Lietuvoje atostogaujanti užsieniečių šeima – trys suaugusieji ir du maži vaikai – stebėjosi lietuviškomis kainomis.

Apie dešimt minučių trukęs pasivažinėjimas žirgu kinkyta karieta Smiltynėje penkiems asmenims kainavo išties nemenką sumą.

Juolab kad atstumas nuo Senosios perkėlos iki delfinariumo vargiai siekia du kilometrus.

"Dukrai labai patinka arkliai, todėl nutarėme delfinariumą pasiekti karieta. Nė į galvą netoptelėjo paklausti vadeliotojo, kiek mums kainuos šis malonumas. Juk atstumas labai nedidelis. Kelionės metu vaikas dar prasitarė, kad gyvename Ciuriche, matyt, todėl ir susimokėjome atitinkamai – 25 eurus", – darė išvadas moteris.

Nekeista, kad ši pramoga sunkiai įperkama ir lietuviams.

Jeigu atsiranda mokančiųjų, ir prašo tiek.

Išgirdusi apie kainas kauniečių šeima į Lietuvos jūrų muziejų mieliau rinkosi paėjėti pėsčiomis.

Smiltynėje keleivius kinkomuoju transportu vežiojantis klaipėdietis Rimantas Prokopas aiškino, kad paslaugos kaina yra sutartinė ir, palyginti su užsienio šalimis, santykinai nedidelė.

Ji priklauso nuo karietos tipo (paprasta arba karališka, kuri yra gražesnė, prabangesnė), važiuojančių žmonių skaičiaus, turistų srauto ir kitų aplinkybių.

Realybė: arkliais kinkytų karietų verslas traukiasi į užribį. Gali būti, kad ateityje šios pramogos pajūryje visai neliks. (Vytauto Petriko nuotr.)

Dažniausiai verslininkas karieta vežioja latvius.

"Tai – derybų objektas. Visai kaip turguje. Jeigu darbo nėra, veži pigiau. Jeigu turi daug klientų, pasakai kainą, ir tada jie renkasi, važiuoti ar ne. Jei nepatinka, sėskite į traukinį arba plaukite keltu. Tada išvis nieko nekainuos. Yra iš ko rinktis", – kalbėjo R.Prokopas.

Pašnekovo žodžiais, pasivažinėjimas paprasta karieta nuo perkėlos iki delfinariumo atsieina apie 15–20 eurų, prašmatnesne – iki 30 eurų.

Valandos kelionė jau kainuotų apie 60 eurų.

"Karieta visame pasaulyje yra brangu. Tik pas mus dar santykinai pigu. Kaina turėtų būti tokia, kaip Austrijoje, bet mes čia neturime tiek daug turistų. Klaipėda – tai ne Milanas ar Viena, kur eilė žmonių laukia karietų", – dėstė verslininkas.

Esą šis darbas jam – nuostolingas, todėl ateityje karietų pajūryje gali ir visai nelikti.

Tai patvirtino ir Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas.

Rimantas Armonas / Vytauto Petriko nuotr.

Šiam sezonui išduoti tik keturi leidimai karietoms – vienas Klaipėdos mieste ir trys Smiltynėje.

Anksčiau karietų pajūryje būdavo keliskart daugiau, tačiau dabar situacija gerokai pasikeitusi.

Mėnesiui leidimas už vieną karietą kainuoja 23 eurus.

Tiesa, pačių verslininkų kainų savivaldybė nekontroliuoja.

"Jeigu atsiranda mokančiųjų, ir prašo tiek", – tarstelėjo R.Armonas.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė teigė, kad pramogų bei pavėžėjimo paslaugų kainos bet kurią dieną yra vienodos visiems – tiek užsienio turistams, tiek poilsiautojams iš Lietuvos.

Įžvelgia grėsmę

Miesto sprendimas leisti Melnragėje, Vėtros g. 8, duris atverti kavinei ir pradėti plaukimo banglentėmis bei jėgos aitvarais mokymo veiklą kelia prie šiaurinio molo žvejojančiųjų nerimą.

Teigiama, kad vasarą priekrantės žvejai turi teisę žvejoti 600 m teritorijoje tarp molo ir Klaipėdos paplūdimių ribos.

