K. McDonald Klaipėdoje lankėsi ketvirtadienio vakarą. Ją pasitiko bažnyčios klebonas Mindaugas Šlaustas, referentė Goda Povilaitytė, „Carito“ koordinatorė Aurelija Lipskė ir kiti parapijos nariai.

Ambasadorė iš pradžių buvo pakviesta užlipti į bažnyčios bokštą, o po to leidosi į „Carito“ patalpas. Čia jos laukė ukrainiečių bendruomenė, kuri dalijosi savo išgyvenimais, pasakojo apie Ukrainoje likusius ir dėl laisvės tebekovojančius savo šeimos narius.

K. McDonald teigė, kad Ukrainoje vykstantis karas ją jaudina jau visus dešimt metų. O šiuo vizitu ambasadorė siekė dar kartą atkreipti dėmesį ir palaikyti kovojančią Ukrainą.

Labai svarbu, kad mes nenusiviltume, kad turėtume energijos, nes kiekvieną dieną ukrainiečiai žūsta mūšio lauke, kad užsitikrintų ateitį ir laisvę.

„Tai mano pirmoji oficiali kelionė už Vilniaus ribų ir man atrodė labai svarbu per šią pirmąją kelionę susitikti su „Caritu“, organizacija, su kuria bendradarbiaujame ir kuri dirba su ukrainiečiais, pažymėti ukrainiečių žmonių drąsą, pabrėžti, kad mes palaikome Ukrainą, ypač dabar, kai minime dvejus metus nuo pakartotinės invazijos į Ukrainą“, – tikino K. McDonald.

Ji taip pat akcentavo, kad išgirstos ukrainiečių istorijos – tai ne tik pasakojimai apie netektis, viltį, tarpusavio pagalbą, bet ir apskritai apie bendruomenę, kuri laikosi išvien. Tad šiuo vizitu siekta ir perduoti žinutę ne tik išlikti stipriems, bet ir įvertinti darbą, kurį atlieka „Caritas“.

„Lietuvoje mane labai šiltai priėmė ir labai džiaugiuosi, kad ir ši ukrainiečių bendruomenė buvo taip priimta. Mes labai didžiuojamės galėdami būti partneriais“, – teigė K. McDonald.

Ambasadorė viliasi aplankyti ir daugiau Lietuvos miestų bei bendruomenių. Ji taip pat priminė, kad būdų palaikyti ir padėti Ukrainai yra daugybė.

„Labai svarbu, kad mes nenusiviltume, kad turėtume energijos, nes kiekvieną dieną ukrainiečiai žūsta mūšio lauke, kad užsitikrintų ateitį ir laisvę“, – pažymėjo K. McDonald.

A. Vaitkus užsiminė, kad užsienio ambasadorių apsilankymai Klaipėdoje nėra retenybė.

„Klaipėda yra išskirtinis miestas Lietuvoje, tad į jį koncentruojama labai daug dėmesio. Darbotvarkėje tenka dažnai skirti laiko įvairių užsienio ambasadorių priėmimams“, – pažymėjo Klaipėdos meras.

Susitikime su D. Uttam kalbėta apie Indijos prioritetus ir tarpusavio santykių tarp Lietuvos ir Indijos vystymo galimybes.

„Kalbėjome apie pramoninį bendradarbiavimą, apie laisvą ekonominę zoną, kurioje jie turėtų apsilankyti. Indijos piliečių investicija – didelė gamykla „Indorama“. Kalbėjome apie galimybes panaudoti Klaipėdos uostą prekybiniams ryšiams, o prekių gausa pasižyminti Indija, be abejo, turi globalius ryšius su strateginėmis valstybėmis pasaulyje. Ir Lietuva Indijai yra gana įdomi. Kalbėjome apie galimybę bendradarbiauti ruošiant studentus, ypač buvo pabrėžtas įdirbis IT ir kitose srityse, supratingumas ir noras įgyti žinių uostinės infrastruktūros kūrimo, uosto valdymo srityje. Kultūrinių santykių kontekstas taip pat buvo paliestas. Temų tikrai buvo be galo daug“, – akcentavo A. Vaitkus.

