Be konkurso

Į "Kauno dieną" kreipėsi kaunietis Evaldas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), išreiškęs abejonių dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovo konkursų.

Pasak jo, niekas nesugeba paaiškinti, kodėl į laikinojo direktoriaus pareigas be konkurso buvo paskirtas K.Kuršelis. Vyras prasitarė, kad ir anksčiau buvo pakeisti teisės aktai, jog poste galėtų išlikti minėtas asmuo.

Pagal 2017 m. priimtą Muziejų įstatymą buvo nustatytos direktorių kadencijos. Pernai kovo mėnesį baigėsi Karo muziejaus direktoriaus K.Kuršelio kadencija, tad šį postą turėjo užimti naujas vadovas.

"Šis įstatymas galioja visiems muziejams. Nesvarbu, ar jie priklauso ministerijai, ar savivaldybėms. Tačiau su Karo muziejumi yra problemų. Pirmiausia, pernai kovo 1 d., turėjo būti atleistas direktorius ir skelbiamas naujas konkursas. Mano žiniomis, K.Kuršelis buvo atleistas vėliau. Paskui jis, pažeidžiant įstatymus, buvo paskirtas muziejaus Restauravimo skyriaus vedėju ir beveik iškart – laikinai vykdančiu vadovo pareigas. Pagal įstatymą, skyriaus vedėjai taip pat renkami konkurso būdu, o čia nieko tokio nebuvo padaryta. Išeina taip, kad jis neteisėtai užėmė skyriaus vedėjo pareigas ir dabar neteisėtai vadovauja muziejui", – galimus įstatymo pažeidimus vardijo Evaldas.

Jis įsitikinęs, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) klerkai siekia bet kokia kainą muziejaus vadovo kėdę pritaikyti būtent K.Kuršeliui. Pasak kauniečio, iki 2011 m. šiam muziejui galėjo vadovauti tik pulkininko laipsnį turintis asmuo. K.Kuršelis šį laipsnį turėjo, tačiau 2011-aisiais buvo išleistas į atsargą.

"Buvo paskelbtas naujas konkursas ir jį vėl laimėjo K.Kuršelis. Tačiau ministerija muziejaus statutą pakeitė jau po konkurso ir jame neliko reikalavimo, kad vadovas turi būti tarnaujantis pulkininkas", – pasakojo Evaldas.

Naujo niekaip neišrenka

Jau buvo skelbtas ne vienas konkursas Karo muziejaus vadovo pareigoms užimti, tačiau nuolatinio direktoriaus vis dar nėra.  Evaldas neslepia, kad susidaro įspūdis, kad KAM organizuoti konkursai atrodė pritaikyti konkrečiam asmeniui.

"Pernai kovo 26 d. buvo skelbtas konkursas, nesilaikant kvalifikacinių reikalavimų, kurie numatyti įstatyme. Atrodo, kad konkurso reikalavimai buvo surašyti taip, kad atitiktų dabartinio laikino vadovo kvalifikaciją. Įstatyme nurodyta, kad muziejaus vadovas turi būti įgijęs socialinių arba humanitarinių mokslų magistro laipsnį ir mokėti užsienio kalbą B1 lygiu. Kadangi K.Kuršelis baigęs kitos srities magistro studijas, tai konkurso sąlygose buvo ir įvardyta tiesiog magistro laipsnis, nenurodant, kokios srities. Kai pastebėjau, kad yra sąlygose neatitikimų, ministerija konkursą atšaukė", – teigė Evaldas.

K.Kuršelis vadovaus muziejui tol, kol bus išrinktas naujas vadovas. (Artūro Morozovo nuotr.)

Jis nurodė, kad po to KAM skelbė dar keturis konkursus. Dviejuose, pasak kauniečio, taip pat buvo pažeisti įstatymai, kai neskelbtas atlyginimas, padaryta kitų klaidų.

"Gruodžio mėnesį įvyko ketvirtasis konkursas, bet ministerijai, matyt, netiko kandidatas. Tiek daug konkursų rodo KAM nekompetenciją. Kultūros ministerija yra parengusi rekomendacijas, kokios kvalifikacijos turi būti muziejų vadovai. KAM atstovai vis aiškina, kad tikslina konkurso sąlygas, renkasi, kokių kvalifikacinių reikalavimų reikia vadovui. Kyla klausimų, kas šioje ministerijoje dirba, jei per metus nesugeba sutvarkyti konkurso sąlygų", – stebėjosi Evaldas.