Tiesa, pagal susitarimą su pliažus prižiūrinčia įstaiga "Klaipėdos paplūdimiai" žvejai savo tinklų vasarą, kol vyksta aktyvus poilsis, nestato likus 30 m iki paplūdimių ribos. Taigi verslininkams žvejybai lieka 570 m ruožas.

Taip suderėta, siekiant išvengti situacijų, kai poilsiautojai gali supainioti žvejų įrenginius su gelbėtojų plūdurais, maudytis tose vietose, kur pastatyti tinklai.

Baiminamasi, kad tokia grėsmė iškiltų, jeigu paplūdimyje naujai įsikursiantys verslininkai į vandenį nuleis burlenčių ar kitos įrangos.

"Jeigu aitvaruotojas įsipainios, tai bus didelė problema. Kas prisiims už tai atsakomybę?" – klausė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis.

Prašė ne vienus metus

Verslininkų atstovas taip pat pridūrė, kad žvejai yra gavę leidimą minėtoje teritorijoje žvejoti visus metus.

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas paaiškino, kad miestą jau daug metų pasiekdavo verslininkų prašymai paplūdimyje oficialiai leisti mokyti žmones plaukioti banglentėmis ar kita įranga, įsteigti prekybinę vietą.

Prieš kurį laiką adresu Vėtros g. 8 buvo numatyta komercinė zona.  Nuspręsta suplanuoti tokią erdvę ir skelbti konkursą. Jis neseniai įvyko, išrinktas ir nugalėtojas.

Verslininkams – įpareigojimas

R.Armono teigimu, konkurso nugalėtojas kaip pagrindinę savo veiklą įvardija prekybą, o šalutine nurodo banglenčių sporto propagavimą ir mokymą. Minėtas veiklas žadama vystyti sausumoje.

"O jeigu eis prie vandens, jie yra informuoti ir žino, kad turi laikytis visų reikalavimų. Mums net nekilo mintis, jog nuostatuose būtina įrašyti, kad draudžiama banglente plaukti į tinklus, jeigu jie bus", – tikino savivaldybės darbuotojas.

R.Armonas pastebėjo, jog jau daug metų paplūdimyje veikia lauko kavinės ir didesnių problemų nekyla, o jeigu nesklandumų pasitaiko, juos pavyksta greitai išspręsti.

Šį klausimą neseniai svarstę uostamiesčio Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nariai nusprendė išduodant leidimą tokioms paslaugoms teikti verslininkus įpareigoti pažymėti išplaukimo į jūrą taką.

Uostamiestyje nesiveržiama prekiauti gėlėmis per Motinos dieną, kuri bus minima šį sekmadienį. Kur kas aktyvesni prekeiviai buvo per Tarptautinę moters dieną.

Savivaldybė kol kas yra išdavusi tik apie 10 leidimų prekiauti gėlėmis šį savaitgalį. Prekybos vietų yra patvirtinta 45-ios.

Tačiau gali būti, jog kai kurie prekeiviai leidimus suskubs išsiimti paskutinę minutę arba prekiaus be jų. Kontrolieriai įspėjo leidimų nepamiršti, nes jų neturintys prekeiviai gali būti nubausti.

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyrius vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas teigė, kad dauguma prekeivių išreiškė norą prekiauti ir šeštadienį, ir sekmadienį – gegužės 3 ir 4 dienomis.

„Leidimų išduota dar nedaug. Dauguma žmonių nori gėlėmis prekiauti prie prekybos centrų, o ten esančios prekybos vietos priklauso ne mums. Tačiau leidimą prekybai išsiimti vis tiek reikia. Susidaro įspūdis, kad prekeiviai gėlėmis labiau nori prekiauti per Moters, o ne per Motinos dieną“, – tvirtino vyriausiasis specialistas.

Prekiauti gėlėmis per Tarptautinę moters dieną norinčiųjų buvo kur kas daugiau. Leidimų buvo išduota 26. Tada dauguma prekeivių gėlėmis prekiavo dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį, kovo 7-ąją ir 8-ąją.

Tačiau tą kartą užfiksuota daug pažeidimų, kai gėlėmis buvo prekiaujama be leidimų. Per vieną dieną buvo išaiškinta 20 tokių atvejų. Dauguma tokių pažeidimų užfiksuota prekybos centrų aikštelėse.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, pagal nustatytą tvarką leidimą prekiauti savivaldybėje reikia išsiimti, nepaisant to, ar prekiaujama privačioje, ar nuomojamoje teritorijoje, ar valstybinėje žemėje. Tačiau prekeiviai neretai tai pamiršta.

