Apie bankų mokesčius panevėžiečiai arba nutyli, arba pyksta.

„Labai dideli įkainiai, netgi per dideli“, – kalbėjo moteris.

Apie praėjusių metų bankų pelnus bus žinoma tik kovo mėnesį. Manoma, kad jis sieks milijardą eurų, bet paslaugos žmonėms, priešingai, ne pinga, o brangsta.

„Bankai be jokių objektyvių priežasčių didino savo įkainius tiesiog dėl noro daugiau užsidirbti iš žmonių“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.

Už kasdienę bankininkystę kiekvienas kas mėnesį moka skirtingai. Vieniems reikia daugiau išgryninimų, pervedimų internetu. Kitiems – tik sąskaitos atidarymo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos bankas kasmet numato, kiek turi kainuoti būtiniausios banko paslaugos. Dabar jų kaina negali viršyti 1,47 Eur per mėnesį. Socialiai remtiniems asmenims – 73 centų.

„Bankai tikrai nesiūlydavo. Tam, kad rastum tokią informaciją, reikėdavo labai tiksliai žinoti, ko ieškai“, – sakė R. Jokubauskas.

Nors bazinis krepšelis pigiausias, iš tiesų jį renkasi tik kas 45 lietuvis, arba 62 tūkst. Likusieji – bankams moka daugiau.

„Bankai gali siūlyti savo krepšelius. Dažnai tie krepšeliai, kuriuos siūlo finansų įstaigos, brangesni už minimalų“, – nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Mažiau nei 3 proc. pasirenka valstybinį krepšelį, nes bankai sukūrę daug daugiau jų, kurie atitinka klientų poreikius“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo bankų paslaugas atpiginti.

„Siūlome peržiūrėti būtiniausių banko mokėjimo paslaugų krepšelio apimtį tokiu būdu, kad jis atitiktų 90 proc. Lietuvos vartotojų poreikių“, – šnekėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Neaišku, kaip bus įgyvendinama, kaip pasieks tuos 90 proc. visų vartotojų“, – teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Valdonė Darškuvienė.

Pradėti siūloma nuo kainos, kad bazinis krepšelis pigtų 50 centų. Iki vieno euro per mėnesį.

„Jei valstybė reguliuos kainą mažėjimo kryptimi, tai naujiems rinkos dalyviams bus vis sunkiau įeiti į šį segmentą“, – tvirtino E. Čipkutė.

Mokestis bankui keistųsi rečiau – ne kas metus, o kas trejus. Būtų susietas su minimalia mėnesine alga (MMA).

„Įstatyme būtų santykis su MMA“, – sakė G. Šimkus.

Pasirinkus pigiausią krepšelį žmonės gautų ir šiek tiek daugiau paslaugų. Nebe dešimt, o penkiolika pervedimų internetu bei 500 eurų išgryninimą kas mėnesį.

Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius.

Kiek tektų mokėti bankams, jeigu viršytų limitą, neaišku. Tad siūloma minimalias bankų paslaugas sieti su aktualijomis.

„2022 metais matėme, kad elektroninių mokėjimų skaičius pasiekė milijardą per metus. Būtų galima pririšti prie tokio mokėjimo skaičiaus augimo šalyje“, – kalbėjo V. Darškuvienė.

„Manome, kad penkiolika pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikių“, – teigė finansų ministrė.

Mažinti mėnesinį mokestį tektų bankų pelnų sąskaita. Tad baiminamasi, ar jų įkainiai nepadidės kitur.

„Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius“, – nurodė R. Jokubauskas

Dėl bazinio krepšelio kainos dar turės apsispręsti Vyriausybė ir Seimas. 

Tuo metu vienas didžiųjų Lietuvoje veikiančių bankų „Swedbank“ įkainių artimuoju metu didinti neplanuoja. SEB bankas šiuo klausimu nekomentuoja, bet pabrėžia, kad visuomenę apie tokius planus sužinotų.

Kaip Eltai teigė „Revolut“ atstovė Akvilė Adomaitytė, Jungtinės Karalystės bendrovė pakėlė planų „Plus“ (nuo 2,99 iki 3,99 Eur/mėn.), „Premium“ (nuo 7,99 iki 9,99 Eur/mėn.) ir „Metal“ (nuo 13,99 iki 15,99 Eur/mėn.) įkainius, bet brangesnių planų klientams už tai suteikia programėlių prenumeratas – nuo „Nord VPN“, „Tinder“ iki „Financial Times“. Taip pat, anot jos, plano „Ultra“ kaina nesikeičia.

„Apibendrinus, mokamų planų kainos pokytis yra 1– 2 eurai per mėnesį. Standartinis planas buvo ir yra nemokamas“, – Eltai perduotame pranešime rašė ji.

