Kartojasi kas keletą mėnesių

Paupių bendruomenės vadovė Regina Baguckienė pasakojo, kad dar pirmadienį suoliukas ir šiukšliadėžė stovėjo savo vietoje. Tačiau antradienį viena gyventoja užfiksavo ir „Facebook“ paskyroje „Paupiai. Klaipėda“ pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti nuversta šiukšliadėžė ir suoliukas.

Iki šio įvykio buvo manoma, jog visi čia esantys suoliukai – betonuoti į žemę, tad niekas nesitikėjo, kad jie kada nors bus nuversti.

„Bet, kaip matyti iš nuotraukos, jie buvo tiesiog pastatyti. Svoris tų suoliukų – didžiulis, taip lengvai nepajudinsi, jie betoniniai. Vien gėlines kėlė du vyrai, tad manau, kad suoliuką pajudinti būtų reikėję daug jėgų. Bet, matyt, paaugliai buvo pilni energijos. Tai darosi ydinga ir neramu, nes pradeda kartotis kas keletą mėnesių, tad jau reikėtų kažką daryti. Suoliuką ir šiukšliadėžę pastatys į vietą, nes jų nesulaužė ir nesugadino. Bet pavasarį mes turėsime rengti talką tvarkant žiemos padarinius“, – sakė R. Baguckienė.

Visur kamerų nepastatys

Praėjusių metų gruodį pačių gyventojų rankomis įrengtas medinis takas ir aikštelė prie Dangės patyrė neregėtą vandalų ataką. Čia stovėję vazonai su pasodintomis eglutėmis buvo išvartyti, sulaužyti, vienas jų – nuridentas į upės meldus, taip pat nuversta skelbimų lenta, išlaužyta aikštelės danga.

Prie kiekvieno suoliuko neįmanoma kamerų pastatyti.

Po šio išpuolio Paupių bendruomenės vadovė kreipėsi į pareigūnus, tačiau sulaukė atsakymo, kad tyrimas pradėtas nebus.

„Rašiau prašymą ištirti įvykį, bet labai greitai gavau atsakymą, kad netirs. Atsakymas buvo labai juokingas, kad galbūt oro sąlygos viską sugadino. Neklaužadų ir nebūtų radę, nes neturime vaizdo stebėjimo kamerų“, – teigė pašnekovė.

Dėl vaizdo kamerų R. Baguckienė kartu su Paupių seniūnaite Rasa Arcišauskiene kreipėsi į savivaldybę ir atsidūrė ilgoje norinčiųjų eilėje.

„Jau geriau stovėsime eilėje ir lauksime, negu nieko nedarysime. Deja, tokie dalykai nedaromi greitai. Norinčiųjų yra daugiau negu galimybių. O ir prie kiekvieno suoliuko neįmanoma kamerų pastatyti“, – priminė R. Baguckienė.

Regina Baguckienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Išeičių yra

Viena išeičių – patiems gyventojams būti akylesniems ir stebėti teritoriją, taip pat paprašyti pareigūnų dažniau kvartale patruliuoti.

O nuverstus suoliukus veikiausiai bus prašoma ne tik pastatyti į vietą, bet ir įbetonuoti į žemę.

„Galbūt mums patiems reikėtų būti aktyvesniems ir vakare išeiti pasivaikščioti, apžiūrėti teritoriją, gal atidesniems būti ir dažniau pasižvalgyti pro langus. Kol kas nežinome, kokį sprendimą priimsime, bet manau, kad tie pasivaikščiojimai vakarais turės būti, nes kitaip turto neapsaugosime, per keletą mėnesių jau antras toks išpuolis“, – svarstė R. Baguckienė.

Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi kaunietis Jonas ir stebėjosi, jog tvarkomoje Laisvės alėjos vietoje dar nėra pastatyta šiukšliadėžių. Anot vyro, kol kas tai sukelia nepatogumų, o nekultūringi praeiviai, neradę, kur išmesti šiukšlių, jomis užteršia pačią gatvę.

„Kodėl renovuotose alėjos vietose nėra nei vienos šiukšlių dėžės? Kaip ir nematyti tam numatytų vietų“, – savo pastebėjimais pasidalijo skaitytojas.

