Klaipėdoje – investicijos į magistralinius vamzdynus

„Vamzdynai, kuriais keliauja šiluma, yra skirtingo diametro. Magistraliniai – patys didžiausi. Jais karštas vanduo teka iš katilinių po visą miestą, iš jų siauresniais vamzdžiais paskirstomas į kvartalus ir galų gale patenka į namus. Atvėsęs vanduo tuo pačiu maršrutu, tik kitu vamzdžiu, grąžinamas atgal į katilines“, – šilumos kelią aiškino Arūnas Smaguris, bendrovė „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Magistraliniai vamzdynai ne tik didžiausi, bet ir svarbiausi šilumos perdavimo grandyje. Jei trūktų magistralinio vamzdžio atšaka, be šilumos iškart liktų keli miesto kvartalai. Tad savaime suprantama, kad siekiant užtikrinti patikimą šilumos tiekimą uostamiestyje šiemet didžiausias investicijų krepšelis bus skirtas magistralių atnaujinimui.

Taikos ir Jūrininkų prospektų sankirtoje numatyta rekonstruoti 765 metrų ilgio vamzdyną. Šilutės plente prie „Klaipėdos energijos“ katilinės link „Depo“ prekybos centro taip pat bus klojama nauja 1 468 metrų ilgio magistralės atkarpa. O šiaurinėje miesto dalyje numatyta rekonstruoti iškart tris atkarpas: Plytinės gatvėje nuo Panevėžio iki Zarasų gatvės, Kretingos gatvėje nuo Žolynų kvartalo link botanikos parko ir pakeisti trasą, kertančią Liepojos gatvę ties „IKI“ prekybos centru link ligoninių miestelio. Šių trijų atšakų bendras ilgis yra 1 616 metrų.

Darbai prasidės šiemet

„Šių projektų finansavimas ir rekonstrukcijos darbai numatyti iki 2021 m. pabaigos, tačiau planuojame viską padaryti greičiau. Projektus deriname jau dabar, o statybos darbus vykdysime pasibaigus šildymo sezonui“, – sakė A.Smaguris.

Paklojus naujus, pramoniniu būdu izoliuotus vamzdynus, mažės šilumos perdavimo nuostoliai, į atmosferą pateks mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tūkstančiams vartotojų dar labiau pagerės šilumos tiekimo patikimumas.

„Ekologine prasme, įvykdžius šiuos keturis projektus, į atmosferą kasmet išmesime 755 tonomis mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Energijos taupymo aspektu, 3 500 megavatvalandžių (MWh) sumažinsime patiriamus nuostolius. Turint galvoje, kad naujo tipo vamzdynai patikimai naudojami apie 30 metų, taupymo skaičiai yra milžiniški ir su kaupu atperka bendrovės investicijas“, – argumentavo Antanas Katinas, „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.

2019 m. pabaigoje bendrovė „Klaipėdos energija“ eksploatavo 240,3 km termofikacinio vandens tinklų, iš jų – 147,14 km tinklų su poliuretano izoliacija, t. y. 61,2 % nuo bendro eksploatuojamų tinklų ilgio. Renovuojant termofikacinio vandens tinklus yra įdiegiama vamzdynų pažeidimų kontrolės sistema. Naudojantis šia sistema yra stebima vamzdžių būklė ir anksti aptinkamas vandens nutekėjimas į šiluminę izoliaciją. Taip efektyviai aptinkami ir šalinami atsiradę net ir maži gedimai. Patikima kontrolė ir prevencinės priemonės užkerta kelią didelio masto avarijoms vamzdynuose ir pailgina jų gyvavimo laiką, leidžia sumažinti technologinius šilumos nuostolius dėl termofikacinio vandens nutekėjimo.

Bandymams – tik diena

Bendrovės "Klaipėdos energija" darbuotojai šiluminių trasų bandymus atlieka tik vieną dieną, tačiau dėl aptiktų defektų arba namus prižiūrinčių šildymo sistemų prižiūrėtojų ar administratorių vangumo gyventojai be karšto vandens kartais turi verstis daug ilgiau.

"Klaipėdos energija" pirmadienį apie pietus nutraukia karšto vandens tiekimą, atlieka paruošiamuosius darbus ir antradienį padidina slėgį vamzdynuose, išbando, ar vamzdžiai jį išlaiko.

