„Šaipėrantas“ – tai pakilus kūrinys, skirtas orkestrui, chorui bei solistams, pasakojantis apie valstybingumo, miesto, bendruomenės, aplinkos kūrimą.

Šio monumentalaus kūrinio specialaus įrašo atlikimui susitelkė didžiulės pajėgos: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno, valstybinis choras „Vilnius“ ir publikai puikiai pažįstami atlikėjai: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Joana Gedmintaitė bei tarptautinių festivalių laureatas ir operos solistas Merūnas Vitulskis.

Modestas Pitrėnas ir Antanas Jasenka/M. Plepio nuotr.

Pasak šią muzikinę istoriją sukūrusio kompozitoriaus A. Jasenkos, simfonija buvo komponuojama pagal specialiai ir kruopščiai atidarymo renginiui apgalvotą scenarijų. Muzika apima du vektorius, veikiančius vienu metu – praeitį ir dabartį.

„Lietuva ir Kaunas, atgavus nepriklausomybę, atgimė iš pelenų. Tuo metu atsirado savarankiškas mąstymas, kūrėsi muzika, architektūra, poezija. Man buvo lengva kurti muziką, nes aš turėjau režisieriaus pasiūlytą kryptį ir naratyvą, mąstymo būdą apie okupuotą, bet turėjusią galimybę atsigauti, tautą. Šioje muzikoje  savo emocinę būseną aš išgyvenau asmeniškai. Mąsčiau apie tai, kodėl taip buvo, ką man skauda. Svarsčiau istorinį kontekstą ir numačiau ateitį“, – simfonijos sukūrimo subtilybėmis dalijasi kompozitorius.

Didžiajam kultūros sostinės atidarymui ruošiama simfonija „Šaipėrantas“/M. Plepio nuotr.

Atidarymo renginio metu muzikinę šio kūrinio kalbą papildys vaizdai, spalvos ir scenografija, susiliesintys į vientisą, didingą ir iškilmingą pasakojimą.

Pasak „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovės Anos Kočegarovos, prie Europos kultūros sostinės programos kūrimo prisidedančią komandą šiandien net sunku ir suskaičiuoti. Ją kuria daugiau nei šimtas kultūros organizacijų, partnerių, prisijungia vis daugiau menininkų: režisierių, scenografų, choreografų, kostiumų kūrėjų, šokėjų, padedančių įkūnyti realybe tampančią Kauno svajonę.

Didysis atidarymas yra Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis. Trilogiją sudarys net trys savaitgalio trukmės renginiai, kuriems rengiami analogų Lietuvoje neturintys įspūdingi šou po atviru dangumi. Juos režisuoja ir atidarymo programą sudaryti padeda puikus režisierius Chris Baldwin, turintis ilgametę patirtį dirbant su didelės apimties renginiais.

Solistai Merūnas Vitulskis ir Joana Gedmintaitė/M. Plepio nuotr.

„Nors vis dar gyvename karantino sąlygomis, ruošiamės tikram renginiui, subursiančiam kauniečius ir miesto svečius. Šis renginys yra svarbus ne tik Kaunui ir Lietuvai, bet ir visai Europai. Gyvename neramiais laikais – Europą drasko konfliktai, mūsų visuomenė taip pat yra susikaldžiusi. Vienybė, kurią įžiebia Europos kultūros sostinė, ar tai būtų atidarymas, ar kita programa, turėtų įkvėpti daugiau susikalbėjimo, dėmesio savo istorijai ir grąžinti mus į taikesnį būvį“, – apie programos idėją pasakojo A. Kočegarova.

Visą išsamią Europos kultūros sostinės metų programą planuojama pristatyti rugsėjo mėnesį.

"Šio apdovanojimo nelabai tikėjausi, be to, labai norėjau, kad "Auksinį scenos kryžių" gautų mano kolegė Inesa Linaburgytė. Laikiau jos ranką užkulisiuose ir tą akimirką, kai paskelbė mano pavardę, jausmas buvo keistas, dvilypis. Netgi šmėkštelėjo mintis vestis Inesą kartu į sceną ir ten savo apdovanojimą jai perduoti, bet laiku suvokiau, kad tai nieko nepakeistų: tik komisija turi teisę spręsti, kam skirti "Auksinį scenos kryžių", – atvirai pasakoja geriausia operos soliste pripažinta J.Gedmintaitė.