Pasak „Luminor“ banko komunikacijos vadovės Indrės Baltrušaitienės, dėl rinkos situacijos ir ekonominių sąlygų, nuo 2024 m. vasario branginamos ar apmokestinamos kai kurios rečiau taikomos paslaugos. Ji pateikė ir naujo apmokestinimo pavyzdžių: kriptovaliutos pirkimas ar su lošimu bei loterijomis susijusios paslaugos kainuos 0,5 Eur, apsilankymo oro uosto VIP poilsio zonoje mokestis augs nuo 28 iki 30 Eur, o kortelės išdavimas paštu kainuos 2 Eur.

„Paslaugų kainyną peržiūrime kiekvienais metais ir sprendimus priimame atsižvelgdami į rinkos situaciją. Daugelis būsimų pokyčių atspindi padidėjusias tam tikrų produktų ir paslaugų priežiūros išlaidas dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis bei rinkoje taikomą praktiką“, – Eltai aiškino I. Baltrušaitienė.

Apibendrinus, mokamų planų kainos pokytis yra 1– 2 eurai per mėnesį.

„Suprantame, kad neretas Lietuvos gyventojas šiuo metu susiduria su ekonominiais sunkumais dėl infliacijos ir kitų veiksnių, dėl to esame ir toliau pasiryžę savo paslaugas ir toliau siūlyti už teisingą kainą“, – pabrėžė ji.

Ji taip pat pabrėžė, kad „Luminor“ ir toliau taikys 50 proc. nuolaidas nepasiturintiems asmenims ar asmenims gaunantiems socialines pašalpas, klientams iki 21 m. debeto kortelės paslauga – nemokama, o senjorams taikomos specialios kainos.

Tuo metu Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė paminėjo, kad nauji kasdienės bankininkystės, dokumentinių atsiskaitymų ir garantijų, kredito ir lizingo, investicinių bei kitų paslaugų įkainiai ir sąlygos įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Pasak jos pateiktų duomenų, pinigų laikymas pagrindinėje mokėjimo sąskaitoje brangs nuo 1,37 iki 1,47 Eur/mėn., paslaugų planas „Tradicinis“ nuo 1,5 iki 1,7 Eur/mėn. o „Modernus“ nuo 1 iki 1,1 Eur/mėn.

„Įkainius peržiūrime kasmet, šiais metais ne išimtis. Pagrindiniai kriterijai, turintys įtaką – klientų elgsena ir jų poreikius, kaštų struktūra bei paslaugų kainodara, kurią sudaro ir išlaidos trečiosioms šalims“, – Eltai teigė M. Rožytė.

Tuo metu didžiausio banko Lietuvoje – „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė teigė, kad šiuo metu nėra planuojami įkainių pokyčiai. Kito didžiojo banko – SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė tikino, kad jie atsižvelgia į rinkos sąlygas ir teikiamų paslaugų savikainas, bet visada informuoja klientus apie pokyčius.

„Šiuo metu pokyčių įkainių srityje banke neplanuojame“, – Eltą informavo D. Tauškėlaitė.

„SEB bankas nuolat stebi sparčiai besikeičiančią situaciją, vertina klientų poreikius, patiriamas paslaugų teikimo sąnaudas, kurios didėja dėl reguliacinių reikalavimų, taikomų finansų sektoriui, ir nuolatinių mūsų investicijų į informacinių sistemų ir skaitmeninių bei savitarnos sprendimų tobulinimą ir pagal tai, esant poreikiui, koreguoja paslaugų kainodarą“, – komentavo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

Šiuo metu SEB bankas savo svetainėje nėra paskelbęs apie jokius paslaugų įkainių pokyčius.

Neseniai plėtros planą pristatęs bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pritarimo sulaukęs Kaunas žengė dar vieną žingsnį Aleksoto inovacijų pramonės parko (AIPP) įkurtuvių link. Paaiškėjo būsimi 10 tūkst. kv. metrų administracinių patalpų ir laboratorijų komplekso erdvių nuomos įkainiai.

„Aleksoto inovacijų pramonės parkas – vienas svarbiausių pastarojo metų projektų Kaune. Patvirtinus nuomos tarifus, duotas simbolinis startas aukštos pridėtinės vertės industrijų pritraukimui.

Šiuo metu rengiama įsikūrimo parke sutartis. Ji skirta plyno lauko investuotojams. Ši užduotis irgi beveik baigta – tikimės tarybos narių palaikymo ir pritarimo jau artimiausiame posėdyje“, – kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Transformuotoje buvusios karinės aviacijos bazės teritorijoje jau įrengta reikiama infrastruktūra – gatvės, pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, požeminės komunikacijos. Čia laukiama modernaus, pažangias technologijas kuriančio verslo investicijų.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Savivaldybės užsakymu atlikta AIPP išvystymo urbanistinė studija ir nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimas. Remiantis gautais duomenimis, pagal numatomą užstatymo intensyvumą ir veiklos pobūdį teritorija suskirstyta į 20 investicinių zonų.