Klaipėdos vadovas paaiškino, kuo svarbūs kultūriniai ryšiai tarp Lietuvos ir Indijos.

„Visų pirma, Indijai, kaip ir visoms megavalstybėms, turinčioms tokio dydžio populiacijas, yra svarbūs kultūriniai ryšiai, kartais tai būna esminis bendradarbiavimo pagrindas. Šioje vietoje jie turi savo savitumą, Lietuva – savo. Tad visada kultūriniai mainai yra prasmingi“, – pažymėjo A. Vaitkus.

„Viskas mūsų rankose“

– Ateinančių metų sausio 1-ąją bus metai, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš valstybės įmonės tapo akcine bendrove. Kaip manote, ar įmonės statuso pakeitimas pasiteisino?

– Nelengva vertinti, žvelgiant iš tokios trumpos perspektyvos, ypač žinant, kad metai nebuvo lengvi, teko įvairių iššūkių. Svarbu, kad direkcija (ar ji būtų valstybės įmonė, ar akcinė bendrovė) pernelyg siaurai nesiorientuotų vien tik į finansinį rezultatą, nes uostas yra šiek tiek daugiau, nei vien tik komercinė įmonė. Uostas labai svarbi miesto dalis, kartais tenka balansuoti tarp komercinių klausimų ir socialinių aspektų. Tai būtų labai gerai, kad tie komerciniai interesai neužgožtų miestiečių ir miesto svečių interesų. Kol kas, manau, per anksti vertinti, ar statuso pakeitimas buvo sėkmė ar nesėkmė. Bet kuriuo atveju, pasaulinė patirtis rodo, kad akcionavimas tokio pobūdžio įmonėje yra galimas. Pagyvensime, pamatysime.

Svarbiausia, kad šitie žmonės neliktų izoliuoti, kad jie jaustųsi visateisiais valstybės piliečiais.

– Pagal Europos statistikos tarnybos („Eurostat“) duomenis, pernai Klaipėdos uosto krova buvo 23,1 proc. mažesnė nei 2021 m. Pats Klaipėdos uostas per 2022 m. fiksavo ne 23,1, kaip „Eurostat“, o 21 proc. mažesnę krovą. Kodėl skiriasi oficialūs uosto ir Europos statistikos tarnybos duomenys?

– Nemanau, kad iš to turėtume daryti kažkokias išvadas. Visi suprantame, jog krovos kritimas buvo tikrai ryškus. Konteinerių krovos rodikliai, kaip matome, yra kiek kitokie. Priežasčių yra tam labai daug. „Eurostat“ duomenų nesiimčiau vertinti, tačiau krovos kritimas buvo, ir dabar labai svarbu suvaldyti situaciją, kad tas kritimas virstų augimu ateityje, nes krova panašiuose uostuose, kaip mūsų, taip pat smuko. Džiugu, kad mūsų uostas arba tam tikros jo įmonės sugebėjo tas netektis kompensuoti, ieškodamos išeičių, veždami kitas prekes ar mėgindami tarpininkauti, gabenant ukrainietiškus grūdus. Tai kol kas neįgijo pagreičio dėl daugybės priežasčių. Buvo nelengvi metai, bet, manau, uostas žino, kaip spręsti tas problemas. Esu labai suinteresuotas, kad uostas ir toliau liktų Lietuvos pasididžiavimas ir sėkmingai konkuruotų su kitais Baltijos regiono jūrų uostais. Viskas – mūsų rankose.

Reikia išmintingų sprendimų

– Kiek užbėgant įvykiams už akių, jei Tarptautinis arbitražas pripažintų Lietuvos kaltę dėl vienašališkai nutrauktos sutarties su bendrove „Belaruskalij“, kas turėtų sumokėti reikalaujamą milijardą eurų?