Jeigu viskas gerai, trečiadienį bendrovė jau vėl pradeda tiekti karštą vandenį miestui.

Klaipėdiečiai, gyvenantys arčiausiai bendrovės, pavyzdžiui, Paryžiaus Komunos ir aplinkinėse gatvėse, karštu vandeniu jau gali mėgautis tą pačią dieną.

Pasak energetikų, įprastai ketvirtadienį karštas vanduo pasiekia ir labiausiai nuo katilinių nutolusius klientus.

Prižiūrėtojai nespėja

Visgi dažniausiai klaipėdiečių butuose karštas vanduo pasirodo penktadienį vakare ar net vėliau.

Taip yra todėl, kad šildymo sistemų prižiūrėtojai turi atsukti sklendes kiekvieno namo šilumos punkte.

Kaip paaiškino energetikai, bendrovė "Klaipėdos energija" tiekia šilumą tik iki namo įvado.

Kad bandant šilumos trasas padidintu slėgiu gyventojų butuose nesusproginėtų radiatoriai, kiekvieno namo šildymo sistemų prižiūrėtojai privalo užsukti įvadines sklendes, o po bandymų jas atsukti.

Kiekvienas daugiabutis namas turi savo šildymo sistemų prižiūrėtoją, kuris prižiūri tvarką šilumos ūkyje.

Jie privalo užtikrinti, kad name būtų laiku išjungtas, o po hidraulinių bandymų įjungtas karštas vanduo.

Tad penktadienį nesulaukę karšto vandens gyventojai turėtų skambinti namo administratoriui, bendrijos pirmininkui arba ieškoti būtent savo namo šildymo sistemų prižiūrėtojo.

Laukia daug darbų

Pastaraisiais metais netikėtumų per bandymus nebūta.

Jeigu jų metu išryškėja kokių nors defektų, energetikai patys informuoja gyventojus apie galimus nepatogumus, nurodydami, kiek laiko užtruks remontas.

Operatyviausia informacija apie hidraulinius bandymus skelbiama bendrovės "Klaipėdos energija" internetinėje svetainėje. Taip pat – "Klaipėdos" puslapiuose.

Miestiečiai neretai piktinasi, kad bandymai atliekami būtent tada, kai atvėsta oras. Tačiau būta metų, kai gegužės pradžioje dar nebuvo užbaigtas šildymo sezonas.

Šilumininkų tikslas – bandymus atlikti kiek galima anksčiau, kad liktų daugiau laiko defektams pašalinti.

Iki kito šildymo sezono pradžios reikia suspėti pakeisti suplanuotas šildymo trasas. Jeigu paaiškėtų, kad esama nenumatytų defektų, juos pašalinti taip pat būtina iki rudens.

Kadangi kiekvienam panašiam darbui būtina gauti statybos leidimą, o rangovams parinkti tenka vykdyti viešųjų pirkimų konkursą, visa tai užima gana daug laiko.

Būtent tai lemia ankstyvą hidraulinių bandymų laiką.

Kituose Lietuvos miestuose hidrauliniai bandymai taip pat jau vykdomi.

Kaip skelbia VKEKK, didžioji dalis lėšų bus skirta magistralinių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijai Klaipėdoje ir Gargžduose - 50 proc. šiems projektams įgyvendinti reikalingų lėšų bus finansuojama iš ES struktūrinių fondų.

Bendrovė „Klaipėdos energija“ iš viso planuoja rekonstruoti 5,5 km šilumos tiekimo tinklų. Tai leis bendrovei vidutiniškai 967 MWh per metus sumažinti šilumos tiekimo tinkluose patiriamus nuostolius, o šilumos tiekimo kintamosios sąnaudos, preliminariais skaičiavimais, per metus sumažės 28 tūkst. eurų.

Dalį šilumos tiekimo trasų bendrovė pradėjo rekonstruoti jau praėjusiais metais, visus darbus planuojama užbaigti iki 2022 m. pabaigos.

Centralizuotas šildymas planuojamas statomame Ragainės kvartale. Tiesa, kol trasos į jį bus nutiestos, suplanuoti ir kiti darbai.

Įmonės "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris aiškino, jog visas projektas bus įgyvendintas keliais etapais.

