėjęs išsilaikyti visą kadenciją iki pat 2000-ųjų. Baigęs vadovauti miestui jau buvo pasiekęs pensinį amžių ir nebegrįžo į verslą, savo dalį pardavė partneriams, o pats persikraustė į miškų apsuptą sodybą – norėjosi ramybės.

"Tikriausiai nebūčiau tiek metų sulaukęs, jeigu nebūčiau pasitraukęs iš politikos. Ką veikiau? Džiaugiausi gyvenimu. Išvažiavau į kaimą. Gamta, bitutės, maudynės. Visą vasarą. Maniau, kad rojuje gyvenu – toks didelis kontrastas, buvau atpratęs turėti tiek poilsio", – pasakojo buvęs inžinierius, daug metų sukęsis statybų versle.

Visą gyvenimą mylėjęs bites jis jas ir dabar laiko, tik bityną sumažino. "Pagal jėgas", – pridūrė pašnekovas. Dabar jis skaito knygas, dėl jų tiesiog yra pamišęs. "Bet nepamišęs dėl interneto. Jį riboju. Esu sulaukėjęs – gyvenu miške", – apie 14 km atstumą nuo civilizacijos užsiminė H.Tamulis.

Henrikas Tamulis

Anot jo, sodyboje visada yra ką veikti. "Apie tris valandas kasdien dirbu fizinį darbą. Dar pajėgiu. Malkų pasiruošiu žiemai, pjaunu žolę – 40 arų, tad yra ką veikti. Žodžiu, gerai gyvenu, tik kad pradėjo šlubuoti žmonos sveikata", – apgailestavo aštuoniasdešimtmetį neseniai atšventęs vyras.

Nėra visiškas atsiskyrėlis, pakonsultuoja, jeigu kas paprašo. Kokiais klausimais jis geriausias konsultantas? "Visų galų meistras: ir politikos, ir savivaldybių", – juokiasi H.Tamulis.

Jis minėjo, kad būdamas meru dirbo nuo 8 iki 21 val. kabinete, o atsikėlęs 4 val. ryto dar baigdavo peržiūrėti likusius dokumentus. Anot jo, vargino ne tik krūvis, bet ir nemalonios emocijos, kurių, pavyzdžiui, patyrė, kai pradėjo įgyvendinti Vyriausybės nutarimą dėl kultūros darbuotojų apmokėjimo tvarkos keitimo, kai norint gauti finansavimą ansambliams ir pan., reikėjo teikti paraiškas ir dalyvauti konkurse. "Tai baigėsi prakeiksmais man, mano giminei ir ateinančioms kartoms. Tai buvo nemalonus momentas, kai pagalvojau, gal nereikėjo imtis šios veiklos", – pasakojo H.Tamulis, pridūręs, kad imdamasis šių pareigų maždaug žinojo, kur eina, nešoko aklai.

"Atėjau iš verslo. Dirbau statybų sektoriuje. Su politika reikalų neturėjau, bet buvau už laisvą Lietuvą, dukra buvo sužeista per Sausio 13-osios įvykius", – prisiminė H.Tamulis.

Pasibaigus kadencijai jis dar liko mero poste, nes po naujų rinkimų valdančiosioms partijoms niekaip nepavyko sutarti, kas taps miesto vadovu. Mėnesį dar pavadovavęs jis atsisakė tai tęsti. Tuomet netrukus jį pakeitė V.Šustauskas.

H.Tamulis pasakojo kartais pasišnekąs su kitais Kauno merais. "V.Šustauskas visada sustodavo, išlipdavo. Ir kai galėdavo, ir kai negalėdavo", – pasakojo vyras.

Šeima ir kulinarija

Šiek tiek daugiau nei metus Kaunui vadovavęs Erikas Tamašauskas šiuo metu nebeturi nieko bendro su politika. Jis trejus metus prodiusuoja ir su žmona Indre veda kulinarinę TV laidą "Maistas ir aistros".

"Norisi pagyventi sau. Tikrai galiu pasakyti, kad taip ir gyvenu. Dukrai jau metai ir keturi mėnesiai. Labai miela, malonu, kiekviena diena vis kitokia. Gal kurti TV laidą pasirinkau todėl, kad tai yra toli nuo politikos. Beje, kulinarija man buvo įdomi nuo senų laikų", – aiškino E.Tamašauskas.

Erikas Tamašauskas su žmona Indre/ Žilvino Valeikos nuotr.

Tiesa, jis teigė, kad nuo politikos pabėgti labai sunku. "Ji man vis primenama. Yra ir tokių, kurie galvoja, kad dirbu TV tik dėl to, kad likčiau žinomas, kad noriu išsilaikyti viešumoje, kad vėliau galėčiau lengviau grįžti į politiką. Man toks įspūdis susidaro, nes man vis bandoma pakišti koją. Bet dabar tikrai neturiu planų grįžti į politiką. Žegnojuosi, kad manęs tik vėl ten neįtrauktų atgal", – tvirtino buvęs miesto vadovas.

Tuos metus, kai ėjo mero pareigas, jis vadina svarbiais ir reikšmingais. "Iš vienos pusės, norėjau ir stengiausi nuveikti kažką reikšmingo, iš kitos pusės, daug ką praradau: laiko, dalį savo gyvenimo", – dėstė kulinarijos virtuozas.

Politinę areną jis apleido ne dėl to, kad prarado mero pareigas. "Su politika atsisveikinau po to praėjus 14 metų. Dar pabuvau", – prisiminė kaunietis, per tą laiką buvęs išrinktas į Seimą, po prieš septynerius metus jam buvo patikėtos Seimo pirmininko pavaduotojo pareigos.

"Tai buvo toks laikotarpis, kai išsiaiškinau, kas yra kas. Užimdamas pareigas daug kam tampi reikalingas, o kai pareigų atsisakai, tavęs nebereikia. Tada viskas ir sustoja į savo vietas", – kalbėjo E.Tamašauskas, kuriam vieninteliam iš Kauno merų teko palikti postą po interpeliacijos.