– Nesiimsiu vertinti teismo sprendimo „kas būtų, jeigu būtų“. Sprendimai dėl sutarties nutraukimo buvo priimti bendri. Tai buvo ES bendras sprendimas pritaikyti sankcijas Baltarusijai. Jos buvo pritaikytos. Mes čia sau jokių improvizacijų neleidome. Man sunku dabar pasakyti, bet manau, kad teismo sprendimas bus palankus Lietuvai.

– Prieš penkerius metus dienraščiui „Klaipėda“ kalbėjote, kad Lietuvos ekonomika yra subalansuota. Šiandien padėtis tokia, kad verslininkai baiminasi, jog greitai šaliai niekas nebeskolins. Kaip vertinate dabartinę šalies ekonominę situaciją?

– Čia būtų verta prisiminti Palangos verslininkus, kuriems kone kiekviena vasara yra bloga, nors žinant, kad jie tos vasaros tikrai nepraleido nuostolingai. Man tokie pasisakymai kelia šypseną. Žinoma, nėra abejonių, kad ekonomika išgyvena tam tikrą sunkų metą, kai reikia persiorientuoti, kai reikia ir Klaipėdos uostui, ir kitoms įmonėms ieškoti naujų rinkų. Ir tai daroma. Beje, Lietuva yra tarp 15 labiausiai savo eksporto rinkas diversifikavusių valstybių. Svarbu priimti išmintingus ekonominės politikos sprendimus, pavyzdžiui, 2020 metais buvome viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kurioje dėl pandemijos nesmuko bendrasis vidaus produktas, nes vidaus politikoje naudojome aktyvias priemones, išmokas, vidaus rinką paskatinome, plius eksporto diversifikavimas duoda tą gerą rezultatą. Manau, kad viskas yra gana neblogai. Ir Lietuvos ekonomika yra pakankamai pajėgi, kad toliau galėtų didinti pensijas, kad galėtume didinti socialines išmokas, pastaruoju metu sumažėjo infliacija ir mažiau suvalgo tą prieaugį, kaip buvo prieš metus ar pusantrų. Taigi vertinčiau gerokai pozityviau tai, kas vyksta Lietuvos ekonomikoje, nors ir pripažįstu – problemų yra.

„Kad neliktų izoliuoti“

– Klaipėdoje gyvena gausi rusakalbių bendruomenė, ar jums yra žinomos jų politinės nuotaikos?

– Man tos nuotaikos žinomos, jos tikrai nėra apibūdinamos vienu žodžiu. Ne paslaptis, rusakalbių bendruomenė dar yra gana imli arba priklausoma nuo tos informacijos, kuri plūsta iš propagandinių kanalų Rytuose. Tačiau neskirstau žmonių pagal tautybes, nes žinau, kad Valstybės saugumo departamento sąrašuose, kuriuose nurodyti asmenys, keliantys pavojų mūsų nacionaliniam saugumui, yra daugybė lietuviškų pavardžių. Pirmiausia žmogus turi suprasti, kad jo gerovė, jo ateitis šalyje priklauso ir nuo pačios valstybės ateities. Nežinau, kaip gali žmogus, nesvarbu, kokios tautybės būtų, linkėti blogo valstybei, kurioje jis pats gyvena? Tada logiškiausias žingsnis tokiam žmogui būtų palikti tą valstybę, jeigu žmogus jos nepalieka, vadinasi, jis sieja savo ateitį su tos valstybės ateitimi. Todėl manau, kad tą dialogą su savo žmonėmis mes turime labai branginti. Dar kartą pasikartosiu, visų tautybių žmonės, gyvenantys Lietuvoje, yra mūsų turtas ir mūsų atsakomybė yra elgtis su tuo turtu taip, kad valstybei būtų gerai. Čia kaip brangus muzikos instrumentas, gali stygas nutraukti negrabiais pirštais, bet gali pamėginti pasiekti, kad tas instrumentas skambėtų gražia derme.

– Užsiminėte apie propagandinių kanalų iš Rytų aktyvumą, ar jie kartais nepirmauja prieš jūsų įvardytą dialogą su kitataučiais Lietuvos piliečiais?