Portalas kauno.diena.lt šią situaciją paprašė pakomentuoti Laisvės alėjos rekonstrukcijos rangovų – bendrovės „Kauno tiltai“. Jos atstovai tikino, kad šiukšlių dėžės pagrindinėje miesto pėsčiųjų gatvėje tikrai bus. Jos atsiras greitu metu.

„Rekonstruojamai Laisvės alėjai šiukšliadėžės gaminamos pagal specialų užsakymą ir tai yra vienetinis gaminys. Prieš keletą dienų gautas šiukšliadėžes netrukus pradėsime tvirtinti, tad jos savo vietose bus artimiausiu metu“, – portalui kauno.diena.lt komentavo bedrovės „Kauno tiltai“ Gatvių tiesimo aikštelės vadovė Jolanta Varkalienė.

Ji nurodė, kad šiuo metu jau įvykdyta apie 70 proc. rekonstrukcijos darbų.

„Nors Laisvės alėjos rekonstrukciją numatyta baigti kitų metų vasarą, tikėtina, kad iki šių metų pabaigos baigsime kloti granito dangą ir Laisvės alėja bus atverta pėsčiųjų judėjimui. Pavasarį liks sutvarkyti įėjimus į pastatus, apželdinti žalias zonas, taip pat mažosios architektūros ir kiti smulkūs darbai“, – apie tai, jog tikimasi anksčiau laiko iš Laisvės alėjos pašalinti statybines tvoras užsiminė J.Varkalienė.

Ankstyvą gegužės 23-iosios rytą, 5.20 val., jauna klaipėdietė paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė mačiusi, kaip kažkoks vyras Laukininkų gatvėje padegė šiukšles metaliniame buitinių atliekų konteineryje.

Mergina matė, kaip tas pats vyras nuėjo nuo kito toje pačioje stovinčio konteinerio ir iš jo tuojau pat ėmė kilti dūmai, viduje degė buitinės atliekos.

Į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai ir policininkai. Ugnis buvo greitai užgesinta. Policininkai sulaikė 45 metų benamį ir įtarė, kad šiukšliadėžes galėjo padegti jis.

Vyras buvo girtas (1,29 prom.), areštinės kameroje jis blaivėjo, o vėliau buvo apklaustas.

Klausiamas, kodėl sukėlė gaisrus, jis tvirtino viso labo ieškojęs konteineriuose tinkamo valgyti maisto ir kategoriškai neigė ką nors padegęs.

Uostamiesčio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai aiškinasi ir kitą seriją šiukšlių konteinerių padegimų. Antradienio naktį, po 1 val., Gedminų gatvėje vienas po kito degė trys konteineriai. Ugniagesių manymu, jie visi buvo padegti.

Policininkai ketina aiškintis, ar ir šias šiukšlių dėžes nebus padegęs tas pats asmuo.

Nors šiais dokumentais ir negalima pasinaudoti, pareigūnai primena, jog linkusieji nusikalsti gali pasinaudoti dokumentuose esančiais asmens duomenimis. Juos turint, nesunkiai padaromi nusikaltimai elektroninėje erdvėje.

Policininkai ragina visuomenę būti atsargesne. Seni, baigę galioti dokumentai neturi būti  neatsakingai išmetami – tarp jokių šiukšlių.

Daug geresnis būdas – sunaikinti juos taip, kad asmens duomenimis niekas pasinaudoti nebegalėtų.

Kauno gatvėje esančiame Ąžuolyno giraitės parke kasdien vaikštinėja ir savo keturkojus draugus vedžioja šimtai klaipėdiečių. Specialiai tam parke pastatytos dvi šiukšliadėžės šunų ekskrementams.

Tačiau gyventojai skundžiasi, kad šių talpyklių turinys per retai valomas.

Panaši situacija ne tik Ąžuolų giraitėje, bet ir kitose miesto viešosiose erdvėse, kur žmonės vedžioja šunis.

