Viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius išsakė savo nuomonę.

– Kaip jums atrodo toks prezidento kalbėjimo tonas, pasirinkta retorika?

– Pirmas dalykas – tai jam būdinga. Jis yra tokio tipo personažas ir jis leidžia sau taip kalbėti.

– Kas čia per tipas?

– Tai yra tradicinių pažiūrų Lietuvos vyras. Tradicinių pažiūrų, turiu mintyje, susiformavusių prieš 20–30 metų. Jis tą ir demonstruoja. Jis galvoja, kad vyras gali pakviesti merginą, kad vyras turi rodyti iniciatyvą ir t. t. Šioje vietoje jis būtent kalba  auditorijai apie save savo patirtimi.

– Tokiu būdu jis tarsi išskiria moteris, kurioms reikėtų siūlyti vedybinę sutartį, tas rimtas ir to vertas kaip Vokietijos kariuomenė. Ir tas kitas, kuriomis galima pasinaudoti nusivežus prie ežero. Ar Vokietija, kurios kariuomenėje tarnauja ir nemažai moterų, prezidento pasisakymą suprastų?

– Klausimas apie trumpalaikius ir ilgalaikius santykius. Suprantu, kad visi prezidento oponentai norėtų pasakyti, kad jie apskritai negali būti gamtoje kaip tokie. Vienos nakties nuotykiai turėtų būti uždrausti ir bažnyčia, matyt, dar turėtų ant jų uždėti kryžių. Juokas juokais. Bet šioje vietoje hiperbolizacija galimai  į abi puses. Manyčiau, kad skandalas kuriamas tuščioj vietoj. Taip, prezidentas turi savo vertybines pozicijas, be šitoje vietoje kažkokios nepagarbos arba išankstinių nuostatų. O kas čia blogo? Ar jis turėjo pasiūlyti berniuką nusivežti prie ežero? Irgi būtų nesąmonė.

Šioje vietoje taip, jo juokas gal ir nelabai vykęs, nelabai visoms grupėms priimtinas ir kaip prezidentui nedera. Kaip prezidentas turėtų susilaikyti arba įvertinti, kad jo žodžiai galės įžeisti net ir tas grupes, kurios gali įvairiai interpretuoti. Nekaltas tas nukentėjęs ar nusivylęs žmogus, kurį šitas žodis įžeidė. Galbūt ta interpretacija neteisinga, galbūt prezidentas turėjo visai ką kita minty. Čia yra prezidento komunikacijos klaida.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Bet ar galima kažkaip kitaip interpretuoti jo pasisakymą?

– Taip. Ar galima uždrausti žmogui nusivežti draugą ar draugę trumpalaikiam laiko praleidimui?

– Tai yra kategorizavimas. Vieni žmonės verti tik trumpalaikio vakaro?

– Apie vertingumą prezidentas nieko nesakė. Galbūt po to gero vakaro prie ežero galima pasiūlyti ir vedybinę sutartį?

– Prezidentas pasakė, kad šituo atveju netiks toks variantas. Čia jau reikia rimto įsipareigojimo. Tokiu atveju moterys tokiu pasakymu yra sudaiktinamos?

– Nesutikčiau. Manau, kad prezidentas šitoje vietoje tos minties neturėjo. Sutinku, kad galima taip interpretuoti. Čia prezidento klaida, kad jis tai interpretuoja ganėtinai laisvai ir palieka tam erdvę.

 Manyčiau, kad šitas skandalas net jam į naudą. Tuščioje vietoje jis gauna sau vertingų pliusų savo rinkėjų diapazone.

– Jo elektoratas supras tokį pasakymą?

– Visiškai. Manyčiau, kad šitas skandalas net jam į naudą. Tuščioje vietoje jis gauna sau vertingų pliusų savo rinkėjų diapazone.

– Kitaip tariant, seksistinių rinkėjų?

– Deja, visuomenė yra labai įvairi. Yra tie, kurie nusivils. O tie, kurie nusivylė prezidento vertybinėmis nuostatomis, atrodo, jie jau seniai į tai užmetę akį. Tuo tarpu tie, kurie jį remia, tai jį tik palaikys.

– Ar mūsų prezidentą galima lyginti su Donaldu Trumpu? Ar jų retorika yra panaši?

– D. Trumpas leido sau gerokai daugiau. Iki jo dar toloka. Bet sutampančių požymių ir tai, kad vieni ar kiti dalykai jį primena, žinoma, yra.

LNK žurnalistė aiškinosi, ką apie prezidento komentarą galvoja Lietuvos Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė „Pirma mintis, pamačius šį pasisakymą, atrodė, kad frazę ištarė ne prezidentas, o užstalėje išgėrę vyrukai, kurie nelabai galvoja, ką sako. Ir nelabai galvoja, kas juos išgirs ir kas sužinos apie tai, ką kalba“, – nuostabos neslėpė J. Juškaitė.

– Ar tokiam asmeniui kaip valstybės vadovas išvis dera tokie palyginimai, juokai?