– Mes susiduriame su labai rimta konkurencija, kas jau kas, o ta valstybė ištobulino ir demagogijos, ir propagandos meną, atsiprašau už palyginimą, bet P. J. Goebbelsas (nacistinės Vokietijos propagandos ministras – A. D.) galėtų tik pavydėti. Be abejo, turime rimtą priešininką, rimtą oponentą propagandiniame lauke. Ir tai reikia vertinti labai rimtai. Svarbiausia, kad šitie žmonės neliktų izoliuoti, kad jie jaustųsi visateisiais valstybės piliečiais. Tik tokiu būdu mes galime padėti jiems natūraliai integruotis į mūsų visuomenę.

Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, ambasadorius Lietuvoje lankosi gana dažnai, o Klaipėdoje svečiavosi veikiausiai pirmą kartą.

"Tai yra ambasadorius, kuris reziduoja Rygoje, jis yra ambasadorius Latvijai ir Lietuvai. Lietuvoje jis lankosi nuolatos, o Klaipėdoje kaip ambasadorius galbūt pirmą kartą. Jis domėjosi, kokia situacija Klaipėdoje, kokia yra uosto situacija, kokios nuotaikos visuomenėje, kokie miesto iššūkiai, ypač kalbant apie pabėgėlių suvaldymo klausimus, Lietuvos ir Klaipėdos prisidėjimą prie bendrų geopolitinių iššūkių sprendimo. Pati Slovakija, būdama nedidelė šalis ir turėdama tiesioginę sieną su Ukraina, šią situaciją supranta kaip svarbią, jautrią. Jam taip pat buvo įdomi Klaipėdos miesto patirtis, pabėgėlių priėmimas, integracija, apgyvendinimas, perspektyvos ateityje, įsidarbinimo klausimai", – nurodė meras.

Buvo labai smagus pokalbis su diplomatu, kuris nuoširdžiai domisi Klaipėda.

L.Babčaną domino ir tai, kaip karas Ukrainoje paveikė žmonių gyvenimus čia, Lietuvoje, esant ne taip ir toli nuo karo židinio.

"Buvo labai smagus pokalbis su diplomatu, kuris nuoširdžiai domisi Klaipėda. Susitikimas – pažintinis, protokolinis. Jis parodė, kad Klaipėdos miestas ir uostas Slovakijai labai gerai žinomi. Nėra taip, kad klaipėdiečiai žino apie Slovakiją tik lankydamiesi ten esančiuose kurortuose, bet kad iš tiesų Slovakijoje Klaipėda gana gerai žinoma pirmiausia kaip uostas, kaip logistikos centras", – teigė V.Grubliauskas.

Po šio vizito ambasadorius buvo pakviestas dalyvauti Klaipėdos universiteto rektoriaus Artūro Razbadausko organizuojamame susitikime.

Paklaustas, ko pas jį atvyksta aplinkos ministras, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas buvo šmaikščiai lakoniškas: "Ministrą atpūtė vėjas."

Iš tiesų S.Gentvilą domino ne tik pastarosios audros padariniai, bet ir vandentvarkos reformos klausimai, taip pat neseniai miestui perduotos eksperimentinės jėgainės "Geoterma" perspektyvos.

"Neseniai šią įmonę Vyriausybė perdavė Klaipėdos savivaldybei. Tai pažadėjau giliai "ministerijos kišenėse" ieškoti pinigų dujų katilams pakeisti biokuro katilais. Manau, kad dar šiais metais Klaipėdos savivaldybė galėtų mėginti pretenduoti į finansavimą, ir tikrai padėsime", – pažadėjo aplinkos ministras.

Seime pradėjus derinti Aplinkos ministerijos parengtą vandentvarkos reformos projektą, ministras pavyzdžiu pateikė būtent Klaipėdos įmones, kurios pirmosios regione pradėjo šių bendrovių stambinimo procesą, kai buvo sujungtos Klaipėdos miesto ir rajono vandentvarkos įmonės.