"Norėčiau gauti atsakymą, kas kiek laiko turi būti valomos tos šiukšliadėžės. Bendruomenę privertė rinkti augintinių ekskrementus. Kam? Kad viskas gulėtų vienoje vietoje? Ar taip gražiau atrodo? Nemanau. Juolab kad jos yra aukštos ir visas turinys matosi iš toli", – nesuprato klaipėdietė Natalija.

Bendruomenę privertė rinkti augintinių ekskrementus. Kam? Kad viskas gulėtų vienoje vietoje?

Esą sveiku proto nesuvokiama, kam vargti, statyti šiukšlines ir švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, jei jos visą laiką būna perpildytos.

"Dabar dar vėsoka, o kas dėsis vasarą? Sukišti pinigai, o niekas nesirūpina. Daugybė žmonių surenka ir meta, nes kitaip gautų baudas, bet tvarkos nėra. Tos dvi šiukšlinės tarsi dėl juoko  pastatytos", – stebėjosi Natalija.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė teigė gavusi iš gyventojų skundą ir į jį reaguos.

"Pas mus šios šiukšliadėžės yra prižiūrimos vieną kartą per savaitę. Akivaizdu, kad per mažai, todėl padidinsime periodiškumą. Tikiuosi, kad problema išsispręs. Pabandysime porą kartų, jeigu trūks, tada vasaros sezonu dar didinsime. Gal reikės ir kas antrą dieną", – svarstė I.Šakalienė.

Tvarkyti šiuos reikalus patikėta įmonės "Klaipėdos želdiniai" darbininkams.

Anot I.Šakalienės, šunų ekskrementams skirtų šiukšlinių mieste yra daugiau nei pora dešimčių – visose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse ir kitose populiariose vietose.

"Rinkti augintinių išmatas žmonės privalo, tačiau, pasikeitus teisės aktams, ekskrementus išmesti galima ir į bet kurį buitinių atliekų konteinerį", – priminė pašnekovė.

Pasitaiko, kad gyventojai užpildo gyvūnų šiukšlines buitinėmis atliekomis, todėl esą ir nespėjama jų laiku atlaisvinti.

S.Skvernelis neturėtų stebėtis?

Rytas, apie 8.45 val. Prie konteinerių Tomo gatvėje stabteli įmonės "Klaipėdos želdiniai" autobusiukas.

Iš jo išlipa du tvarkingos išvaizdos vyrukai ir apsidairę specialiomis žnyplėmis iš šiukšlinės ima traukti plastikinę tarą.

Laimikis nedžiugina, tačiau keletą butelių rasti pavyksta.

Tik pamatę jų link artėjantį svetimą automobilį, viešųjų erdvių prižiūrėtojai savo radinius greitai susikrauna į darbinę mašiną ir nurūksta.

"Žiauru. Visai nusigyvenome. Darbo metu butelius renka. Štai tau ir laisva Lietuva – matyt, ne iš gero gyvenimo", – spėliojo liudininkas.

Įvykio sukrėstas klaipėdietis nestokojo sąmojo.

Negi susizgribs tik tada, kai šalyje liks vien pensininkai ir angliškai nekalbantys juodadarbiai?

"Stebisi mūsų valdininkų plejada, vedama premjero Sauliaus Skvernelio, kad per pirmąjį 2017-ųjų pusmetį emigravo 10 tūkst. daugiau lietuvių nei pernai. Tegul išvadas daro, o ne mistines strategijas kuria. Pažiūrėkite, sviestas jau du eurus kainuoja. Negi susizgribs tik tada, kai šalyje liks vien pensininkai ir angliškai nekalbantys juodadarbiai?" – audrinosi pašnekovas.

Duoda velnių

Kad prižiūrėtojai darbo metu ne tik šienauja, šluoja šaligatvius ar renka šiukšles, žino ir įmonės "Klaipėdos želdiniai" direktorius Gediminas Valašinas.

"Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu", – tarsteli vadovas.

Toks akį rėžiantis vaizdas užkliūva daugeliui miestiečių.

Kasryt senamiestį aplankantys darbuotojai, matyt, ir šįsyk pasidavė pagundai.