Pasak solistės, Anos Bolenos partija, už kurią ji buvo apdovanota, sopranams yra pati sudėtingiausia bel canto operos repertuare. "Ruošiant šį vaidmenį teko gerokai paieškoti savyje dramatinių Anglijos karalienės bruožų, nes pati esu iš ramesnių žmonių. "Anos Bolenos" premjeros atidėliojimai dėl pandemijos taipogi įnešė savų korekcijų: nors pati persirgau besimptome COVID-19 forma, užkrato likučiai ilgai neleido sugrįžti. Todėl daug ką teko perprasti iš intuicijos, žiūrint ankstesnio "Anos Bolenos" pastatymo Romoje įrašą ir stebint pirmosios solistų sudėties repeticijas. Užtat vėliau prasidėjęs darbas operoje "Traviata" buvo tikra atgaiva. Gaila, kol kas negalėjome žiūrovams parodyti šios premjeros... Dabar vėl intensyviai dirbu – ruošiu Maršalienės partiją operoje "Rožės kavalierius". Iš pradžių norėjosi R.Strausso operos klavyrą kuo greičiau užversti – sudėtinga vokiečių kalba, sunkiai pagaunamos tonacijos... Bet vėliau pavyko su kompozitoriumi susidraugauti. Po Velykų švenčių nuotoliniu būdu pristatysime savo išmoktas partijas LNOBT Operos meno vadovui ir pastatymo muzikos vadovui Sesto Quatrini", – pasakoja J.Gedmintaitė.

Ruošiant šį vaidmenį teko gerokai paieškoti savyje dramatinių Anglijos karalienės bruožų, nes pati esu iš ramesnių žmonių.

Barono Ochso partiją "Rožės kavalieriuje" sunkiausiu vaidmeniu savo karjeroje vadina ir kitas "Auksinio scenos kryžiaus" laureatas Tadas Girininkas: "Esu dainavęs nemažai šiuolaikinės muzikos kūrinių, bet R.Strausso opera ir man yra labai kietas riešutėlis, kurį kasdien bandau įveikti teatre repetuodamas su pianiste. Su Gaetano Donizetti muzika šio darbo niekaip nesulyginsi... Rengiantis "Anai Bolenai" labiausiai trikdė repeticijų stabdymai dėl pandemijos – man pačiam, nors atlikti testai buvo neigiami, irgi du kartus teko pasitraukti saviizoliacijon. Ir premjeroje dainavau tą pačią savaitę po jos sugrįžęs. O apskritai su naujomis gyvenimo realijomis pirmąkart susidūriau 2020-ųjų vasarį ir kovo pradžioje dainuodamas Šveicarijos Sankt Galeno teatre: jau ten pradėjome vaikščioti su kaukėmis ir trinti rankas dezinfekciniais skysčiais. Tuomet visų baimės buvo pačios didžiausios – baisu buvo net lėktuvu skristi, nes į kiekvieną sugrįžtantį Lietuvoje žiūrėta kaip į potencialų užkrato nešiotoją... Kai parskridau, Vilniuje turėjome pradėti ruoštis atnaujintiems Giuseppe's Verdi operos "Ernanis" spektakliams, tačiau paskelbtas karantinas jau nebeleido įgyvendinti planų", – prisimena T.Girininkas.

Nesižvalgant toli į praeitį, verta paminėti tik tai, jog 1835 m. Milano „La Scala“ teatre įvyko Gaetano Donizetti operos „Marija Stiuart“ premjera, o 1905 m. Vienoje – Franzo Leháro operetės „Linksmoji našlė“ premjera. 1860 m. gimė žymus lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskis, 1927 m. Tokijuje paleista pirmoji Azijoje metro linija, 2006 m. įvyko soul muzikos krikštatėvio James’o Browno laidotuvės, o štai 1953 m. JAV prekyboje pasirodė pirmasis spalvotas televizorius.

Kas ypatingo įvyks Vilniuje 2016-ųjų gruodžio 30 d.? Nacionalinė dailės galerija paskutinį metų penktadienį virs bene moderniausia sostinės koncertų sale, kurioje Lietuvos dailės kūrinių ir šiuolaikinių instaliacijų apsupty skambės pati tikriausia klasika. Ypatingą naujametį vakarą vilniečiams dovanos Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninis duetas bei vienas nuostabiausių šių dienų lietuvių sopranų Joana Gedmintaitė.

