Santaka | kl.lt

Santaka

SANTAKA

SANTAKA

Pripažinimas: poeziją savo gimtuoju uostu vadinantis L. Seileris puikiai įsitvirtino ir prozos lauke – jo abu romanai sulaukė aukščiausių įvertinimų.

Lutzas Seileris: rašymas – tarsi darbas su akustine skulptūra

Prasmės: šiuolaikinis kontekstas visų pamėgtai klasikinei operai suteikia papildomo svorio – socialinės kritikos, kuri buvo svarbi ir XVIII a.

Komiškosios operos klasika ir mūsų dienų Figaras

Asmenybė: A. Mikalauskio kūrybinis palikimas kupinas šviesos ir vidinės gelmės.

Algimantas Mikalauskis: sugrįžtantis iš užmaršties

Kelionė: kai aplinkybės neleidžia nuvykti į mažuosius Europos kultūros centrus, transporto priemone tampa knyga, sako D. Bocullo.

Traukinys atvyks laiku į mažuosius Europos kultūros centrus

Reda Pabarčienė

Naujieji negrožinės literatūros laikai

Radijo imtuvas Janutėno bute Kukutėliuose, 1928 m.

Lietuvos radijui – 100: radijas namuose

Precizika: L. Aidoko kuriamą naują muziejaus „darbuotoją“ robotą sudarys daugiau nei 500 detalių.

Lietuvoje kuriamas humanoidas muziejui

Pozicija: „Leidžiame sau bręsti patiems, bet kartu bręsta ir žiūrovas, – tai bendras kelias“, – teatro kūrėjų ir žiūrovų bendrystę pabrėžia E. Stancikas.

Egidijus Stancikas: didžiausias iššūkis – išgirsti savo laiką

Tarp klausimo ir atsakymo – grupinė paroda „Orónys“

Tarp tapybos ir tekstilės: kintantis Lilijos Gotautaitės-Smalinskės kūrybos paviršius

Čikagoje, V. Klova kalbėjo – nebūtų buvę Danilos, nebūtų buvę ir „Pilėnų“.

Menas ir pramogos

„Pilėnai“ Kauno filharmonijoje: teisę būti scenoje turinti opera

Nuoširdus: "Gyvenime specialiai niekuo būti nesistengiu, koks esu, toks esu", – sako G. Latakas.

Kultūra

Gvidas Latakas: vėl tenka mokytis gyventi dūžtančiose formose

Širdis ir vinis I.

Nuomonės

Širdis ir vinis

Principas: visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės patirties, fizinių ypatumu atviras teatras – tokį jį įsivaizduoja festivalio "Nerk į teatrą" organizatoriai.

Menas ir pramogos

Teatras atsiveria neuroįvairovei

Idėja: J. Blumo parodos objektai – tarsi dėlionės dalys, iš kurių kiekvienas žiūrovas gali susikurti savą visatą.

Menas ir pramogos

Jaakovo Blumo „Multivisata“: įvykis, susitikimas, patirtis

Koncepcija: scenografija ir šviesa formuoja ne aplinką veiksmui, bet vidinės būsenos architektūrą.

Menas ir pramogos

Žmogus prieš horizontą: vizualinė vienatvės dramaturgija „Septyniose vienatvėse“

Vaizdas į A. Šostako namą. Apie 1930. Šalia sklypai, kuriuose vėliau pastatyti J. Žemgulio namas (1932) bei PPAR (1938).

Menas ir pramogos

K. Donelaičio gatvės istorijos: ką mena erdvė prie Kauno paveikslų galerijos

Kryptis: naujajame spektaklyje nėra šios A.W. Mozarto operos pastatymams būdingo scenovaizdžio, tačiau žinia ta pati — išryškinti kompozitoriui svarbias socialines, psichologines temas.

Menas ir pramogos

Ar komedija gali tapti mus supančio pasaulio veidrodžiu?