"Velnių duodame, nuolat su jais apie tai kalbamės ir vėl iš naujo perspėsime. Juk vyrai visai ne tai turi daryti, jų pareiga surinkti šiukšles. Bet yra kaip yra. Tuo momentu lyg ir supranta, o apsisukę vis tiek daro savo. Galvoja, kad niekas jų nemato", – neneigė pašnekovas.

"Užtat nevagia ir negeria"

G.Valašinas teigė didelio nusikaltimo čia nematantis, tačiau garbės esą įmonei toks darbuotojų elgesys nedaro.

Galbūt apverktinas atlyginimas verčia žmones papildomai uždarbiauti?

Kiek vilką bešertum, jis vis tiek į mišką žiūri.

"Leidžiame jiems uždirbti, bet pasireiškia žmogiškasis faktorius – kiek vilką bešertum, jis vis tiek į mišką žiūri. Panaši situacija ir čia. Labai nepatogu. Tuoj pat paskambinsiu vadybininkui ir pasakysiu, kad perspėtų darbininkus dar kartą", – sureagavo direktorius.

Jo žodžiais tariant, visi "Klaipėdos želdinių" darbuotojai turi socialines garantijas ir pagal savo kvalifikaciją gauna atitinkamą atlygį, kuris, beje, tikrai nėra minimalus.

Rasti naujų darbuotojų nėra lengva, todėl į tokius akibrokštus stengiamasi žiūrėti žmogiškai.

"Manau, su visais teritorijų tvarkytojais situacija panaši. Galima juos visus greitai atleisti, bet kas tada dirbs? Vietoj jų ateis tokie patys. Sunku rasti darbuotojų, per tiek metų jau esame atsirinkę patikimus žmones. Ir nevagia, ir alkoholio nevartoja, užtat kitokios problemos išlenda. Juk tai – darbas lauke ir lietui lyjant, ir saulei šviečiant. Dauguma kur kas mieliau renkasi sėdėti prie kasos prekybos centre, po stogu", – samprotavo G.Valašinas.

"Vis tiek pagausiu!"

Paplūdimyje vaikštančius poilsiautojus nustebino neįprastas vaizdas.

Ant mėlynos medinės šiukšlių dėžės, kuri stovi netoli molo, vinimi prikaltas ranka rašytas perspėjimas: "Būk žmogus! Negalima vogti maišų! Bus blogai. Vis tiek pagausiu!"

Paplūdimio lankytojai svarstė, kas galėjo pakabinti laišką vagims – valytojai ar tiesiog papokštauti norėjęs žmogus?

"Kas gali vogti šiukšlių maišus? Negi taip nusigyvenome? Juk dabar ne tie laikai, kad trūktų šiukšlių maišų. Maišai tikrai nėra tas daiktas, kurį reikėtų vogti. Dar ir tiesiai iš šiukšlių dėžių", – svarstė raštelį matę žmonės.

Pramogautojai taip pat abejojo, ar tokiu būdu pavyks apsiginti nuo vagišių.

Parašė darbuotojai

Biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktorius Virginijus Urbonas patvirtino, kad šiukšlių maišai iš dėžių vagiami nuolat, o atšilus orams tokie atvejai dar padažnėjo.

Dažniau maišai dingsta vietose, kur apsilanko daugiau žmonių.

"Ši problema tikrai yra. Raštelį pakabino mūsų darbuotojai. Gal ir įžūlus tas laiškas, bet valytojai, matyt, nebežino, ką daryti, kaip gintis nuo maišų vagių. Gal perskaitys raštelį ir susimąstys", – vylėsi vadovas.

Pasak direktoriaus, šiukšlių maišai į šiukšliadėžes dedami, siekiant užtikrinti geresnes sanitarines sąlygas. Maišai apsaugo šiukšlių dėžių sieneles nuo subjaurojimo. Jos neprisigeria ir nemalonaus kvapo.

"Priešingu atveju reikėtų plauti šiukšliadėžes. Juk niekam nemalonus šis darbas. Be to, būtų sudėtingiau ištuštinti šiukšlių dėžes. Dabar – ir švaru, ir gražu. Tačiau būna, kad ateini po pietų, o maišelio nebėra", – pasakojo vadovas.