Keturi mėnesiai be darbo

Trečiasis Kauno meras Arimantas Račkauskas, kuris šias pareigas užėmė prieš ketvirtį amžiaus ir miestui vadovavo po Vidmanto Adomonio ir dabar jau mirusio Vilimo Čiurinsko, aktyviai tebesidomi politika ir viskuo, kas susiję su bendruomenių veikla, savivalda, susisiekimu.

Jis ilgus metus vadovavo Vietos bendruomenių organizacijų sąjungai, tebėra Lietuvos merų klubo tarybos narys, klubo Kauno merų poskyrio koordinatorius. "Dalyvauju meninėje veikloje, dainuoju dviejuose choruose, domiuosi susisiekimo klausimais. Daug metų dirbau konsultantu susisiekimo, teritorinio ir strateginio planavimo klausimais. Tą darbą tęsiu. Vienu žodžiu, užsiimu įvairia veikla", – vardijo A.Račkauskas, technikos mokslų daktaras, kurio sąskaitoje – 15 išradimų.

Arimantas Račkauskas/ Kęstučio Ignatavičiaus archyvo nuotr.

Buvęs meras iki šiol neapleidžia Kauno ir Vilniaus dvimiesčio idėjos, domisi greito susisiekimo tarp šių miestų galimybėmis, kitais viešojo transporto klausimais.

Trejus metus mero poste jis įvertino kaip labai reikšmingą gyvenimo ir veiklos etapą. "Įgijau labai didelės patirties. Valdyti didelį miestą yra sudėtinga, bet labai įdomu. Man tai buvo labai didelis kokybinis šuolis valdymo klausimais. Iš kitos pusės, buvo labai didelė atsakomybė, nelengvas etapas. Tuomet šalyje viskas keitėsi iš vienos sistemos į kitą, vyko privatizavimo procesai. Tuo metu įgytą patirtį pritaikau iki šiol", – pasakojo A.Račkauskas.

Jis teigė neturįs minčių sugrįžti į politiką, tačiau kaip konsultantas galįs patarti įvairiais jau minėtais klausimais. "Visąlaik seku politinius įvykius, turiu minčių, ką būtų galima įgyvendinti. Turiu platų vaizdą, ką reikėtų daryti", – apibūdino vyras.

Pasibaigus mero kadencijai jis tikėjosi būsiąs reikalingas toliau, tačiau pasiūlymų nesulaukė. "Nuotaikos buvo savotiškos. Keturis mėnesius buvau be darbo. Galvojau būsiu kam nors reikalingas... Tada pradėjau domėtis, ką veikia mano kolegos, kiti buvę Lietuvos merai. Pasiklausinėjau banko sferoje, vienas bankas mane priėmė. Taip, mero postas buvo labai geras atsispyrimas. Dėl patirties, įgytos vadovaujant miestui, vėliau vienas mano kolega pakvietė dirbti į Vyriausybę", – kalbėjo A.Račkauskas, tuomet trejus metus dirbęs susisiekimo viceministru.

Jam bendrystės su kitais merais poreikis atėjo ne iš neturėjimo ką veikti, ar nebuvimo, kur save realizuoti. "Dar dirbant meru labai reikėjo bendravimo su tuo metu buvusiais kitų Lietuvos miestų merais. Tai buvo spontaniškas susivienijimas, pajautėme poreikį, nes bendraujant su Vyriausybe reikėjo susivienyti. Naudingiau buvo kreiptis kelių miestų vardu, o ne po vieną", – pasakojo A.Račkauskas.

Garantavo stabilumą

Pakartoti H.Tamulio pasiekimą – išbūti visą kadenciją – vėliau pavyko tik verslininkui Arvydui Garbaravičiui bei istorijos, politologijos, komunikacijos studijas baigusiam Andriui Kupčinskui, kuris Kauną valdė beveik dvi kadencijas. Į jas įsiterpė R.Mikaitis, buvęs inžinierius statybininkas, kuris mero poste išsilaikė apie pusmetį. A.Kupčinskas šiuo metu yra Seimo narys.

Rimantas Mikaitis/ Akvilės Snarskienės nuotr.

Po nuolatinės merų kaitos, 2003 m. Kaunui pradėjęs vadovauti A.Garbaravičius neslėpė, kad darbas savivaldybėje buvo pakrikęs, todėl teko imtis ir nepopuliarių priemonių, kad tarnautojai vėl imtų normaliai dirbti.

"Kiekvienas Kauno meras išgyveno savitą laikotarpį. Kai tapau meru, nebuvo nei parengtos strategijos, įgyvendinamų projektų. Mieste buvo visiškas sąstingis, nebuvo nė vienų didesnių statybų. Su komanda teko parengti ir patvirtinti strateginį planą, kuris dabar ir įgyvendinamas. Tuomet sulaukdavome net ir pašaipų, tačiau mūsų pradėtais projektais dabar mėgsta visi girtis – tai ir Kauno laisvoji ekonominė zona, tai ir pigūs skrydžiai iš Kauno. Arenos projektą mes taip pat parengėme, todėl kitiems beliko įsisavinti pinigus. Nors biudžetas, palyginti su dabartiniu, buvo tris ar daugiau kartų mažesnis, tačiau mums pavyko pastatyti M.K.Čiurlionio tiltą, nutiesti Europos prospektą. Išties daug dėmesio skyrėme ir strateginiams projektams, ir, kiek leido lėšos, rūpinomės gatvėmis", – pasakojo dabar Kauno miesto tarybos narys A.Garbaravičius.

Arvydas Garbaravičius/Tomo Raginos nuotr.