– Iš prezidento turbūt visi tikimės šiek tiek solidesnės ir rimtesnės komunikacijos. Šiuo atveju, prezidentas savo pasisakymu tarsi suskirstė moteris į rimtas ir nerimtas. Į tas nerimtas, kurias galima vežtis kažkur prie ežero linksmai praleisti laiką, kur irgi neaišku, kas yra turima omenyje. Žinome tokių istorijų, kai važiuojama prie ežero ir kas nutinka. Žinome smurto ir prievartos lygius Lietuvoje. Palikta labai daug interpretacijos. Taip pat prezidentas tam tikra prasme implikuoja, kad tos moterys, kurios yra nesusituokusios arba su kuriomis nepasirašomos vedybų sutartys, yra kažkokios nerimtos. Turbūt ir tarp klausytojų yra labai daug tokių turi rimtus santykius, galbūt nesudarė santuokos, tačiau į savo santykius žiūri turbūt kitaip nei pasisakė prezidentas.

Atrodė, kad frazę ištarė ne prezidentas, o užstalėje išgėrę vyrukai, kurie nelabai galvoja, ką sako.

– Komunikacijos specialistas sakė, kad galima šį pasakymą visaip interpretuoti?

– Čia turbūt ir yra didžioji problema, kad jį galima visaip interpretuoti. Žvelgiant iš Žmogaus teisių perspektyvos, jis atrodo moterį paverčiantis objektu. Vyras – aktyvus, kažką nusiveža prie ežero, su kažkuo sudaro santuokas. Kažkurios moterys rimtos, kažkurios – nerimtos. Man sunku net įsivaizduoti, jei ši citata patektų į Vokietijos žiniasklaidą. Ir kaip gerokai progresyvesnėje valstybėje, kuri daugiau yra kalbėjusi apie lyčių lygybę, aktyviau savo politikoje tuos principus įgyvendina. Kaip pažiūrėtų į vokiečių karių dislokavimą šalyje, kurios valstybės vadovas leidžia sau tokius juokelius.

– Tokių vadovų turėjo ir JAV. Ar galima sakyti, kad prezidentas G. Nausėda persiėmė „trumpiška“ retorika?

– Turbūt galima sakyti. Norėčiau, kad prezidentas vis dėlto iki tokio lygmens nenusivažiuotų. Nelyginčiau mūsų prezidento su D. Trumpu. D. Trumpas, kaip žinome, turėjome ir aktyvių kaltinimų seksualiniu smurtu, seksualiniu priekabiavimu. Ir D. Trumpas tiesiai šviesiai sakė, kad jam tai – normalus elgesys su moterimis. Mūsų prezidento su D. Trumpu nenorėčiau lyginti. Retorika šiek tiek slysta į tą pusę, bet labai norisi tikėti, kad prezidentas pasidarys išvadas ir komunikuos aiškiau, neimplikuodamas seksistinių dalykų.

– Tokie retoriniai slystelėjimai gali turėti įtakos jo rinkėjų simpatijoms arba antipatijoms?

– Turint omenyje, kad Lietuvoje su lyčių lygybe galbūt nėra viskas labai gerai, galbūt daliai rinkėjų ir patiks. Bet reakcija feisbuke ir kituose socialiniuose tinkluose aiškiai rodo, kad yra žmonių, kurie sako: žiūrėkit, vis dėlto reikėtų rimčiau, solidžiau, nesuponuojant tokių keistų minčių, kurios kilo perskaičius ir pamačius, ką prezidentas pakomentavo.

– Paskutiniu metu stebint viešąją erdvę atrodo, kad politikoje tam tikrą pažangą turime. Kažkada premjeras yra sakęs, kad moteris galėtų papuošti ministrų kabinetą. Ar dažnai dar pasitaiko užmatyti kažko panašaus?

– Turime ir Seimo narių, kurie kalbėjo apie tai, kad premjerės šeiminė padėtis konkretaus Seimo nario požiūriu neleidžia atlikti pareigų tinkamai. Turėjome kitų pasisakymų, kurie buvo susiję su mergaitiškais pasišnekėjimais ir kalbomis Tų pasisakymų yra ir, deja, mūsų politikoje dalyvaujantys vyrai vis „išmeta“ į viešąją erdvę. Svarbu, kad visuomenė diskutuoja ir kad kyla pasipiktinimas, kyla klausimų. Kad tie dalykai tiesiog nenueina į viešą erdvę kaip normalūs, priimtini ir visiems keliantys džiugesį. Nes taip nėra.

– Ar geri buvo tie treji metai?

– Manau, galėjo būti geresni ir galėjo būti blogesni, jeigu lyginame su praėjusia prezidente. Mums visiems norėtųsi, kad būtų daugiau iniciatyvų ir jos būtų sėkmingesnės. Bet tikrai buvę ir prastesnių prezidentų, todėl bent nepagadino. Tai irgi tam tikras pasiekimas.