"Dabar tai yra pavyzdingiausia Lietuvos vandentvarkos įmonė. Su jais kalbėjome, kaip tą reformą turėtume įgyvendinti ir kitose savivaldybėse. Konsultuojamės su geriausiais, kad atrastume tą tinkamą pertvarkos modelį, kad stiprūs regionai galėtų pasirūpinti silpnesniaisiais", – kalbėjo Klaipėdoje viešėjęs aplinkos ministras.

Taip pat S.Gentvilas susitiko su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais dėl žaliojo uosto koncepcijos.

"Jie turi gana ambicingų planų, tai susitikome išsiaiškinti, kokių įstatymų pakeitimų tam reikėtų", – teigė S.Gentvilas.

Kartu su kitais klaipėdiečiais Seimo nariais ministras dalyvavo susitikime ir su Klaipėdos pramonininkų asociacijos atstovais.

S.Gentvilas nujautė, kad su verslo atstovais laukia nelengvas pokalbis, bet esą geriau žinoti realią situaciją, šnekėtis ir išgirsti kritiką, nei tokie kalbėjimai vyktų už nugaros.

Ministras vakar aplankė ir Pervalką, kur vos prieš tris mėnesius paplūdimiuose buvo investuota nemažai lėšų ir sutvarkyta infrastruktūra, kurios po pastarojo štormo neliko.

"Labai gaila, ką tik viską įrengėme, sutvarkėme ir štai nuplovė audra. Penktadienį iš pat ryto lankysiuosi Palangoje, su kurorto meru apžiūrėsime paplūdimius. Žinau, kad Palangoje situacija geresnė nei Neringoje. Prie Monciškės pliažai paplauti gerokai, bet prie kurortinių vietų – mažiau. Dar susitiksiu su urėdu dėl vėjo išverstų medžių miškuose. Viską reikia susitvarkyti iki vasaros sezono", – teigė S.Gentvilas, neįvardijęs, kiek lėšų tam galėtų prireikti iš valstybės biudžeto.

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė teigė, kad, pagal šios savaitės duomenis, rugsėjo 2 d. į miestą turėtų atplaukti dar vienas didelis kruizinis laivas „Marina“ (239 m ilgio).

Iš registruotų atplaukti ketinusių laivų sąrašo neišbrauktas ir 90 m ilgio laineris „Hebridian Sky“, kuris turėtų atvykti rugpjūčio 31 d., tačiau dėl jo vizito aiškumo nėra.

„Apie šitą laivą kol kas duomenų neturime, tačiau laineris „Marina“ turėtų atplaukti, laivo agentai jau teiravosi dėl atvykimo, mūsų žiniomis, rugpjūčio 29 d. jis turėtų pajudėti iš savo kruizo starto uosto. Tikrai žinau, kad visi keleiviai, kurių turėtų būti iki pusės tūkstančio, vakcinuoti ir didžioji jų dalis yra iš Amerikos“, – patvirtino R.Savickienė.

Iki rugpjūčio 17-osios Klaipėdoje nebuvo kruizinių laivų net 679 dienas. Praeitą savaitę po ilgo laiko uostamiestyje viešėjo keleivinis laineris „Artania“ (231 m ilgio ).

Tai buvo tarsi šviesi viltis, kad turistinis kruizinis sezonas dar nemirė.

Į Klaipėdą šiuo laivu atplaukė 677 svečiai iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Italijos bei Nyderlandų.

Visa laivo įgula bei svečiai vakcinuoti. Didžioji dalis keleivių išvyko į organizuotas ekskursijas po Klaipėdą, Neringą, Palangą.

„Jiems gana neblogai pasisekė. Jie atvyko į Klaipėdą kaip tik tuo metu, kai lietus baigėsi. Bet turėjo paankstinti savo išvykimą viena valanda, kad išvengtų štormo. „Artania“ išplaukė 19 val., o po valandos uostas jau buvo uždarytas. Kiek žinau, visi keleiviai liko labai patenkinti viešnage“, – teigė R.Savickienė.

Pernai į Klaipėdą dėl pandemijos neatplaukė nė vienas kruizinis laivas. Šiais metais buvo susiruošę atvykti per pusę šimto, bet dėl nesibaigiančio viruso siautėjimo savo vizitus atšaukė beveik visi, išskyrus kol kas „Artanią“.

