Anot jos, užsienyje gyvenantys lietuviai galės lengviau paskelbti prarastą asmens dokumentą negaliojančiu, deklaruoti gyvenamąją vietą gimus ar išvykus iš šalies, įtraukti civilinės būklės aktus (santuokos, gimimo, ištuokos, mirties) į apskaitą.

Taip pat užsakyti civilinės būklės akto įrašų išrašus, sudaryti įgaliojimus ir atlikti kitus notarinius veiksmus, užsakyti ir gauti teistumo (neteistumo) pažymas, sudaryti ir registruoti įgaliojimus, naudotis nekilnojamojo turto registro išrašo išdavimo paslauga.

Ministerijos teigimu, tam reiks turėti Asmens tapatybės kortelę, išduotą po 2021-ųjų rugpjūčio 12 dienos, o mobiliuose įrenginiuose – NFC (angl. Near field communication) technologiją bei į mobilųjį įrenginį įdiegti programėlę „mCard LTU“.

„Naujos išorės vartotojo elektroninės atpažinties paslaugos dėka per mobilų įrenginį jungiantis prie portalo „Elektroniniai valdžios vartai“ (www.epaslaugos.lt) bus patvirtinama asmens tapatybė bei suteikiama galimybė užsisakyti minėtas paslaugas ir dokumentus“, – nurodoma pranešime.

Anot jo, norint prisijungti prie portalo „Elektroniniai valdžios vartai“ nebebūtina turėti stacionarų ar nešiojamą kompiuterį.

„Nauja paslauga palengvins ir supaprastins asmens tapatybės kortelės, kaip elektroninės atpažinties priemonės, naudojimą, o tuo pačiu Lietuvos piliečiai turės galimybę gauti eilę paslaugų nevykdami į Lietuvą ar Lietuvos konsulinę įstaigą“, – tvirtina URM.

Grįžus stebino klausimai

Lietuvis, neseniai su palyda parskraidintas iš Junginės Karalystės, kalėjo vieno pramoninių šios šalies miesto kalėjime.

Tai buvo lietuvišką tardymo izoliatorių atitinkanti įstaiga, kurioje be teismo laukiančių įtariamųjų kalinami ir iki pusantrų metų įkalinimo bausmę gavę nuteistieji.

Parskraidintas iš Jungtinės Karalystės būrys bausmę atlikusių deportuotų tautiečių nustebo Vilniaus oro uoste išgirdę jiems pateiktus klausimus.

Kažkokia moteris dar tą patį rytą iš kamerų išvestų vyrų klausė, kur jie karantinuosis, kokiu elektroninio pašto adresu naudojasi ir koks yra kiekvieno jų telefono numeris.

Vos prieš kelias valandas kalėjimo rūbus nusimetę deportuotieji neturėjo ką į tai atsakyti. Tarnautoja nuo žodžio kišenėje neieškančių vyrų atsakymų į, jų manymu, kvailus klausimus gūžėsi ir bandė slėptis už kompiuterio monitoriaus.

Po tokio pokalbio pasieniečio paklausti, ar bendravo su visuomenės sveikatos centro darbuotoja, linktelėjo galvas ir išėjo iš oro uosto.

Lietuviai net buvo įsigudrinę kameroje gaminti svaigiuosius gėrimus.

„Juokingi tie klausimai. Prieš įlaipinant į lėktuvą mane tris kartus testavo, vadinasi, esu saugus, neužsikrėtęs, o į kitus atsakyti negaliu, nes tą akimirką pats nežinojau, nei kur pirmą laiką gyvensiu, nei kokį telefono numerį gausiu nusipirkęs“, – teigė vyras.

Kamerose – tautų katilas

Pasakodamas, su kokiais žmonėmis teko susidurti Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigoje, vyras vardijo, kad lietuviai dažniausiai ten patenka už automobilių vagystes ir narkotikus. Panašius nusikaltimus vykdo latviai, estų ir rusų kalėjime neteko sutikti.