Jis neslepia, kad politika jį įtraukė. "Pabuvęs meru, visai kitaip žiūri, kas dedasi mieste. Šeima? Pasakysiu atvirai, labai skeptiškai vertino mano apsisprendimą tapti meru. Šeimos nariams tam tikras antspaudas liko iki šiol", – neslėpė politikas.

Šiuo metu tarp miesto tarybos narių yra net trys buvę Kauno merai: Gediminas Budnikas, A.Garbaravičius bei R.Mikaitis.

Nuolatinė kaita

Dėl nuolatinių intrigų, politinių jėgų persigrupavimo ar kilusių korupcija dvelkiančių skandalų, ar geresnių pasiūlymų daug Kauno merų poste išbuvo tik apie metus ar dar trumpiau.

Pirmasis meras gamtos mokslų daktaras biofizikas Vidmantas Adomonis poste išbuvo metus, kol buvo priverstas atstatydinti. Vėliau jis buvo pakviestas dirbti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministru. Jau miręs Vilimas Čiurinskas miestą valdė taip pat apie metus. Iš šių pareigų jis pasitraukė nepaaiškindamas to priežasčių.

"Kodėl tokia formuluotė "vis dar esat" politikoje? Ir joje dar būsim!" – juokėsi iš netaktiškai suregzto klausimo tarybos narys Gediminas Budnikas, politikoje benardantis jau daugiau nei dvidešimt metų.

Gediminas Budnikas/Artūro Morozovo nuotr. 

"Meru buvau trumpai, įspūdžių daug nebuvo. Gaila, kad neturėjau geros komandos. O be komandos bet kur – ir sporte, ir politikoje – sunku ko nors pasiekti. Ir kaip politikas, ir kaip buvęs krepšininkas žinau geros komandos svarbą. Todėl savo noru išėjau iš posto, nes buvo mažai galimybių dirbti gerai", – dėstė buvęs "žalgirietis" ir rinktinės narys.

Į politiką jis atėjo dirbdamas verpimo fabrike "Drobė", kuriame per 37 metus nuo šaltkalvio, ekonomisto, ilgainiui pakilo iki direktoriaus pavaduotojo pareigų. Į miesto tarybą jis yra renkamas jau septynios kadencijos iš eilės.

Dingo iš akiračio

Buvęs meras Rimantas Tumosa nuskambėjo dėl neskaidrių piniginių įplaukų. Vos jį išrinkus 1995 m., paaiškėjo, kad jis netikėtai praturtėjo keliais šimtais tūkstančių litų. Aiškinimai, kad tokios didelės lėšos atsirado iš prekybos šalikais Gariūnuose, nieko neįtikino. Po piketų jis nusprendė palikti pareigas, jose išbuvęs vos du mėnesius.

Rimantas Tumosa/Kęstučio Ignatavičiaus archyvo nuotr.

"Dėl Rimanto Tumosos ir man neaišku. Anksčiau bendraudavome, paskui pradingo. Jis lyg į verslo reikalus krypo", – sakė A.Račkauskas. "Atvirai sakant, niekas nežino, ką jis dabar veikia. Ko paklausiu, niekas nežino. Dingo", – teigė Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

Kiek ilgiau, bet irgi vos kelis mėnesius meru teišbuvo ir matematikas, mokslininkas Alfonsas Andriuškevičius. Meras Vladas Katkevičius irgi nebaigė kadencijos, nes šį postą iškeitė į pasiūlymą dirbti valdymo reformų ir savivaldybių reikalų viceministru.

Inžinierių Giedrių Donatą Ašmį buvę kolegos apibūdino kaip kuklų ramaus būdo žmogų. "Savo laiku buvo aktyvus profsąjungų narys, atnaujinome kontaktus, jis neatsisako Lietuvos merų klubo veikloje padalyvauti, jeigu sukursime įdomesnį renginį, susitikimą", – kalbėjo A.Račkauskas.

Pats G.D.Ašmys, kai su juo susisiekė žurnalistai, buvo nekalbus. "Pasakiau, kad nenorėčiau skirti minučių, o jūs mane jau tardote", – įsiaudrino G.D.Ašmys, pasitikslinus vieną jo trumpų atsakymų. Apie metus mero poste iki kadencijos pabaigos išbuvęs kaunietis iš kitų miesto vadovų išsiskyrė tuo, kad į darbą važiuodavo troleibusu.

Giedrius Donatas Ašmys

"Kad ir kaip būtų, kai žmogus būna aukštai, nesinori žemai kristi. Buvai viršūnėje, o kai nebeturi galių, pasitaiko atvejų, kai politikos visai nesinori. Politikai reikia pasišvęsti, mylėti žmones", – nenorėdamas dalytis prisiminimais galimus motyvus aiškino G.Budnikas.

Merų portretai pro Rotušės langą

Kauno miesto ceremonmeisteris bei Kauno miesto muziejaus renginių organizatorius Kęstutis Ignatavičius yra ne tik pirmosios miesto tarybos narys bei Kauno deputatų klubo vadovas. Jam rūpinantis miesto reprezentaciniais reikalais teko bendrauti su visais Kauno merais, ir kol šie ėjo savo pareigas, ir paskui.

"Konservatoriai kaltinami, kad jie ilgai valdė ir nusiaubė miestą. Nieko panašaus. Pirmoji taryba, kai jos pirmininkas (atitinka dabartinių administracijos vadovų pareigas), merai V.Adomonis, V.Čiurinskas ir A.Račkauskas buvo sąjūdiečiai. Vėliau keturi konservatoriai – R.Tumosa, V.Katkevičius, A.Andriuškevičius ir H.Tamulis. V.Šustauskas ir G.Budnikas atėjo su Laisvės lyga, E.Tamašauskas – su Naująja sąjunga. G.D.Ašmys – "socdemas", A.Garbaravičius – kaip Centro sąjungos atstovas R.Mikaitis – liberalas, A.Kupčinskas – konservatorius", – vardijo K.Ignatavičius, niekuomet nepriklausęs jokiai partijai.