Jau yra sudarytas kruizinių laivų atvykimo grafikas 2022 ir 2023 m. Jei pandeminė situacija pagerės, kitais metais į Klaipėdą turėtų atplaukti 52 keleiviniai laineriai, o 2023 m. atvykti užsiregistravo jau 19 laivų.

Ministrės išvykos į Klaipėdą darbotvarkė buvo tokia gausi, kad suderinti susitikimą su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku buvo itin keblu.

Galiausiai susitarta, kad ministrė pasikalbės su meru vakarykštės darbo dienos pabaigoje po visų susitikimų su Klaipėdos ir regiono verslininkais.

Ministrė bendravo su Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ), įmonės „Neo Group“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko vadovais bei su uostamiesčio verslo bendruomene.

Tikrai nekalbėsime apie naują ministrės šukuoseną.

„Klaipėda turi didelį potencialą pritraukti naujas investicijas ir kurti darbo vietas. Tai regionas, kuris domina užsienio investuotojus“, – dar prieš vizitą į Klaipėdą teigė A.Armonaitė.

Šiuo metu ruošiamasi steigti dar vieną didelę įmonę Klaipėdos LEZ. Joje galėtų dirbti keli šimtai žmonių.

Pasak ministrės, Klaipėdos LEZ pagal poreikį gali pasinaudoti net keliomis priemonėmis gauti valstybės paramą ekonominės zonos plėtrai ir naujų verslų pritraukimui.

A.Armonaitė apsilankė Klaipėdos mokslo ir technologijų parke, kurio dalininkė kartu su Klaipėdos universitetu yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Popietę susitikusi su miesto verslo bendruomene ministrė kalbėjo apie ES ir JAV sankcijų Baltarusijos įmonėms įtaką Vakarų Lietuvos verslui, galimus verslo ryšių su Kinija pokyčius, pandemijos ribojimų įtaką ir paramą paslaugų, turizmo verslui.

Klaipėdos meras V.Grubliauskas, vakar ryte kalbėdamas apie būsimą susitikimą su ministre, minėjo turintis jai nemažai klausimų.

„Reikės išnaudoti progą, bet tikrai nekalbėsime apie naują ministrės šukuoseną. Yra rimtesnių dalykų. Man įdomiausi tam tikri galimybių paso niuansai, galimybės grįžti į mokyklas, testavimo apmokestinimo aspektas ir panašūs dalykai, kurie yra A.Armonaitės vadovaujamos ministerijos dispozicijoje. Žodžiu, visas spektras klausimų, liečiančių galimybes su galimybių pasu arba prarastas galimybes neturint galimybių paso, – kalbėjo meras. – Kaip visoje Lietuvoje, taip ir Klaipėdoje tai yra tema numeris vienas. Daugelis kertine vadina rugsėjo 13-ąją, bet aš gyvenu trumpesnėmis atkarpomis. Man labai aktuali atrodo rugsėjo 1-oji. Bet kaip gyvensime po rugsėjo 13-osios, pasikalbėti su ministre tikrai verta.“

„Tai yra Gdynės universiteto laivas. Matyt, buvo su studentais susiplanavę praktinius plaukimus. Burlaivis buvo užsiregistravęs į pirmąją didžiąją regatą „The Tall Ships Races“. Bet kai pradėjo laivai atsišaukinėti dėl COVID-19, jis irgi atsišaukė“, – paaiškino „Jūros šventės“ jūrinių projektų koordinatorė Violeta Ulevičienė.

„Dar Młodzieży“ pastatytas Gdynėje 1981 m. Per dieną burlaivis gali įveikti beveik 500 km atstumą. Jis yra pirmasis Lenkijoje pastatytas burlaivis, apiplaukęs pasaulį.

Klaipėdos Kruizinių laivų terminale prisišvartavusio laivo nepastebėti sunku – jo burės stiebiasi aukščiau nei 60 metrų.