Po to, anot kauniečio, ilgą laiką naujas konkursas nebuvo skelbiamas. Aiškinta, kad tikslinamos jo sąlygos. Vyras teigė, kad ne kartą teikė užklausą ministerijai, kodėl nėra organizuojamas konkursas, klausė ir kodėl ne konkurso būdu K.Kuršelis buvo paskirtas laikinai vadovauti muziejui, tačiau konkrečių atsakymų nesulaukė.

"Man atrašo, kad negali atsakyti, nes neva tai asmens duomenų apsauga. Bet juk vadovo konkursas nėra kažkoks asmens duomenų apsaugos įstatymo pažeidimas. Man KAM tiesiog siūlo kreiptis į teismą. O situacija nesikeičia, laikinasis vadovas toliau vadovauja Karo muziejui. KAM, kuriai ir priklauso karo muziejus, tiesiog ignoruoja pažeidimus ir nieko nedaro. Manęs tik klausia, koks mano reikalas, kodėl aš čia kišuosi. Tačiau aš neturiu jokio asmeninio intereso, konkurse nedalyvauju. Tik noriu apginti viešąjį interesą", – pažymėjo Evaldas.

Vadovo posto nesiekia

Laikinasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovas K.Kuršelis "Kauno dienai" tikino, kad visi įdarbinimo reikalai vyksta skaidriai ir pagal įstatymus. Jis teigė nežinantis, kodėl KAM nesiseka paskelbti naujo konkurso, bet jis pabrėžė, kad vadovo posto nebesiekia.

"Aš buvau atleistas pernai kovo 1 d. Yra numatyta išimčių Darbo kodekse. Kadangi mane atleido, laikinai ėjęs vadovo pareigas kitas asmuo priėmė mane į visai kitas pareigas – Restauravimo skyriaus vedėjo. Kai pradėjau dirbti šiame skyriuje, krašto apsaugos ministras mane paskyrė laikinuoju vadovu, kol bus paskirtas naujas", – teigė K.Kuršelis.

Jis tikino, kad negalintis komentuoti konkurso skelbimo peripetijų, nes jį organizuoja ne muziejus, o pati KAM.

"Ministerija atsakingai elgiasi ir renkasi, kas vadovaus muziejui. Aš pats nedalyvauju konkurse, nes kultūros ministras patvirtino kvalifikacijos reikalavimus, kurių aš negaliu atitikti. Laikinajam vadovui nėra keliami tokie reikalavimai, nes krašto apsaugos ministras gali pavesti laikinai vadovauti bet kuriam muziejaus darbuotojui. Kiek aš įsivaizduoju, ministerija labai rimtai į šį klausimą žiūri. Man neteko girdėti, kad KAM užsiimtų neskaidriais dalykais", – teigė K.Kuršelis.

Ministerijos pozicija

"Kauno dienai" atsiųstame KAM komentare aiškinama, kad Vytauto Didžiojo karo muziejus direktoriaus K.Kuršelio penkerių metų kadencija baigėsi 2019 m. kovo 1 d., tądien jis ir buvo atleistas iš pareigų.

"Krašto apsaugos ministras, siekdamas užtikrinti sklandžią Vytauto Didžiojo karo muziejaus veiklą, atsižvelgdamas į jo įgytą patirtį, pavedė muziejaus Restauravimo skyriaus vedėjui K.Kuršeliui laikinai, iki bus paskirtas muziejaus direktorius, vykdyti muziejaus direktoriaus funkcijas", – apie tai, kad nereikėjo skelbti konkurso, skiriant K.Kuršelį Restauravimo skyriaus vedėju ir kodėl jis laikinai vadovauja muziejui, komentavo KAM atstovai.

Atsiųstame komentare nurodoma, kad pirmasis konkursas buvo atšauktas, nes KAM siekė patikslinti muziejaus vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Šis įstatymas galioja visiems muziejams. Nesvarbu, ar jie priklauso ministerijai, ar savivaldybėms.

"Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovams nustato kultūros ministras, tačiau, krašto apsaugos ministras, atsakingas už visos krašto apsaugos sistemos valdymą, gali nustatyti papildomus reikalavimus pretendentams, siekiantiems eiti Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pareigas.