Kartu kalėjo du ukrainiečiai – pabėgėlius gabenusio laivo įgulos nariai: kapitonas ir mechanikas. Šie vyrai greitai buvo išleisti, nes įrodė, kad patys buvo tapę pabėgėlių įkaitais.

Europiečiams sunkokai sekasi bendrauti su pabėgėliais iš Afrikos. Šie dažniausia nuteisiami už nelegalų sienos perėjimą ir vagystes.

Europiečiai ir kalėjime dažniausiai nenori tokių kaimynų, nes jie nesistengia, kad kameroje būtų švaru, nesirūpina savo higiena, gali bet kurią akimirką imti rėkauti, daužytis be jokios priežasties.

Pasak pašnekovo, tokie kaimynai – neprognozuojami, todėl su jais būti vienoje patalpoje – menkas malonumas.

Dauguma lenkų kalėjo už narkotikus, muštynes, vairavimą apgirtus, keli – už žmonių pagrobimą.

Juodaodžiai, pasak lietuvio, dažniausiai nuteisiami už apiplėšimus, narkotikus, ginklų nešiojimą.

Pasirodo, britai labai griežtai baudžia už disponavimą nešaunamaisiais ginklais. Net už ašarinių dujų balionėlio nešiojimąsi baudžiama net iki penkerių metų bausme.

Mašinoje aptikę peilį ar beisbolo lazdą pareigūnai neklauso jokių argumentų – griežta bausmė garantuota.

Auksinis kanapių verslas

Kalėjime buvo daug albanų, beveik visi jie nuteisti už sunkiųjų narkotikų prekybą.

Albanai dažniausiai baudžiami už tai, kad išnuomotame name augina dešimtis krūmų kanapių. Koks nors asmuo išsinuomoja namą, visą jį apstato vazonais su kanapėmis, prijungia šildymo lempų ir pasamdo tautietį visą tą „ūkį“ prižiūrėti.

Jei viename name taip vienu metu auginama 80–100 krūmų, per porą mėnesių toks namas gali duoti apie 40 tūkst. svarų pelno.

Vienas organizatorius gali tokių namų turėti ne vieną. Paprastai tokie „verslininkai“ pasirūpina, kad už elektrą, kurios sunaudojama daug, nereikėtų mokėti.

Pasamdomi auksarankiai meistriukai, kurie pareguliuoja elektros skaitiklius ir šie neberodo realiai suvartojamo elektros kiekio.

Lietuvis, organizavęs tokį verslą, buvo nuteistas 3 metų 2 mėnesių nelaisvės bausme. Albanai, dirbantys tokiuose namuose, gauna vos daugiau nei pusantrų metų įkalinimo.

Pašnekovą stebino tai, kad visiškai oficialiai, teisėtai veikiančioje parduotuvėje parduodama įranga kanapėms auginti.

Tiesa, parduotuvėje nėra teigiama, kad galingos lempos ir kita įranga skirta būtent kanapėms, tik kiekvienas daržininkas žino, kad pomidorų tokiomis priemonėmis niekas nepuoselėja.

Už sėdėjimą dar ir sumoka

Kalėjimo, kuriame kalėjo lietuvis, kameros – vienvietės arba dvivietės.

Administracija, pasak jo, stebi kalinių psichologinę būklę, stengiasi, kad kaimynai nekonfliktuotų ir net dėl menkniekio pakeičia kameros kaimynus.

Ypač akylai stebima, kad nuteistųjų nuotaika būtų stabili, kad jų neapimtų savižudiškos nuotaikos.

Kartais kaliniai tuo piktnaudžiauja, grasina persipjauti venas, jei nebus įvykdyti jų reikalavimai. Lietuvis atviravo taip pasiekęs, kad būtų sutvarkyti dokumentai jį išsiųsti į Lietuvą. Mat kalinimo laikas jau buvo pasibaigęs, o darbuotojas, atsakingas už deportacijos formalumus, nesuskubo laiku sutvarkyti popierių.

„Teko griebtis drastiškų priemonių, pridėjau prie riešo peiliuką ir pažadėjau paskandinti viską kraujyje, jei jis tuojau pat nepadarys man popierių. Žiaurus jis tinginys buvo, bet tą dieną pas mane atėjo net po darbo valandų“, – neslėpė pašnekovas.