Koncerte netruks ir muzikinės magijos. Antai lygiai prieš šimtą metų, 1916-aisiais, anglų kompozitorius Gustavas Holstas pabaigė rašyti savo astrologinį ciklą „Planetos“. Jį sudaro septynios dalys – tiek, kiek anuomet buvo žinoma Saulės sistemos planetų (Plutonas buvo atrastas tik 1930 m.). Tačiau tarp ciklo dalių nėra ir Žemės, mat kompozitorius sumanė savo pjesėmis atskleisti savybes, astrologijoje siejamas su konkrečios planetos poveikiu žmogaus sielai. Taigi kaip palinkėjimas Naujiems metams koncertą pradės ketvirtoji ciklo dalis „Jupiteris – džiaugsmo šauklys“. Beje, nors „Planetos“ sukurtos orkestrui, G. Holstas šias pjeses rašė fortepijonų duetui. Tad koncerte Nacionalinės premijos laureatų R. Rikterės ir Z. Ibelhaupto dueto atliekama versija priartins kūrinį prie jo pirminio sumanymo.

Lygiai prieš 130 metų, 1886-aisiais, Camille’is Saint-Saënsas parašė ciklą „Žvėrių karnavalas“. Šiandien plačiai koncertų salėse skambantis kūrinys kompozitoriaus buvo sumanytas „privačiam atlikimui“ draugų būry. Ypatingo populiarumo sulaukė ciklo pjesė „Gulbė“ – mat XX amžiaus pradžioje žymus choreografas Michailas Fokinas rusų baleto žvaigždei Anai Pavlovai sukūrė kompoziciją „Mirštanti gulbė“. Tačiau C. Saint-Saënso cikle ši elegiška pjesė sujungta su žaismingu Finalu. Naujamečio koncerto publikai atlikėjai kaip tik ir suteiks galimybę patirti kerintį liūdesio ir džiugesio kontrastą.

Į savo muzikinę puotą publiką pakvies ir visų laikų garsiausias suvedžiotojas Don Žuanas: R. Rikterės ir Z. Ibelhaupto fortepijoninis duetas skambins Ferenco Liszto sukurtą W. A. Mozarto operos parafrazę „Prisiminimai apie Don Žuaną“.

Joana Gedmintaitė                                                    Asmeninio archyvo nuotr.

Greta šių ir kitų fortepijoninės muzikos „skanėstų“ šventinio vakaro programą papuoš gražiausios soprano arijos. Lietuvių operos lankštingala Joana Gedmintaitė atliks nuostabaus grožio Lauretos ariją iš Giacomo Puccini operos „Džanis Skikis“, aistringą Miuzetės valsą iš operos „Bohema“ ir „bel canto“ perlu laikomą Rozinos kavatiną iš Gioacchino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“.

O kaip Naujųjų palinkėjimas koncerto klausytojams bei pro NDG langus atsiveriančiam Vilniui skambės visad gaivūs Johanno Strausso „Pavasario balsai“.

Išskirtinis Naujametis klasikos žvaigždžių koncertas Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22) – gruodžio 30 d. 19 val. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“ ir portalas www.bilietupasaulis.lt.

Nuo 11 iki 16 val. medžių pavėsyje skendinčiame skverelyje priešais teatro kasas vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami stabtelti, pasklaidyti teatro leidinius, sužinoti apie sezono naujoves iš lūpų į lūpas ir... susitikti su teatro menininkais akis į akį.

Į visus kylančius klausimus atsakys ne tik informacijos centre budėsiantys teatro darbuotojai, bet ir LNOBT scenos žvaigždės. Operos ir baleto gerbėjai turės progą akis į akį susitikti su Lietuvos baleto primabalerina Olga Konošenko (rugpjūčio 29 d. nuo 14 iki 15 val.), balsingąja operos primadona Joana Gedmintaite (30 d. nuo 12 iki 13 val.) ir charizmatiškuoju operos solistu Eugenijumi Chrebtovu (31 d. nuo 12 iki 13 val.).

Artistai dalins autografus, gerbėjai galės gauti jų nuotraukų, taip pat laimėti pakvietimus į spektaklius, kuriuose yra dalyvavę solistai: pirmadienį – į baletą „Carmen“, antradienį – į operą „Bohema“, trečiadienį – į operą „Karmen“. O jei nepavyks laimėti loterijoje, minėtomis valandomis kasose galima bus įsigyti du bilietus su didele nuolaida į tuos pačius spektaklius.

Svarbiausias tokios iniciatyvos tikslas – teatras norėtų ne tik papasakoti apie save, bet ir sužinoti žiūrovų nuomonę, tiesiog su jais pabendrauti. Kasdien lauke bus išnešti stendas ir pianinas: ant stendo kiekvienas norintis galės parašyti savo linkėjimus ar pageidavimus teatrui, jo menininkams, o sėdęs prie pianino – pamėginti pagroti kai ką iš operos ar baleto repertuaro, galbūt ir padainuoti.