Taip pat informuojame, kad, siekiant suderinti teisės aktų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus respublikinių muziejų vadovams ir papildomus reikalavimus, iki kito konkurso paskelbimo vyko konsultacijos su Kultūros ministerija bei Studijų kokybės ir vertinimo centru. Kiti konkursai buvo atšaukti siekiant užtikrinti pakankamą dalyvių skaičių atrankoje į įstaigos vadovo pareigas (pateikė prašymą vienas pretendentas) arba neįvyko, nes pretendentai (dalyvavo du asmenys) surinko mažiau nei šešis pereinamuosius balus", – tolesnių konkursų nesėkmes vardijo KAM atstovai. Šienmet paskelbtas dar vienas konkursas. Kandidatai iki vasario 12-osios galėjo pateikti prašymus dalyvauti.

"Krašto apsaugos sistemos skelbiami konkursai vykdomi skaidriai, vadovaujantis teisės aktų keliamais reikalavimais", – pažymėta atsiųstame atsakyme.

KAM papildomai informavo, kad iki 2006 m. Kaune įsikūręs Karo muziejus buvo pavaldus Kultūros ministerijai. Pasikeitus muziejaus statusui ir perdavus jį Krašto apsaugos ministerijos žinion, nuo 2006 iki 2012 m. jam vadovavo profesinės karo tarnybos kariai. "Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vytauto Didžiojo karo muziejaus užduočių vykdymui ir vadovo funkcijų atlikimui profesinės karo tarnybos kario kompetencijos nėra būtinos, pareigos pakeistos į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį", – apie pakeitimus, lėmusius, kad muziejaus vadovas nebūtinai turi būti pulkininkas, pridūrė KAM atstovai.

Vytauto Didžiojo karo muziejus išlieka karštu tašku Kaune. Pastebimai gražinama muziejaus pastato išorė tik pudruoja skaudžias ilgamečių muziejininkų žaizdas. Muziejaus šeimininkai Krašto apsaugos ministerija vengia kištis į jų paskirto direktoriaus ir darbuotojų karą.

Žodis virto kūnu

Žodžio laisvė. Karo muziejaus darbuotojai turėjo progos įsitikinti, kad tokia sąvoka jų darbovietėje netoleruojama. Drąsa išsakyti savo nuomonę vienam iš muziejaus darbuotojų kainavo direktoriaus įsakymu pagrįsti savo žodžius dokumentais.

"Kauno diena" rašė apie tai, kad muziejaus darbuotojai dėl remonto darbų buvo skubiai iškelti į Aleksote veikiančią puskarininkių mokyklą. Su perkėlimu susiję nepatogumai, kitų muziejaus darbuotojų ketinimai ir likimai, išsakyta kritika dėl galimai netinkamai organizuojamų remonto darbų muziejuje sukėlė direktoriaus pulkininko Kęstučio Kuršelio reakciją.

Darbuotojui Algirdui Markūnui skirti raštai atsidūrė Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos rankose. "Tai mėginimas įbauginti", – vienareikšmiškai K.Kuršelio įsakymą vertino profsąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas. Stojęs muziejininkų pusėn A.Dambrauskas jau ne mažiau kaip dvi savaites laukia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vertinimo.

Inspektorių desantas

Apie situaciją Karo muziejuje sprendimą turi priimti ir Darbo inspekcijos pareigūnai, neseniai apsilankę šioje įstaigoje.

"Mūsų pastebėti pažeidimai gal ir nėra labai dideli. Didžioji problema karo muziejuje yra vadovavimo stilius ir vadovo santykis su darbuotojais", – sakė profsąjungų atstovas A.Dambrauskas.

Profsąjungos pirmininką stebina ir Krašto apsaugos ministerijos pozicija. Esą susidaro įspūdis, kad jie labiau norėtų laikytis nesikišimo pozicijos. Ministerija tarsi ir patvirtino keliamą prielaidą "Kauno dienai".

"Krašto apsaugos ministerijos vadovybė stebi situaciją muziejuje. Kartu siūlome Karo muziejaus darbuotojų interesams atstovaujančiai profesinei sąjungai iškylančias problemas aktyviau spręsti tiesiogiai su muziejaus vadovybe, kaip tai numato teisės aktai", – dėstė KAM Viešųjų ryšių departamento vadovė Viktorija Cieminytė.

Pateisinimai kaip kare

KAM atstovai pateisina ir muziejaus direktoriaus kreipimąsi į darbuotoją įsakymu. Aiškinama, kad Karo muziejaus nuostatai numato, kad direktoriaus pavedimai įforminami įsakymais, todėl įsakymu patvirtintas pavedimas darbuotojui pateikti informaciją yra teisėtas.

Profsąjungos atstovai abejoja direktoriaus pasirinkta aiškinimo forma. "Jei direktorius galvoja buvęs apšmeižtas, tai tokie dalykai yra numatyti baudžiamajame kodekse ir atliekamas tyrimas. Pats direktorius negali atlikti ikiteisminio tyrimo", – svarstė A.Dambrauskas.