– Kuo būtų galima pasididžiuoti po trejų prezidentavimo metų?

– Pažymėčiau, kad Prezidentas tikrai mokosi. Palyginti pirmuosius metus ir dabartinę situaciją – mažiau klaidų viešojoje komunikacijoje, pozicijoje. Žmogus nebuvo politikas, buvo ekonomistas, viešas asmuo. Per trejus metus, galima sakyti, jo kompetencija politikoje išaugo. Pasikeitė komanda ir jos kaita buvo gana aktyvi, ir toliau tęsiasi. Išsigrynino ir jo komandos žmonės, kurie daugiau ar mažiau atitinka jo paties profilį.

Prezidentas pirmaisiais metais ateidavo su savo asmenine pozicija, o išeidavo su visuomenės pozicija.

– Ar per trejus metus išsigrynino Prezidento kryptis?

– Pirmaisiais ir antraisiais metais buvo stengiamasi ieškoti idėjų, iniciatyvų, bandoma imtis iniciatyvos – geros ar blogos. Dabar G.Nausėdos veikimo moto – kaip nesusipykti. Jam nepavyksta įgyventi idėjos susėsti prie stalo ir ieškoti kompromiso sudėtingais klausimais.

– Ar didelė klaida, kalbant apie komunikaciją, per krizes bandyti patikti abiem pusėms? Galbūt prezidento misija ir yra nesipykti ir vienyti?

– Prezidentas pirmaisiais metais ateidavo su savo asmenine pozicija, o išeidavo su visuomenės pozicija. Natūralu, kad, kai gaudavo itin neigiamą grįžtamąjį ryšį, jis turėjo keistis. Tai pradėjo suvokti ir iš anksto ruoštis galimam pokyčiui, ir dabar klaidų buvo mažiau. Ar tai atitinka jo pirminį pažadą siekti gerovės valstybės, esminių pokyčių, na, klausimas atviras.

– Ar realu šalies vadovui patikti ir vieniems, ir kitiems? Kurie nori skiepytis ir kurie nenori, kurie sako būkime drąsūs ir kurie ragina nesipykti su kaimynais.

– Reikia išskirti du dalykus. Viena – rinkimų kampanijos metu kiekvienas norintis laimėti kandidatas turi patikti maksimaliai didelei visuomenės daliai. Tai Prezidentui pavyko.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Apklausos rodo, kad Prezidentas, nepriklausomai nuo politinių rinkėjų pažiūrų, kol kas yra populiarus visose grupėse.

– Jis sugebėjo nepasidaryti mirtinu priešu. Daugelis visuomenės narių turi skeptišką ar ironišką požiūrį į kai kurias jo pozicijas, tačiau neigiamo kardinaliai vertinimo nepastebima.

– Pirmaisiais metais stebėjome tam tikrą šaltąjį karą tarp prezidentūros ir ministrų kabineto. Ar dabar situacija stabilesnė?

– Klausimas gan gyvas. Dabartinėje situacijoje aktyvios arba viešos diskusijos, pvz., kas važiuos į Europos Vadovų Tarybos susitikimus, nebekeliama, tačiau tai nėra Prezidento laimėjimas, o tylus pripažinimas, kad jis padarė nuolaidų konservatorių vadovavimui Vyriausybei, t.y. jam buvo pateikta pasiūlymų, kurių negalėjo atsisakyta, ir taip jam palikta galimybė atstovauti šaliai.

Gitanas Nausėda. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

– Ar G.Nausėdai pakanka lyderystės Ukrainos karo atžvilgiu, palyginti su kitų šalių vadovais?

– Deja, nėra ką lyginti. Kita vertus, reikia suvokti Lietuvos poziciją ir galimybes. Nesame regiono lyderiai ir karinio konflikto metu imtis perteklinės atsakomybės neatitiktų galimybių masto.

Deja, visi jo programiniai pažadai, net ir racionalūs ir prasmingi, negalėčiau sakyti, kad tapo realybe.

– Ar Prezidentui per trejus metus pavyko įvykdyti užsibrėžtus tikslus?

– Ar prisimenate reikšmingą pastaruoju metu teiktą Prezidento projektą? Kokią idėją jis pasiūlęs, kuri tapo realybe? Deja, visi jo programiniai pažadai, net ir racionalūs ir prasmingi, negalėčiau sakyti, kad tapo realybe. Dar liko dveji metai, gali būti, kad pavyks padaryti proveržį.

– Kaip manote, ar G.Nausėda dar norės dalyvauti prezidento rinkimuose?

– Akivaizdu, kad Gitano žmona norėtų, kad jis dalyvautų rinkimuose. Kūno kalba rodo, kad jai patinka būti prezidentiene. Šnekant rimtai, viskas priklausys nuo oponentų, t.y. ar bus rimti konkurentai, nes abejoju, ar dalyvaus rinkimuose, jei bus aiškus rimtas konkurentas. Jei rimto oponento nebus, jis tikrai ryšis ir bandys pratęsti savo prezidentavimą.