Britų kaliniai, pasak pašnekovo, kaip ir mūsų šalyje, už grotų randa būdų svaigintis. Daugelis rūko į elektronines cigaretes dedamas kvaišinančias priemones.

Lietuviai net buvo įsigudrinę kameroje gaminti svaigiuosius gėrimus.

„Viskas paprasta, cukraus nusiperki, kasdien gaudavome visokių vaisių: obuolių, bananų, kriaušių, ananasų, melionų. Užraugi brogą iš ananasų ir cukraus ir po kelių dienų ją jau gali parduoti. Jei nori, gali nesunkiai iš jos padaryti ir naminę, ypatingos įrangos nereikia. Parduodi ir iškart pinigai į kišenę“, – kalėjimo verslą atskleidė lietuvis.

Maistą kaliniai gali kasdien užsisakyti, tam yra kompiuteriai. Kaliniai gali dirbti ir už tai gauna algą.

Už grotų asmenys kasdien dar ir gauna tam tikrą sumą pinigų – kiek daugiau nei du svarus. Prieš karantiną iš šios sumos administracija paimdavo po 30 pensų už kameroje naudojamą televizorių. Prasidėjus karantinui ši paslauga tapo nemokama.

Duris laužia paryčiais

Įtariamą asmenį sulaikyti britų policininkai imasi paprastai tik tada, kai turi svarių įrodymų.

Sulaikymo operacija – drastiška, laikomasi netikėtumo taktikos.

Dažniausiai ankstyvą rytą, kai žmonės dar miega, grupė ginkluotų pareigūnų tiesiog išmuša specialiais taranavimo prietaisais duris ir įsiveržia į būstą.

Krata, pasak pašnekovo, atliekama be jokių kviestinių. Bet po kratos lietuvio namai atrodė taip pat, kaip ir prieš ją – pareigūnai kiekvieną daiktą tvarkingai padėjo į vietą, gal todėl ji vyko keturias valandas.

Įstatymu reglamentuota, kad durys būstuose turi atsidaryti tik į vidų. Jei nepavyksta įsiveržti pro duris, daužiami langai, o durys tiesiog išpjaunamos. Taip daroma, kad įtariamasis nespėtų sunaikinti įkalčių.

Kadangi daugelis sulaikomų asmenų gyvena su šeimomis, turi vaikų, su pareigūnais atvyksta ir socialiniai darbuotojai, jie rūpinasi didelį stresą patyrusiais šeimos nariais.

Pašnekovas pasakojo apie pažįstamą lietuvį, kuris savo būste buvo įsirengęs ypatingą, paprastai neįveikiamą spyną. Pareigūnams šio užrakto nepavyko įveikti net pjaunant.

Vyras atidarė duris pats ir stebėjosi, kad prieš tai pareigūnai nė nebandė belsti. Priešintis nebuvo jokios logikos, namas apsuptas iš visų pusių, pasprukti – jokios galimybės.

Įrodymai – prieš sulaikymą

„Tokių pokalbių, kaip pas mus, kai pareigūnai klausinėja, ar padarei tą ir aną, britai nepraktikuoja. Iškart sako įtariantys sulaikytą asmenį įvykdžius tokius nusikaltimus ir klausia, ar jis prisipažįsta. Gali į visus klausimus atsakyti: „Nekomentuosiu“. Jokio spaudimo įtariamas asmuo nejaučia. Jam skiriamas valdiškas advokatas, kuris realiai, o ne taip, kaip Lietuvoje, padeda sulaikytajam. Jis iškart paaiškina, kurie įtarimai bus įrodyti, o kuriuos galima neigti, nes pakankamai įrodymų nesurinkta. Vienas advokatas dirba tyrimo metu, o kitas eina į teismą, jie dirba kartu. Tyrimas trunka vos mėnesį ar porą. Žinoma, jei tai žmogžudystė ar koks sunkus nusikaltimas, dėl kurio žmogus neprisipažįsta, tyrimas gali trukti metus. Kai pripažįsti kažkuriuos inkriminuojamus nusikaltimus, jau gali tikėtis trečdaliu mažesnės bausmės“, – nusikaltimų tyrimų sistemą aiškino lietuvis.