„Kiekvienai investicinei zonai nustatyta atitinkama vertė už arą. Įsikūrimo mokestis apskaičiuojamas pagal nustatytą formulę. Jis gali būti mažinamas atsižvelgiant į ketinamus sukurti rezultatus – investicijų dydį, darbo vietų skaičių. Svarbu ir tai, kiek numatoma įdarbinti tyrėjų, koks apskritai planuojamų inovacijų potencialas.

Buvusio angaro pastate patalpų nuomos kainos irgi priklausys nuo investuotojo pateiktos paraiškos vertinimo. Surinkus daugiausia balų, taikomas bazinis, minimalus dydis“, – aiškino Kauno savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė.

Patvirtinti patalpų nuomos mokesčio rėžiai siekia nuo 7,5 iki 8,63 Eur už kvadratinį metrą (be PVM).

Aleksoto inovacijų pramonės parkas – vienas svarbiausių pastarojo metų projektų Kaune.

Skaičiuojama, kad AIPP pritrauks ne mažiau nei 90 mln. Eur privataus kapitalo, bus sukurta virš tūkstančio aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų.

Geografiškai ir strategiškai patogioje vietoje – 30 hektarų plote Europos prospekte – numatyta plėtoti mokslinius tyrimus ir eksperimentines veiklas, vykdyti prototipų gamybą.

Tarp prioritetinių sektorių – gyvybės mokslai, automobilių pramonės, informacinės ir ryšių technologijos, pramonės įrenginiai ir prietaisai. Šios kryptys atliepia Kauno regione veikiančių mokslo institucijų kompetencijas bei specializaciją. Vienas esminių veiklos kriterijų – verslo organizacijų bendradarbiavimas su mieste esančiais universitetais.

Šios Aleksoto teritorijos įveiklinimas tiesiogiai prisidės efektyviau bei rezultatyviau įgyvendinant miesto strateginį plėtros planą iki 2030 metų.

Dėl Kaune esančios atliekų apdorojimo gamyklos skleidžiamos smarvės daugybę metų skundžiasi netoliese esančių Kauno rajono Ramučių gyventojai.

Pirmadienį jie rengia gyventojų susirinkimą su atsakingų institucijų atstovais ir teigia, jog septynerius metus juntama smarvė paskutiniu metu dar suintensyvėjusi.

„Pastaruoju metu yra itin suintensyvėjusi ir niekaip nesibaigianti skleidžiama tarša ir smarvė iš Kauno MBA. Taip mes gyvename jau septyneri metai. Vilkinami procesai, vėl vykstantys teismai veda į niekur“, – Ramučių gyventojų vardu išplatintame kvietime teigia Darius Merkšaitis.

Kaip BNS informavo Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jo pareigūnai taip pat sulaukė pranešimų dėl nemalonių kvapų. Į juos reaguojant rugsėjį Aplinkos apsaugos agentūra atliko išmetamų teršalų iš Kauno MBA vieno iš galimo taršos šaltinio tyrimus.

Taip mes gyvename jau septyneri metai.

Pasak aplinkosaugininkų, išanalizavus tyrimus nustatyta, kad įmonė viršijo kai kuriuos teršalų parametrus – vienkartinius teršalų išmetimų dydžius (g/s). Benzeno nustatyta 0,000165 g/s, kai pagal leidimą leistina 0,00008 g/s; amoniako – 0,11026 g/s (leistina – 0.01399 g/s), acetono – 0,01556 g/s, (leistina 0,00147 g/s).

Įmonė apie tai informuota raštu ir nurodyta kuo skubiau imtis priemonių viršnormatyvinei taršai nutraukti, o ją nutraukus – raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą.

Klausimas dėl to, kaip Kaunas rengiasi spręsti šią problemą, praėjusią savaitę skambėjo ir miesto savivaldybės tarybos posėdžio opozicijos valandoje, tačiau administracija teigia, kad pokyčiams būtina didinti Kauno MBA įkainius, o tam nepritaria kitos savivaldybės – gamyklos dalininkės.

Kaip teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis, yra parengtas investicinis planas, kurį patvirtino gamyklos valdyba. Šiame plane numatyta įrengti filtrus, remontuoti gamyklą bei įrengti kitą įrangą, kuri galėtų spręsti taršos problemas.

„Šimtu procentų įgyvendinti, deja, gamykla negali dėl to, kad tam tikros savivaldybės blokuoja įkainio keitimo tvirtinimą, o be to įkainio atliekų rūšiavimo gamykla dirba nuostolingai ir iš esmės tiesiog neturi lėšų tas investicijas atlikti“, – aiškino administracijos vadovas.