„Nesvarbu, ar prekiaujama prekybos centro aikštelėje, ar gatvėje – reikia išsiimti leidimą prekybai. Skirtumas tas, kad pirmiesiems nereikia mokėti rinkliavos. Prekyba viešose vietose turi būti kontroliuojama, nes jai keliami tam tikri reikalavimai“, – pabrėžė K.Vintilaitė.

Tarptautinę moters dieną, kuri bus minima šeštadienį, uostamiestis pražys tulpėmis. Prekiauti gėlėmis viešose vietose jau išduoti 26 leidimai – panašiai tiek, kiek pernai, nors norinčiųjų pardavinėti gėles buvo ir daugiau.

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas pasakojo, kad gėlių prekeiviai nori greitai susitvarkyti dokumentus leidimams gauti.

Vienas jau yra išduotas ir prekiauti gegužės 4-ąją, kai bus švenčiama Motinos diena.

„Jei galėtų, prekeiviai dėl leidimo kreiptųsi ir iki šventės likus dvejiem metams. Mano, kad pas mus koks archyvas – atneša prašymus prieš metus“, – tvirtino vedėjas.

Pasak R.Armono, prekiauti gėlėmis kovo 8-ąją uostamiestyje labai populiaru.

„Matyt, žmonės perka tulpes“, – teigė pašnekovas.

Tačiau prekybos vietų skaičius nesikeičia. Šiemet jis liko toks pat, kaip ir pernai. Prekeiviai beveik visas vietas jau išpirko.

„Norinčiųjų prekiauti gėlėmis kovo 8-ąją būtų ir daugiau. Labiausiai prekeiviai nori įsikurti prie prekybos centrų, magistralinių gatvių, tačiau tokiose vietose daug metų nėra buvę numatyta prekybos vietų. Prie gatvių yra didelis judėjimas, oro užterštumas. Tai kenkia pačių prekeivių sveikatai“, – aiškino R.Armonas.

Jis tvirtino, kad miesto centre numatytos tik kelios vietos prekiauti gėlėmis. Jos yra tose vietose, kur platesni šaligatviai, kad nebūtų trukdoma dviračių ir pėsčiųjų eismui.

„Kodėl būtinai reikia prekiauti gatvėse? Juk yra turgavietės, kurios pustuštės. Visi gatvėse nesutilps“, – pabrėžė R.Armonas.

Įmonės „Frezijų puokštė“ vadovė Živilė Kristutienė tvirtino, kad tulpės išlieka populiariausiomis gėlėmis, kurios teikiamos moterims Tarptautinę moters dieną.

„Situacija nelabai keičiasi. Jaučiame ir pagal užsakymus, ir pagal pavienius pirkimus. Organizacijos iš anksto užsako tulpes, kad galėtų pasveikinti moteris. Matyt, šiemet sveikins iš anksto, nes Tarptautinė moters diena minima šeštadienį. Nuolatiniai klientai perka įvairiaspalvių tulpių puokštes“, – pasakojo vadovė.

Vienos tulpės kaina svyruoja nuo 2 iki 3 litų.

Naujų metinių lengvatinių leidimų statyti automobilius miesto centre esančių daugiabučių namų kiemuose laiku neišsiėmusių vairuotojų laukia baudos. Pereinamojo laikotarpio, kurio metu į pažeidėjus būtų žiūrima atlaidžiau, šiemet nebus.

Susizgribo paskutinę minutę

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas tikino, kad naujų metinių ar dvejus metus galiojančių leidimų statyti automobilius miesto centre esančių daugiabučių namų kiemuose išdavimas vyksta be trikdžių.

Priešingai nei praėjusiais metais, eilių nėra.

"Dauguma leidimus tvarkėsi iš anksto, tačiau yra ir tokių, kurie jais susirūpino paskutinę minutę", – tvirtino R.Armonas.

Pernai dėl susidariusių eilių leidimų nespėję gauti vairuotojai kelis mėnesius nebuvo baudžiami dėl nesumokėtos rinkliavos. Šiemet tokių lengvatų nebus.

Žmonių antplūdžio nėra

Kontrolieriams nustačius, kad leidimas nėra pratęstas laiku, mašinos savininkui teks mokėti baudą.