– Ar matote rimtų konkurentų G.Nausėdai?

– Dalia Grybauskaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Apibendrinant trejus G.Nausėdos prezidentavimo metus, buvo klausta ir šiauliečių, koks jų požiūris ir kaip jie vertina Prezidentą.

„Visko būna, yra ir trūkumų, yra ir gerų bruožų. Šiuo sudėtingu Lietuvai laiku jis, manau, tinkamas Prezidentas“, – kalbėjo vienas gyventojas.

Pasak jo, G. Nausėda – prastesnis lyderis nei A. Brazauskas, D. Grybauskaitė.

„Trūksta ryžto. Bet mes prisitaikome“, – sakė šiaulietis.

Pasak kito piliečio, prezidentas turi mažai galios.

„Būna pritrūksta pasirodymo, rūpesčio“, – sakė jis.

„Dabar pasitaisė. Iš pradžių tai... ypač per pandemiją. Ryžtingumo trūko per pandemiją pačioje pradžioje, kai buvo baisiausia, kai žmonės iš vis nežinojo, kas bus. Dabar pasirodė daugiau. Daugiau matome, girdime, o ne tyla“, – svarstė kitas šiaulietis.

Kaip rašo L. Ulevičius savo paskelbtoje žinutėje, penktadienį baigiasi jo sutartis su partija, tačiau pažymi, kad kartu su „valstiečių“ vadovybe buvo pasiekta daug rezultatų.

„Per pustrečių metų su valdančiosios koalicijos lyderiais teko prisidėti prie daugybės mūsų valstybę į socialiai teisingesnę pusę keitusių pertvarkų – vaiko pinigai, pensijų II pakopa, kova prieš stambaus verslo dominavimą, kalėjimų sistemos skaidrinimas, etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, sisteminiai įrankiai prieš korupciją, alkoholio vartojimo mažinimas, profesinių sąjungų stiprinimas, vaistų kompensavimas, parama jaunoms šeimoms, urėdijų, geležinkelių, kelių priežiūros ir daugybė kitų valstybės valdomų įmonių, finansinių paslaugų vartotojų apsauga ir ekonomikos krizės valdymo tyrimas. Ir tai tik tie pokyčiai, kurie sulaukė bent kiek didesnio dėmesio“, – savo socialiniame tinkle įvardijo L. Ulevičius.

Jo teigimu, kol kas pasiūlymo tęsti darbą LVŽS jis nesulaukė.

„Tokio pasiūlo dabar nesu sulaukęs“, – Eltai sakė L. Ulevičius, pridūręs, kad asmeninio nusistatymo prieš darbą su kitomis politinėmis jėgomis jis neturi ir visus pasiūlymus svarsto, tačiau jų kol kas nėra gavęs.

Žinutėje jis taip pat pareiškė apgailestavimą dėl padarytų klaidų, o tolimesnių savo profesinių perspektyvų nekonkretizavo, tačiau pareiškė norą pabaigti rašomą knygą.

„Tikrai žinau, jog po pasiilgto poilsio su šeima labai norėčiau užbaigti pradėtą knygą „99 propagandos technologijos“ (o gal ir kai ką labiau akademinio), rimtai įvertinti kelias idėjas start-up‘ams, o ką jau kalbėti apie mylimiausios žmonos sudarytą ir kaip ant mielių augantį namų ūkio „darbelių sąrašėlį“, - rašė jis.

LVŽS atstovo spaudai pareigas L. Ulevičius pradėjo eiti 2016 metais, o iki tol buvo dirbęs individualiu ryšių su visuomene konsultantu. Jis taip pat yra buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu bei apkaltos būdu iš pareigų pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėju viešiesiems ryšiams.

„Per šias savaites patikėjau, jog LVŽS nariai išties nori kurti darnesnę Lietuvą, o tai – ir didelė paskata, ir atsakomybė“, – BNS sakė L.Ulevičius.

Teisininko išsilavinimą turintis L.Ulevičius iki šiol dirbo individualiu ryšių su visuomene konsultantu.

Yra buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, per apkaltą pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėju viešiesiems ryšiams.

"Vilniaus prekybos" grupės akcininkų nesutarimuose komunikacijos specialistai pasigenda Igno Staškevičiaus balso, rašo "Verslo žinios".

"Kol kas kertinė problema, matoma šiandieninėje komunikacijoje, yra ta, kad įmonė bando kalbėti vieno akcininko lūpomis, nesvarbu, jog didžiausio. Dar LEO egzistavimo laikais, kai kelis mėnesius jiems talkinome, aiškiai bandėme atskirti, ką gali kalbėti valdyba, o ką - akcininkai. Kiekvienas turi žinoti ir atskirti savo kompetencijų ribas", - dienraščiui sakė komunikacijos agentūros "1323 Strategy & Communication" įkūrėjas Artūras Jonkus.

Viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius tvirtino, kad "Vilniaus prekybos" grupės akcininkų nesutarimuose trūksta vieno iš akcininkų I.Staškevičiaus pasisakymų, nes kitais akcininkais visuomenė nelabai pasitiki: "Jei ten matytume pono Staškevičiaus vardą, būtų gerokai tikroviškiau."

Daugumai frakcijas Seime turinčių parlamentinių partijų šiandien vadovauja europarlamentarai. Nors šis reiškinys vertinamas prieštaringai, LRT.lt kalbinami viešųjų ryšių ir politikos ekspertai problemos nemato, mat didžiajai daliai visuomenės tai esą priimtina.

Šiemet tarp Lietuvos parlamentinių partijų atsirado rekordinis skaičius pirmininkų, dirbančių Europos Parlamente. Partijai „Tvarka ir teisingumas“ iš EP vadovauja Rolandas Paksas, Darbo partijai – Valentinas Mazuronis, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) – Gabrielius Landsbergis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) – Valdemaras Tomaševskis.

Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas portalui LRT.lt teigia, kad R. Paksas visuomet buvo „tvarkiečių“ vadovas ir neabejotinas lyderis, tačiau Lietuvoje jam sunku daryti politinę karjerą, todėl dirba EP. Tuo metu G. Landsbergis esą pirmiausia buvo išrinktas į EP, ir niekas nesitikėjo, kad jo žvaigždė taip sužibės. „Po to gimė planas, kad jis galbūt gali būti ir partijos vadu. Panašiai nutiko ir V. Mazuroniui“, – priduria V. Savukynas.

Anot politikos apžvalgininko, iškyla klausimas – kiek, būdamas Briuselyje ir Strasbūre, partijos vadovas yra įsigilinęs į partijos vidaus reikalus, tačiau šiais laikais esą nesunku nuskristi iki Briuselio ir sugrįžti. „Be to, yra internetas, moderniosios technologijos, todėl nėra didelio atotrūkio“ , – aiškina politikos apžvalgininkas.

„Akivaizdu, kad, jei partijų lyderiai visą laiką gyventų Briuselyje, kaip darė kai kurie europarlamentarai, jie tikrai negalėtų dalyvauti visaverčiame vidaus politiniame ir partijos gyvenime. Natūralu, kad jie tą laiką skirsto. [...] Taip, jie negali būti visą laiką Lietuvoje, bet tuo metu reikalingą informaciją gali gauti per internetą, telefonu ir pan.“ – LRT.lt komentavo V. Savukynas.

Politologas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius mano, kad partijų lyderių sprendimas vadovauti iš EP yra gana racionalus.

„Jei žiūrėtume į lyderių veiklą, ypač tais metais, kai nevyksta rinkimai, tai tas funkcijas, kurias lyderis turi atlikti – susitikti su partijų nariais, važinėti po skyrius, sakyti kalbas – galima ir dirbant EP, nes europarlamentarai dažnai grįžta į Lietuvą. Jie taip pat gali reikštis socialiniuose tinkluose, todėl neatitrūksta nuo vietos politikos“, – dėstė V. Vobolevičius.

Jo teigimu, buvimo EP nauda – akivaizdi: jauniems lyderiams, kuriems reikia įrodyti savo politinį brandumą, pavyzdžiui, G. Landsbergiui, tai galimybė ką nors kritikuoti, siūlyti, o vėliau partija tą nuopelną gali labai išreklamuoti; kai kurių partijų lyderiams buvimas EP suteikia legitimumo; be to, buvimas EP politikui suteikia neblogą atlyginimą. „Žinoma, šiais laikais nemadinga, kaip anksčiau, iš savo algos pervesti 10 proc. į partijos fondą, bet vis tiek, manau, tokį atlyginimą gaunančio partijos nario partija nebeturi remti ir išlaikyti“, – teigė V. Vobolevičius.

Be to, pasak politologo, bendraujant su politikais iš kitų valstybių, mezgasi pažinčių tinklai, o mažiau patyrę politikai įgyja europinės politikos patirties.

Rinkėjai supranta skirtingai

Kaip LRT.lt teigė ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius, daugumai Lietuvos rinkėjų narystė EP yra kaip „tam tikras medalis ar mistinis apdovanojimas, niekuo nesisiejantis su objektyvia realybe, kad ten reikia dirbti, domėtis bei gilintis“.

„Kita dalis rinkėjų suvokia, kas tai yra ir kad ten klausimų ratas yra kur kas platesnis nei Lietuvos darbotvarkėje. Jie mato, jog tie politikai atitrūksta nuo Lietuvos aktualijų arba tuomet nerimtai dirba savo veiklos bare EP. Bet pastarųjų rinkėjų yra tikrai nedidelė dalis. Daugiau tai vertina kaip privalumą. Taigi politinei partijai tai galbūt taip pat tik privalumas, kad joms vadovauja politikai, dirbdami EP“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Ulevičius.