„Tai aktyviai dirbame tiek, kiek nuo mūsų priklauso su mūsų partneriais. Gamyklos administracija, ekonomistai nuolat teikia prašomus įvairius pagrindimus investicijų būtinumo, berods, du ar trys dalininkų susirinkimai įvyko, kuriuose niekaip nepavyksta mūsų kolegų ir partnerių įtikinti tų investicijų būtinumu, – kalbėjo jis. – Tai įstaiga, kiek žinome, maksimaliai iš turimų lėšų daro tam tikrus darbus, organizuoja savo veiklą taip, kad tų kvapų ir nepageidaujamo poveikio būtų kaip įmanoma mažiau.“

Tai patvirtino ir AAD. Jų teigimu, per kelerius metus Kauno MBA atliko technologinių procesų patobulinimų: įrengė automatizuotai varstomus angarų vartus, sutvarkė oro ventiliavimo kanalus. Gamykloje veikia patrankos, purškiančios probiotikus kvapui sumažinti, atnaujintas biologinis filtras, įrengtas ozonatorius bei kitos priemonės.     

Be to, įmonės teritorijoje buvo sutvarkytas didelis kiekis sandėliuojamų atliekų skirtų tolimesniam apdorojimui ar šalinimui.

„Minėtos priemonės prisideda prie nemalonių kvapų mažinimo, nes įmonės teritorijoje nemalonūs kvapai palyginti su ankstesne situacija yra ženkliai sumažėję ir beveik nesijaučia. Tačiau kvapų sklidimo priežastys galimai nėra visiškai pašalintos, nes vis dar sulaukiame nusiskundimų“, – nurodo aplinkosaugininkai.

Kauno MBA tvarkomos ir surenkamos komunalinės atliekos iš Kauno miesto savivaldybės, Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybių.

2015 metais pastatyta gamykla kainavo 34,4 mln. eurų, iš kurių 29,2 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga, o 5,2 mln. eurų – Kauno regiono atliekų tvarkymo centras, kurio dalininkės yra minėtos savivaldybės.

Skundų dėl Kauno MBA sulaukiama nuo pat jos veiklos pradžios.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė mano, kad kelis kartus išaugus už parduotus bilietus surenkamoms lėšoms galėtų būti įkurta konsultacinė taryba.

„Kad tiesiog žvejai mėgėjai kažkokiame formate galėtų teikti siūlymus, kur jie mato prioritetą, pavyzdžiui, tam tikrų metų lėšų paskirstymui“, – komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo A. Gedvilienė.

Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus sutiko, kad atsiras papildomų iššūkių, todėl toks formatas būtų reikalingas.

„Kasdieninei operacinei veiklai, lėšų paskirstymui, pasikonsultavimui mes būtume už kažkokį formatą“, – kalbėjo K. Šetkus. 

Seimo narys Linas Jonauskas teigė, kad šiuo metu veikia įstatyme įtvirtinta Mėgėjų žvejybos taryba, tačiau jos veikloje netrūksta problemų, nėra vadovų kaitos, todėl reikėtų ją atnaujinti.

„Jeigu ji atliktų tą tikrąjį patariamą darbą ir pasakytų, ką žvejai mėgėjai mato, kokia yra vizija ir perspektyvos, visiems būtų paprasčiau, aiškiau ir skaidriau“, – kalbėjo Seimo narys. 

Tuo metu Aplinkos ministerijos patarėjas Vilmantas Graičiūnas įsitikinęs, jog naujos žvejų struktūros kurti nereikia, galima sutvarkyti dabartinę: „Yra Mėgėjų žvejybos taryba ir tikrai galima ją sutvarkyti įvedus ten kadencijas, jeigu dabartinė taryba nebetinka“.

A. Gedvilienės teigimu, Mėgėjų žvejų taryba sulaukia daug kritikos: „Amžinas galėjimas būti taryboje, ne per daug kažką daryti – turėtų būti kažkoks skirtingas požiūris. (...) Yra galimybė judėti dvejomis kryptimis – ir susitvarkyti įstatymą, ir turėti patariamą naują formatą“.

Žvejys ir visuomenininkas Evaldas Bubulis sako, jog žvejybos mėgėjai norėtų dalyvauti kontroliuojant lėšų paskirstymą ir projektų įgyvendinimą.

Mes norime prižiūrėti, kas už tuos pinigus yra daroma, nes projektai dažnu atveju yra daromi labai atmestinai žmonių, kurie yra visiškai nesusiję su žvejyba.