Vyras atviravo, kad jį sulaikė tik praėjus keturiems mėnesiams po to, kai įkliuvo jo bendrininkas. Per tą laiką buvo surinkti įkalčiai, kurių visiškai užteko kaltei įrodyti.

Pasak pašnekovo, labai daug nusikaltimų demaskuojama todėl, kad patys įtariamieji išduoda savo bendrininkus.

„Ten labai dažnai už visokias nuolaidas žmonės liudija apie kitus, gal ir atlygį gauna. Jokių nuostatų ir „paniatkių“, kaip čia, nėra, kiekvienas už save“, – atviravo bausmę atlikęs vyras.

Už išvykimą – nuolaidos

Probacijos tarnyba Jungtinėje Karalystėje turi kur kas daugiau galių nei Lietuvoje. Jos darbuotojai nustato nuteistojo pavojingumo visuomenei lygį ir sprendžia, ar sutrumpinti nuteistajam bausmės atlikimo laiką.

Taip neapkraunami teismai ir išvengiama korupcijos tikimybės.

„Žinojau, kad kalėsiu ne tiek, kiek man skirs teismas. Pirmiausiai už prisipažinimą bausmė sumažinama trečdaliu. Vos patenki į įkalinimo įstaigą, jau žinai, kad realiai už grotų būsi tik pusę likusios bausmės. Bausmė gali būti trumpinama dar iki devynių mėnesių, jeigu emigrantas, kaip aš, sutinka būti deportuotas. Bet nesutikti nėra prasmės, nes kiekvienas nuteistas metams ar daugiau išsiunčiamas iš šalies nė neatsiklausus. Taip iš 44 mėnesių bausmės realiai atlikau tik 13, – tenykštę bausmių skyrimo sistemą aiškino lietuvis. – Probacijos tarnyba ten labai daug dirba ir yra didelė jėga. Jos darbuotojai nustato, kokiomis sąlygomis nuteistasis gyvens likusį bausmės laiką, kai anksčiau laiko išleidžiamas į laisvę. Pasirūpina gyvenamąja vieta tokiam žmogui, randa darbą, net taksi pasamdo, kad nuo kalėjimo vartų iki hostelio nuvežtų, duoda telefoną, papildo jo sąskaitą, daro viską, kad tu nenorėtum grįžti į kalėjimą. Jie gali uždrausti bendrauti su tam tikrais žmonėmis. Su manimi kalėjo anglas, kuriam buvo uždrausta bendrauti su broliais, nes jie – narkomanai ir galėjo jam daryti blogą įtaką.“

Grynieji pinigai – neteisėti

Visus pašnekovo namuose rastus grynuosius pareigūnai konfiskavo, kaip gautus į neteisėtu būdu.

Nors vyras surinko įrodymus ir pagrindė šių pinigų įgijimo pagrįstumą, jų neatgavo, visa namie rasta suma buvo panaudota civiliniam ieškiniui atlyginti.

Tyrėjai smulkiai išnagrinėjo pastarųjų penkerių metų banko sąskaitas ir suskaičiavo visus pinigus, kuriuos vyras grynaisiais bankomatu padėjo į savo sąskaitą. Nors sąskaitoje tos sumos nebuvo, vėliau buvo pareikšta, kad ši suma iš nuteistojo taip pat priteistina.

Jungtinėje Karalystėje nuteistas vyras stebėjosi, kad už tuos pačius nusikaltimus nuteistam jam ir jo bendrininkui priteista kiekvienam atlyginti visą žalą.

Skirtingai nei Lietuvoje, kur visa suma būtų iš abiejų priteista solidariai, britai iš kiekvieno bendrininko reikalauja atlyginti visą žalą.

„Man paaiškino, kad aš šiuos pinigus skolingas karalienei, esą, pas juos tokie įstatymai. Bet ten aš neturiu jokio turto, o Lietuvoje esančio nejudins, taip manau“, – samprotavo lietuvis.