Siūlo palikti be manevro laisvės

Kaip neseniai rašė dienraštis „Lietuvos rytas“, teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio siūloma įstatymo pataisa gali sujaukti rinkimams į Seimą kariaunas jau berikiuojančių partijų planus.

Į Europos Parlamentą (EP) pernai išrinktus Lietuvos politikus J.Bernatonis pasiūlė palikti be manevro laisvės – jei jie kitąmet dalyvautų Seimo rinkimuose ir būtų išrinkti, automatiškai netektų europarlamentaro mandato.

J. Bernatonio teigimu, taip būtų užpildytos iki šiol teisės aktuose paliktos spragos, kurios politikams leido klaidinti rinkėjus.

„Pavyzdžiui, 2012 metais per rinkimus į Seimą veržėsi ir buvo išrinkti net keturi tuomečiai europarlamentarai, tačiau dauguma jų pasiliko ankstesnes pareigas“, –rašė dienraštis „Lietuvos rytas“.

Politologas V. Vobolevičius mano, kad toks pasiūlymas yra logiškas, nes esą viena yra būti partijos lyderiu, kita – Seimo nariu. „Manau, Seimo nario vaidmens tikrai nereikėtų derinti su EP nario vaidmeniu“, – LRT.lt komentavo V. Vobolevičius.

Savo ruožtu politikos apžvalgininkas V. Savukynas įsitikinęs, kad sprendimą reikėtų palikti rinkėjams: „Čia rinkėjų pasirinkimas, jei jie išrenka. O toliau viskas priklauso nuo politinės kultūros ir politikų, kiek jie yra įsipareigoję ir kiek nori apgaudinėti rinkėjus.“

Mažmeninės prekybos tinklas "Fresh Market" vengia bet kokių komentarų apie uždaromas parduotuves. Ryšių su visuomene ekspertai sako, kad tokia strategija galėjo būti pasirinkta dėl akcininkų nesutarimų arba pastarųjų nesusikalbėjimo su įmonės vadovybe, rašo "Verslo žinios".

"Sprendimą vertinu vienareikšmiškai neigiamai. Susidariusį informacijos vakuumą žmonės patys užpildo gandais, pamąstymais ir dažniausiai tai būna neigiami dalykai. Jeigu nepasakai aiškios informacijos, tai rodo pačios įmonės silpnumą ir blaškymąsi. Galiausiai tai veda į dar blogesnę situaciją", - sakė "INK Agency" partneris Kęstutis Gečas.

Ryšių su visuomene konsultantas Liutauras Ulevičius sakė kad visišką bendrovės atsisakymą kalbėti gali lemti nesutarimai tarp akcininkų arba jų nesusikalbėjimas su vadovais. "Viešųjų ryšių partnerių" generalinio direktoriaus Mindaugo Ardišausko teigimu, gali būti, kad yra nesutarimų tarp akcininkų ir vadovybės, kuriai taip pat galėjo būti šokas dėl sprendimo uždaryti verslą.

Globaliame pasaulyje, kuriame bendradarbiai gali gyventi kitoje laiko zonoje, darbuotojui reikia prisiderinti prie keliamų reikalavimų, nes kitaip liksime užnugaryje. Tuo įsitikinęs tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius, kuris neįžvelgia nieko bloga, kad darbuotojas į elektroninius laiškus atsakinėja naktį.

„Jeigu darbuotojas jaučiasi labai skriaudžiamas, tegul nesirenka tokio darbo. Pasiūla iš tiesų yra didelė. Jeigu manote, kad persidirbate arba yra pernelyg sunku, tiesiog išjunkite garso skambutį ir negirdėsite. Niekas jūsų nenuteis, jeigu 23 val. vakaro neatsakysite į viršininko žinutę, o jeigu viršininkas dėl to pyksta – pakeiskite jį“, – pataria L. Ulevičius.

Kitos pozicijos laikosi verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyriausioji konsultantė Ieva Iacob. Pasak jos, jei iš darbuotojo reikalauja, pavyzdžiui, elektroninius laiškus atsakyti nedelsiant, tai turėtų būti nurodoma jo darbo sutartyje.

Kaip atskirti paranoją ir galimybę būti įvykių centre?

I. Iacob tikinimu, nėra abejonių – nuolat tikrinant elektroninį paštą nukenčia ne tik mūsų atostogos, bet net ir kokybiškas buvimas su šeima. „Jeigu nuolat tikriname paštą, galvoje pasilieka darbo klausimai. Kokybė tikrai nukenčia“, – tvirtina I. Iacob.

L. Ulevičius savo ruožtu atkreipia dėmesį į tai, kad pašto tikrinimą lemia ir technologinis įrenginių funkcijų išmanymas. Anot tinklaraštininko, kai kurie žmonės tiesiog nemoka išjungti programėlių funkcijų, kurios automatiškai į išmaniuosius telefonus siunčia pranešimus apie gautus laiškus.