 

„Mes norime prižiūrėti, kas už tuos pinigus yra daroma, nes projektai dažnu atveju yra daromi labai atmestinai žmonių, kurie yra visiškai nesusiję su žvejyba. (...) Žmonių, visuomenės įsijungimas į tokios projektus yra svarbus. Finansų mes gal jums ir nepadėsime tvarkyti, bet jeigu yra surenkami 4 mln. eurų už kažkokius bilietus ir yra pakeliama jų kaina, tai būtų tikrai gražu, kad tie pinigai būtų skiriami žuvivaisos švietimui“, – komiteto posėdyje kalbėjo E. Bubulis.

Žvejys mėgėjas, asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius pageidavo, jog Mėgėjų žvejybos įstatyme būtina numatyti galimybę gauti paramą nevyriausybinėms organizacijoms.

„Šiai dienai nėra jokių galimybių. Kiek mes prašėme padėti viešinti klausimus, mes šansų pinigų gauti neturime. (...) Mes esame finansiškai visiškai atstumiami nuo valstybės“, – teigė K. Klimavičius.

Jis taip pat nepritarė siūlymui, jog už vienos paros leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai tektų sumokėti 15 eurų, o jei žuvys paleidžiamos – 5 eurus.

„Rudenį mes žuvies ar taip, ar taip neimame, bet kankintume ją prieš nerštą tik už 5 eurus. (...) Jeigu visi sumokėtų po 15 eurų, mes turėtume 150 eurų, o ne 25, kuriuos galėtume skirti žuvų sąlygoms pagerinti“, – sakė K. Klimavičius. 

Pasak Aplinkos ministerijos patarėjo V. Graičiūno, vienintelis būdas finansuoti žvejų organizacijas – šiuo metu veikiantis projektinis finansavimas.

„Organizacijos norėtų, kad jiems būtų skiriami pinigai tiesiogiai. Kokiu būdu, kaip atrinkti tas organizacijas, kurioms būtų skiriami pinigai tiesiogiai?“, – kalbėjo jis.

Rugsėjo pabaigoje po pateikimo Seime priimtomis Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisomis siūloma leidimų žvejoti dvi paras kainą didinti nuo 1,4 iki 3 eurų, mėnesį – nuo 5 iki 15 eurų, o vienerius metus – nuo 14 iki 50 eurų.

A. Gedvilienės duomenimis, Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žvejų mėgėjų. Jiems parduodant žvejo bilietus surenkama 1,4–1,6 mln. eurų. Aplinkos ministerijos atstovo Povilo Paukštės teigimu, po pakeitimų surenkamų lėšų suma galėtų siekti daugiau nei 4 mln. eurų.

A. Gedvilienė anksčiau teigė, jog padidinus įkainius, kurie nebuvo keisti 11 metų, planuojama surinkti daugiau lėšų ir investuoti į vandens telkinius, įžuvinimą, žuvies išteklių atkūrimą.  

Pagal naujai numatomą vertės indeksavimą brangiau bus įkainojami pavieniai, centre ar prie gatvių augantys medžiai. Tuo metu medžių rūšių skirstymas į keturias vertės grupes išlieka.

Šias kompensacijas turi mokėti ir privačiuose sklypuose saugotinus medžius kertantys fiziniai ar juridiniai asmenys, jie taip pat yra įpareigoti atsodinti nukirstus medžius.

„Brangiausiai kaip ir anksčiau yra įvertinti ąžuolai, klevai, skroblai, uosiai, taip pat reti dekoratyviniai augalai. Mažiausia atkuriamoji vertė nustatyta baltalksniams, blindėms, drebulėms, kai kurių rūšių tuopoms“, – pažymi savivaldybė.

Priklausomai nuo medžio savybių, centimetrui skaičiuojami įkainiai svyruoja nuo 30 iki 260 eurų. Krūmai, įskaitant sumedėjusius vijoklius, naujajame projekte įvertinti nuo 100 iki 160 eurų už kvadratinį metrą.

„Pagal naująją tvarką, nukirtus, pavyzdžiui, 20 centimetrų skersmens klevą miesto centre, tektų susimokėti 4160 eurų arba apie dešimtį kartų daugiau, nei pagal dabar galiojančius Aplinkos ministerijos patvirtintus atkuriamosios vertės įkainius“, – nurodo savivaldybė.

Galimybė savivaldybėms pačioms nustatyti medžių atkuriamąją vertę atsiranda pagal Želdynų įstatymo pataisas, įsigaliosiančias nuo šių metų gegužės.

Atkuriamosios vertės nereikėtų mokėti už kertamus invazinius augalus, tarp jų – uosialapius klevus, baltažiedes robinijas, taip pat iki 20 centimetrų kamieno storio medžius fizinių asmenų sklypuose, vaismedžius, labai pažeistus, nudžiūvusius, sergančius ir keliančius pavojų medžius, želdinius, augančius elektros tinklų, ryšių ar kitų tinklų apsaugos zonoje.