Grįžo, kaip karaliai

Deportacijos niuansai stebino lietuvį.

Deportacijos dieną prie įkalinimo įstaigos atvažiavo keli „Neoplan“ tipo autobusai. Į kiekvieną buvo įlaipinti tik keturi ar penki deportuojamieji.

Prie kiekvieno jų buvo po du policininkus. Dar du asmenys kiek daugiau nei valandos kelionės metu siūlė vandenį, kavą, arbatą, sumuštinius. Koloną lydėjo po autobusą priekyje ir gale.

Į lėktuvą kiekvienas buvęs kalinys buvo laipinamas keturių pareigūnų, vienas iš nugaros, vienas ėjo priešais ir po vieną iš šonų.

Vyrai buvo susodinti šachmatų tvarka, kad negalėtų tarpusavyje bendrauti.

Dvi dešimtis deportuojamų lietuvių skraidino didelis lėktuvas, kokiais lietuviui iki tol neteko skraidyti. Neilgas skrydis iš Londono Stanstedo oro uosto iki Vilniaus buvo prabangus – su karštu maistu, gėrimais, galima buvo žiūrėti televizorių.

Visa ši prabanga baigėsi vos nusileidus. Britų pareigūnai net neišlipo iš lėktuvo.

Pagal Užsienio reikalų ministerijos (URM) inicijuojamas Elektroninių ryšių įstatymo pataisas, operatoriai turėtų teikti duomenis apie užsienyje esančių paslaugų naudotojų skaičių, persiųsti ministerijos pranešimus, padėti susisiekti su žmonėmis, jeigu kyla grėsmė jų saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Pasak ministerijos, šiuo metu teikiant konsulinę pagalbą Lietuva neturi aktualių duomenų apie užsienyje esančius gyventojus, besinaudojančius šalies operatorių paslaugomis, taip pat nėra reglamentuotas URM ir operatorių bendradarbiavimas.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuva informaciją užsienyje esantiems ar įstrigusiems piliečiams iki šiol platindavo atskiru sutarimu su operatoriais.

Kai kurie teisininkai sako, kad Vyriausybės siekis įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius teikti užsienyje esančių Lietuvos gyventojų duomenis be žmonių sutikimo pažeistų jų teisę privatumą.

Užsienio reikalų ministerija tikina, kad duomenų būtų prašoma tik ypatingais atvejais – siekiant padėti Lietuvos bei Europos Sąjungos piliečiams ar jų artimiesiems, jei kiltų pavojus jų saugumui, gyvybei ar sveikatai.

Užsienio reikalų ministerija tikina, kad duomenų būtų prašoma tik ypatingais atvejais – siekiant padėti Lietuvos bei Europos Sąjungos piliečiams ar jų artimiesiems, jei kiltų pavojus jų saugumui, gyvybei ar sveikatai.

Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms šią savaitę pritarė Vyriausybė. Galutinį sprendimą dėl jų turės priimti Seimas, įstatymo įsigaliojimui taip pat reikės prezidento parašo.

Ar atitinka Konstituciją?

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad įstatymo projekto nuostatos gali pažeisti Konstitucijos garantuojamą teisę į privatumą.

„Manau, yra pagrindo abejoti, ar pataisos dera su Konstitucija, su 22-uoju jos straipsniu, nes jis įtvirtina asmens teisę į privatumą. Kitaip tariant, Konstitucija saugo privatų gyvenimą. O privatus gyvenimas – tai ir gyvenimo būdas, ir šeimyninė padėtis, ir gyvenamoji aplinka, ir santykiai su kitais asmenimis“, – BNS sakė V. Sinkevičius.

„Įpareigojimu operatoriams teikti ministerijai informaciją apie užsienio valstybėje esančių asmenų buvimo vietą tiesiogiai įsiterpiama į privatų gyvenimą ir aš labai abejoju, ar toks įstatymas nebūtų kvestionuojamas atitikties Konstitucijai požiūriu“, – tvirtino V. Sinkevičius.