„Tuos pranešimus ir trukdymus galima nustatyti. [...] Jeigu iš tiesų kreipsime dėmesį į kiekvieną pranešimą, tai jau bus paranoja. Jeigu rinksime informaciją laisvu metu, tai – kita pusė, kai galima visai saikingai atskirti galimybę būti įvykių centre nuo paranojos“, – įsitikinęs L. Ulevičius.

Su juo iš dalies sutinka I. Iacob, kurios nuomone, nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ar jis pasitikrins elektroninį paštą, vos apie atėjusį laišką pranešus mobiliajam telefonui, ar pranešimus ignoruos.

„Žinoma, tavo reikalas, ar tu pranešimą atsidarysi, ar ne, bet, kai kampelyje ar kažkur kitur prie aplikacijos matai parašytą skaičiuką – yra 14 nepažiūrėtų, neatsakytų laiškų, streso lygis vis tiek kyla. Tada jau geriau atidaryti tuos laiškus. Šios technologijos tikrai nepadeda ramiai gyventi“, – sako I. Iacob.

Laiškų rašymas vakare – rodiklis, kad darbo per daug?

Pasak L. Ulevičiaus, laiškų rašymas nedarbo metu gali rodyti ir tai, kad žmogus tiesiog nespėja visų pagrindinių darbų atlikti darbo valandomis. Jis pripažįsta, kad tai nėra sveika, nes kenkia poilsiui, žmogus pavargsta, tačiau atkreipia dėmesį, kad kartais laiškų rašymą, pavyzdžiui, naktį lemia kiti faktoriai.

„Šiais laikais gyvename pasaulyje, kur mūsų bendradarbiai yra skirtingose laiko zonose, kartais – kitoje pasaulio pusėje. Tada tiesiog neišvengiama, kad aštuonios darbo valandos pasiskirsto ne įprastai, bet gali būti perkeltos į naktį, vakarą, rytą. Nuo to nepabėgsime. Pasaulis yra globalus ir turime prisitaikyti prie jo poreikių. Jeigu neisime kartu, liksime kažkur gale“, – tvirtina L. Ulevičius.

I. Iacob atkreipia dėmesį, kad būtų gerai tokias darbo sąlygas ar reikalavimus, pavyzdžiui, atsakyti į elektroninius laiškus bet kuriuo paros metu, įtraukti į darbo sutarti. Tokiu būdu, darbuotojas iš karto žino, kokios darbo atlikimo sąlygos jam keliamos.

„Lietuvoje yra kompanijų, kurios, pavyzdžiui, sukasi logistikos srityje ir tikrai elektroninius laiškus rašo 24 valandas per parą. Manau, tie žmonės žino, kur eina ir ką renkasi. Jeigu mano darbas nėra toks operatyvus, bet visada turiu su kažkuo bendrauti, manau, turiu būti įspėta, kad keliamas toks lūkestis – kažkas, atsiuntęs laišką 23:30 val. iš manęs tikisi atsakymo per pusvalandį“, – teigia I. Iacob.

I. Iacob: elektroniniai laiškai nėra pagrindinė komunikacijos priemonė

Su I. Iacob nesutinka L. Ulevičius. Tinklaraštininko teigimu, visų sąlygų įrašymas į sutartį pernelyg formalizuotų darbo santykius. Be to, tokie pat griežti reikalavimai tuomet turėtų būti taikomi ir patiems darbuotojams.

„Ar darbuotojas turėtų prisipažinti, kiek kartų per dieną jis pasitikrina asmeninį „Facebook“ profilį? Visada yra dvi pusės. Jeigu esame griežti darbdavių atžvilgiu, tai būkime griežti ir patys sau“, – pabrėžia L. Ulevičius.

Jo nuomone, darbo rinkos dalyviai turėtų į darbo santykius žiūrėti lanksčiau, nes kiekviena moderni įmonė darbo laiką stengiasi padaryti lankstų ne tik darbdavio, bet ir darbuotojo naudai.

„Jeigu darbuotojas jaučiasi labai skriaudžiamas, tegul nesirenka tokio darbo. Pasiūla iš tiesų yra didelė. Jeigu manote, kad persidirbate arba yra pernelyg sunku, tiesiog išjunkite garso skambutį ir negirdėsite. Niekas jūsų nenuteis, jeigu 23 val. vakaro neatsakysite į viršininko žinutę, o jeigu viršininkas dėl to pyksta – pakeiskite jį“, – pataria L. Ulevičius.

Jam antrina I. Iacob. Specialistė akcentuoja, kad elektroninis paštas nėra pagrindinė komunikacijos priemonė, nes, iškilus skubiam reikalui, žmonės paprasčiausiai skambina. Ji primena, kad pasaulyje taikoma praktika elektroninį paštą tikrinti kelis kartus per dieną – ryte, pietų metu ir prieš išeinant iš darbo.

Buvęs VRK narys Liutauras Ulevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu stabdyti Vyriausiosios rinkimų komisijos vykdomą 2,5 mln. litų vertės IT paslaugų pirkimą.