Jis pasakojo, kad pirmąjį merą V.Adomonį prisimena kaip labai inteligentišką, laisvai kalbėjo angliškai, buvo kruopštus, tikslus, ramus. "V.Čiurinskas – atėjęs iš įmonės, jis buvo veiklus, ūkiškas, dalykiškas", – kalbėjo pašnekovas.

A.Račkauskas, K.Ignatavičiaus nuomone, nekonfliktinė asmenybė. "Jis mėgsta viską ramiai išsiaiškinti, savo poziciją visada išdėstydavo labai nuosekliai. Jam teko misija priimti pirmąjį popiežių. Buvau popiežiaus priėmimo Kaune koordinatoriumi, tad su meru teko daug dirbti", – sakė Kauno ceremonmeisteris.

V.Katkevičių jis apibūdino kaip tikrą asmenybę: "Profesorius, technologijos mokslų daktaras paliko solidžiausią įspūdį iš visų merų. Buvo gana drąsus, mokėjo užmegzti ryšius. Prie jo prasidėjo platus tarptautinis bendravimas. Buvo užmegzti ryšiai net ir Los Andželu, JAV. Jis pirmas meras, kuris vicemere pasirinko moterį – ja tapo Vincė Vaidevutė Margevičienė", – teigė K.Ignatavičius.

A.Andriuškevičius – ramus, kuklus. "H.Tamulis – ūkiškas žmogus. Gyrėsi, kad nepraskolino miesto. Pirmasis meras, kuris nieko nesiskolino. Prie jo buvo patvirtinta Miesto diena. Jis viską apgalvodavo, neskubėdavo", – dėstė K.Ignatavičius.

"Apie V.Šustauską viską ir taip žinote. Tik pridursiu, kad su ubagais jis apsirengia kaip ubagas, o su bajorais – kaip bajoras. Teko matyti jį su smokingu? Čia fotografuota per priėmimą Rotušėje", – rodė K.Ignatavičius.

G.Budnikas išsiskiria tuo, kad jis yra aukščiausias meras. G.D.Ašmys – kuklus, sąžiningas, bet nereprezentatyvus. R.Mikaitis – malonus, kultūringas, nuotaikingas.

A.Garbaravičius, kaip pasakojo ceremonmeisteris, drąsiai paėmė paskolą Prisikėlimo bažnyčiai užbaigti, buvo įkalbėtas, kad reikia atkurti Kauno miesto muziejų, suremontuota Rotušė, kuri buvo aptriušusi.

Šie minėti ir likusieji buvę merai, anot K.Ignatavičiaus, visi buvo gana kultūringi.

Panašaus lygmens kaip dabartinių merų galias turėjo ir du pirmieji tarybų pirmininkai Gintaras Pukas ir Vygintas Grinis.

Kauno merų chronologija

1990 m. gegužės 15 d. – Vidmantas Adomonis.

1991 m. gegužės 31 d. – Vilimas Čiurinskas.

1992 m. birželio 17 d. – Arimantas Račkauskas.

1995 m. balandžio 12 d. – Rimantas Tumosa.

1995 m. birželio 6 d. – Vladas Katkevičius.

1997 m. sausio 21 d. – Alfonsas Andriuškevičius.

1997 m. balandžio 10 d. – Henrikas Tamulis.

2000 m. balandžio 13 d. – Vytautas Šustauskas.

2000 m. spalio 30 d. – Gediminas Budnikas.

2001 m. vasario 9 d. – Erikas Tamašauskas.

2002 m. birželio 10 d. – Giedrius Donatas Ašmys.

2003 m. balandžio 10 d. – Arvydas Garbaravičius.

2007 m. balandžio 12 d. – Andrius Kupčinskas.

2011 m. balandžio 14 d. – Rimantas Mikaitis.

2011 m. spalio 27 d. – Andrius Kupčinskas.

2015 m. – Visvaldas Matijošaitis.

Daugelio apklausų rezultatai rodo, kad nemažai žmonių politiką laiko nešvariu dalyku, tačiau nieko tobulesnio už ją pasaulis nėra sugalvojęs. Juo labiau ta pasaulio dalis, kuri laiko save demokratiška.

Apie politiką ir politikus, savivaldą, galimybę pateisinti žmonių lūkesčius ar išgirsti iš rinkėjų lūpų „ai, visi jie vienodi, žiūri tik savo naudos“, „Kauno diena“ pamėgino atvirai pasikalbėti su Arvydu Garbaravičiumi, žmogumi, kuris ne vieną kadenciją, keliolika metų, vadinamas Kauno miesto savivaldybės politiku.

– Šią besibaigiančią kadenciją, būdamas valdančiosios koalicijos nariu, pagarsėjote kaip vienas aršiausių jos ir Kauno mero kritikų. Kodėl?

– Reikėtų skirti bendravimą su žmogumi ir darbo santykius. Galiu išduoti, kad Andrių Kupčinską pažįstu nuo vystyklų. Čia – ne pajuokavimas, o realybė. Mano mama Kauno klinikose buvo vaikų gydytoja, o Andrius – vienas tų vaikų, kurių sveikata ji rūpinosi. Gyvenome prie klinikų, dažnai užbėgdavau pas mamą į darbą, tai, galiu sakyti, kad turėjau progų susipažinti ir su Andriumi. Žinoma, buvo ilgas laikotarpis, kai nemačiau ir nerūpėjo, kaip sekasi vienam ar kitam mamos globotam vaikeliui. Po to susitikome savivaldybėje. Kai buvau Kauno meras, Andrius tapo mero patarėju. Kai nuomonės daugeliu klausimų kardinaliai išsiskyrė, to patarėjo atsisakiau.

