Naujasis EIB fondas „EU4U“ padės greitai padidinti paramą svarbiai Ukrainos infrastruktūros atkūrimui ir palaikyti šalies ekonomiką.

„Šis instrumentas leis Europos investicijų bankui toliau finansuoti skubius infrastruktūros atstatymo projektus ir remti Ukrainos ekonomikos atsparumą“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

EIB prezidentas Werneris Hoyeris (Verneris Hojeris) teigė, kad šie įsipareigojimai padės Ukrainos ekonomikai ir jos pasipriešinimui Rusijos invazijai.

„Parama taip pat padės nutiesti kelią šalies narystei ES“, – pranešime sakė jis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis teigė, kad Ukrainai skubiai reikia tarptautinės paramos greitam atsigavimui, ypač energetikos, būsto, kritinės socialinės infrastruktūros ir privataus sektoriaus atstatymui.

Prie fondo prisidės Prancūzija (100 mln. eurų), Airija (7 mln. eurų), Italija (100 mln. eurų), Latvija (7 mln. eurų), Lietuva (10 mln. eurų), Liuksemburgas (1,3 mln. eurų), Lenkija (25 mln. eurų), Slovakija (5 mln. eurų), Ispanija (iki 70 mln. eurų), Nyderlandai (52 mln. eurų).

Be to, Belgija, Kroatija, Kipras, Danija, Estija ir Graikija patvirtino savo paramą ir ketinimą prisidėti prie fondo, tačiau konkrečios sumos dar bus nustatytos ateityje.

Jis su Japonijos Vyriausybės vadovu aptarė strateginės partnerystės įgyvendinimą, tolesnę santykių plėtrą, Rusijos karo prieš Ukrainą problematiką bei globalius saugumo iššūkius.

„Labai vertiname Lietuvos ir Japonijos strateginę partnerystę, ypač dinamiškai augantį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos, prekybinių ryšių, gyvybės mokslų, aukštųjų technologijų, kultūros mainų srityse“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak pranešimo, G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva labai vertina Japonijos artėjimą prie NATO ir remia NATO ir Japonijos partnerystės stiprinimą.

Prezidentas padėkojo Japonijos ministrui pirmininkui už jo asmeninę lyderystę Didžiojo septyneto (G7) formatu, Ukrainos įtraukimą į šio formato prioritetus ir tarptautinio koordinavimo platformos kovai su ekonomine prievarta įkūrimą.

Premjerė Ingrida Šimonytė su Japonijos kolega trečiadienį aptarė dvišalius santykius, paramą Ukrainai ir saugumo padėtį Europoje bei Indijos-Ramiojo vandenynų regione.

„Pernai pakylėjome Lietuvos ir Japonijos dvišalius santykius iki strateginės partnerystės, žengdami natūralų žingsnį šalims, tikinčioms tų pačių principų svarba, pirmiausia – taisyklėmis, o ne jėgos ir prievartos politika grindžiama tarptautine tvarka“, – Vyriausybės pranešime cituojama premjerė.

Anot jos, Lietuva gerai supranta, kad saugumas ir stabilumas pasaulyje bus trapūs, jeigu rūpestis jų puoselėjimu apsiribos tik artimiausia kaimynyste.

„Rusijos brutalus karas prieš Ukrainą ir daugiasluoksnės jo pasekmės rodo, kad euroatlantinis ir Indijos-Ramiojo vandenynų regiono saugumas yra susiję“, – sakė ministrė pirmininkė.

Anot pranešimo, susitikime dar aptarti pastarieji nestabilumo rizikas didinantys įvykiai Rusijoje bei Baltarusijoje, pavojų kelianti Rusijos branduolinė retorika, saugumo padėtis Indijos-Ramiojo vandenynų regione, Kinijos iššūkis, nepriimtinos ekonominės prievartos klausimai bei Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas pažeidžiantys Šiaurės Korėjos balistinių raketų bandymai.

– Ką rodo jūsų banko statistika? Per visas Baltijos šalis, lietuviai patenka maždaug per vidurį...

– Palyginome praėjusių metų pabaigos ir šių metų pradžios, t. y. sausio mėnesio, duomenis. „Citadele“ banko užsakymu visose trijose Baltijos šalyse atlikome gyventojų apklausą, kuri parodė, kad sausį tik 22 proc., paremia finansiškai savo artimuosius panašiai arba daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Ir panaši dalis respondentų teigė, kad sumažino pagalbą savo artimiesiems.