Prašyme teigiama, jog pirkime sulaukta vienintelio pasiūlymo, kai visi kiti potencialūs paslaugų teikėjai buvo dirbtinai eliminuoti nepagrįstai pirkimo sąlygose nustatant ir reikalaujant perteklinių kvalifikacinių reikalavimų. Lyginant analogiško 2012 metų pirkimo sąlygas matyti, jog dabar vykstančiame pirkime beveik kiekvienam iš 10 reikalaujamų specialistų reikalavimai padidinti bent 2–3 skirtingomis kvalifikacijomis.

Kaip rašoma L. Ulevičiaus išplatintame pranešime, įtarimai dėl neskaidraus pirkimo kilo šiame tarptautiniame ir ES sistemose skelbtame pirkime negalint sudalyvauti nė vienai iš pasaulyje žinomų rinkimų informacinių sistemų lyderių. Teigiama, jog VRK iškeltų reikalavimų negali tenkinti tokios kompanijos, kaip „BigPulse“, „Cybernetica“, „DRS Data Services“, „Indra“, „Scytl“, „SmartMatic“ ir kt.

Anot L. Ulevičiaus, pažymėtina, jog technologiškai sudėtingesnių sprendimų reikalavusiame „Rinkėjo puslapio“ sukūrimo pirkime, vykusiame 2013 metais, reikalavimai buvo nepalyginamai mažesni, todėl savo pasiūlymus teikė net 9 Lietuvos bendrovės – „Affecto“, „Algoritmų sistemos“, „Atea“, „Baltic Amadeus“, „Bull“, „DPA“, „JMSYS“, „Insoft“ ir „Tieto“.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu vykdomame pirkime VRK atsisakė kvalifikuotų informacijos saugos specialistų. Naujasis paslaugų tiekėjus dirbs ir 2016 metais vyksiančių Seimo rinkimų metu, todėl, anot L. Ulevičiaus, vertinant 2012-aisiais vykusių Seimo rinkimų patirtį, būtina įvertinti ir laiku neutralizuoti galimo rinkimų rezultatų klastojimo informacinėje VRK sistemoje grėsmes, tačiau tokių kvalifikacijų VRK nebereikalauja.

Viešųjų pirkimų įstatymas numato, jog VPT turi teisę (gavusi pranešimą apie galimus pažeidimus), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusį Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) narį Liutaurą Ulevičių pripažino kaltu dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo. Pirmadienį paskelbtu nutarimu L.Ulevičiui skirta 750 litų piniginė bauda, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė.

Nutarimas nėra galutinis - per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Administracinių teisės pažeidimų protokolą L.Ulevičiui surašė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Tuometinis VRK narys pernai spalio 16 dieną iš savo socialinio tinklo "Facebook" profilio išsiuntė asmeninę žinutę Seimo nariui Vytautui Gapšiui, siūlydamas susitikti ir aptarti asmeninius interesus, susijusius su Aplinkos ministerijos vykdomais viešaisiais pirkimais. Dėl šios žinutės V.Gapšys kreipėsi į VTEK, o ši konstatavo, kad eidamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas L. Ulevičius aktyviais veiksmais siekė, jog Seimo narys V.Gapšys pasirūpintų jo su Aplinkos ministerija privačiai sudarytomis galiojančiomis civilinėmis sutartimis. Be to, L. Ulevičius nenusišalino ir sprendė su kandidatu į Seimo narius V.Gapšiu susijusius klausimus bei priėmė sprendimus.

Į protokolo nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme L.Ulevičius neatvyko, nors buvo tinkamai informuotas apie posėdį. Administracinę bylą teismas gali nagrinėti atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas byloje nenustatė nei sunkinčių, nei lengvinančių aplinkybių. Konstatuota, kad anksčiau L.Ulevičius už panašius pažeidimus atsakomybėn netrauktas, galiojančių nuobaudų neturi, todėl jam skiriama sankcijos vidurkiui artimas baudos dydis.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių nuostatų, išskyrus drausminio pobūdžio nuostatas, pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1 tūkstančio litų.

Šiemet balandį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė L.Ulevičiaus skundą, kuriuos šis prašė panaikinti jam nepalankų VTEK sprendimą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad L. Ulevičius savo skunde teismui pripažino siuntęs žinutę V.Gapšiui, siekdamas išspręsti su Aplinkos ministerija sudarytos sutarties pagrindu atsiradusius asmeninio suinteresuotumo klausimus ir tikėjosi iš jo supratimo. O tam atvejui, jeigu reakcija būtų neadekvati, buvo numatęs "concern troll" (susirūpinusio trolio) taktiką.

Teismo vertinimu, paaiškinimas dėl "trolinimo" vertintinas tik kaip bandymas pateisinti savo neteisėtą elgesį, todėl jį atmetė kaip prieštaraujantį faktinėms aplinkybėms ir paties pareiškėjo teiginiams.

L.Ulevičius VRK šiuo metu nebedirba.