Maniau, reikia jaunam žmogui padėti, juk gyvenimiškos patirties neturi. Kalbu ne apie darbą savivaldybėje, bet apie atsakingą darbą už jos ribų. Žmogiško priešiškumo tikrai nėra. Dirbant miestui, manau, asmeniniai santykiai nesvarbūs. Galbūt kažkam atrodo kitaip? Kodėl kritikuoju? Dėl sprendimų, nes matau per daug dviprasmybių. Pavyzdys – situacija, dėl kurios buvo sudaryta taikos sutartis su „Kamesta“, nors savivaldybė turėjo galimybių laimėti teisme ginčą su šia bendrove be didelių nuostolių. Jei ne ta „taika“, būtume mokėję 40 mln. litų mažiau.

Arba „Britanikos“ atvejis, kai sovietmečiu iškilęs, bet nebaigtas statyti viešbutis – Kauno savivaldybės nuosavybė – perėjo į privačias rankas. Pastatas buvo 20 mln. litų vertės. Tolo, nutolo kažkam į glėbį ir, atrodo, visai be pinigų, už dyką. Nežinia, kas dabar statinio savininkas, bet viešbučio griaučiai riogso pačiame miesto centre. Nebūtų apmaudu, jei net kas būtų pavogęs tą griuveną, bet pastatęs, įrengęs iki galo, tuomet – tiek jau to. Svarbu rezultatas. Tuoj trisdešimtmetį minėsime, kai to rezultato nėra.

– Buvote pirmasis Kauno meras, savo poste išsilaikęs visą ketverių metų kadenciją. 2004-aisiais viename interviu žurnalistai jus pavadino meru, „neabejotinai prisidėjusiu prie to, kad į Kauną sugrįžtų politinis stabilumas“. Koks dabar tas stabilumas: realus ar tik deklaruojamas?

– Grįšiu į tuos laikus, kai atėjome į rinkimus nelabai gausiu būriu, laimėjome taryboje vos keletą mandatų. Kai nėra didelės politinių jėgų persvaros, reikia derinti pozicijas, tartis, ir niekam nėra gerų sąlygų dominuoti. Tikrai tarėmės, nesistengėme į visus postus susodinti savo žmonių. Ir konservatoriai turėjo atsakingų pareigų bei darbo. Manyčiau, viena monopolinės valdžios blogybių – atvertas kelias padlaižiavimui. Ir dar blogiau – informacijos slėpimui nuo kitų politikų. Daug kas savivaldybėje dabar perkelta į administracijos padalinius – taryba nežino, kas iš tikrųjų vyksta miesto valdžioje ar savivaldybės įmonėse.

Galima sakyti, kad korupcijos Kaune nėra, bet svarbu, ar žmonės tuo tiki. Kai sprendimus priima paklusnios daugumos balsais, tarsi pridengia visas problemas. Bet matome: mūsų miestas po truputį ir vis sparčiau gęsta. Daugėja tuščių butų, mažėja gyventojų. Paradoksas netgi tai, kad buvo galima taikos metu, nenusižengiant įstatymui, susprogdinti tiltą, neturint pinigų naujojo statybai, ir palikti tūkstančius žmonių be normalaus susisiekimo. Tai įmanoma tik Kaune.

– Negi nesigailite, kad daugiau nei prieš metus perėjęs iš Liberalų ir centro sąjungos į Lietuvos socialdemokratų partiją netekote galimybės kandidatuoti pirmą kartą šalyje rengiamuose tiesioginiuose mero rinkimuose?

– Neteisinga sakyti, kad perėjau. Realiai partija, kurioje iki tol buvau, numirė. Dalis jos narių dabar ne tik susijusi su Artūro Zuoko judėjimu, bet ir iš Vytauto Šustausko perėmė pavadinimą savo partijai. Mano aplinkai tas pavadinimas nebūtų priimtinas ir aš likčiau nesuprastas, jei toje partijoje būčiau. O norint būti meru, reikia palaikymo, reikia komandos. Išjudindamas Kauną, turi priimti radikalius sprendimus. Partija turi būti stipri ir tu joje turi pakankamai tvirtai jaustis. Politikoje nesu naujokas, bet Lietuvos socialdemokratų partijoje kol kas dar žalias. Ir pagal reglamentą negaliu balotiruotis. Bet aš visada tai žinojau.

– Ar galėtumėte patvirtinti, kad nemažai politikų tik vaizduoja socialiai susijaudinusius, bet iš tikrųjų į politiką atėjo vien dėl savanaudiškų tikslų?

– Į visa tai reikėtų žiūrėti kaip į nebylų kiną – atmesti žodžius ir palikti darbus. Išmetus iš konteksto žodžius apie meilę miestui, tėvynei ir išgyvenimus dėl žmonių, retai kada darbai pasimato. Taip, savanaudžių čia daug. Beveik vos ne visi įdarbino savivaldybėje ar jos įmonėse, įstaigose šeimos narius, gimines, kaimynus ar draugų vaikus. Todėl taryba tapusi akla ir kurčia. Ir pataikūniška. O kur dar tas „nesavanaudiškumas“, kuris vis dar neleidžia depolitizuoti savivaldybės įmonių valdymo?

– Buvote vienas pirmųjų klestinčių Kauno verslininkų, ar lygiai taip pat sėkmingai jums sekėsi būti meru, savivaldos politiku ir kas labiausiai jums brangintina iš nuveiktų darbų, įgyvendintų siekių?

– M.K.Čiurlionio tiltas, Europos pr., Marvelės g. rekonstrukcija, Prisikėlimo bažnyčios atstatymas, Kauno miesto simfoninio orkestro įsteigimas, sporto arenos statybos parengimas (žemė, detalieji planai, projektas) – visa tai konkretūs objektai, kurie matomi ir puikiai tarnauja visiems kauniečiams. Kai kurie jų netgi labiau reprezentuoja mūsų miestą. Tai buvo neeiliniai įvykiai, nesvarbu, ar projektus kažkas pradėjo dar iki mūsų, o mums liko pabaigti. Tačiau gera žinant, kad tai įvyko tuomet, kai buvau Kauno miesto meras. Manau, visai tuometei savivaldybės tarybai buvo garbė įamžinti savo veiklą gražiais, įsimintinais ir miestą papuošusiais darbais.