Visas tris dienas vyks momentinė loterija. Tarp prizų – stilingai išleista naujojo 2016–2017 m. sezono knyga, teatro leisti CD ir DVD, dėžutės su operos kvapu, firminiai rašikliai ir t. t.

Prisėdus bus galima pasklaidyti visų naują sezoną rodomų spektaklių programėles, LNOBT leidžiamo žurnalo „Bravissimo“ numerius.

Tarptautinė kūrybinė komanda klasikinės muzikos gerbėjams pristato italų lyrikos koncertą, kuriame dainuos ypatinga atlikėja – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Joana Gedmintaitė. Jos scenos partneris – Lietuvos publikai pažįstamas lyrinis tenoras iš Romos Donato Ravini. Atlikėjams akompanuos kamerinis orkestras “Modus”, kurio meno vadovas ir dirigentas – Robertas Bliškevičius.

„Šiam koncertui rinkome artistus, kurie derėtų vienas su kitu, papildytų vienas kitą ir kurie degtų aistra sukurti neeilinį spektaklį publikai. Italų tenoro D. Ravini koncertai pasižymi ypatingomis emocijomis, kurias šis dainininkas moka perteikti savitu stiliumi. Atradusi tai, norėjau, kad ir Lietuvos publika išgirstų ir pamatytų,” – pasakoja renginio prodiuserė Vigailė Marcinkevičienė.

J. Gedmintaitė, žinoma operos dainininkė (sopranas), debiutavo Donos Anos vaidmeniu W. A. Mozarto operoje „Don Žuanas“. Ją Lietuvos muzikos specialistai bei publika ne kartą įvertino ne tik karštais aplodismentais po spektaklių, bet ir įvairiais apdovanojimais, nominacijomis ir premijomis, tokiomis kaip „Operos švyturių“ apdovanojimu, “Metų operos vilties” nominacija ar “Metų operos solistės” vardu.

Solistė dažnai koncertuoja su Lietuvos valstybiniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniais orkestrais, atlieka soprano partijas daugelyje oratorijų, mišių, kantatų. Surengė koncertus Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir kitur. Kviečiama į prestižinį Spoleto festivalį JAV.

J.Gedmintaitė vertinama dėl ypatingai sodraus ir galingo balso, kuris tuo pačiu yra ir švelniai moteriškas bei gilus.

Italų lyrikos koncerte skambės ištraukos iš žinomų itališkų operų, kurias sukūrė žymūs Italijos kompozitoriai Gaetano Donizetti, Giuseppe Verdi ir Giacomo Puccini: „Meilės eliksyras“, „Rigoletto“, „La traviata“, „La boheme“. Tenoras D. Ravini atliks lietuvių pamėgtus neapolietiškus romansus.

Koncertas vyks vasario 18 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras tęsia tryliktus metus gyvuojančią tradiciją išrinkti ir apdovanoti geriausius metų operos ir baleto solistus. Jau išrinkti keturi 2014-ųjų laureatai – Metų operos solistas ir Metų baleto solistas bei operos ir baleto Viltys. Šįmet tradicija atsinaujino – prizų steigėjai yra privatūs asmenys, o apdovanojimų ceremonija po keleto metų pertraukos vėl grįžta į Naujametį vakarą.

Metų operos solistės apdovanojimą šiais metais pelnė sopranas Joana Gedmintaitė už Rozinos vaidmenį Gioachino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ (2014 metų premjera) ir įspūdingą Violetos vaidmens debiutą Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“.

Piniginę premiją šiam apdovanojimui įsteigė p. Nerija Kasparienė, šitaip įprasmindama savo vyro, žurnalisto, ilgamečio „Amerikos balso“ bendradarbio Romo Kasparo atminimą.

Metų baleto soliste išrinkta Kristina Gudžiūnaitė už Auroros vaidmenį Piotro Čaikovskio balete „Miegančioji gražuolė“ (choreografija Mariaus Petipa), Mari balete „Spragtukas“ (chor. Krzysztofas Pastoras, 2014 metų premjera) ir Gerdą balete „Sniego karalienė“ pagal Sergejaus Prokofjevo muziką (chor. Michaelas Corderis, 2014 metų premjera).

Šio apdovanojimo steigėja – ilgametė LNOBT baleto trupės rėmėja p. Raminta Kuprevičienė.