„Naujoji tvarka finansiškai motyvuos saugoti želdinius, skatins ieškoti sprendimų, kaip augančiame mieste išsaugoti kuo daugiau pavienių medžių ir žaliųjų plotų. Simbolinės, vos dešimtis eurų siekiančios, baudos už nelegalius kirtimus bei dešimtmečius neindeksuotas atkuriamosios želdinių vertės skaičiavimas jau seniai neskatino to daryti“, – savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.

Dėl naujųjų želdinių atkuriamosios vertės įkainių Taryba balsuos kovo 29 dieną.

Patyrė šoką

Kaunietis Ugnius S. savo istorija, kaip dirba Lietuvos paštas, pasidalijo socialiniuose tinkluose. Vyras pasakojo, kad už 45 eurus iš Australijos pirko dėvėtus kompiuterinės žaidimo konsolės pedalus. Dar teko susimokėti siuntimo išlaidas, siekiančias 70 eurų. Vyras pasirinko deklaravimo paslaugą per Lietuvos paštą, tačiau, kai siunta pasiekė Lietuvą, buvo paskaičiuoti kosminiai mokesčiai.

„Sveiko proto liko nedaug. Viskas kainavo apie 45 eurus, plius PVM, plius siuntimas. Tačiau Lietuva apskaičiavo 1 660 eurų viršijančius mokesčius“, – apie tai, kad apskaičiuoti neadekvatūs deklaravimo mokesčiai, dėstė Ugnius S.

Lietuvos pašto sistema siuntimo išlaidas apskaičiavo ne nuo 70 eurų, bet nuo 7 tūkst. eurų.

Jis nurodė, kad tokios sumos išaugo dėl Lietuvos pašto klaidos, nes, deklaruojant prekių vertę, jų puslapyje sistema neatpažįsta padėto kablelio. Jei deklaruojama suma nurodoma nesuapvalinta, o tiksli su centais,  sistemoje reikia tarp skaičių dėti tašką, o ne kablelį, tačiau apie tai vartotojai neinformuojami. Šiuo atveju Lietuvos pašto sistema siuntimo išlaidas apskaičiavo ne nuo beveik 70 eurų, kurie buvo įvardyti su centais, bet pažymėjo esą siuntimas kainavo 7 tūkst. eurų. Tai lėmė, kad ir mokesčių Lietuvai suma išaugo šimtais kartų.

„Deklarantu buvo pasirinktas Lietuvos paštas. Siuntos deklaravimo įrankis provokuoja klientus klaidai, o paštas, teikiantis deklaravimo paslaugą, neužtikrina paslaugų kokybės“, – stebėjosi vyras ir pridūrė, kad, deklaruojant pirkinius, prisegami ir originalūs dokumentai, tad Lietuvos paštas juos patikrinęs matytų, kokios yra realios prekės pirkimo ir siuntimo sumos.

Paviešinus šią istoriją, atsiliepė ir daugiau Lietuvos paštu nusivylusių klientų, susidūrusių su tomis pačiomis problemomis, – deklaruojant pirkinius sistema savaip suapvalino sumas, dėl to išaugo mokestinė našta.

„Turėjau tokią pat patirtį su preke už 20 JAV dolerių. Pildant siuntos dokumentus internetinėje formoje, nežinau, dėl kieno kaltės, bet spėju taško arba kablelio konvertavimo, 20,45 tapo 2 045 JAV dolerių. Lietuvos paštas sakė, kad nieko netaisys, patarė neatsiimti siuntos, nemokėti muito, tada jie grąžina prekę siuntėjui, o toliau jau aiškinkis su siuntėju. Labai nusivyliau. Jie aiškino, kad nieko netaiso, nieko nežiūri, nors ir įrašyta bloga suma“, – savo karčia patirtimi pasidalijo Margarita.

Reketas: iš užsienio siunčiant siuntas Lietuvos pašto deklaravimo sistemoje įsivelia klaidų, padidinami muito mokesčiai, o už klaidos atitaisymą valstybinės įmonės atstovai reikalauja susimokėti. (Gedimino Bartuškos nuotr.)

Mokama pretenzija

Lietuvos pašto klientai tikino, kad įmonei turėtų būti žinoma ši deklaravimo dokumentų pildymo spraga, tačiau nieko nedaroma. Priešingai, imamas beveik septynių eurų mokestis ne tik už pačią deklaravimo paslaugą, bet ir, jei kyla netikslumų, prašoma papildomai sumokėti dešimt eurų už pretenziją paštui.