"Jau nuo spalio vidurio gyventojus, kurių leidimai baigiasi, raginome nesnausti ir kreiptis dėl naujų išsiėmimo. Žmones, kurių leidimai baigiasi sausį ar vasarį, aptarnavome be eilės. Laiko viską susitvarkyti tikrai buvo", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.

Tad, anot jos, pereinamojo laikotarpio, kai į pažeidėjus, kurie nesumokėjo rinkliavos, žvelgta atlaidžiai, šiemet nebus. Pernai šis mokestis dar buvo naujovė.

"Jei vėl žiūrėtume atlaidžiau, susidurtume su dilema – iki kada aplaidumas toleruotinas, o nuo kada pradėti bausti? Paprasčiau yra, kai visi lygūs ir visiems galioja vienoda tvarka", – komentavo vedėja.

V.Venckutė-Palaitienė pabrėžė, kad eilių dėl naujų leidimų šiuo metu nėra.

Kreiptis dera prieš mėnesį

Rekomenduojama dėl naujo lengvatinio leidimo statyti automobilius daugiabučių namų kiemuose miesto centrinėje dalyje kreiptis likus mėnesiui ar dviem iki senojo galiojimo pabaigos.

Naujieji leidimai pradeda galioti nuo tos dienos, kada baigiasi senųjų galiojimo laikas.

Lengvatinių leidimų kainos nesikeitė. Pirmai mašinai kainuoja 5, antrai – 250 litų per metus. Juos galima išsiimti ne tik vieniems, bet ir dvejiems metams.

Gyventojams verta žinoti ir tai, kad nuo sausio savivaldybės rinkliavas – už metinį leidimą automobilius statyti miesto centre, leidimą prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose, įrengti išorinę reklamą – klaipėdiečiai gali susimokėti ne pašte, o Šiaulių banke.

Čia įmokos priėmimo mokestis sieks 0,7 lito. Pašte jis yra 0,79 lito.

Daugumoje bankų administracinis mokestis už pinigų pervedimą siekia 8 litus.

Prekyba kalėdinėmis eglutėmis uostamiestyje įsibėgėja. Žaliaskarėmis prekiaujama prie daugumos prekybos centrų. Klaipėdiečiai renkasi įvairias eglutes – nuo keliasdešimties centimetrų iki trijų metrų aukščio. Medeliai šiemet nebrango, jie kainuoja tiek pat, kiek pernai.

Prekeivių skaičius nesikeitė

Uostamiestyje šiuo metu yra išduota 20 leidimų prekiauti eglutėmis – 17 valstybinėje žemėje ir 3 privačioje.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Rimanto Armono, beveik tiek pat leidimų buvo išduota ir pernai.

Klaipėdoje, valstybinėje žemėje, yra paskirtos 67 vietos, kuriose galima prekiauti eglutėmis. Tiek jų buvo ir pernai.

"Vietos užimtos ne visos. Dar vienas kitas prekeivis ateina išsiimti leidimo, bet didžioji dalis juos jau turi", – tvirtino R.Armonas.

Iš miesto viešosiose vietose eglutėmis prekiaujančių žmonių medelių galima nusipirkti nuo 10 litų. Kaina priklauso nuo eglutės aukščio, grožio, rūšies, nuo to, ar ji nukirsta, ar vazonėlyje.

Ieško įvairių medelių

Kretingos miškų urėdijos Dekoratyvinių sodmenų medelyno vedėjas Leonardas Balčikonis tikino, kad eglučių kainos nesikeičia jau kelerius metus.

"Ekonomika po truputį atsigauna, bet žmonės dar nepralobo", – argumentavo vedėjas.

Paprasta nuo 0,5 iki 2 metrų aukščio eglutė medelyne kainuoja 16–21 litą, nuo 2 iki 2,5 metro aukščio – 21–26 litus. Pasak L.Balčikonio, kaina priklauso nuo medelio grožio.

Kiek brangesnės sidabrinės eglės. Vidutinė jų kaina siekia apie 32 litus.

L.Balčikonio teigimu, populiarios išlieka eglutės vazonėliuose. Pernai jų net pritrūko. Apie metro aukščio vazonėlyje pasodinta paprasta eglutė kainuoja 25 ir 35, sidabrinė – 45 ir 55 litus.