„Matyti iš tolo. Labai gaila, kad jo nebus regatoje. Vienas didžiausių lenkų burlaivių. Reprezentacinis – dalyvauja visose regatose, ir pati esu jame buvusi“, – prisiminė V.Ulevičienė.

Beveik 109 metrų ilgio laivo įgulą sudaro 168 žmonės. Dauguma jų – kadetai. Šią savaitę juos buvo galima sutikti ir Klaipėdos gatvėse.

Klaipėdiečiai pasisvečiuoti laive progos neturėjo – lankytojai įleidžiami nebuvo. Be to, laivas stovėjo prie uždaros krantinės.

„Ten stovi tvora – žmonės nei prieiti normaliai,  nei pasižiūrėti negali“, – apgailestavo V.Ulevičienė.

Tai ne pirmas atšauktoje burlaivių regatoje planavęs dalyvauti laivas, kuris atplaukia į Klaipėdą. Praėjusią savaitę prie Dangės krantinės buvo prisišvartavęs ispanų burlaivis „Atyla“. Jis į Lietuvą dar grįš per Jūros šventę kaip „Baltic Regatta 2021“ dalyvis.

Susitikimo metu, kaip pažymi Susisiekimo ministerija, buvo aptarti miesto, uosto ir geležinkelio plėtros ir glaudesnio bendradarbiavimo klausimai.

„Uostamiestyje miestas ir uostas yra neatsiejami, tad šio vizito tikslas – paskatinti glaudesnį miesto gyventojų ir uosto įmonių bendradarbiavimą. Uostas turi siekti atviro dialogo su gyventojais – aptarti uosto plėtrą ar kitų projektų įgyvendinimą, o patys projektai turėtų ne tik didinti uosto konkurencingumą, bet ir prisidėti prie gyventojų gerovės“, – po apsilankymo Klaipėdos miesto savivaldybėje sakė ministras M. Skuodis.

Uostas turi siekti atviro dialogo su gyventojais – aptarti uosto plėtrą ar kitų projektų įgyvendinimą.

Ministro teigimu, labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, taip pat ir kokybiška bendrystė su visuomene, pristatant miesto gyventojams visus numatomus pokyčius, projektus ir vykstančius procesus uostamiestyje.

Kitas bendro susitikimo metu aptartas miesto gyventojams ypač aktualus klausimas – aplinkosauga. Klaipėdiečiai neretai skundžiasi iš uosto sklindančiu triukšmu ir tarša. Ministro manymu, uoste vykdomi projektai ir procesai turi gerinti miesto gyventojų gerovę, jų gyvenimo kokybę, nes tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu ar socialiniu požiūriu jie yra lygiaverčiai, todėl planuojant plėtros projektus būtina įsiklausyti ir atsižvelgti į miesto gyventojų lūkesčius.

„Labai tikiu, kad M. Skuodžio tvirta ir aiški pozicija, realiai ir adekvačiai vertinant miesto ir uosto pozicijas, taps nauju atskaitos tašku derinant miesto ir uosto interesus, svarbius miesto bendruomenei ir valstybės tikslams“, – po susitikimo sakė Klaipėdos meras V. Grubliauskas. 

„Mūsų tikslas yra pasiekti, kad Klaipėda, turėdama uostą, klestėtų. Uosto direkcija siekia bendradarbiavimo ir palaiko dialogą su gyventojų bendruomenėmis, ypač esančiomis šalia uosto. Dedame pastangas ir taikome priemones, kad pramonės veikla darytų kuo mažesnę įtaką aplinkai ir gyventojų gerovei. Klaipėdos uosto prioritetinė kryptis – darna su aplinka“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas.

Viltys mažėja

Kartojasi praėjusių metų kruizinio sezono scenarijus – laineriai, turėję atplaukti į Klaipėdą, atšaukia viešnages.

Nors vilčių 2021-iesiems būta. Klaipėdoje turėjo švartuotis pusšimtis laivų.

Pirmasis su Jungtinės Karalystės vėliava plaukiojantis keleivinis laineris žadėjo atvykti gegužės 9 d. Vis dėlto jis neatplauks.