Vilniaus universiteto profesorius advokatas Vytautas Mizaras teigia, kad idėja rūpintis gyventojų saugumu sveikintina, tačiau Vyriausybės Seimui teikiamos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos pažeidžia asmens privatumą.

Pasak jo, įstatyme turėtų būti nuostata, jog operatoriai duomenis gali teikti tik su pačių žmonių sutikimu.

„Nelabai suprantu, kodėl nustumiamas pats žmogus nuo sprendimų priėmimo, t.y. kodėl jo valia jau yra nesvarbi, ar jis nori, kad duomenys apie jo buvimo vietą užsienio valstybėje būtų atskleisti ir pranešti valstybės institucijai, ar ne“, – BNS sakė V. Mizaras.

„Manau, kad tai yra įsiveržimas į privatų asmens gyvenimą – visa tai, kas yra susiję su asmens gyvenimu, nuo to negali būti pats asmuo nušalinamas“, – pridūrė jis.

Profesoriaus nuomone, Vyriausybės deklaruojamiems tikslams dauguma atveju visiškai pakanka ir dabar operatorių siunčiamų pranešimų atvykus į kitas užsienio šalis su konsuline informacija, kontaktais.

„Manau, kad tai visiškai įmanoma, tai gali būti ar kažkokia programėlė, ar mobiliojo ryšio operatorius galėtų atsiųsti žinutę ir pasiteirauti asmens, ar jis sutinka, kad būtų pateikta informacija apie jo buvimo vietą Užsienio reikalų ministerijai – tai, be abejonės, gali būti įrašoma į įstatymo normą, bet to įrašymo šiandien nėra“, – pabrėžė teisininkas.

Mato pavojų dėl sekimo

Lietuvos Advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas pabrėžia, kad duomenų rinkimas apie asmenį pagal Lietuvos teisės aktus galimas tik teismo leidimu, tiriant ar įtariant neteisėtą veiklą, arba su asmens sutikimu.

„Tai nereiškia, kad Užsienio reikalų ministerija tų duomenų kam nors neperduos. Tai reiškia, bent jau kiek suprantu aš, kad esant tam tikroms aplinkybėms, iš principo galime žinoti visus Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus, kur jie visi yra konkrečiu atveju konkrečioje šalyje (...). Tai yra ne kas kitas, o totalinis sekimas tam tikromis aplinkybėmis, kurias pasitvirtintų pačios institucijos“, – sakė jis.

P. Griciūnas pataisose pasigenda aiškių saugiklių nustatant, kokie tiksliai duomenys būtų renkami ir kam tiksliai naudojami. Anot jo, nėra garantijos, jog prisidengiant gyventojų saugumu duomenys nebūtų panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, perduoti teisėsaugai.

„Mes suprantame, kad informacija gali būti panaudota bet kam, pirmiausia, teisėsaugos tikslams. Pats savaime tikslas užkardyti nusikaltimus nėra blogas, bet jis turi būti proporcingas. Šiuo atveju, tai iškrenta iš proporcingumo principo“, – tvirtino advokatų atstovas.

„Yra vadinamoji užsienio saulėlydžio sąlyga, kad vos tik dingus toms aplinkybėms, visi duomenys sunaikinami. To niekur nėra, nekalbama apie nė vieną saugiklį. Aišku, pagrindinis dalykas, kad tokie duomenys gali būti renkami tik su asmens sutikimu“, – pabrėžė jis.

URM: įpareigojimas – tik būtinais atvejais

Vyriausybės Seimui teikiamose pataisose numatyta įpareigoti operatorius teikti duomenis apie užsienyje esančių paslaugų naudotojų skaičių, persiųsti Užsienio reikalų ministerijos pranešimus, padėti susisiekti su Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečiais, jeigu kyla grėsmė jų saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Užsienio reikalų viceministras Darius Čekuolis Vyriausybės posėdyje tvirtino, kad tokios informacijos būtų prašoma ypatingais atvejais, t.y. siekiant užtikrinti užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinę pagalbą dėl „ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ar saugumui“.