Ar muziejininko pokalbyje su "Kauno diena" buvo atskleistos karinės ar komercinės paslaptys? Profsąjungos atstovų vertinimu, muziejus yra vieša įstaiga ir viskas ten turi vykti skaidriai. Iš dalies konflikto toną pakeitė ir muziejaus direktorius. Nesulaukęs darbuotojo atsakymų į įsakymą, jis nurodė sudaryti darbo grupę, kuri nustatytų ar muziejininko išvardYti trūkumai atitinka tikrovę. Ar tai reiškia atsitraukimą ir situacijos vertinimą, dar sunku prognozuoti.

Dangstomas neūkiškumas?

Spalio 7-ąją "Kauno dienoje" paskelbtus muziejininko pastebėjimus vargiai būtų galima paneigti – tąkart svarstydamas apie netvarką muziejuje specialistas pastebėjo, kad įrengiant liftą dulka veikiančiose muziejaus salėse parengtos ekspozicijos.

Darbuotojai jau tada tvirtino nesą pasirašę jokių raštų, kad žino apie jų iškeldinimą – pastarasis faktas buvo tiesiog patvirtintas per ketvirtinį susirinkimą.

Kita vertus, muziejaus darbuotojai nuolat akcentavo tenorį vieno – kad jiems būtų paaiškinta, kas ir kodėl daroma. "Pulkininkas nežino, ar kariniu statutu vadovautis, ar Civiliniu kodeksu", – savo vertinimą pareiškė profsąjungos pirmininkas A.Dambrauskas.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune rekonstrukcijai skirta beveik 4 mln. litų.

Šių metų rugsėjį pradėtas naujas muziejaus rekonstrukcijos etapas daugiausia bus finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Apie 3 mln. litų Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo parama bus panaudota muziejaus fasado, dviejų antrojo aukšto salių ir vestibiulio rekonstrukcijai.

"Atnaujintas vestibiulis taps vartais į muziejų. Įrengtos dvi parodų salės leis nuolat atsinaujinti, keisti parodas, papildomai per metus eksponuojant iki 1500 muziejaus fonduose saugomų eksponatų", - sakė Karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis.

Iki kitų metų rudens suplanuotam muziejaus rekonstrukcijos etapui KAM savo ruožtu skyrė apie 720 tūkst. litų. Šios lėšos bus panaudotos muziejaus vidaus patalpoms suremontuoti ir keltuvui neįgaliesiems įrengti. Taip pat bus renovuojama vidaus elektros instaliacija ir šildymo sistema, santechnikos ir ventiliacijos įranga, priešgaisrinė signalizacija.

Pasak muziejaus direktoriaus, po šio rekonstrukcijos etapo vėliau ketinama remontuoti arkadą ir bokštą. Modernizacijos laukia ir muziejaus skyriai Kaune bei Vilniuje. Šiems darbams finansuoti taip pat planuojama teikti paraišką ES struktūrinių fondų lėšoms gauti.

Vytauto Didžiojo karo muziejus atidarytas 1936 metų vasario 16 dieną brigados generolo Vlado Nagevičiaus pastangomis. Nuo tada muziejaus pastatas kapitališkai nebuvo remontuotas, tik 2008 metais KAM pradėjus rekonstrukciją, atstatyta muziejaus Didžiosios salės Vytauto kapela.

Muziejaus statinių kompleksas 2009 metais paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. 2010 metais rekonstruota reprezentacinė Didžioji salė ir jos ekspozicijos. Nuo 2011-ųjų iki 2013-ųjų atidarytos penkios naujos ir viena atnaujinta ekspozicijos.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje dabar daugiau statybininkų nei muziejininkų. Per kelias dienas ilgamečiai darbuotojai turėjo susikrauti daiktus ir palikti muziejų. Nežinomybė ir netikrumas dar labiau blogina ir taip ne pačius geriausius muziejininkų ir direktoriaus santykius.

Išsivalė – ir vėl dulkėse

Įėjus į Didžiąją Karo muziejaus salę neapsiverstų liežuvis ištarti: ypatingoji muziejinė tyla. Iki tylos šiuo metu čia – šviesmečiai. Statybininkų plaktukų kaukšėjimas, gręžimas, dulkės – tokia Vytauto Didžiojo karo muziejaus kasdienybė.
Muziejaus direktorius pulkininkas Kęstutis Kuršelis džiaugiasi pajudėjusiomis lėšų įplaukomis remontui, tačiau dėl užvirusių darbų nutarė suremontuotų ekspozicijų salių neuždaryti. "Atsiprašome už nepatogumus ir maloniai kviečiame aplankyti veikiančias muziejaus ekspozicijas", – skelbiama internetinėje muziejaus svetainėje.