"Pirkėjai renkasi įvairias eglutes, norai skirtingi. Vieni įsigyja nukirstas eglutes, kiti vazonėliuose. Populiariausios iki 2 metrų aukščio nukirstos eglutės. Yra ir tokių, kurie į namus vežasi ir aukštesnes. Tačiau dažniausiai pastarąsias perka kavinės, restoranai, vaikų darželiai. Aukštesnė nei 3 metrai eglutė kainuoja apie 70 litų", – tvirtino vedėjas.

Dalis žmonių perka ne eglutę, o jos šaką. Tačiau dauguma laukia tradicinės akcijos, kai girininkai jas dalys nemokamai. Paprastos eglės šaka kainuoja 2, sidabrinės – 3 litus, mažesnės – litą.

Reikia drėgmės

Kad nukirsta eglutė ilgiau išliktų graži ir nenubyrėtų jos spygliai, L.Balčikonis patarė medelį statyti į tokį stovą, kuriame medelį būtų galima laistyti.

"Drėgmės reikia, juk dažniausiai kambariuose oras būna labai sausas, o eglutė pastatoma prie radiatoriaus. Galima medelį įkišti į kibirą su smėliu ir laistyti. Atsparesnės yra sidabrinės eglės.

Problemų dėl laistymo nekyla, kai medeliai pasodinti vazonėliuose", – aiškino vedėjas.

Pasak L.Balčikonio, dažnai pasitaiko, kai žmonės prieš Kalėdas ateina nusipirkti naujos eglutės, nes senosios spygliai nubyrėjo.

"Sausuose butuose eglutė be vandens ilgai neišbus", – įspėjo L.Balčikonis.

Prekiauti eglutėmis šiemet bus tiek pat skirta vietų, kaip ir praėjusiais metais. Prognozuojama, kad šventinių medelių kainos išliks panašios į pernykštes.

Klaipėdoje prekiauti eglutėmis bus galima net  67 vietose. Toks pat skaičius buvo ir pernai. Dauguma jų yra prie prekybos centrų.

"Daugiau vietų tikrai nereikia. Ir taip yra užimamos ne visos. Prekiauti labiausiai norima ten, kur didesni žmonių srautai", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Armonas.

Leidimai prekiauti eglutėmis viešose miesto vietose bus išduodami po mažiau nei mėnesio – nuo gruodžio 2 d. Rinkliava už leidimą siekia 450 litų per mėnesį – apie 15 litų dienai.

Užimti prekeiviams rekomenduojama iki 20 kv. metrų ploto. Paprastai prekiauti eglutėmis mieste pradedama nuo gruodžio vidurio.

Kretingos miškų urėdas Antanas Baranauskas tvirtino, kad šiemet eglučių kainos labai neišaugs. Jos bus panašios į praėjusių metų. Gali skirtis 10 proc.

"Kaina priklauso nuo pačios eglutės. Vieni perka medelius vazonuose, kiti – nukirstas. Skirtingi ir medelių aukščiai. Nuo to ir priklauso kaina. Vienos eglutės gal atpigs, kitos – šiek tiek pabrangs", – teigė A.Baranauskas.

Pasak urėdo, šiemet medelį bus galima nupirkti ir už 8–10 litų.

Antrojoje Melnragėje, prie neįgaliųjų paplūdimio, poilsiautojams siūloma vandens sporto pramoga, nors savivaldybės įrengtuose informaciniuose stenduose nurodyta, kad paplūdimyje vandens motociklais plaukioti griežtai draudžiama.

Leidimas galioja krante

Pasirodo, vandens dviračiais, motociklais ar kitais motoriniais mechanizmais jūroje laigyti leidžiama tik vienoje Klaipėdos paplūdimių vietoje – 600 metrų į dešinę nuo Šiaurinio molo.
Taip yra nusprendusi Klaipėdos savivaldybė ir net patvirtinusi aktyvaus poilsio zonas detaliuoju planu.

Visur kitus pajūryje turėtų būti draudžiama tokia pramoga, kad vandens motociklais nebūtų sužaloti jūroje mirkstantys poilsiautojai.

Vis dėlto Melnragėje kavinę turinčiam klaipėdiečiui Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyrius išdavė leidimą nuomoti vandens priemones.