Iš viso atšaukti devyni vizitai. Neatvyks „Aurora“ (turėjo švartuotis gegužės 30 d.), „Seabourn Quest“ (ketino atvykti gegužės 31 d.), „Seven Seas Splendor“ ir „Hebridean Sky“ (abu turėjo atplaukti birželio 23 d.).

Po du vizitus atšaukė „Island Princess“ (ketino lankytis liepos 8 d. ir rugpjūčio 30 d.) bei „Norwegian Jade“ (rugpjūčio 6 ir 29 d.).

Jei niekas nesikeis, pirmasis gegužės 12 d. į Klaipėdą turėtų atplaukti laineris „National Geographic Explorer“.

Laukia žalios šviesos

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė patvirtino, kad praėjusią savaitę vyko asociacijos „Cruise Baltic“ posėdis, buvo susitikimų ir su kruizinių linijų atstovais.

„Kol kas nežinomybė – tikroji realybė. Kruizinių linijų atstovai tikina, kad laivai pasiruošę plaukti, bet yra turizmą ribojančių dalykų – atvykus iš užsienio į Lietuvą, privaloma 10 dienų saviizoliacija. Būtų labai gerai, jei būtų sudarytas vadinamasis kelionių burbulas, kai keleivio su neigiamu COVID-19 testu nereikėtų tikrinti visuose Baltijos jūros uostuose“, – dėstė R.Savickienė.

Dabar laukiama žalios šviesos iš kiekvieno Baltijos uosto, nes, pagal dabartinius reikalavimus, laineriais atplaukę keleiviai Klaipėdoje net negalėtų išlipti iš laivo.

Maža to, šiuo metu Lietuvoje draudžiamas judėjimas tarp savivaldybių.

„Tad jei turistams ir būtų suteiktos išimtinės teisės, jei jiems nereikėtų izoliuotis, jie vis dėlto iš Klaipėdos negalėtų niekur išvažiuoti. Tokia situacija ir tokios priemonės, apsaugant vietos gyventojus nuo COVID-19, yra daugumoje šalių, ne tik Lietuvoje. Kol taip bus, laivams atplaukti į Baltijos jūrą nėra ko“, – kalbėjo R.Savickienė.

Skiepai bus privalumas

Šiuo metu kruiziniai laivai jau plaukioja Kanarų salyne, artimiausiu metu planuojami maršruto Graikija–Kroatija reisai.

Žadama dirbti su Jungtinės Karalystės rinka ir galvoti naujus maršrutus, kadangi apie 60 proc. britų jau yra vakcinuoti.

„Ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, ir Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą. Prašoma, kad būtų peržiūrėtos tam tikros sąlygos ir kad kruiziniai turistai būtų laikomi tranzitiniais turistais, kad turintieji neigiamą testą neprivalėtų 10 dienų izoliuotis, nes jie juk turėtų tik minimalų kontaktą arba neturėtų sąlyčio su vietiniais gyventojais. Jiems būtų planuojama daugiau gamtinių ir apžvalginių ekskursijų“, – pasakojo R.Savickienė.

Kai kurios laivybos kompanijos įsigyja prietaisus, kad kruizo metu galėtų stebėti kiekvieną savo keleivį ir aiškiai žinotų, kur koks buvo kontaktas, o, reikalui esant, galėtų juos atsekti.

„Jau atšaukti devynių laivų šiemet planuoti vizitai. Manome, kad tų atšauktų atvykimų gali būti ir daugiau, nes situacija kol kas negerėja nei pas mus, nei pas mūsų kaimynus Baltijos jūros pakrantėje. Jei ir sulauksime laivų, galbūt antroje vasaros pusėje. Viskas priklausys nuo to, kokiu greičiu Europos šalys vakcinuosis“, – kalbėjo R.Savickienė.

Anot jos, prasidėjus kruiziniam sezonui, vakcinacija būtų privaloma visiems darbuotojams, dirbantiems terminale, gidams, turistinių autobusų vairuotojams, muziejininkams ir visiems, kurie turėtų kontaktą su atvykusių turistų grupėmis.