"Pirmuoju tiesiama likusi trasos dalis nuo Šiaurės prospekto iki Danės upės, kartu prijungiami Uosto verslo centro objektai. Ši trasa drieksis iki pat Paupių kvartalo, nes planuojame užgesinti Paupiuose esančią katilinę. Ji ne tik atgyveno, matome, jog vyksta gyvenamųjų namų kvartalų plėtra, jau statomi daugiaaukščiai namai, todėl jiems taip pat reikės centralizuoto šildymo. O tam Paupių katilinė jau nebus tinkama, jos galia yra per maža. Tektų arba plėsti šią katilinę, arba ieškoti kitų būdų", – aiškino A.Smaguris.

Buvo priimtas sprendimas atsisakyti šios katilinės, kaip papildomo taršos šaltinio.

"Tiesa, mes jos neišmontuosime, pasiliksime, kaip rezervą. Jei kas nors nutiktų, visuomet bus galima ją paleisti", – patikino A.Smaguris.

Nuo Šiaurės prospekto iki Danės upės su įvadu į Liepų g. 83 adresu esantį verslo centrą iš viso paklota 930 m šilumos tinklų. Šio pirmojo etapo darbų kaina siekia 611 tūkst. eurų be PVM.

"Antruoju etapu vykdomi darbai nuo Danės upės iki prisijungimo ties Klaipėdos valstybine kolegija, Jaunystės gatvės pradžioje. Antrojo etapo tinklų ilgis – 850 m. Darbų kaina – 727 tūkst. eurų be PVM", – aiškino A.Smaguris.

Kiek vartotojų pasieks tiesiamų tinklų šiluma, dar nėra aišku, nes rytinėje uostamiesčio dalyje, prie Palangos plento, kai kurie kvartalai dar tik projektuojami.

"Kartu teks pakeisti tinklus, vedančius į buvusios policijos mokyklos pastatą ir Klaipėdos valstybinę kolegiją. Ten tinklai jau pakloti, beliks tik sujungti trasas", – aiškino A.Smaguris.

Darbų pabaiga numatyta iki 2019 m. šildymo sezono pradžios, bet tikimasi, kad jie bus pabaigti anksčiau.

Europinė parama – 4 magistralėms

Šiluminių trasų keitimas itin brangus. Pakeisti vieną kilometrą vamzdynų kainuoja nuo trečdalio iki vieno milijono eurų, nelygu, kokio diametro vamzdžiai klojami ir kokio sudėtingumo yra atliekami darbai. Tad siekdama pasinaudoti Europos Sąjungos teikiama parama šilumos tiekimo tinklų modernizavimui ir plėtrai „Klaipėdos energija“ pernai pateikė  paraiškas 4 projektų finansavimui 2018-2019 metais. LR Ūkio ministerija jau patvirtino paramą dviem klaipėdiečių projektams ir dar dviem atlieka vertinimo procedūras.

„Ateityje ruošiamės nutraukti šilumos gamybą iš Danės gatvės katilinės. O didieji šilumos gamintojai yra įsikūrę pietinėje miesto dalyje. Todėl siekiant užtikrinti patikimą šilumos tiekimą rekonstruosime į šiaurinę miesto dalį vedančią magistralinio vamzdyno atkarpą“, - pasakojo Arūnas Smaguris, AB „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Pasak A.Smagurio, iki Joniškės gatvės didžioji dalis magistralinių trasų yra atnaujinta, dabar liko nerekonstruota tik orinė trasa per Danės upę.

Vykdant šį projektą nė viena gatvė nebus perkasinėjama. Tik gali tekti kuriam laikui uždaryti dalį eismo juostos ant Mokyklos gatvės tilto, kurioje keičiant vamzdynus dirbs kranai.

Kitas projektas – pakeisti  magistralę nuo Šilutės plento į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, kur įsikūrusi bendrovės Lypkių katilinė bei didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai.

„Ten esančią antžeminę trasą pakeisime požemine. Taip panaikinsime vizualinę taršą ir  pasiruošime būsimai Statybininkų prospekto tęsinio į Laisvąją ekonominę zoną statybai“, - aiškino A. Smaguris.

Vykdant magistralinio vamzdyno rekonstrukciją į LEZ irgi bus išvengta eismo trikdymo – gatvių  perkasinėti nereikės.