Šio skyriaus specialistas Rimantas Armonas, paklaustas, kaip įmonei buvo išduotas leidimas vandens pramogoms, jei čia pat stovi savivaldybės stendas, perspėjantis, jog vandens motociklais draudžiama plaukioti, atsakė, kad jo skyrius su savivaldybės stendais ir su vandeniu neturi jokio ryšio.

"Mes apie jokius ženklus nieko nežinome, gal ten gelbėtojai kažką savo iniciatyva parašė? Klausėme gelbėtojų, ar ši paslauga jiems netrukdys, šie atsakė, kad ne. Mes išduodame leidimą vykdyti veiklą sausumoje – 15-oje kvadratinių metrų. O gal po smėlį jis plaukioja? Mes su vandeniu neturime jokio ryšio", – kalbėjo R.Armonas.

Už reklamą – baudos

Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė tikino, kad jos skyrius informuotas tik dėl įtartinai ant kelio ženklo atsiradusio reklaminio stendo su vandens motociklo nuotrauka.
"Mūsų specialistai nuvyks ir patikrins, ar ši reklama yra legali ir kaip laikomasi paslaugų teikimo taisyklių. Mano akimis, ant kelio ženklo yra draudžiama kabinti reklaminius plakatus. O už tai gresia nuo 500 iki 1 tūkst. litų bauda", – aiškino K.Vintilaitė.

Pramogų trūksta

Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas paaiškino, kad vandens motociklai ir dviračiai gali plaukioti tik prie Šiaurinio molo.

"Savivaldybė išdavė leidimą vykdyti veiklą krante. Tačiau verslininkai negali pažeisti plaukiojimo vidaus vandenimis taisyklių", – teigė V.Urbonas.
Vis dėlto V.Urbonas pripažino, kad pajūryje daugiau jokių pramogų nėra.

"Įstatymų daug, dar daugiau juos kontroliuojančių valdininkų. O pramogų pajūryje trūksta", – aiškino V.Urbonas.

Baustų tik vandenyje

Kas turėtų kontroliuoti, ar verslininkai paiso įstatymų, sunkiai galėjo nupasakoti ir Saugios laivybos administracijos Nekonvencinių laivų kontrolės poskyrio vedėjas Jonas Lukša.

"Vandens motociklais galima plaukioti 500 metrų nuo kranto linijos, tačiau kaip į jūrą motociklas išplauks, čia ne mūsų reikalas. Mes kontroliuojame tik, kai jie yra vandenyje", – tikino J.Lukša.

Jis pripažino, kad tokiai transporto priemonei turi būti įrengtas vandens koridorius, nužymėtas plūdurais.

"Baltijos jūroje plaukioti galima, tik yra kelios motorinių plaukiojimo priemonių nuleidimo vietos", – aiškino J.Lukša.
Saugios laivybos administracijos inspektoriai galėtų skirti baudas tuomet, jei laivavedžiai po jūrą plaukiotų išgėrę ar netvarkingomis transporto priemonėmis.

"Jei būtų plaukiojama neperėjus techninės apžiūros, bauda siektų nuo 100 iki 200 litų. Už laivybos pažeidimus ir chuliganišką elgesį vandenyje grėstų 200-400 litų bauda, neblaivus laivavedys sulauktų nuo 500 iki tūkstančio litų baudos", – aiškino J.Lukša.

Šią vasarą jau yra nubaustas vienas laivavedys, prie Kiaulės Nugaros plaukiojęs būdamas girtas.

Prie molo verslas mirė

Naują paslaugą šiais metais poilsiautojams pasiūlęs klaipėdietis Marius Junokas aiškino, kad valdžios nurodytoje vietoje, prie Šiaurinio molo, prieš kelerius metus verslininkai mėgino užsiimti vandens pramogomis, bet liko it musę kandę.

"Ten nėra žmonių, jūra į krantą meta šiukšles. Ši vieta prie molo merdi. Todėl ir teko žmonėms pasitraukti su visa įranga. O Melnragėje yra kavinė, todėl reikėjo galvoti, ką daryti, kad žmonės turėtų pramogų", – aiškino M.Junokas.

Klaipėdietis pripažino, kad penkerius metus uostamiestyje kalbama apie pramogų trūkumą, o politikai vis dar nesiryžta keisti tvarkos.
"Įstatymai turėtų tarnauti žmogui", – mąsto klaipėdietis.