– Dėkoju už pokalbį.

Politinė reklama apmokėta iš LSDP Kauno m. skyriaus politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 1339686
 

Viešojoje erdvėje paskelbus, kad Kauno savivaldybės įmonės įpareigotos paremti "Žalgirio" krepšinio komandą, kilo daug neaiškumų ir įtarimų, kuriuos būtina išsiaiškinti.

Kauno meras Andrius Kupčinskas turėtų oficialiai miesto tarybos nariams pranešti, ar iš tiesų savivaldybės bendrovių vadovams liepta per tris dienas surinkti "Žalgiriui"  2,35 mln. litų: paremti ar paskolinti. Paskola, beje, taip pat yra tam tikra paramos forma. O gal savivaldybės įmonės taps bankais ir suteikusios paramą, skaičiuos palūkanas ir uždirbs iš "Žalgirio"? Gal tuomet pakeiskime savivaldybės įmonių pavadinimus, kad ir "Kapinių priežiūros bankas", o jo valdytoju galėtų tapti pats A.Kupčinskas.

Kauno miesto savivaldybės direktorius Dainius Ratkelis patvirtino, kad kreiptasi į savivaldybės įmones. Pasak jo, kiekviena įmonė priims sprendimą pagal galimybes, vienos teiks paramą, kitos – skolins. Direktoriaus viešai pateiktoje informacijoje yra daug neaiškumų, keliančių įvairių klausimų.

Visų pirma, kam žadama pervesti iš savivaldybės sutinktus pinigus? Viešajai įstaigai "Žalgirio" sporto centrui? Ar krepšinio centrui?

Iki šiol dokumentus Eurolygai registruodavo viešoji įstaiga "Kauno "Žalgirio" rėmėjas" ir savivaldybė teikė paramą būtent šiai viešajai įstaigai. Ir beje, skyrė ne vieną milijoną litų. Kas dabar pasikeitė?

Tai pat neaišku, kas ir kieno sprendimu įpareigojo savivaldybės bendroves teikti milijoninę paramą.

Stebina, kad Kauno meras nepadarė jokio viešo pareiškimo apie sprendimą papildomai skirti daugiau nei 2 mln. litų "Žalgiriui", o informaciją paskelbė žiniasklaida.
Taip pat atsakymo reikalauja ir viešas miesto tarybos nario Stasio Buškevičiaus pareiškimas, kad pinigų ieškoma necivilizuotai ir nėra anksčiau suteiktos paramos panaudojimo ataskaitų.

A.Kupčinskui tenka priminti, kad Vietos savivaldos įstatymo principai įsakmiai nurodo, kad savivaldybės veikla privalo būti vieša ir skaidri.

Klausimų daug, tad nesuvokiama, kodėl Kauno meras su savivaldybės administracijos direktoriumi slapukauja.

Viešojo transporto stoginių konkursas baigia apaugti gandais, o Kauno meras su komanda bando įvairiais būdais išsisukinėti. Vis dėlto dokumentai atskleidžia savivaldybės vadovų klastą.

Dar liepos 10-ąją Kauno meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką Egidijų Žironą, prašydamas kuo skubiau panaikinti gegužės 22 d. priimtą nutartį, kuria, pritaikius laikinąsias priemones, buvo sustabdyta naujų stoginių statyba.

"Visos esamos stoginės yra laikinieji statiniai, kurių naudojimo laikas pasibaigęs, tai yra šių stoginių negalima naudoti ir eksploatuoti, jos privalo būti išmontuotos. 2014 m. liepos 4 d. duomenimis jau išmontuota 31 stoginė", – teismą bandė sugraudinti Kauno meras.

Pareiškiu, kad šie A.Kupčinsko teiginiai neatitinka tikrovės ir yra iš anksto klaidinantys.

Tai patvirtina konkretūs faktai:

Gegužės 22 d., kai buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visos stoginės mieste buvo savo vietose.

Birželio  3 d. savivaldybės administracijos direktorius D.Ratkelis išsiuntė raštus bendrovėms "Lagunta" ir "JCDecaux Lietuva": "Prašome apraše nurodytais terminais iš viešojo transporto stotelių pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamos vitrinas. Nevykdant šio reikalavimo per 10 kalendorinių dienų būsime priversti kreiptis į teismą dėl minėtų statinių pašalinimo", – rašoma raštuose.

Jokių dokumentų, kad esamų stoginių naudojimo laikas yra pasibaigęs ir jų negalima eksploatuoti, nebuvo ir nėra.

Kauno mero A.Kupčinsko bandymas, pateikus klaidinančią informaciją, paveikti teismą neišdegė. "Atsakovas turėjo suprasti, kad užtrukus bylos nagrinėjimui ir nevykdant koncesijos sutarties, naujos stoginės nebus įrengtos, todėl, nesant duomenų ir įrodymų, jog senosios stoginės negalėjo būti naudojamos, reikalavimas jas pašalinti laikytinas neracionaliu", – pareiškė teismas.

Netruko paaiškėti, kad savivaldybės vadovai, įsitikinę savo nebaudžiamumu, ir toliau tęsia pražūtingą melo bei manipuliacijų politiką, apie tai akivaizdžiai liudija Viešųjų ryšių poskyrio rugpjūčio 26 d. išplatintas pranešimas: "Pasibaigus ankstesnei stoginių priežiūros sutarčiai, vienas ankstesnių paslaugos teikėjų savąsias stogines nusiardė ir tose viešojo transporto stotelėse keleiviai liko be apsaugos nuo vėjo bei kritulių", – rašoma pranešime. Nusiardė, ar privertėte nuardyti? Skirtumas turbūt yra?