Paplūdimių prižiūrėtojai šiukšlių maišus užsako iš gamintojų pagal dydžius.

"Parduotuvėse nėra reikiamo. Tad perkame tiesiai iš gamintojų. Renkamės plonesnius maišus, kad būtų pigiau", – komentavo vadovas.

Vagia ir tualetinį popierių

V.Urbono teigimu, kai kurių žmonių poelgiai tikrai protu nesuvokiami.

Vagys išsuko ir kabliukus, kurie buvo pritvirtinti prie medinių šiukšlių dėžių, kad prilaikytų maišelius, jų nenupūstų vėjas.

"Kam jų prireikė, sunku pasakyti, bet dingo", – pasakojo vadovas.

Šiukšlių maišų vagystės populiarios ne tik paplūdimiuose.

Vienas Parko gatvėje privačiame name gyvenantis klaipėdietis pasakojo, kad atliekų rūšiavimui skirtą konteinerį, kai jį ištuština vežėjai, skuba įvežti į kiemą.

"Vežėjai įdeda maišą. Esu ne kartą jo pasigedęs, kai konteineris ilgesnį laiką po ištuštinimo prastovi gatvėje. Kažkas maišą ištraukia", – tvirtino klaipėdietis.

V.Urbonas atkreipė dėmesį, kad vasaros sezonu nuolat dingsta ir tualetinis popierius iš viešųjų tualetų. Ypač moterų.

"Padedi ritinį, ateini po keliolikos minučių ir matai, kad nebėra", – pasakojo vadovas.

Tačiau direktorius pabrėžė, kad situacija vis dėlto gerėja: "Žmonės tampa kultūringesni. Dabar tiek nėra sulaužomas inventorius. Anksčiau tai būdavo masiškas reiškinys."

Tingėjo nešti namo

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parama maisto produktais pradėta dalyti prieš savaitę.

Pasak labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" Klaipėdos padalinio vadovo Raimondo Danupo, šį kartą krepšeliai buvo gana solidūs.

Pakete – po vieną pakuotę makaronų, grikių kruopų, kiaulienos konservų, konservuotų daržovių sriubos, konservuotų pupelių, avižinių sausainių ir greito paruošimo avižų košės.

Tačiau, panašu, šiais produktais patenkinti ne visi paramos gavėjai.

Vaizdas, kurį užfiksavo stotelėje Šilutės plente, šalia prekybos centro "Deco", autobuso laukusi 76 metų klaipėdietė šokiravo ir privertė susimąstyti, ar daliai skurstančiųjų tikrai reikalinga parama, ar tai nėra tiesiog resursų švaistymas.

Ketvirtadienį apie 11 val. čia atėjo dvi moterys, nešdamos maišus, kuriuose buvo nemokamai gauti maisto produktai.

Pasak pensininkės, jos nešulius pasidėjo ant suoliuko. Viena pradėjo raustis maiše ir traukti pakuotes su avižų kruopomis.

"Pirmiausia pasiūlė pastarąsias savo draugei, tačiau ši atsisakė. Paaiškino, kad pati gavo ir jai užteks. Siūlė ir man, bet ir aš atsisakiau", – pasakojo klaipėdietė.

Tada, anot pensininkės, moteris, daug negalvojusi, sumetė avižines kruopas į šiukšlių dėžę.

Pasakė, kad jos vaikai nevalgo, kam tempti namo, ir viską išmetė.

"Gal septynis pakelius. Pasakė, kad jos vaikai nevalgo, kam tempti namo, ir viską išmetė", – teigė klaipėdietė.

Gyrėsi turinti pinigų

Pensininkė pasakojo, kad paramą gavusios moters elgesys ją tiesiog šokiravo.

"Kam reikia imti, jei tau nereikia? Ir dar taip demonstratyviai išmesti tiesiog autobusų stotelėje... Juk yra žmonių, kurie sunkiai verčiasi, ir bet koks maistas jiems tampa išsigelbėjimu", – dėstė gyventoja.

Anot klaipėdietės, maisto produktus išmetusi moteris – apie 40 metų, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšta. Jos plaukai – iki pečių, tamsiai rudi.

