Santaka | kl.lt

Santaka

SANTAKA

SANTAKA

Talentai: išskirtiniai menininkai apdovanoti ne vienu gebėjimu – tą įrodo ir L. Lapelytės kūryba.

Daug talentų – pranašumas, trūkumas ar būtinybė?

Pripažinimas: poeziją savo gimtuoju uostu vadinantis L. Seileris puikiai įsitvirtino ir prozos lauke – jo abu romanai sulaukė aukščiausių įvertinimų.

Lutzas Seileris: rašymas – tarsi darbas su akustine skulptūra

Prasmės: šiuolaikinis kontekstas visų pamėgtai klasikinei operai suteikia papildomo svorio – socialinės kritikos, kuri buvo svarbi ir XVIII a.

Komiškosios operos klasika ir mūsų dienų Figaras

Asmenybė: A. Mikalauskio kūrybinis palikimas kupinas šviesos ir vidinės gelmės.

Algimantas Mikalauskis: sugrįžtantis iš užmaršties

Kelionė: kai aplinkybės neleidžia nuvykti į mažuosius Europos kultūros centrus, transporto priemone tampa knyga, sako D. Bocullo.

Traukinys atvyks laiku į mažuosius Europos kultūros centrus

Reda Pabarčienė

Naujieji negrožinės literatūros laikai

Radijo imtuvas Janutėno bute Kukutėliuose, 1928 m.

Lietuvos radijui – 100: radijas namuose

Precizika: L. Aidoko kuriamą naują muziejaus „darbuotoją“ robotą sudarys daugiau nei 500 detalių.

Lietuvoje kuriamas humanoidas muziejui

Pozicija: „Leidžiame sau bręsti patiems, bet kartu bręsta ir žiūrovas, – tai bendras kelias“, – teatro kūrėjų ir žiūrovų bendrystę pabrėžia E. Stancikas.

Egidijus Stancikas: didžiausias iššūkis – išgirsti savo laiką

Tarp klausimo ir atsakymo – grupinė paroda „Orónys“

Vidaus reikalų ministerijos rūmai (piliečių apsaugos departamentas) / Lietuvos policija, 1918–1928

Miesto pulsas

Laisvės alėjos pradžios dominantė: neblėstanti praeities ir dabarties aura

Atvirlaiškis. Nuotrauka „Petras Vaičiūnas su žmona Teofilija Vytauto kalne“. 1921 m.

Kultūra

„Laimės kitokios, ne paveikslėly“

Milda Pleitaitė, Kazimieras Momkus. Šiandien karaliai mums pasakas seka. Vilnius: M. K. Čiurlionio namai, 2025, 48 p.

Kultūra

Literatūrinė pasaka – kaip skambantis Čiurlionio pasaulio vaizdinys

Ambasadoriai: Lesios Ukrainkos nacionalinio akademinio dramos teatro kūrėjai — kaip ir daugelis Ukrainos menininkų — savo misija laikopristatyti gimtosios šalies meną užsienyje.

Menas ir pramogos

Karas pakeitė repertuarą, bet ne kijyviečių meilę menui

Pradžia: nuosekli baleto kaip teatro meno raida Lietuvoje prasidėjo tik nuo XX a. trečiojo dešimtmečio, kai iš Sankt Peterburgo į Kauną atvyko keli Rusijos menininkai.

Kultūra

Lietuvos profesionaliojo baleto šimtmetis

Pasaulio pažinimas. 120x80 cm. Drobė, aliejiniai dažai. 2021 m.

Kultūra

Stiklo būsenos: Akvilės Linkevičienės kūrybos šviesos anatomija

Laiškas iš „Scanoramos“: atpažinti save

Kultūra

Laiškas iš „Scanoramos“: atpažinti save

„Naujosios vaidilutės“ viršeliai.

Kultūra

„Naujoji vaidilutė“: moteriškumo idealai