Tokiais veiksmais, siekdami asmeninių interesų ir pasinaudodami tarnybine padėtimi, savivaldybės vadovai toliau sąmoningai klaidina visuomenę, mėgina išvengti už tai atsakomybės.

Reikalauju nedelsiant paneigti klaidinančią informaciją, pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ir paskelbtą savivaldybės Viešųjų ryšių poskyrio pranešime.

Ne paslaptis, kad Kauno miesto savivaldybė neretai abejotiniems projektams švaisto milijonus. Taip parandamos įspūdingos sumos, tačiau kaltųjų nėra, kaip ir turinčiųjų atlyginti patirtus nuostolius.

Baisiausia, kad tai toleruoja aukščiausi miesto vadovai. Tai patvirtina iš savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Ratkelio gauto rašto. Tiesiog paaiškėjo, kad savivaldybė net nesikreipė su civiliniais ieškiniais, kad būtų atlyginta žala, padaryta statant auksinį tualetą. Ši įstaiga seniai tapo patyčių objektu. Didžiuliai pinigai panaudoti ir Kauno mero Andriaus Kupčinsko komandai nusispjauti?

Kauno miesto savivaldybė iki šiol nesiėmė ir jokių priemonių išieškoti savivaldybei padarytą milijoninę žalą dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal skandalingąją taikos sutartį su bendrove "Kamesta" nevykdymo. Prisiminkime, kad vien antstolė atsiriekė daugiau nei 340 tūkst. litų, o kur dar 1 mln. litų delspinigių. Tikrai neturime jokio pagrindo manyti, kad tai padaryta dėl savivaldybės valdininkų aplaidumo ar nekompetencijos. Kažkam tai buvo labai jau naudinga.

Dar vienas savivaldybės darbų "šedevras" – Aleksoto funikulieriaus tariama rekonstrukcija. Kreipiausi į merą ir savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų duotas pavedimas savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikti šių darbų auditą. Auditoriai konkrečiai nurodė, ką reikia padaryti, kad būtų nustatyta patirta žala ir kalti asmenys.
Ir štai čia įsijungė, kaip galiu įtarti, Kauno mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus komandos savisaugos instinktas. Kam kažką aiškinti? Dar, neduok Dieve, savą užkabinsi. Kur kas paprasčiau ir saugiau tik imituoti susirūpinimą viešuoju interesu. Taip ir padarė D.Ratkelis, pats neatlikęs privalomų namų darbų, tik kreipėsi į teisėsaugą. Turbūt gerai žinodamas rezultatą – ikiteisminis tyrimas pagrįstai nebuvo pradėtas, nes savivaldybės tarnautojai patys nepateikė kai kurių dokumentų.

Štai taip Kauno mero komanda neria į krūmus, kai reikia pakovoti su abejotinais verslininkais. Visiškai kita situacija, kai jai atsiranda galimybė pamojuoti vėzdu prieš vargingiau gyvenančius kauniečius. Čia mero kiškiai drąsuoliai uolūs kaip niekada. Pensininkai, negalintys laiku sumokėti savivaldybės keletą kartų padinto nuomojamų patalpų kaupimo mokesčio, su ieškiniais tampomi po visų instancijų teismus. Absurdas, bet turbūt visų Kauno pensininkų skola neprilygsta mano anksčiau pateiktiems pavyzdžiams, kaip buvo iššvaistytos milijoninės sumos.

Toleruoti toliau tokios situacijos yra neįmanoma. Negalime ir tikėtis, kad A.Kupčinskas su savo klapčiukais ką nors pakeis. Tam ir būtinas neeilinis posėdis principingai įvertinti susidariusią situaciją. O juk klausimų ir abejotinų projektų yra kur kas daugiau. Ir ruduo atėjo, ir stotelėse stoginių nėra. Nepatogūs klausimai merui? Išties, bet į juos atsakymai yra būtini. Ir A.Kupčinsko neišgelbės jokios biurokratinės priedangos. O gal, kaip karys savanoris, meras pagaliau nesislėps už kitų nugarų ar sijonų.

"Kaunas dalijasi", "Paverskime Kauną išskirtiniu miestu" – mėgsta skelbti meras Andrius Kupčinskas. Šią vasarą Kaunas išties, atrodo, tapo išskirtiniu miestu: viešojo transporto stotelėse neliko suoliukų, žadėtų naujų mikroautobusų su uniformuotais vairuotojais taip pat nėra. Negana to, taip sujaukta viešojo transporto sistema, kad daugelis nespėja nei atvykti į darbą, nei apskritai susigaudo: kas ir kodėl?

Viso to ir buvo galima laukti. Kauno mero komanda tarsi broliai nevidonai puikiai pasirengė konkursams. Pradėkime nuo viešojo transporto stotelių stoginių. Turbūt net kaime nerasite stotelių be suoliukų, o Kaune jų neliko. Kauniečiai – išradingi, bando įprasti pritūpti ant likusių strypų.

Kad susidarys tokia situacija, buvo galima laukti. Kiek pamazgų  mero komanda išpylė ant iki šiol stotelių stogines prižiūrėjusios bendrovės. Sudarė tokias sąlygas, kad ši  net negalėjo dalyvauti konkurse. Pastarąjį stebėtinai keistai laimėjo vos praėjusių metų gruodžio 30 d. įsteigta "Reklamos arka", kuri jau po mėnesio pateikė dokumentus konkursui. Šis sandoris kvepia, švelniai tariant, nemaloniai.

Įžūliai skamba ir pranešimas, kad pirmosios stoginės bus įrengtos rudenį. O vasarą visi sėdėkime ant strypų. Įžūlu? Deja, toks dabartinio Kauno mero požiūris į miestiečius. O gal ir kvalifikacijos trūksta.  "Šios koncesijos sutarčiai parengti skyrėme didelį dėmesį. Džiaugiuosi, jog atsirado dalyvis, kuris pasiūlė įrengti itin aukštos kokybės stogines. Jos tikrai papuoš miestą", – dar neseniai teigė A.Kupčinskas. Rezultatą matome visi.