„Lietuvos paštas ima mokestį už deklaravimą, bet jei sistema klaidingai automatiškai suskaičiuoja, jau ne jų bėdos, neva jie nieko nežino ir nieko koreguoti negali. Pasiūlo dvi galimybes – arba rašyti pretenziją, kuri kainuoja dešimt eurų, arba atsisakyti siuntos. Čia tai bent kontora“, – pasipiktinimo neslėpė Ugnius S.

Negana to, kad pretenzija yra mokama, jos nagrinėjimas gali užtrukti iki 120 dienų. Tokie terminai, vartotojų vertinimu, primena viduramžius.

„Sukurti departamentą skambiu pavadinimu – dar nebūtinai reiškia supratimą, ką tas departamentas turi daryti. Problema su siuntų apmokestinimu velkasi nuo pat apmokestinimo atsiradimo. Niekaip išvadų nepadaroma ir pokyčių nelabai matome. Bet kuriame normaliame versle tokio lygio problema, kaip kablelis ar taškas, būtų išspręsta per mėnesį. Visi robotų tiekėjai, programuotojai būtų ant blakstienų pastatyti už tokias sistemines klaidas – būtų sutvarkę arba būtų pasiųsti toli ir privalėtų surasti kitus, kurie sugeba atskirti tašką nuo kablelio. Tačiau čia gali tik nusipirkti už dešimt eurų teisę pasiskųsti“, – situacijos absurdiškumą įvardijo socialinių tinklų vartotojas Adas.

Ugnius S. pasakojo, kad, parašęs skundą, gavo laišką, kuriame nurodyta, kad būtina deklaruoti eurais, nors deklaravimo sistemoje buvo galima rinktis bet kokią valiutą. Be to, vyras pastebėjo, jei klientas moka už deklaravimo paslaugą, tokiu atveju kilus nesusipratimų paštas turėtų peržiūrėti prisegtus dokumentus, o ne prašyti susimokėti už pretenziją.

„Realiai net neįsivaizdavau, kad taip gali būti tyčiojamasi iš klientų. Tik po pretenzijos pateikimo buvau informuotas, kad siuntas deklaruoti reikia eurais. Kam tada sistemoje yra visų valiutų pasirinkimo galimybė? Kodėl tada leidžia sistema deklaruoti originalia valiuta? Ką jau kalbėti apie tai, kad Lietuvos paštas nesugeba konvertuoti valiutos. Pasityčiojimas, kad pirmiau reikia sumokėti už pretenziją, o tik tada taisoma klaida. Aš juk jau sumokėjau už deklaravimo paslaugą, kodėl dar turiu mokėti už pretenziją? Jaučiuosi visiškai apvogtas“, – pykčio neslėpė pašnekovas.

Problemų yra ir daugiau

Lietuvos pašto siuntų deklaravimo paslaugomis nusivylę klientai laikėsi nuomonės, kad per paštą siuntas galima siųsti tik šalies viduje. Jei reikia siuntimo iš užsienio, prasideda niekaip nesprendžiamos problemos.

„Iš esmės neveikia pašto siuntos paieška, nebent siunti šalies viduje. Pavyzdžiui, jei siuntos iš Kinijos keliauja per Latviją, o pasiimi iš Lietuvos pašto, tokių siuntų man niekada neranda. Naudojantis kitų įmonių paslaugomis, visi paieškos varikliai veikia kuo puikiausia ir galima matyti bet kokį krustelėjimą. Lietuvos paštas šviesmečiais atsilieka su savo technologijomis“, – sakė Laimonas ir pridūrė, kad paštas, matyt, džiaugiasi, kai klientai nuleidžia rankas, nes tada nereikia nieko dirbti.

Realiai net neįsivaizdavau, kad taip gali būti tyčiojamasi iš klientų.

Kitų istorijos dar įdomesnės. Jiems teko deklaruoti iš Ukrainos gautas padėkas. „Prieš kelias savaites iš Ukrainos gavau laišką su atvirukais, pašto ženklais, magnetukais kaip padėką už pagalbą. Tačiau gėdingai turėjau klausinėti siuntėjo iš Dnipro, ką ten tokio sudėjo, prašyti jo siuntimo čekio, susirašinėti ir sumokėti už deklaravimą. Tik tada per paštą gavau tą siuntą“, – savo istorija pasidalijo Arūnas.

Biurokratinis atsakymas

Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas dienraščio skaitytojams priminė, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. visose ES šalyse visas siuntas, tarp jų ir bet kokios vertės dovanas, atkeliavusias iš už ES ribų, privaloma deklaruoti ir už jas sumokėti mokesčius, kurie pervedami į valstybės biudžetą.

„Išimtis taikoma ir deklaruoti siuntos nereikia tik tuomet, jeigu yra siunčiami dokumentai ar rašytinė korespondencija (laiškas), atvirlaiškis. Jei siunta yra su pašto deklaracija, kurioje nurodyta, jog siunčiama dovana, tokią siuntą privalu deklaruoti, nepriklausomai nuo to, koks jos turinys“, – teigė pašto atstovas.