"Moteris buvo kalbi. Važiavome tuo pačiu autobusu. Ji pasakojo, kad augina keturis vaikus. Atviravo, jog neseniai pardavė sodą, pinigų turi, bet neskuba išleisti. Tai kaip ji paramą gauna, jei pinigų turi?" – svarstė pensininkė.

Tai kaip ji paramą gauna, jei pinigų turi?

Pasak klaipėdietės, maisto produktus išmetusi moteris išlipo prie vadinamosios 3-iosios poliklinikos. Tvirtino, kad gyvena Debreceno gatvėje.

Klaipėdietė pasakojo, kad būtų paėmusi kruopas, bet pati turėjo sunkių maišų.

"Būčiau atidavusi tiems, kam reikia, arba bent į kaimą nuvežčiau gyvuliams. Vis nenueitų perniek. Imti iš šiukšlių dėžės kažkaip nepatogu, kad ir labai reikia", – atkreipė dėmesį pensininkė.

Dienraščio "Klaipėda" fotografas tą pačią dieną nuvyko į klaipėdietės nurodytą stotelę. Šiukšlių dėžėje tebepūpsojo išmestos kruopos. Penki pakeliai.

Paėmė visai šeimai

Pasak "Maisto banko" Klaipėdos padalinio vadovo R.Danupo, "Maisto bankas" tėra tik tarpininkas tarp Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ir paramos gavėjų.

"Mes suburiame savanorių komandą, kuri padeda išdalyti maisto produktų krepšelius tiems, kam priklauso. Sąrašus sudaro ir pateikia savivaldybė", – patikino vadovas.

R.Danupas tik apgailestavo dėl gautus produktus išmetusios moters elgesio: "Liūdna girdėti tokius dalykus. Tai yra maisto, mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas."

Klaipėdoje yra 901 šeima, kuriai priklauso parama maisto produktais. Iš viso 1 544 asmenys. Kiekvienam tenka po vieną krepšelį. Akivaizdu, kad moteris pasiėmė maisto produktus už visą šeimą.

R.Danupas atkreipė dėmesį, kad nemažai daliai skurstančiųjų trūksta socialinių įgūdžių.

"Gal dėl to taip žmogus pasielgė. Gal turi ir kokį sutrikimą. Vien tai, kad nuėjo 300–400 metrų iki stotelės, o tada išmetė, bet neparsivežė namo, rodo situacijos nesuvokimą", – svarstė vadovas.

Galėjo palikti prie durų

Klaipėdietės papasakota situacija šokiravo ir Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėją Audronę Liesytę.

"Jei žmogus žino, kad nevalgys, galėjo neimti to produkto. Prievolės juk nėra. Palik prie "Maisto banko" durų, ir tiek. Kitas žmogus paims. Gali ir kaimynei padovanoti. Net iš parduotuvės nereikia pirkti maisto produkto, jei manai, kad nevalgysi", – akcentavo vedėja.

Išgirdusi, kad šiukšlių dėžėje atsidūrė greito paruošimo avižų košė, A.Liesytė atsakė: "Fantastiška košė. Valgome kiekvieną rytą."

Vedėjos teigimu, neuždirbantis žmogus ir lieka neuždirbančiu, nes nemoka nei dirbti, nei uždirbti, nei skaičiuoti, kas turi vertę.

"Net ir tai, ką gauna, nemoka taupiai ir efektyviai naudoti, savęs išlaikyti. Tai parodo toks keistas elgesys. Sakyčiau, produktas penkerius metus prastovėjęs, netinkamas naudoti. Net ir tokių žmonės stengiasi neišmesti. Atiduoda gyvūnams. O čia – pagamintas šiemet, ilgiausias vartojimo terminas", – stebėjosi vedėja.

Skurstantiesiems sunku įtikti?

Pasak R.Danupo, daliai paramą gaunančiųjų sunku įtikti. Maisto paketus dalijantiems savanoriams tenka išklausyti pačių įvairiausių priekaištų.

"Vienam grikiai nepatinka, kitam pilno grūdo makaronai neestetiškai atrodo, nes rusvos spalvos. Savanoriai dirba neatlygintinai ir dar turi klausytis priekaištų. Tas, kuris tikrai alkanas, nuoširdžiai padėkoja, tačiau išsiliejančių pasitaiko", – pasakojo vadovas.