Metų operos vilties apdovanojimą pelnė tenoras Tomas Pavilionis už Korneto vaidmenį to paties pavadinimo Onutės Narbutaitės operoje (2014 metų premjera), Grafo Almavivos vaidmenį „Sevilijos kirpėjuje“ ir ryškų debiutą Alfredo vaidmeniu „Traviatoje“.

Metų baleto vilties premija skirta Stanislavui Semianiurai, sukūrusiam įsimintiną Dezirė vaidmenį balete „Miegančioji gražuolė“, Princo vaidmenį „Spragtuke“ bei parengusiam Kajaus vaidmenį vienoje iš baleto „Sniego karalienė“ premjerų.

Operos ir baleto Vilčių apdovanojimų premijas įsteigė p. Raimundas Petrauskas.

Iškilminga laureatų apdovanojimo ceremonija vyks gruodžio 31 d. – per Naujųjų metų Gala koncertą.

Moteris – mylinti ir mylima, neaprėpiama ir nepasiekiama, laisva ir suvaržyta, šokiruojanti ir jauki, emocionali ir šalta, trapi ir stipri, viliojanti ir atstumianti, laiminga ir tikinti, spinduliuojanti ir nusivylusi, kurianti ir tylinti, kupina svajingų nuojautų ir netikėtumų...

Toks „Moters portretas“ gegužės 21-ąją, trečiadienį, atsiskleis koncerte, kuriame dalyvaus moterys – menininkės, turinčios nemažą gyvenimo ir kūrybos patirtį, aistringai atsidavusios savo profesijai ir gyvenimo pojūčiams.

Tai solistė Joana Gedmintaitė, pianistė Eglė Kasteckaitė  ir aktorė Nelė Savičenko. Joms talkins Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos merginų choras „Liepaitės“ (vadovė ir dirigentė Jolita Vaitkevičienė) bei interaktyvių videoprojekcijų kūrėjas, dailininkas Arturas Bukauskas.

Žavusis sopranas, buvusi Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijos auklėtinė, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistė, „Bohemiečių“ trupės narė, Trio „Grazioso“ solistė J.Gedmintaitė tris kartus tapo „Operos švyturiai“ laureate, buvo nominuota ir Auksiniam scenos kryžiui.

Praėjusių metų pradžioje susilaukusi antrosios dukrytės solistė nedarė ilgos pertraukos muzikinėje veikloje ir vėl džiugina savo klausytojus naujais pasirodymais.

Pianistė E.Kasteckaitė yra B.Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos bei Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ fortepijono pedagogė, koncertmeisterė. Ji nemažai dalyvauja kamerinės muzikos festivaliuose ir konkursuose Lietuvoje bei užsienio šalyse.

Vilniuje gimusi ir augusi žymi lietuvių teatro ir kino aktorė N.Savičenko net tris dešimtmečius kūrė pagrindinius vaidmenis Klaipėdos dramos teatre. Šie kūrybos metai aktorei pelnė reikšmingus apdovanojimus – du Auksinius scenos kryžius, „Padėkos kaukę“, už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui aktorei taip pat skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Lietuvos ir užsienio filmuose N.Savičenko sukūrė keliasdešimt vaidmenų. Už vaidmenį A.Puipos filme „Nuodėmės užkalbėjimas“ jai buvo skirtas Lietuvos kino ir televizijos apdovanojimas „Sidabrinė gervė“. Šiuo metu aktorė dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, vaidina O.Koršunovo teatro spektakliuose, taip pat dėsto sceninę kalbą studentams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ užima reikšmingą vietą Lietuvos kultūriniame gyvenime. „Liepaitės“ koncertuoja iškiliausiose koncertų salėse, diriguojamos žymiausių Lietuvos dirigentų. Jų repertuare tiek lietuvių liaudies dainos, tiek stambios formos kūriniai su orkestrais. Kolektyvo gastrolių maršrutai driekiasi visoje Europoje. Visa Lietuva neseniai galėjo stebėti per televiziją Lietuvai atstovauti išrinktų „Liepaičių“ pasirodymą „Chorų „Eurovizijoje“ Austrijos sostinėje Vienoje. Šis daugiau kaip 60 metų vykstantis Vienos festivalis „Viena dainuoja“ yra vienas prestižiškiausių muzikinių renginių Europoje.

Koncertinėje programoje „Moters portretas“ skambės moterų kompozitorių ir moters tematika XIX–XXI a. laikotarpiu sukurti kūriniai. Muziką papildys poezija ir interaktyvūs videovaizdai.