Kadangi Kaunas išskirtinis miestas, kaip mėgsta skelbti savivaldybė, ir mūsų "maršrutiniai taksi žengia į naują erą".

"Nuo rugpjūčio 1 d. į Kauno gatves išriedės visiškai naujos transporto priemonės, kurias vairuos vienodas uniformas vilkintys vairuotojai. Po šios pertvarkos keleivių pervežimo maršrutiniais taksi paslauga bus pakylėta į naują lygmenį", – žadėjo savivaldybė.

Šią savaitę nusprendžiau pakeliauti po Kauną "europietiško lygio" (kaip žadėjo A.Kupčinskas)  maršrutiniais mikroautobusais. Tik nei jų, nei mandagių uniformuotų vairuotojų taip ir neradau. Dar viena – Kauną valdančių konservatorių antis.

Mero A.Kupčinsko "nūdienos tendencijos", kai Kauną, kaip išskirtinį miestą, darys savivaldybės pasirinktas vieno mėnesio amžiaus stoginių koncesininkas, o "naujuosiuose maršrutiniuose taksi bus užtikrinama aukšta vairuotojų darbo, bendravimo su klientais ir vairavimo kultūra, o visi vairuotojai darbo metu dėvės tarnybines uniformas", kai šimtai senųjų maršrutinių taksi vairuotojų paleidžiami į "europietišką lygmenį" atitinkančias gatves, mano nuomone, reikalauja išsamaus ir detalaus aptarimo.

Siūlau nedelsiant sukviesti neeilinį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdį ne tik iškilusioms viešojo transporto problemoms aptarti, bet ir kitas problemas, su kuriomis susiduria verslas. Nes atrodo, kad A.Kupčinskas užsimojo kažkam "išdalyti Kauną".

Pritariu kolegų nuomonei, kad reikia imtis priemonių garbingai užbaigti šios savivaldybės tarybos kadenciją.

Suprantama, kad per tuos metus padaryti negarbingi darbai ir liks negarbingi, neįmanoma jų padaryti garbingų. Bet kai ką dar galime pakeisti, todėl kviečiu tai padaryti.

Pirmiausia kalbu apie savivaldybei padarytą didelės vertės turtinę žalą, kuri atsirado dėl sudarytos taikos sutarties su UAB "Kamesta" (toliau – bendrovė).

Koncesijos sutartį savivaldybė 2009 10 29 d. nutraukė dėl bendrovės nuolat daromų pažeidimų. Bendrovė kreipėsi į teismą, pateikdama 21 972 565 litų ieškinį. Į šią ieškinio sumą bendrovė įskaičiavo delspinigius, palūkanas ir koncesijos mokestį.

Savivaldybė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė bendrovės ieškinį pripažinti negaliojančiu.

Pagal tuomečio administracijos direktoriaus pareiškimą, padėtis buvo štai kokia: "Objekto pastatymas kainavo per 21 mln. litų. Dalį savivaldybė sumokėjo statybos eigoje. Iš bendros sumos savivaldybė lieka skolinga bendrovei apie 15 mln. litų. Tačiau jei savivaldybė 25 metus mokės koncesijos mokesčius, tai sudės bendrovei per 60 mln. litų", – teigė administracijos direktorius.

Situacija buvo tokia, kad savivaldybei reikėjo palaukti teismo paskirtos ekspertizės išvadų dėl atliktų darbų ir sumokėti likusią nesumokėtą dalį, pabrėžiu, už atliktus darbus, kuri galėjo būti mažesnė už reikalaujamą. Tuo koncesijos sutartis būtų pasibaigusi, nes bendrovės padaryti pažeidimai buvo akivaizdūs ir nekėlė abejonių.

Tačiau buvo nueita kitu keliu. Savivaldybė paprašė teismo atšaukti paskirtą ekspertizę ir leisti bendrovei pačiai atlikti ekspertizę, tai ši ir padarė, o savivaldybė su tomis išvadomis sutiko be jokių pastabų.

Po to savivaldybė pasirašė su bendrove taikos sutartį, pagal kurią įsipareigojo vykdyti visus bendrovės reikalavimus pagal visą Koncesijos sutartį. Ji taip pat pripažino bendrą įsiskolinimą bendrovei – 11 529 829,78 lito ir įsipareigojo šį įsiskolinimą padengti iki 2013 06 10.

Tolesnė įvykių seka nurodyta 2013 06 13 Kauno apygardos teismo nutartyje: "2012 birželio mėn. 7 d. Kauno apygardos teisme gautas ieškovo bendrovės "Kamesta" ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymas patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Teismui pateikta 2012 m. gegužės 29 d. ginčo šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje nurodyta, kad sutartis sudaryta, siekiant išspręsti ginčą taikiai, šalims žinoma Taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės. Prašymas tenkintinas."

Pažymėtina, kad ši taikos sutartis yra sudaryta per mūsų kadenciją kai kurių tarybos narių iniciatyva ir pastangomis, tai akivaizdžiai matoma iš esamų dokumentų.

Ir tai dar ne viskas. Pasirodo, kad mėgstantieji ginčus spręsti taikiai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, todėl savivaldybei teko sumokėti antstolei už išieškotus iš jos bendrovei pinigus 440,5 tūkst. litų atlyginimą.

Bet ir tai dar ne viskas. Už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas 2014 04 24  nutartimi išdavė bendrovei vykdomąjį raštą išieškoti iš savivaldybės delspinigius – 1 032 511,76 lito.

Dėl to, kad jokių tarnybinių tyrimų šiuo klausimu savivaldybėje nebuvo, prašau artimiausiame tarybos posėdyje papildomu klausimu pateikti tarybos nariams išsamią informaciją galimiems sprendimams priimti.