R.Danupo teigimu, būna atvejų, kai žmonės atsiimdami pasako, kad vieno ar kito produkto nevalgys.

Tada savanoriai paaiškina, kad gali atiduoti kaimynui ar kam nors kitam, o šis atsidėkodamas gal atsilygins kitu maisto produktu.

"Privalome atiduoti žmogui visą paketą. Kontroliuoti ar aiškinti mes negalime", – sakė vadovas.

Būna, kad kai kurie apskritai neateina pasiimti krepšelio. Per metus "Maisto bankas" išdalija per 4 tūkst. paketų. Likutis siekia apie tūkstantį.

"Produktų lieka tikrai daug. Nuo šių metų įsigaliojo taisyklė – jei žmogus per metus du kartus nepasiima maisto krepšelio, jis išbraukiamas iš paramos gavėjų sąrašų. Taip siekiama sumažinti liekančio maisto kiekius", – pabrėžė vadovas.

Likę produktai turi būti atiduodami maisto gamybai organizacijoms, kurios rūpinasi nepasiturinčiais žmonėmis. Tai – labdaros valgyklos, dienos centrai.

Parama atsidūrė turguje

Kai kurie skurstantieji parduoda maistą, kurį gauna nemokamai.

R.Danupas tvirtino, kad tokių situacijų yra buvę ir Klaipėdoje.

"Konkrečių faktų ir įrodymų neturiu, bet tokios žinios vis pasigirsta. Iš patirties galiu pasakyti, jog yra žmonių, kurie taip elgiasi", – teigė vadovas.

R.Danupas prisiminė, kad prieš kelerius metus buvo atvejis, kai vieni pirmųjų maistą pasiėmusieji netrukus jau buvo jį pasidėję ant prekystalio netoliese esančiame turgelyje.

"Keitė į grynuosius ar alkoholį. Tokie atvejai pykdo visuomenę. Tikrai elgiamasi neteisingai. Tačiau kiekvienas žmogus, pasiėmęs krepšelį, gali su juo daryti, ką nori. Kai kurie žmonės nesugeba vertinti to, ką gauna", – apgailestavo vadovas.

R.Danupas pabrėžė, kad taip niekada nepasielgtų tvarkinga, dirbanti, bet tikrai sunkiai besiverčianti šeima, kuri paramos negauna.

Vadovas prisiminė, kad praėjusiais metais teko atsakinėti į skundą, kurį gavo savivaldybė.

Moteris nurodė, kad yra "miestietiška miestietė" ir nemoka naudotis morkomis, kurias gavo kartu su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo produktais.

Buvo tokių, kurie ėmė, kad tik paimtų, o paskui išmesdavo.

"Morkas iš ūkininkų siūlėme kaip papildomą paramą. Žmonės galėjo imti, jei vartos. Tai buvo nurodyta ir skelbime. Savanoriai net klausdavo, ar žmonės tikrai suvartos pasiimtą kiekį. Buvo tokių, kurie ėmė, kad tik paimtų, o paskui išmesdavo", – neslėpė R.Danupas.

Pasak A.Liesytės, kam skirti paramą maisto produktais, numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vienas pagrindinių kriterijų – mažos pajamos.

Kam teikiama parama

Parama maistu iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo teikiama gyventojams, gaunantiems socialines pašalpas mokiniams, globojamiems šeimose vaikams ir asmenims nuo 18 metų, kuriems paskirta globos (rūpybos) išmoka, bei tiems, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 153 eurų.

Asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos yra didesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, bet neviršija 2 dydžių – 204 eurų, jei bent vienas iš kartu gyvenančių asmenų yra neįgalus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, augina vaikus, patiria socialinę riziką ir kreipimosi metu yra socialinės priežiūros paslaugų gavėjas, prieglobsčio prašytojas ar gavęs prieglobstį.

Dabar dalijami krepšeliai asmenims, kurie prašymus pateikė iki sausio 25 d.