Iš savo lėšų – 5 projektai

„Klaipėdos energija“ uostamiestyje ir Gargžduose prižiūri ir aptarnauja apie 260 kilometrų šilumos trasų. Pagal eksploatacinį ciklą jos susidėvi per trisdešimt metų, tampa nepatikimos ir turi būti keičiamos.

„Kasmet „Klaipėdos energija“ investuoja bendrovės lėšas ir rekonstruoja 7-8 kilometrus vamzdynų. O europinės paramos skyrimas padidina projektų skaičių ir darbų apimtis“, - sakė A. Smaguris.  Būtent savo lėšomis uostamiesčio energetikai šiemet finansuos dar 5 trasų rekonstrukcijos projektus.

Sulaukus atšilimo, kai technika ir statybininkai galės pradėti darbus,  Taikos prospekte nuo „Avitelos“ iki „Akropolio“ prekybos centrų bus keičiamos kvartalinės ir magistralinės trasos. 

„Vamzdynai įrengti žaliojoje juostoje šalia gatvės. Pačio Taikos prospekto dangos neliesime, tačiau nepatogumų gyventojams visgi teks patirti - ten trasos kerta įvažiavimus į kiemus, šaligatvius“, - įspėjo Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Kadangi darbai prasidės neįprastai anksti ir šildymo sezonas nebus pasibaigęs, keleto namų gyventojai ar įstaigos laikinai – kelias valandas ar pusdienį, kol bus perjungiamas tiekimas iš kitos atkarpos, - turės verstis be karšto vandens ir šildymo paslaugos. 

„Jei norime išvengti ilgalaikių avarijų, šilumos nuostolių, turime rūpinti savalaike įrenginių priežiūra. Atsiprašome klaipėdiečių už galimus nepatogumus, bet kito būdo trasų atnaujinimui nėra“, - sakė A.Smaguris.

Atnaujins ir trasas, ir įrangą

Miesto taryba suderino bendrovės "Klaipėdos energija" 2018–2022 m. investicijų planą ir jo finansavimo šaltinius.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė informavo, kad šilumos tiekėjas, teikdamas naujų šilumos bazinių kainų projektą, suderintą planą turės parodyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

Per penkerius metus įmonė "Klaipėdos energija" į įrangą ir vamzdynus planuoja investuoti 28,31 mln. eurų. Už šias lėšas norima atnaujinti nusidėvėjusią ir morališkai pasenusią šilumos gamyboje naudojamą elektros įrangą, šilumos gamybos valdymo įrenginius.

Investicijos bus skirtos ir vamzdynams atnaujinti. Numatyta pakeisti  įvairaus skersmens tinklų. Klaipėdoje – 28,04 km, o Gargžduose – 2,02 km.

Prognozuojama, kad tai padės šilumos tiekimo nuostolius sumažinti nuo 13,1 iki 12,5 proc. Palyginti su kitais šalies miestais, šilumos nuostoliai trasose Klaipėdoje yra vieni mažiausių.

Teigiama, kad, įgyvendinus bendrovės "Klaipėdos energija" investicijų plane numatytas priemones, taip pat susitrauks šilumos gamybos išlaidos, padidės šilumos perdavimo efektyvumas ir šilumos tiekimo patikimumas vartotojams.

Katilinėse montuos katilus

Miesto taryba taip pat pritarė Finansų ir ekonomikos komiteto siūlymui pratęsti suderinto 2015–2017 m. investicijų plano neįgyvendintų priemonių terminą iki 2022 m.

Taip sudaromos sąlygos, pasinaudojus ES lėšomis, Klaipėdos rajoninėje katilinėje pastatyti biokuro vandens šildymo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu bei Lypkių rajoninėje katilinėje – garo katilą su kondensaciniu ekonomaizeriu.

Įmonės "Klaipėdos energija" generalinis direktorius Antanas Katinas aiškino, kad šių investicijų įgyvendinimas užtruko, nes Lietuvos verslo paramos agentūra tik liepą pakvietė teikti paraiškas finansuoti įrenginių statybą. Jų teikimo pabaiga buvo lapkričio 2 d.

"Paraiškas pateikėme laiku ir laukiame įvertinimo. Tai turi būti padaryta iki sausio", – aiškino vadovas.