Jis aiškino, kad Lietuvos pašto deklaravimo sistemoje klientai, nurodę laukiamo siuntinio vertę ir siuntimo mokestį, gali dėti tik taškus – kableliai nei šios sistemos mobiliojoje, nei įprastinėje versijoje neatpažįstami.

„Norime taip pat pažymėti, kad siuntos vertę deklaravimo sistemoje visada privaloma nurodyti ta valiuta, kokia ji buvo įsigyta, – šiuo atveju tai buvo Australijos doleriai, juos teisingai ir nurodė klientas“, – komentavo L. Zadrackas.

Jis pridūrė, kad, norint detaliau pakomentuoti konkretų atvejį, būtina, kad klientas pateiktų daugiau informacijos apie deklaravimo procese jo atliktus veiksmus. Tik tokiu atveju esą galima objektyviai išsiaiškinti įsivėlusio netikslumo priežastis.

„Visais atvejais, kai klaidą pildomoje deklaracijoje palieka klientas, prašymas dėl deklaracijos informacijos taisymo yra apmokestinamas. Šį prašymą būtinai turi užpildyti pats klientas, kadangi jame būtina pateikti įvairius asmens duomenis. Tuo atveju, jeigu yra išsiaiškinama, kad klaida deklaracijoje atsirado ne dėl kliento kaltės, mokestis už informacijos patikslinimą netaikomas.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad prašymą dėl deklaracijos taisymo nagrinėja ne Lietuvos paštas, bet Lietuvos Respublikos muitinė, kuri ir yra nustačiusi maksimalų galimą 120 dienų prašymo nagrinėjimo terminą“, – pažymėjo Lietuvos pašto atstovas.

„Šita situacija, kuri susiklostė, sakyčiau, kad yra išskirtinė. Ji reikalauja išskirtinio dėmesio, išsamios analizės ir adekvačios reakcijos ne tik Lietuvos banko pusėje (...) Tai reikalauja tam tikrų sprendimų iš įvairių institucijų“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.   

Anot jo, kintamos palūkanų normos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.

„Išskirtinis pelnas, kurį dabar paskelbė didieji žaidėjai (...), gimė ir iš natūralios veiklos – išaugo paskolų portfelis, padidinti įkainiai ir, be jokios abejonės, tai turėjo įtakos pelningumui. Bet reikšminga šito pelno augimo priežastis buvo ne išskirtinės bankų pastangos pagerinti paslaugų prieinamumą ar kokybę, bet labiau išskirtiniai veiksniai, kaip Rusijos karas (Ukrainoje – BNS), infliacija ir palūkanų normų didinimas“, – teigė G. Šimkus. 

Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai.

„Dėl mūsų sistemos ypatumų – mes turime aukštą likvidumą, kintamas palūkanų normas – tai labai greitai atsispindi bankų pajamose. Deja, indėlių pusėje mes tokio adekvataus pokyčio nematome“, – pridūrė jis.

G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanų normas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.

„Manau, kad Lietuvoje realiai paimti fiksuotą palūkanų normą galimybių yra nedaug arba tai bus tikrai brangus instrumentas“, – teigė G. Šimkus.

„Fiksuotų ir kintamų palūkanų normų klausimas Lietuvoje nėra naujas. Juo buvo dirbama ir prieš berods penketą metų. (...) Deja, tie lūkesčiai neišsipildė ir viena to priežasčių būtent buvo žemos palūkanų normos“, – teigė LB vadovas.

Pasak jo, LB atlikta šios situacijos analizė, vertinimas bei siūlomos priemonės pirmadienį bus aptarta su finansų ministre Gintare Skaiste.

„Iš esmės situaciją mes išanalizavome, ją pristatysiu ir aptarsiu su finansų ministre pirmadienį“, – pridūrė jis.

Finansų ministrė G. Skaistė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.

LB valdybos pirmininkas neigiamai įvertino kai kurių komercinių bankų planus didinti paslaugų kainas ir teigė iš jų besitikintis daugiau solidarumo. 

„Manau, kad atsižvelgiant į šitą situaciją, formuojant kainodarą, būtent šitos išskirtinės aplinkybės ir laikotarpio ypatumas suteikia pagrindo tikėtis solidarumo. Valstybės pagalba, parama fiskalinėmis priemonėmis, kurios išsaugojo darbo vietas, išsaugojo verslus, lygiai taip pat stipriai padeda ir bankams“, – teigė G. Šimkus.

„Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai. (...) Manau, kad būtent čia ir turėtų pasireikšti solidarumas“, – pridūrė jis.