"Maisto banko" sandėliuose darbo dienomis nuo 10 iki 13 val. parama maistu bus dalijama iki vasario 24 d. Nespėjusieji pasiimti iki minėtos datos bus laukiami ir iki kovo 3 d., tačiau reikia susitarti iš anksto dėl laiko.

Nespėjusieji pateikti prašymo paramai gauti gali tą padaryti kitiems dalijimams. Artimiausias dalijimas vyks balandį. Prašymus galima pateikti iki kovo 14 d. Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyryje.

Šiemet pateiktas prašymas galioja iki metų pabaigos.

Lietuviai jau yra įpratę,  jog plastiką, stiklą ir popierių galima rūšiuoti, o tam skirti konteineriai stovi jų kiemuose.  Tačiau daugeliui dar naujiena, jog didžiausią mūsų išmetamų atliekų kiekį sudaro žaliosios atliekos. Jos bendrame sraute sudaro apie pusę visų atliekų ir jų rūšiavimu reikia pasirūpinti labiausiai.

Biologiškai skaidžios atliekos – tai žolė, lapai, šakos, pjuvenos, augalinio maisto likučiai, gėlės.  Jas mesti į bendruosius komunalinių atliekų konteinerius draudžiama.

Gyventojams – keturios galimybės

„Pirmiausia, šios atliekos, sukelia diskomfortą patiems žmonės. Ypač vasarą žaliosios atliekos sparčiai pūva, skleidžia nemalonų kvapą, iš konteinerių varva skysčiai, sudaromos sąlygos daugintis parazitams.  Ekologiniu požiūriu jos dar užteršia  konteineryje atsidūrusias antrines žaliavas, jų nebeįmanoma išrūšiuoti ir atiduoti perdirbimui“, - aiškino Ramunė Šličienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovė.

Žaliųjų ir kitų biologiškai skaidžių atliekų  surinkimui Klaipėdoje numatyti bent keturi būdai: gyvenantys individualiuose namuose jas gali kompostuoti (KRATC nemokamai suteikia kompostines).  Gyvenantys daugiabučiuose namuose turėtų šias atliekas sudėti į atskirus maišelius (pageidautina – žalios spalvos) ir palikti prie bendrųjų konteinerių. Atliekų vežėjai kartą per savaitę jas surenka apvažiavimo būdu. Taip pat prie konteinerių galima palikti šakas iki 1 metro ilgio. Esant didesniems žaliųjų atliekų kiekiams Klaipėdos miesto gyventojams siūloma užsisakyti didelį konteinerį, kurį atliekų surinkėjai atveš ir prikrautą išveš nemokamai. Taip pat klaipėdiečiai savo žaliąsias atliekas gali nuvežti ir nemokama atiduoti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę (šalia buvusio Kalotės sąvartyno).

Gėlių prekybininkams – padidinta kontrolė

Prekybos centruose ar pavienėse gėlių parduotuvėse, turgavietėse susidaro ypač daug žaliųjų atliekų. KRATC inspektoriai ne kartą atkreipė dėmesį, kad būtent šalia tokių prekybos vietų  bendrieji komunalinių atliekų konteineriai būna užpildyti nuvytusiomis gėlėmis.

„Dar kartą primename, kad gėlių pardavėjai privalo laikytis tų pačių atliekų tvarkymo taisyklių, kurios įtvirtintos  Lietuvos įstatymuose ir Klaipėdos miesto teisės aktuose.  Žaliųjų atliekų mesti į bendruosius konteinerius negalima. Juo labiau, kad visiems gėlininkams galime pasiūlyti įvairaus dydžio specialius konteinerius žaliųjų atliekų surinkimui. Ir ši surinkimo paslauga papildomai nieko nekainuoja“, - sakė R.Šličienė.

Pasak ekologės, konteinerius žaliosioms atliekoms  verslininkai  gali užsisakyti paskambinę telefonu (8 46) 390781.  Apeliuodami į prekiautojų sąmoningumą atliekų tvarkymą prižiūrintys specialistai įspėja, jog už pažeidimus  - gėlių ar kitų žaliųjų atliekų metimą į bendruosius konteinerius – numatomos administracinės baudos iki 600 eurų.