Prognozuoti kainos negali

Tarybos nariai domėjosi, kokią įtaką investicijos turės šilumos kainai, teiravosi, ar ji pigs, ar brangs. V.Gembutienė tvirtino, kad tai sunku pasakyti.

Tarybos narė Nina Puteikienė atkreipė dėmesį, kad šis klausimas labai svarbus, nes liečia ne vieną klaipėdiečių grupę, o visus miestiečius. Tad turėtų būti pateikta išlaidų ir naudos analizė.

Pasak tarybos nario Rimanto Taraškevičiaus, kai prie sistemos bus prijungti du biokuro katilai, šilumos kaina stabilizuosis, o atnaujinamos trasos padės sumažinti energijos nuostolius.

Tarybos narys Valdemaras Anužis teigė, kad niekas negali pasakyti, kaip šilumos kaina pasikeis po penkerių metų.

"Nebent tik Palmyra. Pasirinkus tokią investicijų kryptį šilumos kaina, jei nemažės, tai bent neaugs. Tačiau yra būdų, kaip būtų galima gerokai atpiginti šilumą miestiečiams. Reikia plėsti vartotojų skaičių. Norint, kad jų daugėtų, reikėtų nustatyti, jog mieste prioritetas teikiamas centriniam šildymui. Į tai būtina atkreipti dėmesį, rengiant bendrąjį planą. Numatydami tokius prioritetus, galėsime prognozuoti ir šilumos kainą", – pabrėžė politikas.

Miesto tarybai bus teikiamas tvirtinti bendrovės "Klaipėdos energija" 2018–2022 m. investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė informavo, kad šilumos tiekėjas, teikdamas naujų šilumos bazinių kainų projektą, suderintą planą turės parodyti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

Per penkerius metus įmonė "Klaipėdos energija" į įrangą ir vamzdynus planuoja investuoti 28,31 mln. eurų. Už šias lėšas ketinama atnaujinti nusidėvėjusią ir pasenusią šilumos gamyboje naudojamą elektros įrangą, taip pat šilumos gamybos įrenginių valdymo įrangą.

Investicijos bus skirtos ir vamzdynams atnaujinti. Numatyta pakeisti įvairaus diametro tinklų – Klaipėdoje – 28,04 km, Gargžduose – 2,02 km.

Prognozuojama, kad tai padės šilumos tiekimo nuostolius sumažinti nuo 13,1 iki 12,5 proc. Tiesa, palyginti su kitais šalies miestais, šilumos nuostoliai trasose Klaipėdoje yra vieni mažiausių.

Teigiama, kad, įgyvendinus bendrovės "Klaipėdos energija" investicijų plane numatytas priemones, taip pat sumažės šilumos gamybos išlaidos, padidės šilumos perdavimo efektyvumas ir šilumos tiekimo patikimumas vartotojams.

Užteko vienos dienos

Šiaurinės miesto dalies nuo Kauno gatvės gyventojai be karšto vandens verčiasi nuo pirmadienio. Šią dieną prižiūrėtojai užaklino pastatų sistemas.

Planuota, kad patys bandymai vyks antradienį ir trečiadienį, tačiau tradiciškai šiems darbams užteko vienos dienos. Šilumos trasų patikrinimai baigti antradienio vakarą.

Įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris trečiadienio rytą pasakojo, kad pradedama atnaujinti šilumos tiekimą šiaurinės miesto dalies gyventojams.

Pirmiausia termofikaciniu vandeniu visiškai užpildomos magistralinės šilumos trasos.

Dalis jo ištekėjo patikrinimų metu. Taip pat paleidžiama cirkuliacija, kad vandens temperatūra pasiektų reikiamą tiekti į namus.

Sistema pradedama užpildyti nuo Kauno gatvės tolyn į šiaurę. Kad būtų užpildyti visi magistraliniai tinklai, reikia laiko. Planuojama po pietų pajunginėti gyvenamųjų kvartalų tinklus.

„Toks yra noras. Kaip pavyks, sunku pasakyti. Informavome prižiūrėtojus, kad jie jau paruoštų daugiabučių namų sistemas. Tačiau gali būti, kad jie hidraulinių patikrinimų metu planavo ir savo darbus – atnaujinti šilumos centrus, pakeisti sklendes, termometrus“, – pasakojo vadovas.