„Bendradarbiaujant su ministerija, mobiliojo ryšio operatoriai siųstų informacinio turinio žinutes, taip vadinamus SMS, paslaugų vartotojams, esantiems užsienyje, taip pat, pabrėšiu, pavieniais atvejais, konkrečiam asmeniui atsidūrus sudėtingose situacijose, padės ministerijai susisiekti su juo, pateikiant visą turimą informaciją, kuri būtų būtina susiklosčiusioje situacijoje“, – teigė jis.

Detaliau tvarką, kaip teikiami duomenys, dar turės nustatyti užsienio reikalų ministras.

Pasak ministerijos, šiuo metu teikiant konsulinę pagalbą Lietuva neturi aktualių duomenų apie užsienyje esančius gyventojus, besinaudojančius šalies operatorių paslaugomis, taip pat nėra reglamentuotas URM ir operatorių bendradarbiavimas.

Siaučiant pasaulinei koronaviruso pandemijai, Lietuva informaciją užsienyje esantiems ar įstrigusiems piliečiams iki šiol platindavo atskiru sutarimu su operatoriais.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Užsienio reikalų ministerijos parengtoms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms. Jos keliaus į Seimą.

Jomis numatoma įpareigoti operatorius teikti duomenis apie užsienyje esančių paslaugų naudotojų skaičių, persiųsti URM pranešimus, padėti susisiekti su Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečiais, jeigu kyla grėsmė jų saugumui, sveikatai ar gyvybei.

Detalesnė bendradarbiavimo tvarka bus nustatyta užsienio reikalų ministro įsakymu.

Pasak ministerijos, šiuo metu teikiant konsulinę pagalbą Lietuva neturi aktualių duomenų apie užsienyje esančius gyventojus, besinaudojančius šalies operatorių paslaugomis, taip pat nėra reglamentuotas URM ir operatorių bendradarbiavimas.

Siaučiant pasaulinei koronaviruso pandemijai, Lietuva informaciją užsienyje esantiems ar įstrigusiems piliečiams iki šiol platindavo atskiru sutarimu su operatoriais.

Kovo viduryje Lietuvai paskelbus, kad visus savo išvykusius piliečius kviečia kuo skubiau grįžti namo, įvairiose pasaulio šalyse dirbantys Lietuvos diplomatai atsiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo. Šalims sparčiai uždarinėjant sienas ir vieną po kito atšaukiant keleivinius skrydžius, labai greitai tai tapo sunkiai įgyvendinama užduotimi.

Kad sugrąžintų savo piliečius, Lietuva suorganizavo 22 specialiuosius repatriacinius skrydžius iš Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Norvegijos, Nyderlandų, Lenkijos, Danijos, Indonezijos, Vietnamo ir Tailando. Kai kurie iš šių skrydžių įeis ir į aviacijos istoriją.

„Pirmą kartą istorijoje buvo suorganizuotas skrydis, maršrutu Hošiminas–Bankokas–Kaunas. Tai buvo specialusis skrydis, kurį suorganizavo Lietuvos ambasada ir garbės konsulatas kartu su Vietnamo avialinijomis „Bamboo Airways“. Skrydį buvo labai sudėtinga suorganizuoti, nes reikėjo atidaryti dviejų valstybių jau uždarytas oro erdves, skubiai gauti visus leidimus“, – apie unikalų skrydį, kuriuo namo iš Vietnamo ir Tailando grįžo 111 lietuvių, šį antradienį laidoje „(Ne)emigrantai“ pasakos Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.

„Kiekvienas namo grąžintas lietuvis mūsų diplomatams yra kaip didžiulis laimėjimas“, – pripažins ir Lietuvos ambasadorius Japonijoje Gediminas Varvuolis, kuriam su ambasados darbuotojais teko koordinuoti Lietuvos piliečių grįžimą iš tolimųjų Okeanijos valstybių: Fidžio, Kiribačio, Papua Naujosios Gvinėjos, Taičio, Vanuatu, kt.