– Apie kokią pagalbą čia buvo kalbama?

– Buvo kalbama apie finansinę pagalbą, prisidėjimą prie maisto, mokesčių sumokėjimo, drabužių įsigijimą ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokias įprastai sumas gyventojai skirdavo savo artimiesiems?

– Tos sumos nebuvo labai didelės. Maždaug – nuo 100 iki 400 eurų per mėnesį, priklausomai nuo poreikių ir galimybių. Tačiau sumažinti penktadaliu yra gana daug. 

– Kokios priežastys lemia, kad mes mažiau finansiškai remiame savo artimuosius?

– Yra dvi medalio pusės. Iš tikrųjų infliacija vis dar niekur nedingo ir tiek lietuviai, tiek latviai, tiek estai labiau diržus susiveržė metų pabaigoje. Tad gali būti, kad metų pradžioje dar veikia tas psichologinis niuansas. Kita vertus, žmonės mato energijos kainų stabilizavimąsi, kad nebuvo tokios didelės ekonomikos krizės, kaip buvo prognozuota, kad viskas kur kas stabiliau. Tad gali būti, kad dalis gyventojų padidino savo išlaidas drabužiams, kelionėms, pramogoms, kurias buvo gerokai apkarpę metų pabaigoje. Tai irgi gali turėti įtakos.

– Sakoma, Baltijos šalys panašios, bet pagal infliaciją skiriamės. Ar tik dėl infliacijos gyventojai mažiau ėmė remti savo artimuosius. Pagal atliktą tyrimą, latviai – pirmoje vietoje, lietuviai – antroje, o estai – trečioje.

– Infliacija lėmė tik iš dalies. Latvijoje, jei pasižiūrėtume darbo užmokesčio, pensijų vidurkius, jie yra mažiausi. Darome prielaidą, kad būtent dėl to jie finansiškai remia artimuosius daugiausiai. Estai šių metų pradžioje išlaikė didžiausią discipliną ir nepadidino išlaidų, ką padarė lietuviai bei latviai.  Estai galbūt taupo labiau tų nebūtinųjų išlaidų sąskaita.

– Kodėl estams pavyksta sutaupyti, ko negalima būtų pasakyti apie lietuvius ir latvius?

– Iš tikrųjų sunku pasakyti, ar tai yra tendencija, nes buvo gruodis, dabar turime sausį. Tačiau rekomenduojame, kad tas padidėjęs išlaidavimas netaptų ilgalaike tendencija. Net jei pajutome šiokį tokį psichologinį ir finansinį atsipalaidavimą, patartina išlaikyti discipliną, nes taupymas leidžia mums turėti tvarius asmeninius ar šeimos finansus.

– Pakalbėkime ir apie išlaidas. Daugelis atsisakė nebūtinų išlaidų tik dėl infliacijos, ar yra kitų priežasčių – gal jau pradedame suvokti, kas yra taupymas?

–  Tai atsiremia ir į infliaciją. Kita vertus, gruodį daugelis buvo priversti pataupyti, nes reikėjo atriekti dalį pajamų didesniems mokesčiams. Bet sausio mėnesio duomenimis, dar to nepavadinčiau taupymu. Norėčiau ir linkėčiau, kad taip būtų. Be abejo, dalį žmonių ne tiek infliacija, kiek neapibrėžtumas priverčia taupyti, pasverti, susimąstyti, kad vis dėlto reikia turėti atsidėjus santaupų nenumatytiems atvejams.

– Pagal statistiką, labiausiai žmonės atsisako maisto į namus. Suvokėme, kad tai yra visiškai nebūtinos išlaidos?

– Žinote, kartais maisto užsakymas į namus gali atsieiti pigiau, kiekvienu atveju reikėtų pasiskaičiuoti. Nėra čia visiškai vienos taisyklės, bet neskaičiuodami to nesužinosime. Tad pirmiausiai reikėtų įvertinti, ar bus pigiau pačiam pasigaminti, ar užsisakyti.

– Ką patartumėte tiems, kurie norėtų pradėti labiau taupyti. Ar reikia visko atsisakyti?

– Visko atsisakyti nereikia, reikia gyventi gyvenimą. Tačiau vertėtų laikytis pagrindinės taisyklės – 50 proc. skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – kintamoms išlaidoms ir 20 proc. – taupymui, investavimui. Disciplina šiuo atveju gali tik padėti.