Gali būti, kad dalį vartotojų jau trečiadienį pasieks karštas vanduo, bet tai priklauso ne tik nuo šilumos tiekėjo, bet ir namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo. Pastarasis turi paruošti pastato sistemą.

Įtartinų vietų mažiau

Pirminiais duomenimis, šių hidraulinių bandymų metu šiaurinės miesto daliems šilumos trasose nustatyta ir vietų, kur gali būti defektai.

A.Smaguris pasakojo, kad jokių defektų neišryškėjo magistralinėse trasose. Ankstesniais pagrindiniuose miesto tinkluose tokių būdavo.

Didelės tam įtakos turi įmonės „Klaipėdos energija“ nuolat atliekami magistralinių tinklų atnaujinimo darbai. Šiaurinėje miesto dalyje yra pakeista didelė šių vamzdynų.

Tačiau A.Smaguris atkreipė dėmesį, kad jau reikia keisti ir dalį naujai paklotų tinklų.

„Yra ruožų, kur jau baigiasi eksploatavimo terminas, kuris vienoms trasoms siekia 25, kitoms – 30 metų. Tinklus, kuriuos klojome 1990–1992 jau reikia keisti naujais“, – komentavo vadovas.

Hidraulinių bandymų metu išryškėjo šešios įtartinos vietos. Ar jose tikrai yra defektai, paaiškės užpildžius šiaurinės miesto dalies sistemą.

„Šiose vietose matome didesnius nutekėjimus. Yra dar keletas, kur šie mažesni. Įtartinų vietų nėra tiek daug, kaip ankstesniais metais“, – tvirtino vadovas.

Nenori sudaryti nepatogumų

Tačiau, pasak A.Smagurio, dar negalima pasakyti, ar tikrai įtartinose vietose yra defektai. Būna atvejų, kai daugiabučiuose namuose nelaiko įvadinės sklendės.

Tokiais atvejais prižiūrėtojai palieka atsuktus drenažinius ventilius, kad name neįvyktų avarija. Dėl to taip pat gali būti matomas nutekėjimas sistemoje.

„Kvartalus, kuriuose yra įtartinų vietų, pajunginėsime paskutinius. Tada matysis, ar išliko nutekėjimai. Jei pastarieji bus, jungsime mažais ruožais. Taip rasime defektus. Tada pradėsime remonto darbus“, – tvirtino vadovas.

A.Smaguris pabrėžė, kad, šalinant defektus, bus stengiamasi, kad vartotojai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Jei trasomis, kurios yra pažeistos, šiluma bus tiekiama nesvarbiems objektams, jų dalys bus atjungtos ir iš karto pradėti remonto darbai.

„Jei bus gyvenamųjų namų, pajungsime, kad ir su skyle, o remontą organizuosime vėliau. Norime, kad žmonės kuo mažiau nukentėtų“, – pabrėžė vadovas.

Daugiausia įtartinų vietų yra istorinėje miesto dalyje. Viena tokių yra trasoje, kuri eina nuo Skulptūrų parko autobusų ir geležinkelio stočių link. Trasos eina po S.Nėries, Butkų Juzės gatvės dalimis. Antra tokia vieta yra nuo Lietuvininkų aikštės S.Nėries gatvės link.

Įtarimų kelia ir šilumos tinklų atšaka Pievų take, prie Stomatologijos poliklinikos, Pakrančių apsaugos tarnybos, prekybos centro „Žemaitija“. Taip pat tinklų dalis, einanti Kalvos, Karklų, Medžiotojo gatvėmis J.Zauerveino gatvės link.

Didesni nutekėjimai matomi ir Paryžiaus Komunos, Rumpiškės, Sausio 15-osios, Ryšininkų gatvių kvartale, trasoje, einančioje įmonės „Klaipėdos vanduo“ link. Taip pat Kauno gatvės trasoje, paklotoje „Ąžuolyno“ gimnazijos link.

„Noriu dar kartą pabrėžti, kad tai tik įtartinos vietos. Ar jose iš tikro yra defektai paaiškės, užpildžius sistemą“, – akcentavo A.Smaguris.

Kad mieste rengiamasi minėtiems darbams, gyventojams neseniai išdavė Šilutės plente išrikiuoti įspūdingo dydžio vamzdžiai. Šiomis dienomis startavo ir patys remonto darbai.