Lietuvos ambasadose ir konsulatuose dirbantys žmonės sako, kad šiuo sudėtingu laiku nebeliko pareigų ir postų – visi dirbo dieną naktį, diplomatai patys oro uostuose pasitikdavo ir išlydėdavo namo išskrendančius tautiečius. Tiesa, žmonių reakcijų būta įvairių – vieni dėkojo už rūpestį, kiti reiškė pretenzijas.

„Visgi norisi kalbėti apie pozityvius dalykus. Toks buvo reisas iš Valensijos – per 200 žmonių kartu su dviračiais (gal 18 buvo pakrauta), šuniukais, mažais vaikais. Labai noriu padėkoti Alikantės lietuviams už tai, kad jie sugebėjo kiekvienam keleiviui gauti po apsauginę kaukę. Teko vykti į oro uostą išlydėti lėktuvą, tai panaudojome konsulato atsargas – gal 1,5 litro spirito rankų dezinfekcijai, vienkartines pirštines ir dažytojo kostiumą, paskolintą Valensijos lietuvių kaip apsaugos priemonę“, – pasakoja Lietuvos konsulas Valensijoje (Ispanijoje) Dainius Šriubša.

Apie iššūkius, kuriuos teko spręsti ir Lietuvos diplomatams, ir lietuviams, įstrigusiems tolimosiose šalyse, laidoje „(Ne)emigrantai“ pasakos ir Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius: „Evakuacinės naktys yra pačios darbingiausios – kiekvienam policijos poskyryje tenka su kiekvienu policininku pakalbėti, nes po komendanto valandos policija nieko nepraleidžia. Tam atvejui turime kolegą, kuris kalba hindi kalba. Kaip po to girdime iš tautiečių, kurie grįžo, būtent ta kelionės atkarpa nuo vietos, kur jie buvo, iki oro uosto, yra atskira istorija“.

Laida „(Ne)emigrantai“ – šį antradienį 19.30 val. per LRT televiziją.

Trečiadienio rytą Vilniuje leisis lėktuvas iš Alikantės, o prieš vidurnaktį – iš Londono. Į Kauno oro uostą apie 17 valandą suplanuotas skrydis iš Oslo, apie 18 valandą – iš Vaxjo Smaland oro uosto Švedijoje.

Į Klaipėdos jūrų uostą pagal įprastą tvarkaraštį 9 val. atvyksta „DFDS Seaways“ keltai iš Karlshamno Švedijoje, 18 val. – iš Kylio, Vokietijos.

Vidurdienį uostamiestį taip pat turėtų pasiekti „TT-Line“ keltas iš Treleborgo, Švedijos.

Savivaldybės, kurių teritorijoje yra valstybės sienos kirtimo vietos, nuo antradienio privalo izoliuoti iš užsienio grįžtančius gyventojus. Klaipėdoje šis terminas pavėlintas iki trečiadienio.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu, visi iš užsienio grįžę asmenys privalomai 14 dienų bus izoliuojami savivaldybių patalpose. Taip pat numatyta, kad į savivaldybių parengtas patalpas turi būti gabenami ir lengva koronaviruso forma sergantys gyventojai.

Didmiesčių merai tvirtina, kad tai apsunkins kovą su COVID-19, bus eikvojami administraciniai ir gydytojų ištekliai, jų mažiau liks sunkiems ligoniams, o tai kainuos gyvybes.

„Piliečių, kurie ambasadoms pareiškė apie poreikį išvykti ir negalėjimą savarankiškai to padaryti, yra 3611, grįžusių arba pakeliui į Lietuvą – 2864“, – Eltai sakė užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė.

Pasak jos, Ispanijoje esančių ir norinčių grįžti bei neturinčių galimybių to padaryti savarankiškai lietuvių yra 278 , iš jų – 132 yra salose, daugiausia Tenerifėje.

„Grįžo jau 938. Yra ir tų, kurie apsisprendė likti, negrįžti“, – sakė ji.

Tuo metu Jungtinę Karalystę lietuviai renkasi kaip tarpinę stotelę grįžtant iš kitų kraštų, todėl, pasak R. Jakilaitienės, jie vangiai praneša apie tai, kad jau grįžo arba yra pakeliui į namus.