Tokią darbų eigą kritiškai vertina muziejaus senbuviai. "Kai naujos ekspozicijos buvo jau atidarytos, nutarė įrengti liftą, keliantį nuo pirmo iki trečio aukšto. Kaip sakoma – kelnes maunasi per galvą. Ekspozicijos nebuvo išardytos, tai nežinau, kaip mes tuos eksponatus atgramdysime", – remonto darbų organizavimu stebėjosi Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyrius vadovas Algirdas Markūnas.

Glaudžiasi klasėse

Muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas mėgina ieškoti šviesiosios šios situacijos pusės: "Tikiuosi, kad viskas bus gerai."

Ne visi darbuotojai tiki, kad ateityje viskas sugrįš į senas vėžes. Kai kurie įtaria, kad remonto pretekstu iš centrinių muziejaus rūmų išstumti darbuotojai vargiai besugrįš atgal, nes dalis jų visai nebemato prasmės ilgiau dirbti muziejuje.
"Darbuotojai per kelias dienas turėjo susipakuoti ir išsikraustyti", – pasakojo A.Markūnas. Divizijos generolo S.Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, dviejose klasėse, dabar glaudžiasi 15 žmonių. Patekti pas muziejininkus žurnalistams nepasisekė – karinis dalinys civiliams ne vieta.

Vienintelis ryšys su pačioje S.Dariaus ir S.Girėno g. pabaigoje įsikūrusioje mokykloje esančiais muziejininkais – internetas. "Antra savaitė, kai neįjungia telefonų", – pasiguodė A.Markūnas. Dalį muziejininko darbo sudaro bendravimas su eksponatus jiems atnešančiais žmonėmis – partizanais, sukilėliais, birutietėmis. Muziejininkas įsitikinęs, kad jie į S.Dariaus ir S.Girėno g. Aleksote tikrai neatvyks.

Nerimavo dėl eksponatų

"Kauno diena" jau anksčiau rašė apie įtemptus Karo muziejaus darbuotojų ir direktoriaus santykius. Darbuotojai direktorių kaltino despotiškumu, karinio režimo įvedimu muziejuje. Sklaidyti susidariusios įtampos buvo atvykę net muziejaus šeimininkai – Krašto apsaugos ministerijos atstovai, kurių akivaizdoje direktorius ir darbuotojai sukirto rankomis ir pasižadėjo gerinti bendravimo ypatumus.

"Ar kas nors pasikeitė? Ne, – neabejodamas nukirto muziejininkų profsąjungai atstovaujantis A.Markūnas. – Bibliotekos direktorė lapkritį žada išeiti į pensiją, visą bibliotekos turtą sudėjo į dėžes ir išvežė į Karininkų ramovę. Ji nebemato prasmės toliau dirbti."

Jis tikino, kad darbuotojams ir šį kartą nebuvo paaiškinta, nei kuriam laikui jie iškraustomi, nei ar grįš į senąsias patalpas. "Kažkaip nesąmoningai vykdomas tas remontas. Prasidėjo ekspozicijų salių remonto darbai, tada tuoj – lifto ir fasado ir – kone tuo pačiu metu – pirmojo aukšto rekonstrukcijos darbai", – dėl dulkėse skendinčių eksponatų nerimavo muziejininkas.

Kur dės darbuotojus?

Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius K.Kuršelis įsitikinęs, kad kolektyve – gera atmosfera. "Nebuvo jokių nusiskundimų", – tvirtino direktorius. Vis dėlto aiškiai taip ir nepasakė, ko tikėtis iškraustytiems darbuotojams.

"Pirmuoju etapu visi turėtų grįžti atgal į centrinius rūmus, o vėliau numatytas atskiras pastatas visiems skyriams", – ateities vizijas dėstė K.Kuršelis. Iki metų pabaigos liftas esą turėtų būti įrengtas, pabaigtas dalies muziejaus pastato fasado, antrojo aukšto salių ir pirmojo aukšto fligelio remontas. Šiame fligelyje buvo iškraustytų darbuotojų kabinetai, o ateityje šias erdves, anot direktoriaus, planuojama skirti edukacinei, kūrybinei veiklai.