„Pradedame rekonstrukciją. Plušama tiek prie Baltijos prospekto žiedo, tiek prie ligoninių miestelio“, – teigė bendrovės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris.

Anot jo, ties ligoninėmis darbai artėja pabaigos link, o netoli Šilutės plento ir Baltijos prospekto jie dar tik pradedami.

Pasak A.Smagurio, šiemet numatoma daug šilumos trasų remonto darbų. Jie išsidėstys visame mieste.

Pabaigus plušėti ties Šilutės plento ir Baltijos prospekto sankryža, remontas toliau tęsis Šilutės plentu iki „Klaipėdos kranų“ teritorijos. Taip pat darbuotis žadama ir šiaurinėje miesto dalyje – nuo Pievų iki Zarasų gatvės.

Šiemet bus pradėtas ir dar vienas remontas – nuo Kauno gatvės, šalia Taikos prospekto iki Senojo turgaus ir nuo jo iki Būtsargių gatvės.

Darbų numatoma ir pietinėje miesto dalyje, trasos bus remontuojamos ir kai kuriuose Panevėžio, Kretingos gatvių kiemuose.

Kaip ir anksčiau, bus stengiamasi miesto gyvenimo nesutrikdyti. Kol kas nė vienoje darbų vietoje neketinami perkasti gatvių ar kitaip apsunkinti eismo.

„Siekiama gatvių nejudinti. Kaip tai pavyks ir kiek šių planų bus galima įgyvendinti, sunku pasakyti, tai bus matyti tik įsibėgėjus darbams“, – tikino A.Smaguris.

Pašnekovo teigimu, pasitaiko atvejų, kai atkasus trasą pasirodo tokių defektų, kurie trukdo įgyvendinti iš anksto numatytus planus, tuomet tenka kiek įsikišti į gatves.

Bendrovė „Kauno energija" su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra ketvirtadienį pasirašė 9 trišales sutartis dėl europinio finansavimo šilumos tinklų rekonstrukcijai. Bendra ES paramos vertė sieks 6,9 mln. eurų, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Pagal pasirašytas sutartis „Kauno energija" planuoja rekonstruoti magistralinius šilumos tiekimo tinklus Šilainiuose, Eiguliuose, Kalniečiuose, Aukštųjų Šančių mikrorajone, kitose miesto vietose. Taip pat pagal vieną iš pasirašytų finansinės paramos sutarčių 2016 metais jau įvykdytas projektas Savanorių prospekte. Bendra projektų vertė sudarys apie 14 mln. eurų.

Pagal numatomus vykdyti projektus bus rekonstruota beveik 10 km įvairių skersmenų (iki 900 mm) šilumos tiekimo magistralinių vamzdynų Kaune. Išskirtinas projektas „Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone", kurio metu ketinama rekonstruoti net 1389,6 metro 900 mm skersmens šilumos tiekimo magistralės atkarpą. Tokio didelio skersmens vamzdynų rekonstravimas yra ypatingai sudėtingas.

Rekonstrukcijų metu susidėvėję magistraliniai šilumos tiekimo vamzdynai bus pakeisti naujais, iš anksto poliuretano sluoksniu izoliuotais šiuolaikiškais vamzdynais. Įvykdžius projektus, šilumos nuostoliai rekonstruotose vamzdynų atkarpose sumažės apie 65 proc. palyginti su esamais.

Minėtoji iki 6,9 mln. eurų ES parama – tai pinigai, kurių už tinklų rekonstrukcijas nereikės sumokėti kauniečiams, o atnaujinti tinklai tarnaus mažiausiai 30 metų. Dabartinių numatomų rekonstruoti tinklų amžius svyruoja nuo 33 iki 46 metų. Atnaujinus vamzdynus padidės bendras sistemos efektyvumas, kuris taip pat turės įtakos šilumos kainos vartotojams mažinimui.

(Nuotraukoje – seni vamzdynai Savanorių pr.)

Skelbiama, kad rekonstruoti šilumos tiekimo tinklai atitiks visus šiuolaikinei šilumos perdavimo įrangai keliamus reikalavimus. Pakeitus senus centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, bus atnaujinta susidėvėjusi infrastruktūra, sumažinta avarijų atsiradimo tikimybė ir padidinamas šilumos tiekimo patikimumas.